Legislator Case Law & Legislation
bd8f679b-ecd9-4a0d-be91-2aa66fffa148 AI generated

bd8f679b-ecd9-4a0d-be91-2aa66fffa148 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number bd8f679b-ecd9-4a0d-be91-2aa66fffa148
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

Legislator headnote

AI generated

bd8f679b-ecd9-4a0d-be91-2aa66fffa148 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å i teisės norma iÅ¡ esmės yra identiÅ¡ka Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje iÅ¡dėstytai taisyklei. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi bÅ«ti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad praÅ¡ytojas grįžęs į kilmės Å¡alį gali bÅ«ti persekiojamas dėl priklausymo istoriÅ¡kai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikÅ¡ti politinius įsitikinimus, iÅ¡pažinimo atitinkamo tikėjimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr     Administracinė byla Nr. III-4284-331/2012                                                                                                                  Bylos proceso Nr. 3-61-3-02340-2012-7                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 3.3, 3.4, 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei, atsakovo atstovei Astai Vitėnienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) Socialistinės Respublikos piliečio T.

T. D. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Migracijos departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė (duomenys neskelbtini) piliečiui T. T. D. laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, bei galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, nesant priežastims, dėl kurių, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo vykdymas sustabdomas, iÅ¡siųsti jį iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7).PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-4) ir praÅ¡o panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovÄ iÅ¡nagrinėti jo praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo iÅ¡ naujo.

PaaiÅ¡kino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jaunas asmuo, turintis tik 9 klasių iÅ¡silavinimÄ , nemokantis jokios užsienio kalbos, todėl apklausos metu nesuprato, kad turi iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti atsakovui visas aplinkybes, kodėl iÅ¡vyko iÅ¡ savo kilmės valstybės, bei nurodyti, koks tiksliai pavojus jam gresia, jeigu jis bÅ«tų grÄ Å¾intas į savo kilmės valstybę. Dėl to atsakovas privalėjo atlikti pakartotinę pareiÅ¡kėjo apklausÄ ir tiksliai nustatyti visas svarbias aplinkybes.

PareiÅ¡kėjas remiasi Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biuro praneÅ¡imu dėl žmogaus teisių praktikos (duomenys neskelbtini) 2011 metais, iÅ¡ kurio daro iÅ¡vadÄ , jog (duomenys neskelbtini) egzistuoja nenutrÅ«kstami žmogaus teisių pažeidimai. PareiÅ¡kėjas bijo grįžti į kilmės valstybę, nes (duomenys neskelbtini) yra sistemingai pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. Be to, valstybinės institucijos gali su juo susidoroti ar pažeisti jo pagrindines teises ir laisves dėl to, jog jis buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ savo kilmės valstybės ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.Mano, kad atsakovo sprendimas uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ trejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo dienos nemotyvuotas.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepiktnaudžiauja prieglobsčio procedÅ«ra (tik atvykęs pateikė prieglobsčio praÅ¡ymÄ ), niekada anksčiau jokioje kitoje Å¡alyje nebuvo pateikęs prieglobsčio praÅ¡ymo. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, jam siųstas teismo Å¡aukimas grįžo neįteiktas, nes jis 2012-10-02 iÅ¡vyko iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro, jo buvimo vieta nežinoma (b. l. 24). Teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjui Å¡aukimas yra įteiktas, nes apie savo adreso pasikeitimÄ privalo praneÅ¡ti teismui (ABTÄ® 77 str. 1 d.).

PareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Laura Gumuliauskienė prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo buvimo vieta jai nežinoma. Migracijos departamentas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 17-18) paaiÅ¡kino, kad remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto Užsieniečių praÅ¡ymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o 7 punktu, prieglobsčio praÅ¡ytojas pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje privalo iÅ¡ karto pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus.

Pažymėjo, kad dauguma pirminės apklausos klausimų yra asmeninio pobÅ«džio, todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjas „nesuprato kÄ reikia sakyti“, atsakydamas į klausimus apie individualaus pobÅ«džio aplinkybes, privertusias jį palikti kilmės Å¡alį. Mano, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningai klaidina teismÄ , bandydamas sudaryti įspÅ«dį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias tiesiog nebuvo atsižvelgta. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių individualaus pobÅ«džio aplinkybių, įrodančių, kad jam kilmės valstybėje asmeniÅ¡kai galėtų grėsti veiksmai, kurie sudarytų sÄ lygas jo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimams.

Prieglobsčio praÅ¡ytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio praÅ¡ytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, tačiau (duomenys neskelbtini) Å¡iuo metu nevyksta joks ginkluotas konfliktas. Atsakovas nusprendė uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ trejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos, nes pareiÅ¡kėjas pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ tvarkÄ bei piktnaudžiavo prieglobsčio procedÅ«ra siekdamas asmeninių tikslų.Atsakovo atstovė Asta Vitėnienė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.

S k u n d a s   n e t e n k i n t i n a s Å io ginčo esmė, ar Migracijos departamentas pagrįstai (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė T. T. D. laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, ar Å¡is sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus bei Vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr.1V-361 patvirtintas Užsieniečių praÅ¡ymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as).

Pagal Ä®statymo 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos SÄ jungos valstybė narė nėra atsakinga už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ ir nėra priežasčių, nurodytų Å¡io Ä®statymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio praÅ¡ytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo praÅ¡ymas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės ir priimtas galutinis sprendimas.

Ä®statymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio praÅ¡ytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikinÄ teritorinį prieglobstį, jeigu, iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus jo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį, paaiÅ¡kėja, kad jis atvyko iÅ¡ saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio praÅ¡ytojas įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba yra iÅ¡ jos iÅ¡siunčiamas. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio praÅ¡ytojui gali bÅ«ti suteiktas tik dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl iÅ¡vardintų priežasčių negali ar bijo į jÄ grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Å¡io Ä®statymo 88 straipsnyje.

Ši teisės norma iš esmės yra identiška Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai taisyklei. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo.

Visais atvejais persekiojimo baimė turi bÅ«ti pagrįsta viena Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodyta priežastimi. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi bÅ«ti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinė prielaida. Be to, persekiojimas turi bÅ«ti individualaus pobÅ«džio.Ä®statymo 87 straipsnis reglamentuoja papildomos apsaugos suteikimÄ užsieniečiui. Å iame straipsnyje numatyta, kad papildoma apsauga gali bÅ«ti suteikta prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Å ių teisės normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusÄ ar papildomÄ apsaugÄ , yra „visiÅ¡kai pagrįstos baimės“ prieglobsčio praÅ¡ytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt.).

Nustatytos sÄ lygos „visiÅ¡kai pagrįstos baimės“ buvimas, reiÅ¡kia tai, kad Å¡i sÄ lyga turi bÅ«ti vertinama pagal objektyvius, o ne subjektyvius kriterijus, t.y. ji turi egzistuoti realiai, o ne kaip asmens, praÅ¡ančio prieglobsčio, įsitikinimas.PareiÅ¡kėjas T. T. D. 2012-03-12 buvo sulaikytas kartu su 10 asmenų grupe, kai (duomenys neskelbtini) km. prieigose, (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus tyčia, neteisėtai, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnį buvo sulaikytas 48 val. (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1-2, 3). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-15 nutarimu pareiÅ¡kėjas apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6-7).2012-08-22 pareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai (duomenys neskelbtini) Respublikoje dėl politinių, religinių ir ideologinių priežasčių (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 14). (duomenys neskelbtini) vykusios prieglobsčio praÅ¡ytojo pirminės apklausos metu T.

T. D. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, paskutiniu metu gyvenęs (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nuo 2009 m. priklausė jaunimo komunistinei partijai pavadinimu (duomenys neskelbtini) Prieglobsčio praÅ¡ytojas turi 9 klasių iÅ¡silavinimÄ , profesijos neturi, niekur nedirbo. IÅ¡vykimo iÅ¡ kilmės valstybės priežastimi ir tikslu nurodė nesugebėjimÄ savęs iÅ¡laikyti. PaaiÅ¡kino, kad jo tėvas yra senas, jeigu jis mirs, pareiÅ¡kėjas negalėtų savimi pasirÅ«pinti, iÅ¡gyventi, todėl nusprendė iÅ¡vykti pas motinÄ Ä¯ VokietijÄ .

Jaunimo partija, kuriai priklauso, galėtų skirti tik apie 10 USD per mėnesį, tačiau minimali alga yra 70 USD. 2012-02-24 lėktuvu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) skrido į MaskvÄ , kurioje gyveno 2 savaites. Tada su automobiliu vyko 10 val. iki miÅ¡ko. IÅ¡ ten 10 žmonių grupė vyko į LietuvÄ (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 15-20).Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė ginčo sprendimÄ Nr. (15/6-14)-(duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7).PareiÅ¡kėjas vienu iÅ¡ nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentu nurodo atsakovo pakartotinės apklausos neatlikimÄ .

Teigia, jog apklausos metu nesuprato, kad turi iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti atsakovui visas aplinkybes. T. T. D. apklausa Migracijos departamente vykdyta (duomenys neskelbtini) kalba. Prieglobsčio praÅ¡ytojas buvo informuotas, kad duomenų, kuriuos jis pateiks per Å¡iÄ apklausÄ , pagrindu bus priimtas sprendimas dėl pateikto praÅ¡ymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo. PareiÅ¡kėjui pirmajame pirminės apklausos protokolo lape iÅ¡aiÅ¡kinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimų (4.1 p.); vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose nustatytas prieglobsčio praÅ¡ytojo pareigas (4.2 p.); kartu su prieglobsčio praÅ¡ymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl prieglobsčio praÅ¡ymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių (4.4 p.).

AnalogiÅ¡ka 4.4 p. nurodytai pareigai įtvirtinta ir Ä®statymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punkte bei ApraÅ¡o 7 punkte. PareiÅ¡kėjas susipažinimÄ su minėta informacija ir prieglobsčio praÅ¡ytojui nustatytas pareigas patvirtino savo paraÅ¡u (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 15). PareiÅ¡kėjas nekvestionuoja to, kad minėta informacija jam buvo blogai iÅ¡versta į suprantamÄ (duomenys neskelbtini) kalbÄ .Teismas sutinka su Migracijos departamento pateiktu prieglobsčio pareiÅ¡kėjui nesuteikimo priežasčių vertinimu.

PareiÅ¡kėjo nurodytos jo netenkinančio gyvenimo kilmės Å¡alyje priežastys pirminės apklausos metu (nesugebėjimas savęs iÅ¡laikyti) yra ekonominio pobÅ«džio priežastys. PareiÅ¡kėjas pats nurodė, kad siekė nuvykti į VokietijÄ pas mamÄ , nes jo tėvo sveikata yra bloga, o jeigu jis mirtų, pareiÅ¡kėjas negalėtų savimi pasirÅ«pinti, iÅ¡gyventi. PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kintos priežastys rodo, kad jo sprendimas iÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo sÄ lygotas geresnių gyvenimo sÄ lygų, o ne apsaugos ieÅ¡kojimo nuo persekiojimo.

Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių duomenų, kad su juo buvo žiauriai elgiamasi dėl tautinės priklausomybės, kokiu nors būdu buvo pažeidžiamos jo teisės. Sutinkamai su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos patvirtinto Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo (toliau – ir Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovas) 63 punktu ekonominiai suvaržymai gali būti priežastimi asmenį laikyti pabėgėliu tik tada, kai žlugdoma ekonominė tam tikros gyventojų dalies egzistencija (teisės prekiauti iš tam tikros etninės grupės atėmimas, diskriminacinis ar pernelyg didelis tos grupės apmokestinimas).

PareiÅ¡kėjo nurodytos ekonominio pobÅ«džio aplinkybės nėra panaÅ¡ios į tokias priežastis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008) yra pažymėjęs, jog viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusÄ ar papildomÄ apsaugÄ , yra tai, jog asmeniui, praÅ¡ančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiÅ¡kai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Ä®statymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje.

Galimas persekiojimas dėl kurios nors iÅ¡ nurodytų priežasčių turi bÅ«ti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobÅ«džio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi bÅ«ti individualaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas skunde teismui grėsmę jo kilmės valstybėje sieja su sistemingais žmogaus teisių ir laisvių pažeidimais (duomenys neskelbtini), bijo, kad su juo bus susidorota dėl to, kad buvo iÅ¡vykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.PareiÅ¡kėjo Migracijos departamentui ir skunde teismui nurodytos aplinkybės dėl žmogaus teisių pažeidimo jo kilmės valstybėje negali bÅ«ti pripažintos pakankamu pagrindu tenkinti praÅ¡ymÄ , nes Å¡ios aplinkybės neatskleidžia asmeninės grėsmės pareiÅ¡kėjui, t. y. jis apskritai nenurodė individualiai vertintinų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas nesugebėjimas rasti darbÄ ir save iÅ¡laikyti yra sÄ lygoti jo rase, iÅ¡pažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalį, praÅ¡ymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės Å¡alyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl Å¡ių priežasčių akivaizdžiai neatitinka Å¡iame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagristu.

Teismas sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, kad jokių objektyvių aplinkybių, atitinkančių Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, pareiškėjas nepateikė. Jo nurodyti faktai neatitinka pagrindinių kriterijų, dėl kurių suteikiamas pabėgėlio statusas, t. y. dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam. Pareiškėjo prašyme dėl pabėgėlio statuso suteikimo nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie leistų manyti, jog jis gali būti pripažintas pabėgėliu, todėl atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį ir nesuteikė pareiškėjui laikino prieglobsčio bei pabėgėlio statuso.

Toks praÅ¡ymas, teismo vertinimu, atsakovo yra tinkamai įvertintas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o suteikti jam papildomÄ apsaugÄ Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio praÅ¡ytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Ä®statymo 87 straipsnio 1-3 punktuose. Tačiau baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniÅ¡ko elgesio, grėsmės prieglobsčio praÅ¡ytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jos gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi bÅ«ti visiÅ¡kai pagrįsta.

Taigi turi bÅ«ti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio praÅ¡ytojo apsaugai.Ä®vertinęs teisinį reglamentavimÄ visas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui T. T. D. bei jos iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad atsakovas nepagrįstai uždraudė jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ 3 metus, nes priimti sprendimÄ uždrausti ar neuždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ Migracijos departamentÄ Ä¯galina Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalis.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis.Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti ir priimti sprendimÄ iÅ¡ naujo. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo T.

T. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                Henrikas Sadauskas Teisėjai                                                                                                        Egidija Puzinskaitė Nijolė ŽalnieriÅ«nienė