bd8ef852-cc24-41f0-bc4f-481ac4ae81ef · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1-17-606/2018                                                                      Teisminio proceso Nr. (1-01-1-60045-2016-7)                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:                                                                       1.2.14.3.2.1.;1.2.3.1.2.9.; 2.3.6.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, Redai Tamošauskaitei, Irinai Fiodorovai, Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Baltrūnaitei - Petkevičienei,gynėjams advokatams Jovitai Usonytei, Juozapui Surbliui, Kristinai Pralgauskaitei, Mirandai Kunickienei, nukentėjusiesiems R.

D., J. G., N. N., nukentėjusiojo N. N. įstatyminei atstovei L. N., psichologei AuÅ¡rai Augaitienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) , nevedęs, nedirbantis, teistas:1) Å ilutės r. apylinkės teismo 1995-03-24 nuosprendžiu pagal BK 278 str. 1 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) – bauda 7 MGL (700 Lt);2) Klaipėdos apygardos teismo 1997-04-14 nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., 271 str. 2 ir 3 d., 272 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), bausmes subendrinus vadovaujantis BK 42 str., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 7 m. su turto konfiskavimu;3) Klaipėdos apygardos teismo 2004-05-28 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 3 d. - laisvės atėmimu 4 m. su 100 Lt vertės turto konfiskavimu;4) Tauragės r. apylinkės teismo 2009-01-12 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 50 parų areÅ¡to bausme;5) Tauragės r. apylinkės teismo 2009-05-06 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d.- 40 parų areÅ¡to bausme, bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. su 2009-01-12 nuosprendžiu - paskirta bausmė 80 parų areÅ¡to;6) PrancÅ«zijos 2010-08-11 Nansi nesunkių nusikaltimų teismo, vagystė –įkalinimas 1 mėn.;7) Tauragės r. apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant per 6 mėn. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo;8) Plungės r. apylinkės teismo 2011-05-16 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., BK 284 str. 1 d., paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., galutinė bausmė - 12 MGL bauda;9) Plungės r. apylinkės teismo 2012-10-23 BÄ® pagal BK 140 str. 1 d. paskirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn., įpareigojant per 1 mėn. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;10) Plungės r. apylinkės teismo 2013-03-07 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. paskirta bausmė 60 parų areÅ¡to, vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 ir 3 d., BK 65 str. 2 d., bausmė subendrinta su 2011-05-16 nuosprendžiu ir 2012-10-23 BÄ® paskirtomis bausmėmis ir paskirta bausmė 90 parų areÅ¡to ir 12 MGL bauda;11) Plungės r. apylinkės teismo 2013-06-25 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d.- 1 m laisvės atėmimo bausme, bausmę subendrinus, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. su 2013-03-07 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn. ir 12 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 4 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. įpareigojant nuteistÄ jį per 3 mėn. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;11) Å vedijos Helsingborg apylinkės teismo 2015-07-07, kontrabanda – įkalinimo bausmė 3 mėn.,12) Plungės r. apylinkės teismo 2017-06-28 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., - laisvės atėmimu 2 m., pritaikius BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė - laisvės atėmimÄ 1 m. 4 mėn. Teistumas neiÅ¡nykęs;kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje;D.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), išsituokęs, teistas:1) 2007-08-06 Vokietijos Freiburgo r. teismo - neteisėtas didelio kiekio psichotropinių medžiagų įvežimas bei bendradarbiavimas parduodant – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn;2) 2015-09-29 Plungės r. apylinkės teismo BĮ pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 641 str. – viešaisiais darbais 2 mėn., įpareigojant po 20 val. per mėn. neatlygintinai dirbti visuomenės labui;3) 2016-01-15 Plungės r. apylinkės teismo BĮ pagal BK 140 str. 2 d. - laisvė apribojimu 1 m., įpareigojant 6 mėn. nevartoti alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis BK 641 str. - laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant 6 mėn. nevartoti alkoholinių gėrimų. Teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje; V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, registruotas darbo biržoje, teistumas iÅ¡nykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje;R.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - nedeklaravęs, vedęs, nedirbantis, teistas:1)Vokietijos Osnabriuko Pirmosios instancijos teismo 2015-04-28 – tyčinis vairavimas be vairuotojo pažymėjimo ir aplaidus pavojaus kėlimas kitiems eismo dalyviams bei neleistinas pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos – bauda ir vairuotojo pažymėjimo atėmimu;2) 2015-04-28 Airijos Waterford apskrities teismo – narkotinių medžiagų laikymas, turint tikslÄ juos parduoti ar platinti, paskirta bausmė– 10 mėnesių . laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių;kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė:

Kaltinamieji E. M., D. M. ir V. J., veikdami bendrininkų grupe, kaltinamieji E. M. ir D. M., įsibraunant į patalpÄ ir atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis, plėšimo bÅ«du užvaldė svetimÄ turtÄ , kaltinamasis V. J. padėjo kaltinamiesiems E. M. ir D. M., įsibraunant į patalpÄ ir atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis, plėšimo bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ . Kaltinamieji E. M. ir D. M., virÅ¡ydami iÅ¡ankstinio susitarimo su kaltinamuoju V. J. ribas, veikdami bendrininkų grupe, pavartoję fizinį smurtÄ , dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė žmogų.2016 m. gruodžio mėnesį kaltinamasis E. M., sužinojęs, kad galimai pinigų ir kitų vertingų daiktų turintis nukentėjusysis S. N. laikinai gyvena vienas, sugalvojo nukentėjusiojo S. N. turto pagrobimo planÄ â€“ nuvykti į S. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ automobiliu, pasiÅ«lius jam iÅ¡gerti alkoholio, patekti į nukentėjusiojo gyvenamÄ sias patalpas, po to jį nugirdyti, suriÅ¡ti ir, apieÅ¡kojus namÄ , pagrobti turtÄ , ir nusikalstamam planui pasitelkė bendrininkus kaltinamuosius D.

M. ir V. J.. 2016 m. gruodžio 23 d., apie 17.30 val., pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ , kaltinamasis V. J. automobiliu „Audi 80“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nuvežė kaltinamuosius E. M. ir D. M. prie nukentėjusiojo S. N. namų - (duomenys neskelbtini) , kur kaltinamuosius E. M. ir D. M. iÅ¡laipinęs, nuvažiavo į netoliese esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kur stebėjo aplinkÄ ir saugojo bendrininkus, turėdamas perspėti, jei kas artėtų prie nusikaltimo vietos, bei laukė E. M. praneÅ¡imo telefonu.

Tuo metu kaltinamieji E. M. ir D. M., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, E. M. iÅ¡ anksto susitarus su nukentėjusiuoju S. N., kad užeis pas jį su draugu iÅ¡gerti alkoholio, tokiu bÅ«du apgaule, turėdami tikslÄ Ä¯vykdyti plėšimÄ , įsibrovė į S. N. namus, kur kartu su S. N. vartojo alkoholį, netrukus kaltinamieji E. M. ir D. M., tikslu palaužti nukentėjusiojo S. N. pasiprieÅ¡inimÄ , jį pargriovė, diržu suriÅ¡o jo rankas, bei, iÅ¡eidami iÅ¡ susitarimo su V. J. ribų, jį sumušė - abu sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau 16 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir padarė daugybinius kÅ«no sumuÅ¡imus, ko pasėkoje, nukentėjusiajam S. N. buvo padaryti daugybiniai Å¡onkaulių lūžimai abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, poodinės kraujosruvos abiejose smilkininiuose raumenyse, kaktos srityje ir lÅ«pose, dėl ko iÅ¡siliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į Å¡oninius galvos smegenų skilvelius, kas sukėlė galvos smegenų medžiagos pabrinkimÄ ir suspaudimÄ , sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Po panaudoto smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį E. M. ir D. M. apieÅ¡kojo nukentėjusiojo namus, surinko vertingus daiktus, bei iÅ¡kvietę V. J., į automobilį visi trys sukrovė ir tokiu bÅ«du pagrobė nukentėjusiesiems S. N. ir R. D. priklausantį turtÄ : du auksinius vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė – 800 Eur (vieno žiedo vertė - 400 Eur), vienÄ auksinį graviruotÄ â€žR. S.“ žiedÄ , kurio vertė - 500 Eur, vienÄ auksinį auskarÄ su skaidriomis akutėmis, kurio vertė - 200 Eur, papuoÅ¡alų komplektÄ - grandinėlę suktÄ su aukso ir sidabro gijomis ant kaklo ir rankos, kurio vertė - 200 Eur, sidabrinį koljė ant kaklo, kurio vertė - 150 Eur, plonÄ sidabrinę grandinėlę ant kaklo su pakabuku, kurio vertė - 50 Eur, sidabrinius auskarus, kurių vertė - 30 Eur, sidabrinius lapelio formos su trimis akutėmis auskarus, kurių vertė - 50 Eur, vyriÅ¡kÄ sidabrinę pintÄ grandinėlę su vandenio ženklo pakabuku, kurio vertė - 30 Eur, smulkiÄ bižuterijÄ , kurios vertė - 30 Eur, 4 vnt.

Å¡aldytų ančių, kurių bendra vertė - 100 Eurų (vienos anties vertė - 25 Eur), 11 kg avienos, kurios bendra vertė - 66 Eur (vieno kilogramo vertė - 6 Eur), 15 kg viÅ¡tienos, kurios bendra vertė - 60 Eur (vieno kilogramo vertė - 4 Eur), 2 vnt. nemaltos kavos po 1 kg, kurios bendra vertė - 50 Eur (vieno kilogramo vertė - 25 Eur), 4 vnt. kavos „Lavaza“, kurių bendra vertė - 20 Eur (vieno pakelio vertė - 5 Eur), stacionarų kompiuterį, kurio vertė - 50 Eur, televizorių "Samsung", kurio vertė - 350 Eur, vyriÅ¡kÄ auksinį vestuvinį žiedÄ , kurio vertė - 600 Eur, moteriÅ¡kÄ auksinį vestuvinį žiedÄ , kurio vertė - 600 Eur, sidabrinę pintÄ grandinėlę, kurios vertė - 50 Eur, sidabrinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė - 40 Eur, lagaminÄ , kurio vertė - 80 Eur, foto aparatÄ â€žCanon“, kurio vertė - 200 Eur, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei“, kurio vertė - 300 Eur.

Tokiu bÅ«du, pagrobę nukentėjusiajam S. N. ir nukentėjusiajai R. D. priklausantį turtÄ , kurio bendra vertė - 4606 Eur, palikę sunkai sužalotÄ S. N., kaltinamieji E. M., D. M. ir V. J. iÅ¡ nusikaltimo vietos pasiÅ¡alino. Nukentėjusysis S. N. nuo padarytų daugybinių kÅ«no sužalojimų visumos 2016 m. gruodžio 24 d. įvykio vietoje mirė.Tokiu bÅ«du, kaltinamieji E. M., D. M. ir V. J., veikdami bendrininkų grupe, kaltinamajam V. J. suteikiant priemonę – automobilį bei saugant aplinkÄ ir tokiu bÅ«du padedant, kaltinamiesiems E. M. ir D.

M. įsibraunant į patalpÄ ir atimant galimybę nukentėjusiajam S. N. prieÅ¡intis, plėšimo bÅ«du užvaldė svetimÄ turtÄ . Kaltinamieji E. M. ir D. M., virÅ¡ydami iÅ¡ankstinio susitarimo su kaltinamuoju V. J. ribas, veikdami bendrininkų grupe, sumušė nukentėjusįjį S. N. ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė žmogų. Kaltinamasis R. S. įgijo ir realizavo turtÄ , žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.2016 m. gruodžio 24 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) , kaltinamajam E. M. sumokėdamas 80 Eur, iÅ¡ jo įgijo nukentėjusiajai R.

D. priklausantį 600 Eur vertės moteriÅ¡kÄ auksinį vestuvinį žiedÄ , tikrai žinodamas, kad žiedas yra gautas nusikalstamu bÅ«du, tai yra 2016 m. gruodžio 23 d. pagrobtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) , ir 2016 m. gruodžio 24 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), žiedÄ padovanojo savo žmonai A. S.. Kaltinamasis E. M. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir nurodė nukentėjusiajam S. N. priklausančio turto pagrobimo plano nesugalvojęs, bendrininkų – D.

M. ir V. J. - šiai nusikalstamai veikai nesitelkęs ir jokių neteisėtų veiksmų kaltinamiesiems D. M. ir V. J., bei R. S. nesiūlęs padaryti.Kaltinamasis nurodė, jog iš tiesų 2016 m. gruodžio mėnesį, kartu su V. J. vairuojamu automobiliu važiuojant pas jo močiutę į (duomenys neskelbtini) pasiimti pinigų, jie pakeliui paėmę vyriškį - nukentėjusįjį, kuris su savimi turėjo alaus. Bevažiuojant jie su vyriškiu susipažino, pastarasis jam pasiūlė išgerti, pasakė, kad čia gyvena ir jie sutarė toliau kartu gerti nukentėjusiojo namuose.

Pas jo močiutę paimti pinigų V. J. nuvažiavo vienas, o jis liko nukentėjusiojo namuose, vėliau grįždamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) V. J. jį pasiėmė. Kaltinamasis nurodė, jog kartu su D. M. ir V. J., pastarojo vairuojamu automobiliu, pas jo močiutę į (duomenys neskelbtini) pasiimti pinigų jie važiavo ir 2016 m. gruodžio 23 d. E. M. paaiÅ¡kino, jog D. M. kartu važiuoti pasiÅ«lė, nes važiuojant automobiliu ketino su D. M. aptarti darbÄ užsienyje, ketino pastarajam pasiÅ«lyti važiuoti dirbti į užsienį, kur jis turi savo įmonę. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) pas jo močiutę, jie su D.

M. tarpusavyje bendravo, gėrė naminę degtinę, kadangi žinojo, jog netoli (duomenys neskelbtini) gyvena D. M. brolis, pasiūlė D. M. užsukti ir išgerti pas jo brolį, o V. J. tuo tarpu nuvažiuotų pas jo močiutę paimti pinigų. Tačiau D. M. pasakė, kad yra susipykęs su broliu. Tada jis prisiminė turįs nukentėjusiojo S. N. telefono numerį ir nutarė paskambinti pastarajam, nes jie su D. M. neturėjo jokios užkandos, be to, jam važiuoti į (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, kadangi jam paskelbta paieška, todėl jis visuomet kur nors netoliese išlipdavęs. Paskambinęs S. N., paklausė, ar jis gali užsukti su draugu pas jį svečius išgerti.

Atvažiavus pas nukentėjusįjį, jis paÅ¡aukė pastarÄ jį, kad įsileistų, nes namas buvo aptvertas tvora. Pas nukentėjusįjį į namus jie nuėjo kartu D. M., o V. J. iÅ¡važiavęs į (duomenys neskelbtini) pas jo močiutę paimti pinigų.  Kaltinamasis E. M. nurodė, jog nukentėjusiojo namuose visiems trims begeriant, D. M. norėjo iÅ¡ Å¡aldytuvo pasiimti užkandos, dėl ko tarp nukentėjusiojo ir D. M. kilo žodinis konfliktas. Jis pastaruosius nuramino ir, kadangi viskas buvo gerai, išėjo į laukÄ parÅ«kyti.

Tačiau grįžus į namus, aptiko nukentėjusįjį jau gulintį ant grindų, ant pilvo, ant grindų matėsi Å¡iek tiek kraujo. Kaltinamasis nurodė matęs, kaip D. M. vienÄ ar du kartus spyrė nukentėjusiajam, tačiau jis pastarajam liepė nustoti. Ä®vykus Å¡iam konfliktui, jis iÅ¡ karto paskambino V. J. ir liepė greitai grįžti, pasakė, kad D. M. susimušė, be to, pagalvojo, kad nukentėjusysis tuoj atsikels. Tada D. M. jam padavė televizorių, o jis, net negali paaiÅ¡kinti kodėl, tÄ televizorių paėmė, po to pradėjo rinkti ir kitus daiktus.

Visus iš nukentėjusiojo pagobtus daiktus- televizorių, kompiuterį, maisto produktus, kažkokius papuošalus padėjo pas A. S. namuose. E. M. nurodė, jog daiktų jie nesidalino, visi daiktai buvo palikti pas jį ir jis juos pardavė. Kaltinamasis E. M. nurodė, jog jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir, be kelių smūgių koja, iš esmės nematė, ir kaip D. M. mušė nukentėjusįjį, būdamas lauke jokio triukšmo ar bildesio negirdėjo. E. M. nurodė nematęs, jog nukentėjusysis būtų surištas.

Nesuprato pavojaus nukentėjusiojo gyvyvei, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ pagalbÄ . Kaltinamasis E. M. nurodė, jog kaltinamasis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodo melagingas aplinkybes ir duoda melagingus parodymus prieÅ¡ jį ir daro tai tikslingai, siekdamas jį padaryti nusikaltimo organizatoriumi ir tuo pačiu tikėdamasis iÅ¡vengti griežtos bausmės, be to, V. J. yra įtakotas pareigÅ«nų duoti bÅ«tent tokius parodymus prieÅ¡ jį. Kaltinamasis E. M. taip pat nurodo, jog melagingus parodymus byloje duoda ir kaltinamasis R.

S., keršydamas jam už tai, kad jie su jo žmona palaikė artimus santykius.  Kaltinamasis D. M. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, prisipažino iš dalies ir nurodė, jog V. J. vairuojamu automobiliu kartu su E. M. jie visi trys važiavę į (duomenys neskelbtini) pas E. M. močiutę paimti pinigų. Važiuojant jie su E. M. vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi tarpusavyje, E. M. tuo pačiu pasiūlęs užsukti pas jo (D. M.) brolį, tačiau jis pasakęs, kad jie yra susipykę.

Kaltinamasis nurodė, jog važiuojant į (duomenys neskelbtini) pas E. M. močiutę, jie užsukę pas nukentėjusįjį S. N., kurio namuose, virtuvėje jie su E. M. ir nukentėjusiuoju kartu toliau vartojo alkoholinius gėrimus, o automobilį vairavęs V. J. liko automobilyje. D. M. nurodė, jog S. N. namuose vartojant alkoholį tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, ko pasėkoje jie su nukentėjusiuoju susigrÅ«mė, jis parvertė nukentėjusįjį ant pilvo, veidu į grindis, sudavė kelis smÅ«gius kojos keliu nukentėjusiajam į Å¡onÄ , po ko ant lovos rastu diržu už nugaros suriÅ¡o nukentėjusiojo rankas.

D. M. nurodė, jog po to, kai nukentėjusysis buvo suriÅ¡tas, jie su E. M. iÅ¡ nukentėjusiojo namų pagrobė įvairius daiktus, kuriuos sukrovė į V. J. automobilį ir iÅ¡važiavo. IÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtus daiktus tÄ patį vakarÄ jie nuvežė į A. S. namus.   Kaltinamasis nurodė, jog neginčija buvęs nukentėjusiojo S. N. namuose, neginčija sudavęs nukentėjusiajam kelis smÅ«gius, diržu už nugaros surišęs nukentėjusiojo rankas, tačiau nurodo visų aplinkybių tiksliai neprisimenantis, kadangi nusikalstamos veikos padarymo dienÄ , jau važiuojant į (duomenys neskelbtini) jis buvo labai girtas, nes alkoholį vartojo ne tik tÄ dienÄ , bet ir prieÅ¡ tai, ir ne vienÄ dienÄ .

Kaltinamasis D. M. nurodė neprisimenantis kiek smÅ«gių sudavė nukentėjusiajam, bet nuo suduotų smÅ«gių kraujo buvo daug. D. M. nurodė tiksliai neprisimenantis ir tai, kur, tuomet, kai jis prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtÄ , buvo E. M.. D. M. nurodė, kad jo manymu, E. M. tuo metu nebuvo, jis nematė, ar E. M. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam. Kaltinamasis D. M. paaiÅ¡kino, jog, važiuojant automobiliu į (duomenys neskelbtini) pas E. M. močiutę, jie su E. M. tarpusavyje bendravę, kalbėję, tačiau jokios kalbos ir susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį nebuvo, jie pas nukentėjusįjį užsukę tik iÅ¡gerti, nes E. M. su nukentėjusiuoju buvo pažįstami.

Jis su E. M. važiuoti pas pastarojo močiutę sutikęs, nes jam, jau ir taip esant neblaiviam, prieÅ¡ tai vartojus alkoholį ne vienÄ dienÄ , pasiÅ«lė iÅ¡gerti.   Kaltinamasis D. M. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra tik iÅ¡ dalies teisingi ir, paaiÅ¡kinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi tik dėl jo paties veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį, nurodė, jog dėl kaltinamojo E. M. veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį ir susitarimo apiplėšti, jo parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, yra neteisingi.

D. M. parodė ir tai, jog ir ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau apklausos protokoluose Å¡i aplinkybė nebuvo užfiksuota, tai pastebėjęs advokatas nurodė tyrėjai parodymus užraÅ¡yti taip, kaip aplinkybes nurodė ir iÅ¡dėstė jis. D. M. nurodė apklausos protokolų, juos pasiraÅ¡ydamas, niekada neskaitęs. Be to, D. M. nurodė apklausų metu buvęs nevisiÅ¡kai iÅ¡siblaivęs, kadangi pusė metų prieÅ¡ tai alkoholį vartojo kiekvienÄ dienÄ . Kaltinamasis D.

M. nurodė, jog iÅ¡važiuojant iÅ¡ nukentėjusiojo namų, nukentėjusįjį S. N. jis palikęs sužalotÄ , tačiau sÄ moningÄ . Kaltinamasis V. J. kaltu padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė, jog 2017 m. gruodžio 21 d. E. M. praÅ¡ymu važiuojant pas pastarojo močiutę į (duomenys neskelbtini) paimti pinigų, juos sustabdęs pagyvenęs vyriÅ¡kis – nukentėjusysis S. N., kuris su savimi turėjęs alaus. Bevažiuojant E. M. su vyriÅ¡kiu susipažinę ir jie sutarę kartu iÅ¡gerti. 2016 m. gruodžio 21 d.

E. M. ir nukentėjusįjį iÅ¡laipinęs prie nukentėjusiojo namų, pas E. M. močiutę paimti pinigų jis nuvažiavo vienas. Paėmus pinigus, jis grįžęs prie nukentėjusiojo namų, paėmęs E. M. ir jie grįžę atgal į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno E. M.. Ä® nukentėjusiojo namus jis nebuvo užėjęs. Kaltinamasis V. J. parodė, jog kitÄ dienÄ paskambinęs E. M. pasiÅ«lė jam nuvažiuoti pas tÄ patį senukÄ ir jį nugirdžius, pastarÄ jį apvogti. Jis su E. M. pasiÅ«lymu sutiko.

E. M. susitarė, jog kartu pas nukentėjusįjį važiuos ir D. M., kuriam E. M., kaip jis suprato, paskambino po to, kai paskambino ir susitarė su juo. KažkuriÄ vienÄ dienÄ D. M. dirbo ir negalėjo važiuoti, todėl jie važiavo kitÄ dienÄ , tačiau kuriÄ tiksliai dienÄ jie važiavo pas nukentėjusįjį, jis neprisimena. Kaltinamasis V. J. nurodė, jog jie iÅ¡ anksto buvo sutarę, kad jis juos – E. M. ir D. M. nuveÅ¡ ir paleis prie nukentėjusiojo namų, po ko kur nors netoliese palauks, o paskui jis pastaruosius paims.

V. J. nurodė, kad, paėmus D. M. ir visiems trims jo vairuojamu automobiliu važiuojant pas nukentėjusįjį, E. M. ir D. M. tarėsi, kad nugirdys senukÄ , suriÅ¡ jį ir apvogs, kalbėjo, kad pagrobs televizorių, kompiuterį, patikrins, gal ras ir pinigų. V. J. nurodė, jog E. M. tikėjosi, kad senukas nuo degtinės greit apgirs, nes sakė, kad praėjusį kartÄ nukentėjusysis greitai apgirto nuo alaus, tai nuo degtinės greičiau „nulūš“. V. J. patvirtino, jog, važiuojant pas nukentėjusįjį į namus, E. M. sakė, jog jei senukas „nenulūš“, tai jį suriÅ¡ kokiu nors laidu, rastu tuose pačiuose namuose.

Be to nurodė, jog E. M. sakė ir tai, kad senukas dabar yra vienas, nes jo žmona yra ligoninėje. V. J. parodė, kad, važiuojant pas nukentėjusįjį, E. M. ir D. M. vartojo alkoholį – degtinę, bet nedaug, jie nebuvo apsvaigę. Kaltinamasis V. J. parodė ir tai, jog, važiuojant pas nukentėjusįjį, nedaug likus iki nukentėjusiojo namų, E. M. paskambino nukentėjusiajam ir pasakė pastarajam, kad su draugu atvažiuoja pas jį išgerti, po ko E. M. jiems su D. M. pasakė, kad sutarė su senuku, kad šis įsileis juos į namus išgerti.

Atvažiavus prie nukentėjusiojo namų ir iÅ¡leidus E. M. bei D. M., E. M. atidarius kiemo vartus, jų pasitikti išėjęs nukentėjusysis, po ko jie visi trys – E. M., D. M. ir nukentėjusysis nuėję į pastarojo namus. Jis nuvažiavo į netoliese prie parduotuvės buvusiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kurioje, kaip buvo sutarta, ir laukė kaltinamųjų. V. J. parodė, jog E. M. ir D. M. laukė ilgai, gal apie valandÄ laiko, kol laukė kaltinamųjų, E. M. skambino gal 2 ar 3 kartus, kad jie paskubėtų, E. M. sakė, kad dar nebaigė iÅ¡gerti.

Po kurio laiko paskambinęs E. M. pasakė, kad jis gali atvažiuoti. Atvažiavus į nukentėjusiojo namo kiemÄ , E. M. sunešė iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtus daiktus, kuriuos jis (V. J.) sukrovė į automobilį. Kraunant daiktus į automobilį, D. M. buvo namo viduje ir daiktų nenešė. KÄ namo viduje tuo metu darė D. M., V. J. nurodė nežinantis, bet iÅ¡ namo girdėjosi riksmas, Å¡auksmas, kažkoks bildesys, jis suprato, kad D. M. Å¡aukė ant nukentėjusiojo. V. J. nurodė ir tai, kad kai girdėjo iÅ¡ namo sklindančius Å¡auksmus, namo viduje buvo ir E. M., kuris į namo vidų grįžo jam į automobilį kraunant iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtus daiktus.

Jam daiktus sukrovus į automobilį, E. M. ir D. M. grįžo, įsėdo į automobilį ir jie visi iÅ¡važiavo atgal į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio gyvenamojo namo garaže visi trys sukrovė iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtus daiktus.V. J. nurodė, jog, grįžtant atgal, D. M. sakė, kad suriÅ¡o nukentėjusįjį ir sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį, kad pastarasis neÅ¡auktų, rodė iÅ¡tinusias rankas. V. J. nurodė, jog buvo susitarta, kad pavogtus iÅ¡ nukentėjusiojo daiktus parduos E. M., o gautus pinigus jie pasidalins į tris lygias dalis.

Nurodė, jog tai pasiÅ«lė E. M. po to, kai po įvykio jie parvažiavo namo. Jis tikėjosi gauti apie 300 Eur, tačiau pinigų negavo. V. J. nurodė supratęs ir žinojęs, kokiu tikslu E. M. ir D. M. vežė pas nukentėjusįjį. Nurodė ir tai, kad jam niekas negrasino, tai daryti jis sutikęs pats. Kaltinamasis V. J. kategoriÅ¡kai nurodė, jog 2016 m. gruodžio 23 d. jis pas E. M. močiutę į (duomenys neskelbtini) neturėjęs važiuoti. Kad nukentėjusysis numirė V. J. nurodė sužinojęs per televizijÄ , tuomet supratęs, kad pastarasis numirė, nes D.

M. ir E. M. jį sumušė. V. J. parodė, kad po įvykio, sužinojus, kad nukentėjusysis mirė, jam paskambinęs E. M. liepė, jei policija jį sulaikys, sakyti, kad veždamas juos (E. M. ir D. M.) jis nežinojęs, kad jie norėjo apiplėšti žmogų.V. J. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jokia įtaka jam nebuvo daroma, parodymus jis davė laisva valia ir savo noru, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jo parodymai yra teisingi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek dabar – teisminio nagrinėjimo metu jis nurodo tikrÄ sias aplinkybes, pagrindo meluoti, apkalbėti E. M. jis neturi.

Nurodė, jog E. M. ir D. M. pažįsta apie tris metus ir yra jų santykiai buvo ir yra draugiÅ¡ki.Kaltinamasis R. S. kaltu padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė, jog iÅ¡ tiesų 2016 m. gruodžio 24 d. iÅ¡ E. M. už 80 Eur jis įsigijo auksinį žiedÄ , kuris buvo vogtas, ir jį Kalėdų proga padovanojo žmonai. Kaltinamasis R. S. paaiÅ¡kino, jog dienos tiksliai jis negali nurodyti, bet prieÅ¡ tai, kai jis iÅ¡ E. M. įsigijo žiedÄ , pastarasis, paskambinęs jam telefonu, paprašė jo nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena vyriÅ¡kis – nukentėjusysis, su kuriuo jie dienÄ prieÅ¡ tai kartu gėrė, kad vyras gyvena vienas, nes jo žmona guli ligoninėje, kad nusiveÅ¡ pas nukentėjusįjį alkoholio, jį nugirdys ir po to pasiims daiktus.

E. M. jam sakė, jog pas nukentėjusįjį yra televizorius, kompiuteris. Ar važiuos vienas, ar ne, E. M. nesakė. Už tai, kad jį nuvežtų, E. M. jam siÅ«lęs pasiimti daiktus – sakęs, kad jis galės pasiimti televizorių. R. S. nurodė su E. M. pasiÅ«lymu nesutikęs, nes nenorėjęs daryti nusikalstamos veikos. Kai 2016 m. gruodžio 24 d. paskambinęs E. M. jam pasiÅ«lė pirkti žiedÄ , jis supratęs, iÅ¡ kur tas žiedas, t. y. supratęs, kad žiedas pavogtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) , kur E. M. prašęs jį nuvežti.

R. S. nurodė, jog nuvykus pas A. S., adresu – (duomenys neskelbtini) , kur tuo metu gyveno E. M. ir kur iÅ¡ E. M. įsigijo žiedÄ , jis A. S. namuose matė ir kitus daiktus – televizorių, kompiuterį, auksinius žiedus, kažkiek bižuterijos. Paklausus A. S., iÅ¡ kur tie daiktai, nes jis žinojo, kad A. S., su kuriuo jie buvo draugai, televizoriaus ir kompiuterio neturėjo, pastarasis jam atsakė, jog iÅ¡ ten pat. R. S. nurodė, jog E. M. jam siÅ«lė pirkti ir televizorių, bet jam televizoriaus nereikėjo. R.

S. nurodė, jog apie tai, kad su E. M. kartu buvo ir D. M. bei V. J., kuriuos jis pažįsta, jis sužinojo tik 2016 m. gruodžio 28 d., kai buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. R. S. nurodė ir tai, jog apie, kad nukentėjusįjį suriÅ¡, ar prieÅ¡ jį vartos fizinį smurtÄ , E. M. jam nesakė, jis tik žinojęs apie E. M. planÄ nugirdyti nukentėjusįjį.      R. S. nurodė ir tai, kad pas A. S. jis važiavo kartu su V. L., kurį prašė pasiimti E. M., pas A. S. pasiėmę E. M., visi trys nuvažiavo į lombardÄ , kuriame pasvėrė du auksinius žiedus, vienÄ auksinį žiedÄ lombarde užstatė V.

L., kitÄ â€“ jie su E. M. susitarė, kad jis žiedÄ nupirks, nes norėjo Kalėdų proga žmonai nupirkti dovanÄ . E. M. savo vardu užstatyti žiedo negalėjo, nes lombardai iÅ¡ E. M. nepriima daiktų. R. S. nurodė, jog nėra nusiteikęs prieÅ¡ E. M. ir neturi pagrindo jo apkalbėti, apie artimus jo žmonos ryÅ¡ius su E. M. nurodė žinantis, bet tai jo parodymų neįtakoja. Nukentėjusioji R. D. parodė, jog jie su S. N. kartu gyveno nuo 2006 m., gyveno (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio mėn. po operacijos jai buvo paskirta reabilitacija Palangoje, kur ji buvo nuo 2016 m. gruodžio 20 d.

Nukentėjusioji nurodė, jog jie su S. N. buvo sutarę, kad ji vyrui skambins kiekvienÄ dienÄ nuo 18 val. ki 19 val., kai jis jau atlikęs Å«kio darbus. 2016 m. gruodžio 22 d., apie 18.31 val. ji su vyru bendravo paskutinį kartÄ . 2016 m. gruodžio 23 d. ji vyrui skambino apie 14.30 val., tačiau jis neatsiliepė, po ko skambino apie 18.09 val., sujungimo signalas buvo geras, tačiau skambutis buvo numestas, jos vyras S. N. neatsiliepė. Kitomis dienomis ji su vyru taip pat negalėjo susiekti. Todėl 2016 m. gruodžio 25 d. jos aplankyti atvykusiam broliui V.

S. pasakė, kad negali susisiekti su vyru. SekančiÄ dienÄ , t. y. 2016 m. gruodžio 26 d. brolis su savo sÅ«numi nuvykęs pas juos į namus, aptiko S. N. negyvÄ . Nukentėjusioji nurodė, jog namus ji rado iÅ¡verstus, matėsi grumtynių pėdsakai, kambaryje buvo kraujo. Nukentėjusioji parodė, kad buvo pagrobti jos daiktai, kurių bendra vertė yra 3006 Eur. Nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamieji ne tik pagrobė materialiai vertingus daiktus, bet ir jokios materialinės vertės neturinčius, tačiau jai labai svarbius daiktus – pirmojo vyro lÅ«pinę armonikėlę, brolienės iÅ¡ Italijos atvežtÄ rožančių, dovanotus auksinius papuoÅ¡alus.

Nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamieji ne tik pagrobė antis, Å¾Ä sis, avienÄ , bet netgi tokius maisto produktus kaip uogienė, apie kuriuos ji net neužsiminė. Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad jos vyras – nukentėjusysis S. N. buvo nužudytas per Å¡ventes, Kūčių vakarÄ , o per Kalėdas jie buvo susitarę, kad pastarasis atvažiuos pas jÄ Ä¯ reabilitacijos ligoninę ir didžiausiÄ metų Å¡ventę jie praleis kartu. Nukentėjusioji nurodė, kad S. N. buvo nužudytas jų namuose, kuriuose ji gyvena ir dabar, ir neturi jokių galimybių, negali pakeisti gyvenamosios vietos, nes gyvena Å«kiÅ¡kai, be to, tai yra jos namai, už kuriuos ji ir dabar moka paskolÄ .

Nukentėjusioji nurodė, jog ji neteko ne tik artimo, mylimo vyro, gyvenimo palydovo, su kuriuo gyveno kartu deÅ¡imt metų, bet ir paramos, nes S. N. jų Å¡eimoje buvo pagrindinis asmuo, prižiÅ«rėjęs Å«kį, gyvulius, avis, kurias jie augino, ji pastarajam tik padėdavusi. Po įvykio ji pradėjo bijoti vakarais bÅ«ti namuose, pradėjo bijoti aplinkos, žmonių, anksčiau visuomet paveždavusi pakeleivius, dabar to nebedaro, jÄ kankina ne tik nemiga, bet ir vienatvės, beviltiÅ¡kumo jausmas, ji naudoja vaistus nuo depresijos.

Nukentėjusioji nurodė dėl kaltinamųjų veiksmų patyrusi neturtinę moralinę žalÄ , kuriÄ ji įvertina 50 000 Eur. Nukentėjusysis N. N. parodė, kad S. N. buvo jo tėtis, jų santykiai buvo geri, bendraudavo telefonu, retkarčiais tėtis atvažiuodavo, tačiau jie nebuvo labai artimi, dažnai nebendraudavo. Žinoma, kad sužinojęs, jog tėtis mirė, patyrė traumÄ . Nepilnamečio nukentėjusiojo N. N. įstatyminė atstovė L. N. parodė, kad S. N. buvęs jos vyras, su kuriuo jie santuokoje pragyveno penkerius metus, iÅ¡siskyrė 2005 metais.

Santuokoje gimė jų sÅ«nus N. N.. Nukentėjusioji nurodė, jog jų tarpusavio santykiai su S. N. buvo geri, draugiÅ¡ki, tačiau po skyrybų jie nebuvo labai artimi. S. N. palaikė ryšį su sÅ«numi, bendraudavo telefonu, atvažiuodavo per sÅ«naus N. gimtadienius. Jų santykiai buvo geri. Apie tai, kad jos buvęs vyras S. N. nužudytas, jai pranešė telefonu S. N. brolis. L. N. nurodė, jog civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡.Nukentėjusysis J. G. parodė, kad S. N. buvo jo vyresnis brolis. Su broliu vaikystėje jie buvo iÅ¡skirti, nes buvo atimtos motinystės teisės. Brolis – S. N. augo pas tėvÄ , o jis – pas senelius.

Nukentėjusysis nurodė, jog apie brolio mirtį jis sužinojo, kai paskambino nukentėjusioji R. D. ir pranešė, kad brolį rado sodyboje negyvÄ , su smurto žymėmis. J. G. nurodė, jog su broliu jie gana artimai bendravo, palaikė ryÅ¡ius, jis padėdavo broliui spręsti kai kurias problemas. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl brolio mirties jie vienareikÅ¡miÅ¡kai patyrė moralinę ir labai didžiulę traumÄ , tačiau civilinis ieÅ¡kinys jam neaktualus. Liudytojas V. S. parodė, kad 2016 m. gruodžio 26 d., apie 14.40 val., jis kartu su savo tėvu A.

S., kuris yra nukentėjusiosios R. D. brolis, nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur gyvena jo teta nukentėjusioji R. D.. Jie žinojo, kad nukentėjusioji tuo metu buvo ligoninėje Palangoje, o namuose vienas likęs jos sugyventinis S. N., todėl važiavo pažiÅ«rėti, kaip S. N. tvarkosi Å«kyje, nes R. D. augino gyvulius, avis. Atvykus į sodybÄ , pirmiausia jie pamatė, kad atidaryti kiemo vartai, po kiemÄ lakstė palaidas Å¡uo, kuris paprastai bÅ«davo voljere. Namo laukinės durys taip pat buvo atidarytos, tik sekančios durys į koridorių buvo uždarytos.

Įėjus į namÄ , jie pirmiausia atkreipė dėmesį į iÅ¡mėtytus daiktus, sujauktus namus, ir tada pamatė už slenksčio gulintį S. N., kuris akivaizdžiai buvo miręs. Liudytojas V. D. parodė, kad 2016 m, gruodžio 24 d., Kalėdų dienÄ jis buvo V. J., pas kurį buvo ir D. M.. Jiems begeriant, D. M. pasiÅ«lė jam pirkti televizorių. D. D. M. davė jam telefono numerį, kuriuo jis paskambino ir sutarė nusipirkti televizorių. V. D. nurodė, jog televizoriaus pirkti jis važiavo adresu - (duomenys neskelbtini), kur jis iÅ¡ E. M., vadinamo „E.“, už 70 Eur nusipirko televizorių.

Liudytojas V. D. nurodė, jog E. M. pasiÅ«lė jam pirkti ir stacionarų kompiuterį, kurį jis įsigijo už 90 Eur. Televizorių jis padovanojo V. J., stacionarų kompiuterį pasiliko sau. Liudytojas nurodė supratęs, jog E. M. ir namo Å¡eimininkui reikia Å¡ventėms pinigų, todėl jie ir parduoda savo daiktus. Nežinojo ir neįtarė, kad daiktai gali bÅ«ti vogti. Liudytojas V. J. nurodė, jog 2016 m. gruodžio 24 d., Kalėdų dienÄ pas jį namuose be kitų draugų buvo ir V. D. bei D.

M.. Liudytojas nurodė, jog D. M. ir V. D. tarpusavyje kalbėjosi, ir po kurio laiko iÅ¡važiavo. V. D. grįžo vienas, su savimi turėjo televizorių ir kompiuterį. Televizorių paliko jam, o kompiuterį pasiėmė. Kai po kelių dienų pas jį atvažiavo policijos pareigÅ«nai, suprato, kad V. D. įgyti daiktai vogti. Liudytoja A. S. parodė, kad 2016 m. gruodžio mėn. 25 d., jos vyrui R. S. paskambinęs E. M. pasiÅ«lė pirkti žiedÄ , po ko jai kartu su vyru nuvykus pas A. S., iÅ¡ E. M. jos vyras už 90 Eur įsigijo didelį auksinį žiedÄ .

Tai, kad žiedas vogtas liudytoja nurodė nežinojusi. Liudytojas V. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2016 m. gruodžio mėn., tikslios dienos nepamena, per Å¡ventes, jam į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino A. S. ir paprašė, kad jis užstatytų žiedÄ . Atvykus pas A. S., namuose, t. y. garaže, esančiame po namu, A. S. iÅ¡ E. M., pravarde „E.“, paėmė vienÄ Å¾iedÄ ir padavė jam, kitas žiedas liko pas E. M.. A. S., padavęs jam žiedÄ , liepė jį užstatyti.

Jis A. S. paklausė, ar žiedas nevogtas, A. S. patikino, kad ne. Po to jis kartu su R. S. ir E. M. nuvyko prie lombardo, kur jis su R. S. nuėjo į lombardÄ pasverti abiejų auksinių žiedų. Pamena, kad vienas žiedas buvo sunkesnis. E. M. jam padavė kitÄ , lengvesnį žiedÄ , kurį jis nunešė į lombardÄ ir užstatė už 80 Eur. Gautus už žiedÄ pinigus atidavė E. M. (t. 2, b. l. 41-42). Liudytojas D. U. parodė, jog S. N. yra jo kaimynas, gyvenantis gretimame name. Liudytojas nurodė matęs įtarimÄ jam sukėlusį automobilį, kuris stovėjo prie autobusų stotelės prie kaimynės R.

D. namo. Liudytojas patvirtino, kad S. N. buvo bendraujantis žmogus, tačiau į namus nekviesdavo. Liudytojas A. D. nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėn. jis R. S. prašė savaitgaliui paskolinti pastarajai priklausantį automobilį „Audi 80“. R. S. sutiko ir pasakė, kad jos automobiliu tuo metu naudojosi jos draugai, t. y. K. ir V. Š. (J.). Jis paskambino K. ir paprašė automobilį atvežti penktadienį, t. y. 2016 m. gruodžio 23 d., tačiau automobilį tik 2016 m. gruodžio 24 d. apie 9.00 val. atvežė V.

J. (Å .), kartu su kuriuo buvo ir E. M.. Liudytoja G. D. parodė, kad jos buvęs sugyventinis D. M. pas jÄ Ä¯ namus buvo atvykęs 2016 m. gruodžio 24 d., vakare, apie 17-18 val., aplankyti vaikus ir palikti vaikams dovanas. D. M. elgėsi normaliai, tik pastarojo kelnės buvo kruvinos, todėl ji jas iÅ¡skalbė. Pradėjus klausinėti, kas nutiko, D. M. pasakė, kad buvo su „E.“, kad buvo trise, bet kas trečias ji neatsimena, sakė, kad „prisidirbo“, sakė, kad gali uždaryti kalėjimÄ , bet kodėl nesakė.

D. M. minėjo, jog tikisi, kad neužmušė, kad tas žmogus gyvas, kad viskas bus gerai. D. M. atrodė jai susirÅ«pinęs, kad nebÅ«tų to žmogaus užmušęs. Liudytoja nurodė, kad iÅ¡ D. M. sugyventinės už 5 Eur nusipirko sidabrinės spalvos fotoaparatÄ â€žCanon“. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, priedų prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo – fotolentelių, vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta - namas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini) .

Nustatyta, kad įvykio apžiūros metu namo kambaryje rastas vyriškos lyties lavonas, gulintis ant kairiojo šono, akys, lūpos užtinusios, veidas galimai kruvinas, dėvi megztinį, kuris nugaros srityje galimai kruvinas, mėlynos spalvos sportines kelnes, kurių kišenės galimai kruvinos. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog, be kitų daiktų, kambaryje rasta: ant grindų ir sustumiamos lovos - lipnios juostos dalių, ant ištiesiamos lovos - vyriška striukė, ant lovos - pagalvės, naktiniai marškiniai, ant sofos - vyriškas juodos spalvos diržas, kurio viena sagties dalis išplėšta.

Nustatyta, jog ant paminėtų daiktų rastos sudžiÅ«vusio raudonos spalvos skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ , dėmės. Nustatyta, jog įvykio vietos apžiÅ«ros metu raudonos spalvos skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ , dėmės rastos ant fotelio apatinės dalies, ant kambario slenksčio, ant kambario grindų, ne vienoje vietoje, ant kambario sienos ir židinio. Nustatyta, jog name taip pat rastas mobilaus ryÅ¡io telefonas „Huawei“ telefonas, juodos spalvos magnetolos laido dalis, virtuvėje ant stalo aptikti maisto likučiai, prie Å¡iukÅ¡linės degtinės butelis, stiklinėje nuorÅ«kos.

Nustatyta, kad virtuvės spintelės durys pravertos, kambariuose spintų durys pravertos, daiktai kambariuose iÅ¡mėtyti. Taip pat nustatyta, jog namo kieme rasta magnetola, kuri sulaužyta, nupjautas laidas, Å¡virkÅ¡tai, pirÅ¡tinės, cigaretės nuorÅ«ka. Nustatyta, jog įvykio vietos apžiÅ«ros metu, be kitų daiktų, paimta; vyriÅ¡ka striukė, magnetolos laido dalis, lipnios juostos dalys. Nustatyta, kad įvykio vietos apžiÅ«ra atlikta 2016 m. gruodžio 26 d. ( t. 1, b. l. 62-84).Remiantis daiktų apžiÅ«ros protokolu, priedais prie daiktų apžiÅ«ros protokolo – fotolentelėmis nustatyta, jog apžiÅ«rėti įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimti daiktai – nuorÅ«kos, lavono rankų nagų nuokarpos, mobilaus ryÅ¡io telefonas „Huawei“, su laidu, juodos spalvos vyriÅ¡ka kepurė, telefono dėžutė, įspiriami vyriÅ¡ki batai, vyriÅ¡ka kepurė, vyriÅ¡kas juodos spalvos diržas, lipnios juostos dalis, vyriÅ¡ka striukė, 14 avalynės pėdsako kopijų, lipni juosta, pagalvės ir naktiniai marÅ¡kiniai, nuo grindų padaryta nuoplova, juodos spalvos magnetolos laido dalys, pilkos spalvos lipnios juostos rulonėlis, nuo stiklinės padaryta biologinės kilmės nuoplova, rankų pėdsakai, tuščias degtinės butelis, cigarečių nuorÅ«kos, nuo puodelių padarytos biologinės kilmės nuoplovos, žirklės, pagalvių užvalkalai, čiužinio užvalkalai ir antklodės užvalkalas, magnetola „Tevion“, Å¡virkÅ¡tai, darbinės pirÅ¡tinės, virtuvės ir vonios kriauklių jungtys(t.2,b.l. 94-113).Valstybės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio 2016 m. gruodžio 27 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 132/2016(11) konstatuota, jog teismo medicininė diagnozė: stiprus kÅ«no ypač galvos ir krÅ«tinės sumuÅ¡imas: muÅ¡ta žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos lÅ«pose, veide, kaktos – virÅ¡ugalvio, abiejų smilkininių sričių skiltyse, daugybiniai Å¡onkaulių lūžimai abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į Å¡oninius galvos smegenų skilvelius; komplikacijos: galvos smegenų suspaudimas iÅ¡siliejusiu krauju, jų ir palučių pabrinkimas.

Nustatyta, kad S. N. mirtis įvyko nuo daugybinių kÅ«no sumuÅ¡imų, ko pasėkoje gavosi daugybiniai Å¡onkaulių lūžimai abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse, atsirado muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, poodinės kraujosruvos abiejuose smilkininiuose raumenyse, kaktos srityje ir lÅ«pose, dėl ko iÅ¡siliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į iÅ¡orinius galvos smegenų skilvelius, kas sukėlė galvos smegenų medžiagos pabrinkimÄ ir suspaudimÄ . Rasti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant jam kietais bukais daiktais, kumščiu, koja apautu batu, buvo suduota ne mažiau kaip 16 smÅ«gių.

Sužalojimai rasti S. N. lavono kÅ«ne priskiriami sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Nustatyta, kad nuo S. N. mirties iki jo lavono tyrimo morge apžiÅ«ros pradžios 2016 m. gruodžio 27 d., 13 val., praėjo trys paros laiko, į kÄ nurodo lavoniniai reiÅ¡kiniai jo kÅ«ne (t. 4, b. l. 71-73).Valstybės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio 2017 m. kovo 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 132/2017(11) konstatuota, jog S. N. į galvos sritį patyrė Å¡iuos sužalojimus: į virÅ¡utinę lÅ«pÄ . Kur buvo prakirsta gleivinė iltinio danties projekcijoje, gavosi apie žaizdÄ kraujosruva, ratas kraujosruva ir apatinėje lÅ«poje, gavo du smÅ«gius į kaktos deÅ¡inę pusę, kairįjį skruostÄ , virÅ¡ugalvį ir abu smilkinius.

Nustatyta, jog į galvos sritį ir veidÄ S. N. buvo suduota ne mažiau kaip 8 smÅ«giai. Nustatyta, jog odos nubrozdinimai virÅ¡ deÅ¡inio antakio ir tarp antakių bei kairiajame skruoste galėjo gautis grumtynių metu parvertus kniÅ«bsčiÄ ir galvÄ spaudžiant į grindis. Nustatyta, kad kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į Å¡oninius galvos smegenų skilvelius galėjo gautis nuo smÅ«gių į abiejų smilkinių ir virÅ¡ugalvio sritis. S. N. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos (ir pasisakyti, kad galvoje rasti sužalojimai neturėjo įtakos mirčiai nėra galimybės).

Å onkaulių lūžiai padaryti nemažiau 6 jėgų poveikyje, spiriant į krÅ«tinės lÄ stÄ koja apautu batu, gulinčiam ant grindų, trypiant ar spaudžiant keliais. Å onkaulių lūžiai turėjo įtakos mirčiai. Vertinant atskirai Å¡onkaulių lūžimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymo mastu. Vykstant kraujavimui po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į Å¡oninius galvos smegenų skilvelius mirtis įvyksta trumpame laiko tarpe. S. N. judėjimo aparato kaulų vientisumas nebuvo pažeistas, todėl jis galėjo trumpÄ laikÄ atlikti aktyvius veiksmus, vaikščioti (t. 4, b. l. 77-78).

IÅ¡ specialisto A. G. 2017 m. rugsėjo 4 d. paaiÅ¡kinimų protokolo nustatyta, jog specialistas A. G. paaiÅ¡kino, kad S. N. mirtis įvyko 2016 m. gruodžio 24 d. ir nurodė, jog tai patvirtina lavoniniai reiÅ¡kiniai kÅ«ne. Nustatyta, jog specialistas paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis mirė nuo sužalojimų visumos, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 16 smÅ«gių, 8 smÅ«giai į galvos sritį, 6 smÅ«giai į krÅ«tinės lÄ stÄ , atlikus papildomus pjÅ«vius buvo rasti 2 suduoti smÅ«giai nugaroje juosmens ir tarpumenčio srityje (t. 2, b. l. 57-58).IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo nustatyta, jog liudytojas V.

D. iÅ¡ atpažinimui jam pateiktų asmenų nuotraukų, kaip asmenį, kuris jam siÅ«lė pirkti televizorių „Samsung“ ir stacionarų kompiuterį, atpažino nuotraukoje Nr. 3 pateiktÄ E. M. nuotraukÄ , kurį įvardijo kaip asmenį vardu „E.“. Liudytojas nurodė, jog E. M. už daiktus sumokėjo 160 Eur. Nustatyta, jog liudytojas, atpažindamas E. M., nurodė E. M. atpažįstantis iÅ¡ veido bruožų, kadangi ne kartÄ pastarÄ jį yra matęs (duomenys neskelbtini), be to, jį pažįsta iÅ¡ matymo (t. 2, b. l. 66-68). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo nustatyta, jog liudytojas V.

D. iÅ¡ atpažinimui jam pateiktų asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 1 pateiktÄ D. M. nuotraukÄ , tačiau nurodė, jog, kaip jam siÅ«lė pirkti daiktus, D. M. nebuvo. Liudytojas D. M. nurodė pažįstantis iÅ¡ seniau (t. 2, b. l. 62-63). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo nustatyta, jog liudytojas V. D. iÅ¡ atpažinimui jam pateiktų asmenų nuotraukų, kaip asmenį, kuris kartu su E. M. („E.“) atvežė jam televizorių ir kompiuterį, kuriuos jis iÅ¡ E. M.

įgijo, atpažino nuotraukoje Nr. 1 pateiktÄ R. S. nuotraukÄ . Liudytojas nurodė, jog taksistu dirbantį R. S. jis atpažįstantis iÅ¡ veido bruožų, be to, jį pažįsta iÅ¡ anksčiau (t. 2, b. l. 71-73). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo nustatyta, jog liudytojas V. J. iÅ¡ atpažinimui jam pateiktų asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 4 pateiktÄ D. M. nuotraukÄ ir nurodė, jog tai asmuo, kuris iÅ¡gertuvių metu siÅ«lė pirkti daiktus. Nustatyta, jog liudytojas, atpažindamas D.

M., nurodė jį pažįstantis iÅ¡ seniau (t. 2, b. l. 84-88). Remiantis savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji R. D. pateikė televizoriaus "Samsung" – modelio Nr. UE32EH4000W įsigijimo dokumentus, vartojimo instrukcijÄ , čekį ir garantinį talonÄ (t. 2, b. l. 114-118). Remiantis savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji R. D. pateikė mobilaus ryÅ¡io telefono "Huawei Y6Pro" dėžutę, ant kurios matyt telefono IMEI kodas – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 119-124).

Remiantis savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji R. D. pateikė fotoaparato "Canon" dėžutę, ant kurio matyti pavadinimas ir modelis– „PowerShot A560“ (t. 2, b.l. 127-131).Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog iš liudytojos G. D. paimtas sidabrinės spalvos fotoaparatas "Canon A560", kurį ji pirko iš D. M. (t. 2, b. l. 133-134). Remiantis daiktų apžiūros protokolu, priedu prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis nustatyta, kad iš G.

D. paimtas fotoaparatas yra sidabrinės spalvos skaitmeninis fotoaparatas „Canon Power Shot A560“ (t. 2, b. l. 135-140).Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš lombardo UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojos A. R. paimtas žiedas ir sutarties Nr. 16121 kopija (t. 2, b. l. 143-144).Daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad iš lombardo „(duomenys neskelbtini) “ išimtas ir apžiūrėtas žiedas - rusvos spalvos, apvalus metalo žiedas, kurio viduje matosi įbrėžimai bei „T“ raidės formos įspaudas (t. 3, b. l. 58-71).   Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš kaltinamojo R.

S. paimtas sutarties Nr. 16121 originalas (t. 2, b. l. 151-153). Remiantis sutartimi Nr. 16121 nustatyta, kad tarp lombardo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos A. R. ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 24 d. sudaryta sutartis, pagal kuriÄ V. L. lombardui už 80 Eur pridavė 4,28 g svorio 583 prabos žiedÄ (t. 2, b. l. 146, 154). Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiÅ«ros protokolu, priedais prie daiktų apžiÅ«ros protokolo – fotolentelėmis, nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. iÅ¡ liudytojo V.

D. paimtas ir apžiūrėtas juodos spalvos stacionarus kompiuteris Nr. ACC-3, kompiuterio monitorius – „LG Flatron L1752TR-BF“, juodos spalvos kompiuterio klaviatūra „Chicony“, juodos spalvos kompiuterio pelė „Onex“ (t. 3, b. l. 38-10, 58-71). Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis, nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. iš liudytojo V. J. paimtas ir apžiūrėtas televizorius "Samsung" - modelio Nr. UE32EH4000W ir pilkos spalvos televizorius pultelis (t. 3, b. l. 41-43, 58-71).Remiantis kratos protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis, nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. kratos metu iš kaltinamojo R.

S. ir A. S. gyvenamosios vietos, adresu - (duomenys neskelbtini), rasta, apimta ir apžiÅ«rėta - papuoÅ¡alų dėžutė ir joje buvę papuoÅ¡alai - rusvos spalvos, apvalus metalo žiedas, kurio viduje matosi įbrėžimai, aplink visÄ iÅ¡orinę dalį iÅ¡graviruoti ornamentai, pilkos spalvos apyrankė – grandinėlė su užraÅ¡u „Italy“ ir įspaustu užraÅ¡u „925“, Sim kortelės dėklas, mobilaus ryÅ¡io telefonas "Samsung", mobilaus ryÅ¡io telefonas "LG", "Pildyk ID".

Nustatyta, jog kratos metu A. S. nurodė, jog kratos atlikimo metu rastus ir iÅ¡imtus papuoÅ¡alus Kalėdų proga jai buvo padovanojęs vyras R. S. (t. 3, b. l. 50-53, 58-71). IÅ¡ pakvitavimo matyti, kad daiktai – televizorius „Samsung“ – modelis – UE32EH4000W, televizoriaus naudojimo instrukcija, čekis, garantinis talonas, auksinis vestuvinis žiedas, iÅ¡imtas iÅ¡ lombardo, auksinis braižytas žiedas, iÅ¡imtas ir R. S. ir A. S., stacionarus kompiuteris Nr. ACC-3 su klaviatÅ«ra – grÄ Å¾inti nukentėjusiajai R.

D. (t 3, b. l. 73). VTMT Tauragės poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G313/2016 (11) nurodyta, kad E. M. nustatytas sužalojimas poodinė kraujosruva deÅ¡iniajame žaste (t. 6, b. l. 33).VTMT Tauragės poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G314/2016 (11) nurodyta, kad D. M. padarytas sužalojimas – deÅ¡inės plaÅ¡takos III-jo pirÅ¡to - delnakaulio sÄ nario patinimas ir kraujosruva (t. 7, b. l. 64).IÅ¡ specialisto A. G. 2017 m. rugpjūčio 30 d. paaiÅ¡kinimų protokolo nustatyta, jog specialistas paaiÅ¡kino, kad E. M. kÅ«ne rasti sužalojimai – žaizdelės deÅ¡iniame žaste galėjo atsirasti kitam asmeniui stipriai suėmus (įsikibus) ir spaudžiant tÄ vietÄ ir taip su nagais nežymiai įbrėžti odos pavirÅ¡ių, aplink žaizdeles yra gelsvos spalvos kraujosruvos, kurios nurodo savaitės senumo sužalojimus, todėl jos galėjo bÅ«ti padarytos ir 23 d. (2016 m. gruodžio 23 d.).

Nustatyta, jog specialistas A. G. paaiÅ¡kino ir tai, jog D. M. kÅ«ne rasti sužalojimai – deÅ¡inės plaÅ¡takos III -jo pirÅ¡to delnakaulio sÄ nario patinimas ir apie jį neryÅ¡ki melsva gelsva poodinė kraujosruva - galėjo bÅ«ti padaryti 23 d., ir sužalojimas galėjo gautis smÅ«giuojant deÅ¡ine ranka į nukentėjusįjį arba suduodant į Å¡iÄ sritį kietu buku daiktu (t. 2, b. l. 53). Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiÅ«ros protokolu, priedu prie daiktų apžiÅ«ros protokolo – fotolentelėmis nustatyta, kad iÅ¡ VTMT Tauragės poskyrio paimti ir apžiÅ«rėti nukentėjusiojo S. N. drabužiai – kojinės, sportinės kelnės, megztinis, marÅ¡kinėliai, apatinės kelnaitės (t. 3, b. l. 26-29, 30-37).Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiÅ«ros protokolu, priedais prie daiktų apžiÅ«ros protokolo – fotolentelėmis, nustatyta, kad iÅ¡ kaltinamojo V.

J. paimti ir apžiūrėti juodos spalvos sportiniai bateliai „Nike“, yra dėvėti bei purvini (t.2, b. l. 165-167, 168-171). Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedu prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentele nustatyta, kad iš kaltinamojo D. M. paimti ir apžiūrėti juodos spalvos batai (t. 2, b. l. 180-181, 182-185). Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis, nustatyta, kad iš kaltinamojo E. M. paimti ir apžiūrėti juodos spalvos sportiniai bateliai – „Puma“ (t. 3, b.l. 14-15, 16-20).

Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, priedais prie reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo – fotolentelėmis nustatyta, kad iš kaltinamojo E. M. paimti ir apžiūrėti sportiniai (apatiniai) baltos spalvos marškinėliai (t. 3, b.l.21-25).Nustatyta, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-03-07 specialisto išvadoje Nr. 11-232 (17), 11-305 (17), 11-385 (17) nurodyta, kad ant nužudytojo S. N. striukės ir megztinio stačia apykakle „golfo“ rasta pavienių juodos spalvos tepalo mikrodalelių, kurios yra vienodos su kaltinamojo D.

M. batų tepalu. Nustatyta, kad nužudytojo S. N. megztinio stačia apykakle „golfo“ rastos dvi pilkÅ¡vai juodos spalvos plastiko mikrodalelės, kurios yra vienodos su įtariamojo D. M. batų padų plastiku (t. 4, b. l 85-91).Nustatyta, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 78/2017(01) nurodyta, kad ant D. M. deÅ¡inio bato rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas S. N. DNR profilis su 99,99999999999996 procentų tikimybe. Nustatyta, jog ant lipnios juostos žmogaus kraujo nerasta, atlikus DNR tyrimÄ gautas D.

M. DNR profilis, su99,9999999999994 tikimybe (t. 4, b. l . 99-112). Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis nustatyta, kad iš kaltinamojo D. M. paimtas ir apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas "Nokia C2-05" su sim kortele "Pildyk" (t.2, b. l. 172-174, 175-179). Remiantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, priedais prie daiktų apžiūros protokolo – fotolentelėmis nustatyta, kad iš kaltinamojo E. M. paimti mobilaus ryšio telefonai „Nokia X2“, „Nokia 1680C-2“, „Nokia C1-01“, „LG-T505“ (t. 3, b.l. 1-3, 4-13).Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta iš D.

M. išimtame mobilaus ryšio telefone "Nokia C2-05" ir iš E. M. išimtame mobilaus ryšio telefone „LG-T505“ buvusi informacija. Nustatyta, jog D. M. ie E. M. tarpusavyje bendravo 2016 m. gruodžio 23 d. (t. 3, b. l. 78-88). Remiantis Tauragės apskrities VPK KP nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniais pranešimais dėl atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų nustatyta, jog iš telekomunikacijos tinklų pateiktos informacijos apie E. M., D.

M., V. J., R. S. naudojamų mobilaus ryÅ¡io telefonų įeinančius ir iÅ¡einančius skambučius, SMS žinutes, prisijungimo vietas bei atliktos jų analizės matyti, jog kaltinamieji tarpusavyje ir pakankamai intensyviai bendravo tiek prieÅ¡ 2016 m. gruodžio 23 d., tiek 2016 m. gruodžio 23 d., kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, tiek po 2016 m. gruodžio 23 d. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 21 d. E. M. ir D. M. tarpusavyje bendravo 7 kartus, E. M. ir V. J. vien nuo 08.38 val. iki 12.04 val. tarpusavyje bendravo 6 kartus, po ko, pagal mobilaus ryÅ¡io priemonių jungimÄ si prie operatorių bokÅ¡tų, pastarieji galimai buvo kartu. 2016 m. gruodžio 22 d.

E. M. ir D. M. tarpusavyje bendravo 14 kartų, E. M. ir V. J. – 15 kartų. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 23 d. E. M. nuo ryto iki 16.08 val. bendravo su visais trimis kaltinamaisiais, tiek su V. J., tiek su D. M., tiek ir su R. S.. 2016 m. gruodžio 24 d., pagal iÅ¡klotinių analizę, kaltinamieji, bÅ«dami (duomenys neskelbtini) mieste, tarpusavyje bendravo po keletÄ kartų. Remiantis tarnybiniais praneÅ¡imais nustatyta, jog atlikus E. M. mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinių analizę, kaltinamojo E. M. kontaktas mobilaus ryÅ¡io priemonėmis su nukentėjusiuoju S. N. nustatytas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 21 d., 17. 01 val. iki 2016 m. gruodžio 23 d., 17.39 val.

Nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 21 d. – 2016 m. gruodžio 23 d. kaltinamasis E. M. nukentėjusiajam S. N. skambino dešimt kartų – 2016 m. gruodžio 21 d. - 17.01 val., 19.02 val., 19.28 val., 20.09 val., 20.16 val., 2016 m. gruodžio 22 d. – 03.40 val., 17.50 val., 2016 m. gruodžio 23 d. 17.26 val., 17.38 val., 17.39 val. Nustatyta, jog nukentėjusysis į E. M. skambučius atsiliepė tik 2016 m. gruodžio 23 d., 17. 26 val., pokalbis truko 267 sekundes. Tarnybiniu pranešimu remiantis nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 23 d., 14.30 val. nukentėjusysis S. N. skambino kaltinamajam E. M., pokalbis truko 175 sekundes.

Nustatyta, jog po pokalbio su S. N. kaltinamasis E. M. bendravo su kaltinamaisiais D. M., R. S.. Tarnybiniais pranešimais remiantis nustatyta ir tai, jog 2016 m. gruodžio 23 d., 14.30 val. pokalbio, kai S. N. skambino E. M., metu E. M. mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie Tele 2 operatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini) (celė 135B), 2016 m. gruodžio 23 d., 17. 26 val. pokalbio, kai S. N. skambino E. M., metu E. M. mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie operatoriaus Tele 2 bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) (celė 991C), kryptimi į (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 23 d., 17.38 val., 17.39 val., kai E. M. skambino S. N., E. M. mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie operatoriaus Tele 2 bokšto, esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad E. M. mobilaus ryšio telefonas prie (duomenys neskelbtini) miestelio bokšto jungėsi iki 2016 m. gruodžio 23 d., 19.52 val. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 23 d. kaltinamasis V. J. mobilaus ryšio telefonu E. M. skambino penkis kartus – 18.41 val. (pokalbis truko 32 sekundes) , 18.56 val. (pokalbis truko 28 sekundes), 19.05 val. (pokalbis truko 89 sekundes), 19.18 val. (pokalbis truko 146 sekundes), 19.31 val. (pokalbis truko 17 sekundžių). Nustatyta, jog visais atvejais V. J. mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie operatoriaus Tele 2 bokšto, esančio (duomenys neskelbtini).

Atlikus D. M. mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinių analizę nustatyta, kad D. M. dažnai bendravo su E. M.. Nustatyta, kad D. M. E. M. skambino 2016 m. gruodžio 23 d., 14.55 val. (t. 3, b. l. 126-175, 194-196).IÅ¡ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, pokalbių suvestinių matyti, jog 2016 m. gruodžio 27 d. užfiksuotas kaltinamųjų E. M. ir R. S. tarpusavio bendravimas mobilaus ryÅ¡io priemonėmis. Nustatyta, jog minėti kaltinamieji kalbasi apie žiedÄ , kad jo svorį bÅ«tų galima nustatyti nuvykus į lombardÄ ir pasvėrus.

Nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 27 d. užfiksuoti ir kaltinamųjų D. M. bei E. M. pokalbiai, kurių metu E. M. nurodo D. M. nieko nepasakoti, kad „gal kaip nors praslysim, jeigu tu (D. M.) čia nepradėsi sakyti“, kalbasi apie tai, kÄ pasakoja aplinkiniai apie nusikaltimÄ , įvykio vietÄ (t. 4, b. l. 22-30).IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 30 d. A. S. parodė, jog V. J. sustojus prie jo gyvenamojo namo, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), vartų, į namus buvo suneÅ¡ti iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobti daiktai.

Liudytojas parodė, jog kompiuteris ir televizorius buvo padėti namo garaže, maisto produktai buvo padėti namo virtuvėje. Nustatyta, jog liudytojas nurodė, kad daiktus į namÄ sunešė ir padėjo V. J. ir E. M. (t. 4, 192-197). IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo, priedų prie parodymo patikrinimo vietoje protokolo - fotolentelių nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 30 d. kaltinamasis R. S. vietÄ , kur buvo sudėti iÅ¡ nukentėjusiojo S. N. pagrobti daiktai – parodė A. S. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu – (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, jog vietÄ , kur buvo padėtas pagrobtas televizorius, kaltinamasis R. S. parodė gyvenamojo namo kambaryje esančiÄ spintelę (stalelį), vietÄ , kur buvo padėtas pagrobtas kompiuteris, parodė namo kambaryje esantį stalÄ . Nustatyta, jog parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė vietÄ - lombardÄ , esantį adresu – (duomenys neskelbtini) , kur kartu su E. M. ir V. L. nuvežė pasverti du iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtus auksinius žiedus. Nustatyta, jog kaltinamasis R. S. nurodė, kad žiedus į lombardÄ pasverti nunešė V.

L.. Parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. nurodė ir vietÄ , kur vežė iÅ¡ E. M. televizorių įsigijusį V. D. – (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 98-105). IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo, priedų prie parodymo patikrinimo vietoje protokolo - fotolentelių nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 30 d. kaltinamasis V. J. vietÄ , kur jo vairuojamu automobiliu atvežė ir iÅ¡leido kaltinamuosius E. M. ir D. M., o po kiek laiko pasiėmė, nurodė – gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu - (duomenys neskelbtini) ; vietÄ , kur laukė kaltinamųjų, nurodė – automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prie netoliese buvusios parduotuvės. Nustatyta, jog vietÄ , kur atvežė iÅ¡ nukentėjusiojo S. N. pagrobtus daiktus, kaltinamasis V.

J. nurodė – gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu – (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 194-199).   IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad 2017 m. sausio 4 d. kaltinamasis E. M. vietÄ , kur juos su D. M. automobiliu atvežęs V. J. paleido, nurodė – gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu - (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, jog parodymų patikrinimo metu kaltinamasis E. M. nurodė, jog, atvažiavus pas nukentėjusįjį jie visi trys, kartu su nukentėjusiuoju, vartojo alkoholį, po kurio laiko, gal už 20-30 minučių išėjo į laukÄ parÅ«kyti, ir bÅ«damas lauke, iÅ¡girdo iÅ¡ namo sklindantį triukÅ¡mÄ .

Grįžęs į namus, pamatė nukentėjusįjį gulintį ant grindų, veidu į grindis, kaltinamasis E. M. nurodė, jog matė, kaip D. M. vienÄ , du kartus spyrė koja nukentėjusiajam į Å¡onÄ . Kaltinamasis E. M. nurodė, jog po to jie su D. M. iÅ¡ nukentėjusiojo namų iÅ¡nešė ir į V. J. automobilį sukrovė nukentėjusiajam priklausiusius daiktus – televizorių, kompiuterį, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , įvairius maisto produktus, kuriuos nuvežė į A. S. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ â€“ adresu (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu gyveno (t. 6, b. l. 156-158).

IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad 2017 m. sausio 6 d. kaltinamasis D. M. vietÄ , kur juos su E. M., automobiliu atvežęs V. J. paleido, nurodė – gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu - (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, jog parodymų patikrinimo metu kaltinamasis D. M. nurodė vietÄ â€“ grindis prie oranžinės sofos, kur pargriovė nukentėjusįjį, veidu į grindis, po ko, kojos keliu prispaudė nukentėjusįjį ir, suėmęs rankas, suriÅ¡o nukentėjusįjį ant sofos rastu diržu.

Kaltinamasis D. M. nurodė nukentėjusiajam sudavęs vienÄ smÅ«gį į Å¡onÄ kojos keliu, ir po to, kai suriÅ¡o nukentėjusiojo rankas, jie su E. M. pradėjo ieÅ¡koti daiktų. D. M. nurodė, jog iÅ¡ S. N. jie pagrobė – televizorių, kompiuterį, įvairius maisto produktus, kuriuos nuvežė pas A. S. – adresu (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 161-163). Dėl plėšimo. Ä®rodymų vertinimas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimasNagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2016 gruodžio 23 d., apie 17.30 val., iÅ¡ nukentėjusiesiems S. N. ir R.

D. priklausančio namo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas nukentėjusiesiems priklausantis turtas, kurio bendra vertė – 4606 Eur. Kaltinimas 2016 m. gruodžio 23 d., apie 17.30 val., plėšimo bÅ«du, veikiant bendrininkų grupe pagrobus nukentėjusiesiems S. N. ir R. D. priklausantį turtÄ nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas kaltinamiesiems E. M., D. M. ir V. J..Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 23 d. iÅ¡ nukentėjusiojo S. N. namų - (duomenys neskelbtini), pagrobus nukentėjusiesiems priklausantį turtÄ kaltinamieji E. M., D.

M. ir V. J. iš esmės pripažino. Byloje nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji E. M., D. M. ir V. J. iš esmės analogiškai išdėstė faktines bylos kontekste reikšmingas įvykio aplinkybes, jog 2016 m. gruodžio 23 d., vakare, V. J. vairuojamu automobiliu „Audi“ atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, V. J. likus laukti automobilyje netoliese prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo tarpu kaltinamiesiems D. M. ir E. M. nuėjus į nukentėjusiojo namus, kartu su nukentėjusiuoju S. N. pastarojo namuose vartojant alkoholį, tarp kaltinamojo D.

M. ir nukentėjusiojo S. N. kilus tarpusavio konfliktui, to pasėkoje kaltinamajam D. M. prieÅ¡ nukentėjusįjį S. N. pavartojus fizinį smurtÄ , kaltinamieji D. M. ir E. M. iÅ¡ nukentėjusiojo namų iÅ¡nešė nukentėjusiesiems priklausantį turtÄ - televizorių, stacionarų kompiuterį, papuoÅ¡alus, maisto produktus ir kitus daiktus, kuriuos sukrovė į V. J. į namo kiemÄ atvairuotÄ automobilį ir iÅ¡važiavo, grįžus į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtÄ turtÄ sukrovė A.

S. namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), po to, E. M. iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtÄ turtÄ pardavė.    Remiantis bylos duomenimis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog 2016 m. gruodžio 24 d., t. y. sekančiÄ dienÄ po nusikalstamos veikos padarymo, liudytojas V. D., kaltinamajam D. M. pasiÅ«lius, iÅ¡ kaltinamojo E. M. įsigijo stacionarų kompiuterį Nr. ACC - 3 ir televizorių „Samsung“, kuriuos nukentėjusioji R. D. atpažino kaip jai priklausančius daiktus, be to, pateikė vieno iÅ¡ daiktų – televizoriaus nuosavybę patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus – televizoriaus „Samsung“ vartojimo instrukcijÄ , čekį ir garantinį talonÄ .

Byloje nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 25 d., taigi taip pat nedelsiant po nusikalstamos veikos padarymo, R. S. iÅ¡ kaltinamojo E. M. įsigijo auksinį graviruotÄ Å¾iedÄ , kurį nukentėjusioji R. D. taip pat atpažino kaip jai priklausantį daiktÄ . Byloje nustatyta ir tai, jog sekančiÄ dienÄ po nusikalstamos veikos padarymo - 2016 m. gruodžio 24 d., V. L. kaltinamojo E. M. nurodymu lombarde užstatė kaltinamojo E. M. duotÄ auksinį žiedÄ , kurį nukentėjusioji R. D. taipogi atpažino kaip jai priklausantį žiedÄ . Tokiu bÅ«du, iÅ¡dėstytų įrodymų visuma objektyviai pagrindžia, jog E. M. disponavo nukentėjusiajai R.

D. priklausančiu turtu, 2016 m. gruodžio 23 d. pagrobtu iÅ¡ nukentėjusiųjų S. N. ir R. D. namų - (duomenys neskelbtini) .     Vertinant tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog 2016 m. gruodžio 23 d., apie 17.30 val., nukentėjusiesiems S. N. ir R. D. priklausantį turtÄ , veikiant bendrininkų grupe, pagrobė kaltinamieji E. M., D. M. ir V. J.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamajam E. M. pareikÅ¡ti kaltinimai sugalvojus nukentėjusiajam S. N. priklausančio turto pagrobimo planÄ , tai yra automobiliu nuvykus į nukentėjusiojo S. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nukentėjusiajam pasiÅ«lius iÅ¡gerti alkoholio ir tokiu bÅ«du patekus į nukentėjusiojo gyvenamÄ sias patalpas, po ko nukentėjusįjį nugirdžius, suriÅ¡us ir, apieÅ¡kojus namÄ , pagrobti turtÄ , bei Å¡iam nusikalstamam planui, veikai pasitelkus bendrininkus – kaltinamuosius D.

M. ir V. J.. Neigdamas Å¡iuos jam pareikÅ¡tus kaltinimus, kaltinamasis E. M. nurodė turto pagrobimo plano nekÅ«ręs, bendrininkų - D. M. ir V. J. nusikalstamai veikai nesitelkęs ir jokių neteisėtų veiksmų kaltinamiesiems D. M. ir V. J. daryti nesiÅ«lęs. Kaltinamasis E. M. paaiÅ¡kino, jog 2016 m. gruodžio 23 d., kaip ne kartÄ anksčiau, jam V. J. papraÅ¡ius ir V. J. sutikus, V. J. vairuojamu automobiliu jie važiavo ne pas nukentėjusįjį, o į (duomenys neskelbtini) pas jo močiutę pasiimti pinigų, D.

M. kartu važiuoti jis pasiÅ«lęs tik tam, kad pastarajam pasiÅ«lyti važiuoti kartu dirbti į užsienį ir tai kelionės metu aptarti, pas nukentėjusįjį užsukti jis pasiÅ«lęs ne sugalvojus iÅ¡ anksto, o jau pakeliui į (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajam paskambinęs, nes jie su D. M. neturėję užkandos prie alkoholio, galiausiai turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobę ne iÅ¡ anksto susitarus, o spontaniÅ¡kai, D. M. prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartojus fizinį smurtÄ . Bylos duomenų kontekste, iÅ¡dėstyti kaltinamojo E. M. parodymai vertintini kritiÅ¡kai tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini kaip akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys nustatytai faktinių bylos aplinkybių visumai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. J., 2016 m. gruodžio 29 d., nedelsiant po to, kai buvo sulaikytas, pateikdamas paties raÅ¡ytÄ prisipažinimÄ , nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, E. M. papraÅ¡ius, važiuojant pas pastarojo močiutę į (duomenys neskelbtini), juos sustabdęs senukas, kurį jie pavežė iki namų. Parvežus senukÄ Ä¯ namus, pastarasis pasiÅ«lė E. M. iÅ¡gerti ir jie pasiliko pas senukÄ , o jis iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) , pasiėmė E. M. ir jie kartu grįžo į (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad prisipažinime V. J. nurodė, kad kitÄ dienÄ E. M. jam pasiÅ«lė važiuoti apiplėšti, apvogti tÄ senukÄ . V. J. nurodė, jog E. M. sakė, kad „nugirdysim ir praÅ¡monuosim hatÄ â€œ, „gal pinigų rasim“, tada E. M. paskambino D. M., kurį jie pasiėmę ir atsivežę pas A. S., aptarė, kad nugirdys senukÄ , „duos į galvÄ â€œ. Prisipažinime V. J. nurodė ir tai, kad 2016 m. gruodžio 23 d., atvažiavus į (duomenys neskelbtini), D. M. ir E. M. jis paleido prie nukentėjusiojo namo, o pats nuvažiavo prie netoliese nukentėjusiojo gyvenamojo namo esančios parduotuvės, kur pas nukentėjusįjį į namus nuėjusių kaltinamųjų D.

M. ir E. M. laukė apie pusantros valandos (t. 5, b. l. 192-193). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog kaltinamojo prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku įrodymu baudžiamojoje byloje konstatuojant asmens kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, jas detalizuodamas ir patikslindamas, V. J. iÅ¡dėstė ir baudžiamojo proceso įstatyme apibrėžtų ikiteisminio tyrimo metu fiksuojant kaltinamojo parodymus atliktų procesinių veiksmų metu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis V.

J. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jau pirminės apklausos metu 2016 m. gruodžio 30 d. nurodė, jog 2016 m. gruodžio 22 d. kartu su E. M. važiuojant pas pastarojo močiutę paimti pinigų, juos sustabdęs senukas, kurį jie parvežė į namus. Važiuojant E. M. su senuku susipažinę ir jie sutarę kartu iÅ¡gerti, todėl E. M. ir senukÄ , tai yra nukentėjusįjį iÅ¡laipinęs prie nukentėjusiojo namų, pas E. M. močiutę jis iÅ¡važiavo vienas. Paėmus pinigus, grįžo atgal prie nukentėjusiojo namų ir, paėmus E. M., jie kartu grįžo į (duomenys neskelbtini).

V. J. nurodė, jog sekančiÄ dienÄ jam paskambinęs E. M. ir paprašęs atvažiuoti pas A. S., kur jis (E. M.) tuo metu gyveno, pasiÅ«lė jam apiplėšti, apvogti „tÄ senukÄ , kurį vakarykščiai pavežė“ ir pasakė, kad „suriÅ¡im jį, apvogsim“. Pirminės apklausos metu V. J. nurodė, kad, jam sutikus, 2016 m. gruodžio 23 d., atvažiavus pas E. M., po to paėmus D. M., su kuriuo jau buvo susitaręs E. M., važiuojant pas nukentėjusįjį, E. M. su D. M. automobilyje tarėsi, jog „iÅ¡gers „butelkÄ â€œ, suriÅ¡ senukÄ ir „pažiÅ«rės kambarius, gal bus ir pinigų, iÅ¡neÅ¡ televizorių“.

E. M. sakė, kad senukas dabar gyvena vienas, nes jo žmona guli ligoninėje. Atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, E. M. ir D. M. išlipo iš automobilio ir su degtinės buteliu nuėjo pas nukentėjusįjį, o jis nuvažiavo prie netoliese esančios parduotuvės, nes nenorėjo tame dalyvauti. Nustatyta, jog jau pirminės apklausos metu V. J. nurodė ir tai, jog jie buvo susitarę, kad jis kaltinamuosius D. M. ir E. M. nuveš ir paleis prie nukentėjusiojo namų, o po to. E. M. paskambinus, juos pasiims (t. 5, 176- 177).

Nustatyta, jog pirminės apklausos metu iÅ¡dėstytas aplinkybes V. J. visiÅ¡kai patvirtino ir nedelsiant po apklausos, tÄ pačiÄ dienÄ - 2016 m. gruodžio 30 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 194-199). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog analogiÅ¡kus savo esme parodymus kaltinamasis V. J. davė ir paskesnio ikiteisminio tyrimo eigoje. Nustatyta, kad papildomos V. J. kaip įtariamojo apklausos metu, atliktos 2017 m. birželio 9 d., V. J., patvirtindamas pirminės apklausos metu duotus parodymus, taip pat nurodė, jog, važiuojant pas E. M. močiutę į (duomenys neskelbtini) paimti pinigų, jie pavežę juos sustabdžiusį nukentėjusįjį, su kuriuo E. M. važiuojant susipažinęs ir jie sutarę pas nukentėjusįjį kartu iÅ¡gerti, todėl E. M. ir nukentėjusįjį paleidus prie pastarojo namų, jis pas E. M. močiutę nuvažiavo vienas.

Paėmus pinigus, grįžo atgal prie nukentėjusiojo namų, paėmė E. M. ir jie grįžo į (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog papildomos apklausos metu V. J. patikslino, jog jau grįžtant į (duomenys neskelbtini), E. M. jam pasakojo, kad nukentėjusysis gerai gyvena, minėjo, kad matė, jog pas nukentėjusįjį yra geras televizorius, kompiuteris, taip pat sakė, kad nukentėjusysis yra vienas, nes jo žmona yra ligoninėje, ir kad reikėtų tÄ senukÄ , tai yra nukentėjusįjį „apibombinti“, apiplėšti, gal pinigų pas jį bus“.

V. J. taip pat patikslino, kad E. M. jau tuo metu klausė jo, ar jis pastarÄ jį nuveÅ¡, ir kad reikės pasiimti D., tai yra D. M.. V. J. papildomos apklausos metu patvirtino, jog sekančiÄ dienÄ , ar po kelių dienų, paskambinęs ir paprašęs atvažiuoti pas A. S., E. M. jam pasakė, kad „sukalbėjo“ su D. M., kad „varysim pas tÄ senukÄ â€œ. V. J. nurodė ir tai, kad E. M. sakė, kad paskambinus senukui ir jam pasiÅ«lius iÅ¡gerti „butelį“, taip su D. M. jie pateks pas senukÄ , iÅ¡gers su senuku butelį, Å¡is „nulūš“, ir tada jis su D.

M. apiplėš senuko namus. E. M. taip pat sakė, kad pelnÄ jie pasidalins po lygiai. Minėtos papildomos apklausos metu V. J. analogiÅ¡kai kaip ir pirminės apklausos metu nurodė, kad su E. M. jie susitarė, kad jis juos su D. M. nuveÅ¡ ir paliks pas nukentėjusįjį, o jis lauks jų prie parduotuvės, kol jie paskambins. Nustatyta, jog papildomos apklausos metu V. J. patikslino, kas pas nukentėjusįjį jie su E. M. susitarė vykti kitÄ dienÄ , nes tÄ dienÄ D. M. dirbo ir negalėjo važiuoti. SekančiÄ dienÄ , pirmiausia paėmus E. M., po to D.

M., jo vairuojamu automobiliu jie iÅ¡važiavo. Važiuojant E. M. ir D. M. kalbėjo, kad nugirdys nukentėjusįjį ir tada iÅ¡neÅ¡ televizorių, kompiuterį ir „paÅ¡monuos“, patikrins, gal ras pinigų. V. J. nurodė, jog E. M. tikėjosi, kad nukentėjusysis nuo degtinės greitai „nulūš“, nes kai pirmÄ kartÄ buvo pas nukentėjusįjį, Å¡is nuo alaus greitai apgirto, tai nuo degtinės dar greičiau „nulūš“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog minėtos papildomos apklausos metu V.

J. patikslino, jog E. M. taip pat sakė, kad jei nukentėjusysis „nenulūš“, tai suriš jį su laidu, kurį ras namuose. Likus gal penkiems kilometrams iki nukentėjusiojo namų, E. M. paskambino nukentėjusiajam ir pasakė jam, kad „atvaro“ pas jį su draugu išgerti butelį. Po pokalbio su nukentėjusiuoju E. M. jiems su D. M. pasakė, kad susitarė su nukentėjusiuoju, jog pastarasis jį su draugu įsileis į namus išgerti. Atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, jis matė, kad namo vartai buvo ne visiškai atviri, bet praviri (t. 5, b. l. 180-182).

Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. paskutinės ikiteisminio tyrimo metu atliktos įtariamojo apklausos metu V. J., nurodęs, jog ankstesnių apklausų metu jis davė iÅ¡samius parodymus, kuriuos visiÅ¡kai patvirtina, dar kartÄ nurodė, jog visÄ planÄ , kokį jis nurodė ankstesnėse apklausose, kaip apiplėš nukentėjusįjį, bÅ«nant A. S. namuose, jiems su D. M. iÅ¡dėstė E. M.. Tuo pačiu minėtos apklausos metu V. J. patikslino, jog, paėmus D. M., pastarasis tikrai atrodė blaivus ir alkoholį gėrė tik važiuojant pas nukentėjusįjį, bet ir turėto butelio jie su E. M. neiÅ¡gėrė, nenugertÄ nusinešė pas nukentėjusįjį (t. 5, b. l. 188-189).

Galiausiai nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog, visiškai patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, analogiškas įvykio aplinkybes kaltinamasis V. J. išdėstė ir teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant išdėstytus, baudžiamojoje byloje užfiksuotus kaltinamojo V. J. parodymus, akivaizdu, kad viso baudžiamojo proceso metu, tiek pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, tiek paskesnio ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. J. nuosekliai ir visais atvejais be išimties identiškai nurodė, jog apiplėšti nukentėjusįjį S. N. jam pasiūlė E. M., kartu važiuoti D.

M. pasiÅ«lė ir su juo susitarė E. M., kaip apiplėš nukentėjusįjį – nugirdys, suriÅ¡ ir, tada apieÅ¡kojus namÄ , pagrobs turtÄ , pasiÅ«lė E. M., kaip pateks į nukentėjusiojo namus – pasiÅ«lys nukentėjusiajam iÅ¡gerti, sugalvojo E. M. ir galiausiai, važiuojant pas nukentėjusįjį, nukentėjusiajam S. N. paskambino ir iÅ¡gerti pasiÅ«lė E. M.. Nustatyta, jog nuosekliai ir analogiÅ¡kai viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis V. J. nurodė ir tai, kad jie su E. M. buvo susitarę, jog jis kaltinamuosius D.

M. ir E. M. nuveÅ¡ pas nukentėjusįjį, po ko, kol E. M. jam paskambins, pastarųjų palauks automobilyje, netoli nukentėjusiojo namų, o pas nukentėjusįjį į namus eis ir nukentėjusįjį apiplėš D. M. ir E. M..   Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taipogi jau pirminės apklausos, atliktos 2016 m. gruodžio 28 d., tÄ pačiÄ dienÄ , kai kaltinamasis buvo sulaikytas, metu nurodė, kad 2016 m. gruodžio 22 d., jam paskambinęs E. M. paprašė, kad jis kartu vyktų link (duomenys neskelbtini) „iÅ¡bombinti“ vienÄ namÄ .

E. M. jam sakė, kad žino vienÄ senukÄ , kuris mėgsta iÅ¡gerti ir Å¡iuo metu yra vienas, nes jo žmona guli ligoninėje, tačiau jis E. M. pasiÅ«lymo atsisakęs. Pirminės apklausos metu R. S. nurodė ir tai, jog 2016 m. gruodžio 24 d., Kūčių vakarÄ , jam paskambinęs E. M. paklausė jo, ar jis nenori pirkti televizoriaus, tuomet jis suprato, kad E. M. įvykdė savo planÄ ir apvogė namÄ . KitÄ dienÄ , atvykęs pas A. S., kur tuo metu gyveno E. M., jis pas pastarÄ jį matė televizorių „Samsung“, stacionarų kompiuterį, du auksinius žiedus, kitokius papuoÅ¡alus (t. 5, b. l. 68-69).

Nustatyta, jog pirminės apklausos metu išdėstytas aplinkybes, jog A. S. namuose matė iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus, R. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 98-105). Byloje nustatyta, kad paskesnio ikiteisminio tyrimo metu, papildomos įtariamojo apklausos, atliktos 2017 m. birželio 19 d., metu kaltinamasis R. S. analogiškai nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, atvažiavus pas A. S., E. M. jam pasakęs, kad „yra reikalas“ ir paprašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) .

R. S. nurodė, jog E. M. jam papasakojo, kad ketina apiplėšti senukÄ , gyvenantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio grįžo. E. M. jam aiÅ¡kino, kad pas senukÄ namuose jie kartu gėrė alkoholį ir jis matė, kad senukas gerai gyvena, turi vertingų daiktų, kompiuterį, plazminį televizorių, taip pat minėjo, kad senukas yra iÅ¡geriantis ir Å¡iuo metu yra vienas, nes jo žmona guli ligoninėje. Nustatyta, jog papildomos įtariamojo apklausos metu kaltinamasis R. S. nurodė, kad E. M. jam sakė, kad nusiveÅ¡ pas senukÄ butelį ir Å¡is įsileis jį į namus, po to duos daugiau senukui iÅ¡gerti ir, kai Å¡is „nulūš“, apiplėš jį.

E. M. taip pat sakė, jog už tai, kad nuveÅ¡, jis galės pasiimti kokį nors daiktÄ â€“ televizorių ir pan. Jam nesutikus, E. M. sakė, kad susiras kažkÄ kitÄ . Minėtos apklausos metu, kaltinamasis R. S. patikslino, jog apie tai, kad nukentėjusįjį suriÅ¡, E. M. jam nesakė (t. 5, b. l. 72-74). Byloje nustatyta, jog 2017 m. spalio 15 d., pirminės 11.00-12.10 val. įtariamojo apklausos metu, patvirtindamas ankstesnius savo baudžiamojoje byloje duotus parodymus ir iÅ¡dėstydamas analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, kaltinamasis R.

S. patikslino, jog, praÅ¡ant jo nuvežti į (duomenys neskelbtini) apiplėšti nukentėjusįjį, prieÅ¡ tai jį nugirdžius, E. M. minėjo, kad reikia pasiimti dar vienÄ Å¾mogų, tačiau, kas bus trečias asmuo, nesakė (t. 5, b. l. 88-90). Byloje nustatyta ir tai, kad 2017 m. spalio 15 d., paskesnės 12.17-12.20 val. įtariamojo apklausos metu, kaltinamasis R. S. nurodė, jog laikosi savo duotų parodymų, ir neturi nieko daugiau papildyti ar pakeisti (t. 5, b. l. 95-96). Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog tapačias kaip ir ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes kaltinamasis R.

S. išdėstė ir teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užfiksuotus kaltinamojo R. S. parodymus, akivaizdu, kad viso baudžiamojo proceso metu visais atvejais be išimties kaltinamasis R. S. identiškai ir analogiškai nurodė, kad nuvežti į (duomenys neskelbtini) „apibombinti“, tai yra apiplėšti nukentėjusįjį S. N., prieš tai jį nugirdžius, į nukentėjusiojo namus patekus, pasiūlius jam išgerti, jo prašė kaltinamasis E. M.. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog tiesiogiai plėšimo nusikalstamoje veikoje dalyvavęs kaltinamasis D.

M. jau ikiteisminio tyrimo pradžioje pirminės ikiteisminio tyrimo 2016 m. gruodžio 29 d. atliktos apklausos metu nurodė, kad 2016 m. gruodžio 23 d., vakare, mobilaus ryÅ¡io telefonu paskambinęs E. M. pasiÅ«lė „jam važiuoti ieÅ¡koti pinigų, nes žino vienÄ senukÄ , kuris yra vienas, iÅ¡geriantis, jo žmonos nėra, todėl galima jį apvogti“. Jam su E. M. pasiÅ«lymu sutikus, atvažiavo E. M. ir V. J. ir jie V. J. vairuojamu automobiliu iÅ¡važiavo. Važiuojant jie su E. M. kalbėjo apie ketinimÄ Ä¯vykdyti plėšimÄ , E. M. sakė, kad pažįsta žmogų, pas kurį važiuoja, kad kartu su juo yra gėręs ir Å¡is jį įsileis, po to jie jį suriÅ¡ ir tada apvogs namus.

D. M. nurodė, jog šį jų pokalbį girdėjo ir automobilį vairavęs V. J., kuris pasakė, kad į namÄ neis, be to liepė neimti didelių daiktų. D. M. nurodė, jog atvažiavus į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , namo kieme lakstė palaidas Å¡uo, kuris ant jų lojo, tačiau atėjęs namo Å¡eimininkas, kuris pažinojo E. M., Å¡unį patraukė ir jie įėjo į vidų (t. 7, b. l. 141-143). Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu, svarstant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimÄ , Å¡iuo atveju procesinį veiksmÄ , fiksuojant kaltinamojo aprodymus, atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjui kaltinamasis D.

M. nurodė, kad turto pagrobimas buvo suplanuotas iÅ¡ anksto, dėl turto pagrobimo jie tarėsi su E. M., kuris nukentėjusįjį pažinojo, su E. M. buvo tartasi su nukentėjusiuoju kartu iÅ¡gerti, o paskui „padaryti pas jį kratÄ â€œ, nes E. M. tikėjosi, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto prisigers ir nueis miegoti. D. M. nurodė, jog mintis suriÅ¡ti nukentėjusįjį kilo važiuojant automobiliu (t. 8, b. l. 5-8). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog analogiÅ¡kus savo esme parodymus kaltinamasis D.

M. davė ir paskesnio ikiteisminio tyrimo eigoje. Nustatyta, kad papildomos įtariamojo apklausos, atliktos 2017 m. sausio 5 d., metu kaltinamasis D. M., patikslindamas pirminės apklausos metu duotus parodymus, nurodė, kad tÄ patį 2016 m. gruodžio 23 – iosios vakarÄ , bÅ«nant A. S. namuose, kartu su E. M. ir V. J. kalbant apie apiplėšimÄ , E. M. jiems sakė, kad pažįsta nukentėjusįjį, kad po kiemÄ laksto Å¡uo, kad nukentėjusysis jį taip pat pažįsta ir įsileis, taip pat sakė, kad reikės nukentėjusįjį suriÅ¡ti ir „padaryti kratÄ â€œ.

Minėtos apklausos metu D. M. nurodė, jog E. M. sakė ir tai, kad nukentėjusysis yra vienas, nes jo žmona ligoninėje. D. M. nurodė, kad minėto pokalbio metu jie kalbėjo, kad, juos pas nukentėjusįjį nuvežęs V. J., jų su E. M. palauks automobilyje, toliau, o kai E. M. paskambins, jis „prilėks“. Papildomos įtariamojo apklausos metu kaltinamasis D. M. nurodė, jog, važiuojant automobiliu pas nukentėjusįjį, jie su E. M. taip pat kalbėjo, kad suriš nukentėjusįjį, nors su kuo suriš nekalbėjo, ir ieškos pinigų (t. 7, b. l. 145-148).

Nustatyta, kad papildomos įtariamojo apklausos, atliktos 2017 m. rugpjūčio 23 d., metu kaltinamasis D. M. nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, tÄ dienÄ , kai vyko į (duomenys neskelbtini) , jį pasiėmę V. J. ir E. M. atvežė pas A. S. į namus, po ko, neprisimena, ar bÅ«nant A. S. namuose, ar važiuojant automobiliu, nes buvo labai girtas, E. M. jam pasakojo, kad „nugirdysime senukÄ ir jį apiplėšime“. Papildomos įtariamojo apklausos D. M. nurodė, kad jie susitarė, kad jis – D.

M. su nukentėjusiuoju gers alkoholį ir jį prižiūrės, E. M. vaikščios po kambarius ir ieškos pinigų, o V. J. juos nuveš. D. M. nurodė, jog nukentėjusįjį pažinojo E. M. (t. 7, b. l. 151-152). 2017 m. rugsėjo 6 d. įtariamojo apklausos metu D. M. nurodė, kad laikosi savo ankstesnių duotų parodymų, kurie yra teisingi (t. 7, b. l. 158). Vertinant išdėstytus kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus parodymus, akivaizdu, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir viso paskesnio ikiteisminio tyrimo eigoje, dėstydamas nagrinėjamu atveju reikšmingas įvykio aplinkybes, kaltinamasis D.

M. nuosekliai ir visais be iÅ¡imties atvejais identiÅ¡kai nurodė, jog apiplėšti nukentėjusįjį S. N. jam pasiÅ«lė E. M.. Nuosekliai ir visais be iÅ¡imties atvejais identiÅ¡kai kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tai, kad nukentėjusįjį apiplėš, pirmiausia pastarÄ jį nugirdžius, o paskui jį suriÅ¡us, taip pat nurodė E. M.. Analizuojant ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo D. M. parodymus akivaizdu ir tai, jog kaltinamasis detaliai ir ne kartÄ iÅ¡dėstė ir nusikalstamo susitarimo esmę – jog jis su nukentėjusiuoju vartos alkoholį ir tuo pačiu prižiÅ«rės nukentėjusįjį, kaltinamasis E. M. tuo metu vaikščios po namus ir ieÅ¡kos pinigų, o pas nukentėjusįjį juos nuveÅ¡, kol jie bus nukentėjusįjį, automobilyje palauks, o paskui, E. M. paskambinus, juos iÅ¡ nukentėjusiojo namų su daiktais paims kaltinamasis V.

J.. Nagrinėjamoje byloje, išdėstytų bylos duomenų kontekste vertinant paskesnio baudžiamojo proceso metu duotus kaltinamojo D. M. parodymus, matyti, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis D. M. kardinaliai priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį su kaltinamuoju E. M. nebuvo, kad važiuojant pas E. M. močiutę, jie pas nukentėjusįjį užsukę tik išgerti, nes E. M. su nukentėjusiuoju buvo pažįstami. Akivaizdu, jog kaltinamojo D.

M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡dėstyti parodymai, prieÅ¡ingai nei kaltinamųjų V. J. ir R. S., nėra ne tik nuoseklÅ«s, bet ir akivaizdžiai prieÅ¡taringi bei paneigiantys vieni kitus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje užfiksuotus kaltinamojo D. M. parodymus vertinant kitų bylos duomenų visumos kontekste, akivaizdu, jog nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumÄ nagrinėjamu atveju atitinka bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D.

M. duoti parodymai, kurie, kaip minėta, yra nuoseklÅ«s ir analogiÅ¡ki viso ikiteisminio proceso metu. Kaltinamojo D. M. baudžiamojo proceso metu iÅ¡dėstytus parodymus vertinant ir analizuojant visumoje su kaltinamųjų V. J. ir R. S. baudžiamojoje byloje duotais parodymais ir iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, jog bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo D. M. parodymai identiÅ¡kai atitinka kaltinamųjų V. J. ir R. S. iÅ¡dėstytas aplinkybes ir atitinka visa apimtimi, tiek dėstant reikÅ¡mingas nusikalstamos veikos – plėšimo padarymo, jos planavimo aplinkybes, nusikalstamo veikimo eigÄ pradinėje stadijoje, nusikalstamo susitarimo esmę, tiek nurodant bei apibrėžiant kaltinamojo E. M. veiksmus pradinėje nusikalstamos veikos stadijoje, planuojant nusikalstamÄ veikÄ siekiant pasisavinti nukentėjusiajam priklausantį turtÄ bei pasitelkiant nusikalstamai veikai bendrininkus - jog apiplėšti nukentėjusįjį sugalvojęs ir jiems pasiÅ«lęs E. M., kuris sugalvojęs ir jiems nurodęs, kad pas nukentėjusįjį į namus pateks, pasiÅ«lius pastarajam iÅ¡gerti, kad patekus į namus, pirmiausia nukentėjusįjį nugirdys, o paskui suriÅ¡us, pagrobs nukentėjusiojo turtÄ .  Esant tokioms aplinkybėms, kaip įrodymai konstatuojant nusikalstamos veikos plėšimo padarymo, planavimo aplinkybes, ir kaltinamojo E. M. veiksmus pradinėje nusikalstamos veikos stadijoje vertintini kaltinamojo D.

M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.Atmetant kaltinamojo D. M. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus atkreiptinas dėmesys, jog pažymėtina tik teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo D. M. išdėstyti parodymai, jog jokio susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį nebuvo, jog mintis užsukti pas nukentėjusįjį kilusi spontaniškai, važiuojant pas E. M. močiutę paimti pinigų, identiškai sutampa su kaltinamojo E. M. parodymais. Ši aplinkybė pagrįstai suponuoja, jog kaltinamojo D.

M. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, yra įtakoti iÅ¡orinės aplinkos ir tikslingai nukreipti E. M. naudinga linkme, siekiant padėti pastarajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vieni reikÅ¡mingiausių įrodomÄ ja prasme įrodymų konstatuojant E. M. veiksmus planuojant nukentėjusiajam priklausančio turto pagrobimÄ ir pasitelkiant nusikalstamo veikimo bendrininkus yra tiesiogiai nusikalstame veikime dalyvavusių kaltinamųjų D. M. ir V. J. parodymai, bei kaltinamojo R.

S. parodymai. Tai, kad parodymai, kuriais remiantis konstatuojamos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės ir vieno iÅ¡ kaltinamųjų - E. M. kaltė, yra duoti taip pat kaltinamojo statusÄ turinčių asmenų, turinčių teisę pasirinkti duoti parodymus jų pasirinkta linkme ir apimtimi, kuriems pareikÅ¡ti kaltinimai dargi tiesiogiai susiję su E. M. pareikÅ¡tais kaltinimais, jų kaip įrodymų tinkamumo, patikimumo besÄ lygiÅ¡kai neeliminuoja ir įrodomosios vertės nemenkina. Atvirkščiai, nagrinėjamojoje byloje konstatuotina, jog pagrindo nesiremti kaltinamųjų D.

M., V. J. ir R. S. parodymais ar juos atmesti Å¡iuo atveju nėra. Esminis minėtų kaltinamųjų parodymų nuoseklumas ir identiÅ¡kas tapatumas įvardijant kaltinamojo E. M. veiksmus bei jų apimtį suponuoja juos vertinti kaip teisingus, tikrÄ sias įvykio aplinkybes įtvirtinančius parodymus, abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog kaltinamųjų apklausos, kiti procesiniai veiksmai, fiksuojant kaltinamųjų parodymus, atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, visais be iÅ¡imties atvejais procesiniuose veiksmuose dalyvaujant kaltinamųjų teises ginantiems ir jų interesus užtikrinantiems gynėjams.

IÅ¡dėstyta visuma pagrįstai suponuoja iÅ¡dėstytus kaltinamųjų parodymus (kaltinamojo D. M. - ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamųjų V. J. ir R. S. - viso baudžiamojo proceso metu) vertinti kaip įrodymų sampratÄ atitinkančius duomenis, patikimus ir tinkamus įrodymus baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme, tiek leistinumo, tiek teisėtumo aspektu. Duomenų, jog iÅ¡dėstyti kaltinamųjų parodymai bÅ«tų paveikti iÅ¡orinių faktorių ar veiksnių byloje nėra. Byloje nėra ir duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji ar jų gynėjai bÅ«tų pareiÅ¡kę pastabas dėl kaltinamųjų apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų.

Å iame kontekste pažymėtina, jog kaltinamieji V. J. ir R. S. teisminio nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymus jie davė ir jiems žinomas aplinkybes įvardijo savarankiÅ¡kai ir laisva valia. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamųjų V. J. ir R. S. viso baudžiamojo proceso metu duotus parodymus vertinti kaip patikimus duomenis, turinčius įrodomosios reikÅ¡mės tiesai byloje nustatyti, objektyviai įgalina ir aplinkybė, jog bÅ«tent Å¡ie parodymai atitinka kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais remiantis konstatuotas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, jų visumÄ .Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 21 d.

– 23 d. nukentėjusiajam S. N. mobilaus ryÅ¡io telefonu net deÅ¡imt kartų skambino, ir 2016 m. gruodžio 23 d., tai yra bÅ«tent nusikalstamos veikos padarymo dienÄ , du kartus – 14.30 val. (kai nukentėjusysis pats paskambino E. M.) ir 17.26 val. tiesiogiai su nukentėjusiuoju bendravo tik kaltinamasis E. M.. Taigi vienintelis asmuo, 2016 m. gruodžio 23 d. tiesiogiai su nukentėjusiuoju bendravęs ir tiesiogiai su nukentėjusiuoju taręsis, jog su draugu atvažiuos iÅ¡gerti, buvo kaltinamasis E. M.. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog skambučių nukentėjusiajam skaičius pagrįstai leidžia teigti, jog iniciatyva bendrauti su nukentėjusiuoju ir pakankamai intensyvi buvo iÅ¡ kaltinamojo E. M. pusės. Byloje nustatyta ir tai, jog vienintelis anksčiau tiesiogiai su nukentėjusiuoju kontaktavęs ir nukentėjusiojo gyvenimo aplinkybes – jog nukentėjusysis yra vienas, kad pastarojo žmona ligoninėje, ir gyvenimo aplinkÄ â€“ jog nukentėjusiojo namuose yra vertingų daiktų, kad kieme laksto Å¡uo, žinojęs bei kitiems kaltinamiesiems nurodęs asmuo buvo bÅ«tent kaltinamasis E. M.. IÅ¡dėstytų faktinių bylos aplinkybių visuma vienareikÅ¡miÅ¡kai pagrindžia, jog nusikalstamų veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ nukentėjusįjį ir nukentėjusiojo turtÄ , iniciatorius buvo kaltinamasis E. M..  Taigi, esant iÅ¡dėstytų įrodymų visumai, byloje konstatuotina, jog nukentėjusiojo S. N. turto pagrobimo planÄ â€“ automobiliu nuvykti į S. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nukentėjusiajam pasiÅ«lius iÅ¡gerti alkoholio, patekti į nukentėjusiojo namus, patekus į nukentėjusiojo namus, S. N. nugirdyti, po ko pastarÄ jį suriÅ¡ti ir, apieÅ¡kojus namÄ , pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtÄ - sugalvojo kaltinamasis E. M..

IÅ¡dėstytų įrodymų visuma objektyviai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog planui bendrininkus - kaltinamuosius D. M. ir V. J., pasitelkė taip pat kaltinamasis E. M.. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog kaltinamojo E. M. kaltė pareikÅ¡to kaltinimo apimtimi įrodyta. Dėl plėšimÄ kvalifikuojančio požymio – įsibrovimas į patalpÄ Teismų praktikoje įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpÄ . Kvalifikuojant plėšimÄ reikÅ¡mės turi ne patekimo į patalpÄ bÅ«das, bet svetimo turto pagrobimo bÅ«das (pvz.

į patalpÄ patenkama apgaule, o turtÄ pagrobia plėšimo bÅ«du). Ä®sibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliÅ«tys, bet ir tais atvejais, kai į objektus, patalpas patenkama be kliūčių, tačiau prieÅ¡ patalpų savininko ar teisėto naudotojo valia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2012, 2K-282/2013, 2K-472/2006, 2K-214/2010). Esant Å¡iam plėšimÄ kvalifikuojančiam požymiui teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpÄ neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpÄ bÅ«das, bet ir tai, kokį tikslÄ turėjo kaltininkas, prieÅ¡ patekdamas į patalpÄ , kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimÄ turtÄ , kada ir kaip jis šį sumanymÄ realizavo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2010, 2K-282/2013).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vertinant iÅ¡dėstytus kaltinamojo D. M., ikiteisminio tyrimo metu duotus, kaltinamųjų V. J. ir R. S., viso baudžiamojo proceso metu duotus parodymus, akivaizdu, jog tikslas vykti pas nukentėjusįjį buvo nukentėjusiajam priklausančio turto pagrobimas. Byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog nusikalstamas tikslas pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtÄ buvo aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžtas, visiems nusikalstamos veikos dalyviams – D. M., E. M. ir V. J., neabejotinai žinomas ir susiformavęs iÅ¡ anksto.

Byloje nustatyta, jog E. M., pasiūlęs kaltinamiesiems apiplėšti nukentėjusįjį S. N., pastariesiems nurodė ir tai, jog į nukentėjusiojo namus jie pateks, kaip nurodė pats E. M. mėgstančiam išgerti nukentėjusiajam pasiūlius išgerti. Byloje objektyviai nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 21 d. - 23 d. E. M. nukentėjusiajam skambino dešimt kartų. Byloje remiantis kaltinamojo V. J. parodymais nustatyta, jog, važiuojant automobiliu pas nukentėjusįjį, esant netoli nukentėjusiojo namų, nukentėjusiajam paskambinęs E. M. pasakė pastarajam, kad su draugu užsuks pas jį į svečius išgerti, po ko, E. M. jiems su D.

M. pasakė, kad susitarė su nukentėjusiuoju, kad pastarasis įsileis juos į namus išgerti. Byloje nustatyta, jog atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, D. M. ir E. M. nuėjo pas nukentėjusįjį į namus su degtinės buteliu. Galiausiai byloje nustatyta, jog kaltinamieji į nukentėjusiojo namus pateko be jokių kliūčių. Šiame kontekste paminėtini V. J. parodymai, jog, atvažiavus prie nukentėjusiojo namų, kiemo vartus atidarė E. M., o nukentėjusysis išėjo jų pasitikti.

Taigi, byloje pagrįstai konstatuotina, jog nukentėjusysis kaltinamuosius E. M. ir D. M. įsileido pats, tai yra laisva valia ir savo noru. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, įvykių eiga pagrįstai suponuoja, jog kaltinamieji E. M. ir D. M. į nukentėjusiajam priklausantį namÄ pateko, turėdami iÅ¡ anksto susiformavusį ir konkrečiai apibrėžtÄ bei tarpusavyje aptartÄ tikslÄ pagrobti nukentėjusiojo turtÄ , kaltinamajam E. M. pasiÅ«lius nukentėjusiajam iÅ¡gerti, tai yra, teisiniu vertinimu – apgaule.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog turtas iÅ¡ nukentėjusiojo S. N. buvo pagrobtas į nukentėjusiojo gyvenamÄ jį namÄ patekus panaudojant apgaulę, tai yra į nukentėjusiojo gyvenamÄ jį namÄ Ä¯sibraunant.

Dėl plėšimÄ kvalifikuojančio požymio – atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intisByloje nustatyta, jog tiesiogiai nusikalstamoje veikoje dalyvavęs ir tiesiogiai prieÅ¡ nukentėjusįjį nusikalstamus veiksmus atlikęs, kaltinamasis D. M. nuosekliai nurodė, jog bÅ«nant nukentėjusiojo namuose, kartu su nukentėjusiuoju vartojant alkoholį, tarp jų su nukentėjusiuoju S. N. kilęs tarpusavio konfliktas, ko pasėkoje, jie susigrÅ«mė, jis pargriovė nukentėjusįjį ant grindų, po ko koja prispaudęs nukentėjusįjį iÅ¡ už nugaros, diržu už nugaros suriÅ¡o nukentėjusiojo rankas, ir, kadangi nukentėjusysis muistėsi, kojos keliu sudavė nukentėjusiajam kelis smÅ«gius į Å¡onÄ .      Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog ant D.

M. deÅ¡inio bato rasti kraujo pėdsakai, su nustatytu S. N. DNR profiliu. Byloje nustatyta, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo pavartotas ir fizinis smurtas, suduodant nukentėjusiajam smÅ«gius. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog turtas iÅ¡ nukentėjusiojo S. N. buvo pagrotas atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, tai yra, pirmiausia nukentėjusįjį pargriaunant, po ko diržu suriÅ¡ant nukentėjusiojo rankas ir suduodant nukentėjusiajam smÅ«gius. Pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius. BÅ«tinas bendrininkavimo požymis – bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), kuris gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog kaltinamajam E. M. kaltinamiesiems D. M. ir V. J. pasiÅ«lius apiplėšti nukentėjusįjį S. N., kaltinamajam E. M. kaltinamiesiems D. M. ir V. J. nurodžius, jog į nukentėjusiojo namus jie pateks pasiÅ«lius nukentėjusiajam iÅ¡gerti, po ko, kartu su nukentėjusiuoju vartojant alkoholį, pastarÄ jį nugirdys, po to suriÅ¡, ir, tada apieÅ¡kojus namus, pagrobs nukentėjusiajam priklausantį turtÄ , kaltinamiesiems D.

M. ir V. J. su kaltinamojo E. M. pasiūlymu sutikus, kaltinamieji D. M., E. M. ir V. J. susitarė, jog kaltinamuosius D. M. ir E. M. prie nukentėjusiojo namų, kur juos paleis, nuveš kaltinamasis V. J., po ko pastarasis, kol kaltinamieji bus nukentėjusiojo namuose, lauks automobilyje netoliese prie nukentėjusiojo namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, po ko, E. M. paskambinus, atvažiuos prie nukentėjusiojo namų ir paims kaltinamuosius su pagrobtais nukentėjusiojo daiktais, o kaltinamieji D.

M. ir E. M., E. M. pasiÅ«lius iÅ¡gerti pateks į nukentėjusiojo į namus, patekus į nukentėjusiojo namus, pastarÄ jį nugirdžius ir suriÅ¡us, pagrobs nukentėjusiajam priklausantį turtÄ . Å iame kontekste paminėtini D. M., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jie su E. M. buvo aptarę ir tai, jog jis su nukentėjusiuoju vartos alkoholį ir jį prižiÅ«rės, o kaltinamasis E. M. tuo tarpu vaikščios po nukentėjusiojo namus ir ieÅ¡kos pinigų.  Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog susitarimas pagrobti nukentėjusiajam S. N. priklausantį buvo aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžtas, visiems nusikalstamos veikos dalyviams – D.

M., E. M. ir V. J., neabejotinai ne tik žinomas, bet ir iÅ¡samiai aptartas ir aptartas iÅ¡ anksto. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 23 d., apie 17.30 val., nukentėjusiesiems S. N. ir R. D. priklausantis turtas buvo pagrobtas kaltinamajam V. J. nuvežus kaltinamuosius D. M. ir E. M. prie nukentėjusiojo namų, kur juos paleidus, V. J. laukęs automobilyje prie netoli parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, o kaltinamiesiems D. M. ir E. M. į nukentėjusiojo namus patekus, E. M. pasiÅ«lius nukentėjusiajam iÅ¡gerti, tai yra apgaule, bÅ«nant nukentėjusiojo namuose ir kartu su nukentėjusiuoju vartojant alkoholį, prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojant fizinio pobÅ«džio veiksmus, pastarÄ jį pargriaunant, suduodant smÅ«gius, po ko ir suriÅ¡ant, tai yra atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis.

Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog kaltinamieji D. M., E. M. ir V. J. nusikalstamÄ sumanymÄ pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtÄ realizavo ir realizavo veikiant bendrininkų grupe. Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog kaltinamųjų D. M. ir E. M. kaltė padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ plėšimÄ Ä¯rodyta visiÅ¡kai. Kaltinamųjų D. M. ir E. M. veiksmai pagrobiant nukentėjusiesiems priklausantį turtÄ pagrįstai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, kadangi, kaip nustatyta, kaltinamieji D.

M. ir E. M. realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos - plėšimo veikos požymius kaip vykdytojai. Kaip minėta, bendrininkavimas yra bendra ir vieninga kelių asmenų veika. Bendrininkavimo esmė yra ta, kad visi bendrininkai, neperžengdami susitarimo ribų, atsako už tuos veiksmus, kuriuos realizavo vykdytojas. Kiekvieno bendrininko veikos pobūdis ir laipsnis, o kartu ir vaidmuo bendroje nusikalstamoje veikoje yra labai įvairūs. Įvertinus tai, Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 2 dalyje nusikalstamos veikos bendrininkais greta vykdytojo yra įvardijami ir nusikalstamos veikos organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.

Pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ , duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones ar Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo įrankius, priemones, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus daiktus. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams.

Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryÅ¡io su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, 2k-27/2004, 2K-279/2011). IÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, vertinant kaltinamojo V. J. veiksmus, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ nuvežus kaltinamuosius D. M. ir E. M. prie nukentėjusiojo namų, po ko, laukiant kaltinamųjų automobilyje netoliese nukentėjusiojo namų esančioje aikÅ¡telėje ir stebint aplinkÄ , ir galiausiai paimant kaltinamuosius su iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtais daiktais ir parvežant į (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jog V.

J. savo veiksmais, suteikiant nusikalstamai veikai priemonę - transporto priemonę, ja naudojantis nuvežant bendrininkus į nusikalstamos veikos vietÄ , bei, bendrininkams atliekant nusikalstamus veiksmus, stebint aplinkÄ , po ko pastaruosius parvežant - neabejotinai sudarė sÄ lygas bendrininkų - kaltinamųjų D. M. ir E. M. nusikalstamiems veiksmams. Akivaizdu, jog bÅ«tent Å¡ių V. J. veiksmų visuma nulėmė tai, kad D. M. ir E. M. įgijo realiÄ galimybę realizuoti plėšimo objektyviÄ jÄ pusę.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu ir tai, jog visų kaltinamųjų tarpusavyje suderinti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai turėjo priežastinį ryšį su bendromis veikos pasekmėmis.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, laikytina, jog aptarti kaltinamojo V. J. veiksmai pareiÅ¡kiant kaltinimÄ nepagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojo. V. J. veiksmai traktuotini kaip nusikalstamos veikos padėjėjo ir kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį - 180 straipsnio 2 dalį.   Baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kiant kaltinimÄ inkriminuota, jog nukentėjusiajam priklausantis turtas buvo pagrobtas nukentėjusiajam atimant galimybę prieÅ¡intis, ir be kitų veiksmų atliktų prieÅ¡ nukentėjusįjį, inkriminuota, jog nukentėjusysis buvo suriÅ¡tas ir lipnia juosta.

Bylos duomenimis remiantis iÅ¡ tiesų nustatyta, jog ant nukentėjusiojo namuose, atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , rastos lipnios juostos fragmentų rastas kaltinamojo D. M. DNR profilis. Tačiau vien Å¡i aplinkybė neleidžia objektyviai teigti, jog nukentėjusysis buvo suriÅ¡tas ne tik diržu, bet ir lipnia juosta. Kaltinamasis D. M., pripažinęs, jog nukentėjusįjį buvo surišęs diržu, neigia nukentėjusįjį surišęs dar ir lipnia juosta. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, byloje nėra.

Tokiu būdu, aplinkybė, jog nukentėjusysis, atimant pastarajam galimybę priešintis, buvo surištas ir lipnia, iš kaltinimo šalintina kaip nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Kaltinamasis E. M., neigdamas jam pareikštus kaltinimus ir ginčydamas kaltinamųjų V. J. ir R. S. parodymus, nurodė, jog kaltinamieji V. J. ir R. S. tikslingai duoda jį kaltinančius parodymus. Kaltinamasis E. M. nurodė, jog kaltinamasis V. J. nurodo melagingas aplinkybes ir duoda melagingus parodymus prieš jį ir daro tai tikslingai, siekdamas jį padaryti nusikaltimo organizatoriumi ir tuo pačiu tikėdamasis išvengti griežtos bausmės, be to, V.

J. yra įtakotas pareigūnų duoti būtent tokius parodymus prieš jį. Šie kaltinamojo E. M. argumentai atmestini kaip nepagrįsti jokiais pagrįstais duomenims, ir maža to, paneigtini anksčiau išdėstytų objektyviai baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pažymėtina, jog V. J. kategoriškai paneigė nurodantis neteisingas aplinkybes ir kartu nurodė, jog priežasčių ir motyvų apkalbėti E. M. jis neturi. Netikėti šiais V. J. argumentais teismas neturi jokio pagrindo.

Aplinkybių, pagrindžiančių V. J. esant suinteresuotÄ duoti bÅ«tent E. M. kaltinančius parodymus ir tokiu bÅ«du jį apkalbant, byloje nėra. Ginčydamas jam pareikÅ¡tus kaltinimus ir kaltinamojo V. J. parodymus, kaltinamasis E. M. nurodė ir tai, jog bÅ«tent V. J. žinojo nukentėjusiojo gyvenimo aplinkÄ , nes prieÅ¡ tai kartu su juo buvo pas nukentėjusįjį. Å ie kaltinamojo argumentai taip pat atmestini kaip akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys bylos duomenų visumai. Byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis V.

J. iki 2016 m. gruodžio 23 d., kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, buvo pas nukentėjusįjį namuose, žinojo ne tik jo gyvenimo aplinkÄ , bet gyvenimo aplinkybes, nėra. Atvirkščiai, nustatytų ir anksčiau iÅ¡dėstytų bylos aplinkybių visuma pagrindžia bÅ«tent E. M. žinojus, ir atkreiptina detaliai, nukentėjusiojo aplinkÄ . Kaltinamasis E. M. taip pat nurodė, jog melagingus parodymus byloje duoda ir kaltinamasis R. S., kerÅ¡ydamas jam už tai, kad jie su jo žmona palaikė artimus santykius.

Pažymėtina, jog kaltinamasis R. S., patvirtinęs, jog žino apie jo žmonos ir kaltinamojo E. M. artimus santykius, kategoriÅ¡kai nurodė, jog Å¡i aplinkybė jo parodymų Å¡ioje baudžiamojoje byloje neįtakoja ir jokių priežasčių apkalbėti E. M. jis neturi. Aplinkybių, pagrindžiančių R. S. esant suinteresuotÄ duoti E. M. kaltinančius parodymus ir taip jį apkalbėti, byloje taip pat nėra.  Dėl nužudymo. Ä®rodymų vertinimas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimasTeismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, kai nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas, o neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas, ir kai priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvus, kai bÅ«tent kaltinamojo padaryta veika sukėlė ir sÄ lygojo padarinių kilimÄ .Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis objektyviais ir neginčytinais duomenimis – specialisto iÅ¡vadomis Nr. M 132/2016(11) ir Nr. M 132/2017(11), minėtas iÅ¡vadas pateikusio specialisto paaiÅ¡kinimais, nustatyta, jog nukentėjusiojo S. N. mirtis įvyko nuo daugybinių kÅ«no sumuÅ¡imų, ko pasėkoje gavosi daugybiniai Å¡onkaulių lūžimai abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse, atsirado muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, poodinės kraujosruvos abiejuose smilkininiuose raumenyse, kaktos srityje ir lÅ«pose, dėl ko iÅ¡siliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į iÅ¡orinius galvos smegenų skilvelius, kas sukėlė galvos smegenų medžiagos pabrinkimÄ ir suspaudimÄ .

Minėtais duomenimis remiantis byloje objektyviai nustatyta, jog konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti suduodant jam kietais bukais daiktais, kumščiu, koja apautu batu. Minėtais duomenimis remiantis nustatyta ir tai, jog nukentėjusiajam S. N. buvo suduota ne mažiau kaip 16 smÅ«gių. Nustatyta, jog į galvos sritį ir veidÄ S. N. buvo suduota ne mažiau kaip 8 smÅ«giai, odos nubrozdinimai virÅ¡ deÅ¡inio antakio ir tarp antakių bei kairiajame skruoste nukentėjusiajam galėjo gautis grumtynių metu parvertus pastarÄ jį kniÅ«bsčiÄ ir galvÄ spaudžiant į grindis, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į Å¡oninius galvos smegenų skilvelius galėjo gautis nuo smÅ«gių į abiejų smilkinių ir virÅ¡ugalvio sritis.

Nustatyta, jog Å¡onkaulių lūžiai nukentėjusiajam padaryti nemažiau 6 jėgų poveikyje, spiriant į krÅ«tinės lÄ stÄ koja apautu batu, gulinčiam ant grindų, trypiant ar spaudžiant keliais. Galiausiai specialisto iÅ¡vadose konstatuota, jog S. N. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos (ir pasisakyti, kad galvoje rasti sužalojimai neturėjo įtakos mirčiai nėra galimybės), Å¡onkaulių lūžiai turėjo įtakos mirčiai. Vykstant kraujavimui po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į Å¡oninius galvos smegenų skilvelius mirtis įvyksta trumpame laiko tarpe (t. 4, b. l. 71-73, b. l. 77-78).IÅ¡dėstytas nustatytas faktines bylos aplinkybes, jų visetÄ vertinant aptarto nužudymo kaip nusikalstamos veikos teisinio reglamentavimo kontekste, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai konstatuotina, jog pagrindinis veiksnys ir, atkreiptina, dėsningai, o ne atsitiktinai nulėmęs nukentėjusiojo S. N. mirtį yra smurtinio pobÅ«džio veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Priežastinis ryÅ¡ys tarp smurtinio pobÅ«džio, taigi nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį S. N., suduodant nukentėjusiajam smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo S. N. mirties, nagrinėjamu atveju yra objektyvus ir neginčytinas. BÅ«tent smurtinio pobÅ«džio veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį tiesiogiai sÄ lygojo padarinių – nukentėjusiojo S. N. mirties kilimÄ . Jokie kiti veiksniai, turėję reikÅ¡mės nukentėjusiojo mirčiai, nagrinėjamoje byloje nenustatyti.

Kaltinimas 2016 m. gruodžio 23 d. nukentėjusiajam S. N. sudavus daugybinius smÅ«gius rankomis bei kojomis į įvairias kÅ«no vietas ir tokiu bÅ«du nukentėjusįjį nužudžius nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas kaltinamiesiems E. M. ir D. M..  Kaltinamasis D. M. savo kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ nužudžius nukentėjusįjį S. N. pripažino visiÅ¡kai. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog kaltinamasis D. M. iÅ¡ esmės nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek paskesnio ikiteisminio tyrimo eigoje, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog 2016 m. gruodžio 23 d., atvykus į nukentėjusiojo S. N. namus, su nukentėjusiuoju vartojant alkoholį, tarp jų kilus tarpusavio konfliktui, jie su nukentėjusiuoju susigrÅ«mė, jis sudavė nukentėjusiajam kelis smÅ«gius rankomis, ko pasėkoje jie su nukentėjusiuoju nukrito ant grindų, po ko, kad nukentėjusysis nesimuistytų, diržu suriÅ¡o pastarojo rankas, keliu sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į Å¡onÄ ir paliko nukentėjusįjį gulintį ant grindų.

Kaltinamasis D. M. nurodė, jog iÅ¡einant iÅ¡ nukentėjusiojo namų, nukentėjusysis dar buvo gyvas. IÅ¡dėstytus kaltinamojo D. M. parodymus ir įvardintas aplinkybes vertinant nustatytų faktinių bylos aplinkybių, konstatuojant nukentėjusiojo mirties priežastį, kontekste, nagrinėjamoje byloje darytina objektyvi ir pagrįsta iÅ¡vada – nukentėjusiojo S. N. mirtį tiesiogiai sÄ lygojo 2016 m. gruodžio 23 d. kaltinamojo D. M. smurtinio pobÅ«džio veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį, suduodant nukentėjusiajam smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo D. M. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ â€“ 2016 m. gruodžio 23 d. nužudžius nukentėjusįjį S. N., laikytina įrodyta.Kaltinimas nužudžius nukentėjusįjį S. N. nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, pareikÅ¡tas ir E. M.. Kaltinamasis E. M. pareikÅ¡tus kaltinimus sudavus smÅ«gius nukentėjusiajam ir tokiu bÅ«du nužudžius nukentėjusįjį S. N. kategoriÅ¡kai ir nuosekliai neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir visa apimtimi.Neigdamas jam pareikÅ¡tus kaltinimus, kaltinamasis E. M. teigė, jog tarp nukentėjusiojo ir D.

M. prasidėjus žodiniam konfliktui, jis pastaruosius nuramino ir tuomet išėjo į laukÄ parÅ«kyti, o grįžus į namus, aptiko nukentėjusįjį jau gulintį ant grindų, matė, kaip D. M. vienÄ ar kelis kartus spyrė nukentėjusiajam, tačiau jis pastarajam liepė nustoti. Kaltinamasis E. M. nurodė, jog jis smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė ir, be kelių smÅ«gių koja, iÅ¡ esmės nematė, ir kaip D. M. mušė nukentėjusįjį, bÅ«damas lauke jokio triukÅ¡mo ar bildesio negirdėjo.

IÅ¡dėstyti kaltinamojo E. M. parodymai vertintini vienareikÅ¡miÅ¡kai kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkų nusikaltimÄ . Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis).

Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, bÅ«dÄ , sužalojimų pobÅ«dį, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.IÅ¡dėstytos teismų praktikos kontekste pažymėtina, jog remiantis baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir duomenų visuma, nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 23 d. į nukentėjusiajam S. N. priklausantį namÄ - (duomenys neskelbtini), turėdami tikslÄ pagrobti nukentėjusiojo turtÄ , įsibrovė kaltinamieji D.

M. ir E. M.. Taigi, byloje akivaizdu ir neginčytina, jog nusikalstamos veikos - plėšimo padarymo metu nusikalstamos veikos padarymo vietoje - nukentėjusiajam S. N. priklausančiame name - (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 23 d. tiesiogiai buvo abu kaltinamieji. Tai, jog nukentėjusiajam priklausančiame name 2016 m. gruodžio 23 d. buvo neginčijo ir pats kaltinamasis E. M.. Kaltinamasis E. M. neginčijo ir to, jog kartu su kaltinamuoju D. M., bÅ«dami nukentėjusiojo namuose, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ .

Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog nusikalstamų plėšimo veiksmų metu prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto pasėkoje 2016 m. gruodžio 23 d. jam priklausančiuose namuose nukentėjusysis buvo nužudytas. Tokiu būdu, esant išdėstytų aplinkybių visumai, jų apimčiai ir sekai, logiška teigti, jog kaltinamasis E. M. neabejotinai buvo ne tik nusikalstamos plėšimo veikos, joje tiesiogiai ir dalyvaudamas, aplinkoje, bet neabejotinai buvo ir nusikalstamos veikos – nukentėjusiojo gyvybės atėmimo – aplinkoje.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog vieni svariausių įrodymų Å¡ioje byloje laikytini kaltinamųjų parodymai. Kolegijos pozicija kaltinamųjų parodymų kaip įrodymų vertinimo aspektu ir Å¡iuo atveju iÅ¡lieka tapati. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareikÅ¡to kaltinimo - nužudymo kontekste iÅ¡ esmės pagrindiniai ir lemiantys yra kaltinamojo D.

M. parodymai. TokiÄ iÅ¡vadÄ byloje pagrįstai suponuoja aplinkybė, jog D. M. yra vienintelis asmuo kartu su E. M. buvęs nusikalstamų veikų aplinkoje, todėl logiÅ¡ka, jog Å¡io asmens paaiÅ¡kinimai vertintini kaip pagrindinis domuo, kuriuo remiantis objektyviai gali bÅ«ti konstatuojamos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės ir tokiu bÅ«du nustatoma tiesa byloje. Jokių kitų tiesioginių duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti E. M. pareikÅ¡to kaltinimo kontekste reikÅ¡mingas aplinkybes, byloje nėra.

Taigi, konstatavus kaltinamojo E. M. buvimÄ nusikalstamos veikos – nužudymo aplinkoje, nustatant aktyvų ir tiesioginį E. M. veikimÄ nusikalstamos nužudymo veikos procese, analizuotini ir vertintini kaltinamojo D. M. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje duoti parodymai. Å iame kontekste vėlgi pažymėtina, jog byloje anksčiau konstatuota, jog, kaip akivaizdžiai prieÅ¡taraujančius faktinių bylos aplinkybių visumai ir nukreiptus naudinga kaltinamajam E. M. linkme atmetant teisminio nagrinėjimo metu duotus D.

M. parodymus, byloje kaip tinkami ir patikimi, turintys reikšmės įrodymai pripažinti kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Šiame kontekste pažymėtina, kad esminė teismo pozicija kaip įrodymus vertinant ir pripažįstant būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus D. M. parodymus ir šiuo atveju išlieka tapati, tačiau pareikšto kaltinimo kontekste ikiteisminio tyrimo metu D. M. duoti parodymai kaip įrodymai vertintini siauresne apimtimi. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje, pirminės ikiteisminio tyrimo 2016 m. gruodžio 29 d. atliktos apklausos metu kaltinamasis D.

M. nurodė, kad nukentėjusiojo namuose kartu su nukentėjusiuoju visiems trims vartojant alkoholį, pirmiausia E. M., po to jis ėję į tualetÄ , o nukentėjusysis, ko gero įtardamas, kad jie gali jį apvogti, juos lydėjęs. D. M. nurodė, jog tuo metu, kai į tualetÄ Ä—jęs jis, kažkuris iÅ¡ jų, ar abu, pargriovė nukentėjusįjį ant grindų, jis keliu iÅ¡ už nugaros prispaudė nukentėjusįjį prie grindų ir pagriebęs dirÅ¾Ä , kurį padavė E. M., suriÅ¡o už nugaros nukentėjusiojo rankas, po ko, liepdamas nukentėjusiajam gulėti ir nesikelti, sakydamas, kad jis jiems nereikalingas ir kad jam nieko nebus, jis sudavė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ keliu į Å¡onÄ .

Ar sudavė smÅ«gius E. M., D. M. nurodė neprisimenantis. D. M. nurodė, jog suriÅ¡us nukentėjusįjį, jie su E. M. pradėjo ieÅ¡koti daiktų, nukentėjusysis tuo metu gulėjo ant grindų. Pirminės apklausos metu kaltinamasis D. M. nurodė ir tai, kad neprimena kada, gal kai nerado pinigų, jis ir E. M. dar sudavė nukentėjusiajam (t. 7, b. l. 141-143). Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu, svarstant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimÄ , taigi procesinį veiksmÄ atliekant ir parodymus fiksuojant ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamasis D.

M. nurodė, kad, kai „buvo žmogaus užpuolimas“, E. M. buvo kartu su juo, patikslino, jog jie abu su E. M. parvertė nukentėjusįjį ant žemės, po ko jis keliu prispaudė nukentėjusįjį prie grindų, E. M. rado kelnių dirÅ¾Ä , kuriuo jie suriÅ¡o nukentėjusiojo rankas ir „ėjo daryti kratÄ â€œ. Pažymėtina, jog minėtos procesinio veiksmo metu kaltinamasis D. M., pripažindamas sudavęs nukentėjusiajam kelis smÅ«gius, nurodė stipriai nukentėjusiojo tikrai nesumušęs. Nustatyta, jog D.

M. nurodė, jog jiems iÅ¡einant nukentėjusysis buvo sÄ moningas, be to nurodė, jog E. M. dar pasakė, kad „reikėjo dar kojas suriÅ¡ti“ (t. 8, b. l. 5-8). Remiantis iÅ¡dėstytais kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo pradžioje duotais parodymais, byloje darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis E. M. ne tik tiesiogiai buvo nukentėjusiojo gyvybės atėmimo aplinkoje, bet ir tiesiogiai, aktyviais veiksmais, suduodant nukentėjusiajam smÅ«gius ir kartu su D. M. suriÅ¡ant nukentėjusiojo rankas, dalyvavo nukentėjusiojo gyvybės atėmimo procese. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo D.

M. parodymų kaip įrodymų vertinimo procese paminėtina, kad jog paskesnio ikiteisminio tyrimo eigoje ir teisminio nagrinėjimo metu, nurodant kaltinamojo E. M. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, apibrėžiant kaltinamojo E. M. veiksmų apimtį, kaltinamasis D. M. nurodė kitokias aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo pradžioje. Nustatyta, kad papildomos įtariamojo apklausos, atliktos 2017 m. sausio 5 d., metu kaltinamasis D. M. parodė, kad bÅ«nant nukentėjusiojo namuose ir visiems kartu vartojant alkoholį, jis ėjęs į tualetÄ , priekyje ėjęs nukentėjusysis, per vidurį E. M., kai, kažkuris pargriovė nukentėjusįjį, kas ir kaip, pargriovė nukentėjusįjį, nepamena, pamena tik, kad nukentėjusysis gulėjo ant pilvo veidu į grindis, tada jis, įrėmęs keliu į nugarÄ , prispaudė nukentėjusįjį prie grindų ir ant lovos rastu diržu suriÅ¡o nukentėjusiajam už nugaros rankas, po ko, keliu sudavė nukentėjusiajam į Å¡onÄ , nes pastarasis muistėsi ir nesileido suriÅ¡amas, jis pastarajam dar pasakęs, kad „tylėk, nejudėk, kad jis jiems nereikalingas“.

Kur tuo metu buvo E. M., D. M. nurodė nepamenantis. D. M. nurodė neprisimenantis ir to, ar E. M. padėjo surišti nukentėjusįjį (t. 7, b. l. 145-148). Nustatyta, jog analogiškas įvykio aplinkybes D. M. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje, atlikto 2017 m. sausio 6 d., metu (t. 7, b. l. 161-163). Papildomos įtariamojo apklausos, atliktos 2017 m. rugpjūčio 23 d., metu kaltinamasis D. M. nurodė, kad kartu su nukentėjusiuoju, pastarojo namuose geriant alkoholį, tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl to, kad E. M. vaikšto po namus.

Nukentėjusysis supyko, atsistojo ir bandė suduoti jam galva, kuria pataikė jam į petį, po ko, jis sudavė nukentėjusiajam rankomis ir jie su nukentėjusiuoju susigrÅ«mė. D. M. nurodė neprisimenantis, kiek smÅ«gių sudavė nukentėjusiajam, bet, kadangi buvo daug kraujo, tai mano, kad jis rankomis sudavė nukentėjusiajam. D. M. nurodė, jog parvirtus ant grindų, grumtynių metu, pamatęs ant lovos dirÅ¾Ä , juo suriÅ¡o nukentėjusiajam už nugaros pastarojo rankas. Kadangi nukentėjusysis muistėsi, jis keliu sudavė pastarajam į Å¡onÄ .

D. M. minėtos apklausos metu nurodė, jog tuo metu, kai jis grūmėsi su nukentėjusiuoju, E. M. šalia nebuvo, kur jis buvo, nežino (t. 7, b. l. 151-152). 2017 m. rugsėjo 6 d. įtariamojo apklausos protokolu remiantis nustatyta, jog minėtos apklausos metu, nurodydamas, kad laikosi savo ankstesnių duotų parodymų, kurie yra teisingi, D. M. parodė, kad vienu metu su E. M. nukentėjusiojo nemušė, ar E. E. M. mušė nukentėjusįjį jam nedalyvaujant, nežino, nematė (t. 7, b. l. 158). Nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu D.

M. nurodė, jog kaltinamasis E. M. smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, nurodė, jog, kai jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, kaltinamojo E. M. nebuvo. Vertinant iÅ¡dėstytus baudžiamojo proceso eigoje duotus kaltinamojo D. M. parodymus, akivaizdu, jog kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo pradžioje, pirminės apklausos ir teismo posėdžio, svarstant suėmimo skyrimo klausimÄ , metu duoti parodymai ir paskesni tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, apibrėžiant E. M. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, yra kardinaliai prieÅ¡ingi.

Ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodęs, jog E. M., kaip ir jis, sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, kad jie kartu diržu suriÅ¡o nukentėjusiojo rankas, taigi, patvirtindamas aktyvius E. M. fizinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, paskesnio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu D. M. ikiteisminio tyrimo pradžioje duotus parodymus paneigė. Nagrinėjamos bylos kontekste, kaltinamojo D. M. parodymų kaip įrodymų vertinimo procese, pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti įtariamojo asmens parodymai nelaikytini savarankiÅ¡kais, tiesioginę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę baudžiamojoje byloje turinčiais įrodymais.

Tačiau tai besÄ lygiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų kaltinamųjų parodymų kaip duomenų, turinčių įrodomosios reikÅ¡mės nustatant tiesÄ byloje, neeliminuoja. Ir bÅ«tent Å¡ios baudžiamosios bylos kontekste, vertinant kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų visumÄ , konstatuotina, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos – nužudymo kontekste, bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu, ir akcentuotina - pirminiai kaltinamojo D. M. duoti parodymai vertintini kaip duomenys, turintys įrodomosios reikÅ¡mės byloje nustatant tiesÄ .TokiÄ iÅ¡vadÄ byloje pirmiausia suponuoja procesinių veiksmų, kurių metu ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo fiksuojami kaltinamojo D.

M. parodymai, atitikimas įstatymo leidėjo baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintiems įrodymų teisėtumo reikalavimams. Nustatyta, jog tiek pirminė kaltinamojo D. M. apklausa, tiek juolab teismo posėdis, svarstant suėmimo skyrimo klausimÄ atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, kaltinamojo apklausos atliktos ir parodymai užfiksuoti procesiniuose veiksmuose tiesiogiai dalyvaujant kaltinamojo teises ginančiam ir jo interesus užtikrinančiam gynėjui. Taigi, kaltinamojo D.

M. parodymų kaip įrodymų teisėtumas baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme nekelia abejonių. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, jog pirminė kaltinamojo D. M. apklausa atlikta 2016 m. gruodžio 29 d., tai yra sekančiÄ dienÄ po to, kai kaltinamasis buvo sulaikytas, teismo posėdis svarstant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimÄ vyko 2016 m. gruodžio 30 d., tai yra iÅ¡ esmės irgi nedelsiant po sulaikymo. Tokiu bÅ«du pagrįstai laikytina, jog bÅ«tent pirminiai nedelsiant po sulaikymo kaltinamojo duoti parodymai atitinka tikrÄ sias įvykio aplinkybes, kai kaltinamasis dar nebuvo paveiktas iÅ¡orinių veiksnių.

Å iuo aspektu pažymėtina, jog pirminiai kaltinamojo D. M. parodymai nėra vienkartiniai, kaip nustatyta, analogiÅ¡ki parodymai, įvardijant E. M. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, užfiksuoti dviejų procesinių veiksmų metu – įtariamojo apklausos metu ir teismo posėdžio metu. Akcentuotina, jog teismo posėdžio metu, svarstant kardomosios priemonės klausimÄ , kaltinamojo parodymai duoti procesinį veiksmÄ atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjui. Laikytina, jog Å¡i aplinkybė kaltinamojo parodymų vertinimo procese nagrinėjamu atveju yra itin reikÅ¡minga, kaltinamojo parodymų kaip įrodymų patikimumui, jų įrodomajai reikÅ¡mei ir vertei vienareikÅ¡miÅ¡kai ir neabejotinai suteikianti didesnį svarumÄ .

Galiausiai šiame kontekste pabrėžtina, jog teisminio nagrinėjimo metu, pagarsinus minėtus kaltinamojo teismo posėdžio metu duotus parodymus, kurie atkreiptina yra detaliausi ir tiksliausi dėstant nusikalstamos veikos – nužudymo aplinkybes ir, svarbiausia, įvardijant E. M. veiksmus, kaltinamasis D. M. juos patvirtino. Vertinant kaltinamojo D. M. parodymus pareikšto kaltinimo – nužudymo kontekste, įvardijant kaltinamojo E. M. veiksmus, konstatuotina, jog paskesni ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo D.

M. duoti parodymai, nurodant E. M. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, nukreipti vienareikÅ¡miÅ¡kai kaltinamajam E. M., siekiančiam iÅ¡vengti atsakomybės, naudinga linkme. Nors byloje nenustatyta, ar kaltinamasis D. M. yra įtakotas iÅ¡orinių veiksnių ir aplinkos, ar savo paties priimto apsisprendimo ir pasirinktos pozicijos, tačiau tai neeliminuoja kaltinamojo parodymus vertinti kritiÅ¡kai kaip neabejotinai neteisingus. Be to, iÅ¡vadÄ , kad minėti kaltinamojo D. M. parodymai tikslingai nukreipti naudinga kaltinamajam E. M. linkme, pagrįstai suponuoja akivaizdžiai nustatyta aplinkybė, jog, dėstant nusikalstamos veikos – nužudymo padarymo aplinkybes, tiek viso ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, visas kitas aplinkybes, iÅ¡skyrus kaltinamojo E. M. veiksmus, kaltinamasis D.

M. nurodė ne tik nuosekliai ir analogiÅ¡kai, bet ir pakankamai detaliai, nustatyta, jog kaltinamojo parodymai keičiasi iÅ¡imtinai tik ta apimtimi, kuri susijusi su kaltinamojo E. M. veiksmais prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir dargi keičiasi vis kategoriÅ¡kesne linkme, pirmos papildomos 2017 m. sausio 5 d. įtariamojo apklausos metu nurodęs, jog neprisimena, kur tuo metu, kai jis mušė nukentėjusįjį, buvo E. M., vėlesnių įtariamojo apklausų metu ir teisminio nagrinėjimo metu D. M. jau nurodė, jog tuo metu, kai jis prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtÄ , E. M.

Å¡alia nebuvo. Å ios aplinkybės iÅ¡dėstytus kaltinamojo D. M. parodymus pagrįstai leidžia vertinti kritiÅ¡kai kaip siekimÄ padėti E. M. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir todėl atmestini. Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad kaltinamasis siektų apkalbėti E. M., nenustatyta. Taigi nesiremti pirminiais kaltinamojo D. M. parodymais, nurodant kaltinamojo E. M. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, nėra pagrindo ir Å¡iuo aspektu. Byloje nustatyta, jog neigdamas ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus, kaltinamasis D.

M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog pirminės apklausos metu jis dar nebuvo visiÅ¡kai iÅ¡siblaivęs, kadangi jis pusė metų iki įvykio ir po jo kiekvienÄ dienÄ vartojo alkoholį. Tokie kaltinamojo parodymai atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Kaip minėta, pirminė kaltinamojo apklausa (kaip ir visos kitos) atlikta joje dalyvaujant kaltinamojo gynėjui, taigi, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad procesiniame veiksme, juolab turint omeny pareikÅ¡to kaltinimo sunkumÄ , dalyvaujant kaltinamo asmens teises ir interesus užtikrinančiam gynėjui, kaltinamasis bÅ«tų apklausiamas bÅ«damas neblaivus.

VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, jog esant tokiai kaltinamo asmens bÅ«klei, procesinį veiksmÄ atliktų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas. Å iame kontekste pažymėtina, jog apklausos protokole jokios pastabos dėl veiksmų netinkamumo ar kitokio pobÅ«džio pastabos neužfiksuotos, darytina iÅ¡vada, kad jokių pastabų nei pats kaltinamasis, nei jo gynėjas apklausos metu neiÅ¡reiÅ¡kė. Galiausiai byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. M., kaip pats nurodė, buvo sulaikytas darbo vietoje. Å i aplinkybė taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai eliminuoja tikimybę, jog kaltinamasis 2016 m. gruodžio 29 d. sulaikymo metu ir nedelsiant po sulaikymo atliktos įtariamojo apklausos metu buvo neblaivus.

Ginčydamas pirminius savo parodymus, kaltinamasis D. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių jis prisiminė ir todėl negalėjo tiksliai jų nurodyti, kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo visiÅ¡kai girtas, nes, kaip minėjo anksčiau, alkoholį jis vartojo ne tik nusikaltimų padarymo dienÄ , bet ir pusė metų prieÅ¡ tai. Å ie kaltinamojo argumentai taip pat vertintini kritiÅ¡kai. Pirmiausia pažymėtina, jog, kaip konstatuota, kaltinamojo parodymai, iÅ¡skyrus nurodant E. M. veiksmus, yra nuoseklÅ«s ir, atkreiptina, pakankamai detalÅ«s, nurodant ne tik reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir jų eigÄ .

Å iuo aspektu imtini domėn ir kaltinamojo V. J. parodymai, jog 2016 m. gruodžio 23 d. D. M., pastarÄ jį paėmus iÅ¡ namų, nebuvo neblaivus, alkoholį kartu su E. M. jie vartojo tik važiuojant automobiliu pas nukentėjusįjį. Galiausiai kaltinamojo argumentus, jog jis pusė metų kiekvienÄ dienÄ vartojo alkoholį ir tai įtakojo jo atmintį, logiÅ¡kai paneigia faktas, jog kaltinamasis buvo saistomas darbiniais santykiais, ir pats patvirtino, jog į darbÄ jis neblaivus neidavo.   Tokiu bÅ«du, iÅ¡dėstyta įrodymų visuma pagrįstai suponuoja, konstatuojant reikÅ¡mingas nusikalstamos veikos – nužudymo aplinkybes, susijusias su kaltinamojo E. M. veiksmais prieÅ¡ nukentėjusįjį, kaip įrodymus vertinti pirminius ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D.

M. duotus parodymus, bÅ«tent pirminius kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus traktuojant kaip įrodymų sampratÄ atitinkančius duomenis, patikimus ir tinkamus įrodymus tiek leistinumo, tiek teisėtumo aspektu.Tokiu bÅ«du byloje konstatuotina, jog smurtinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo ir smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė abu kaltinamieji, tiek kaltinamasis D. M., tiek ir kaltinamasis E. M.. E. M., neigdamas jam pareikÅ¡tus kaltinimus, neigė ne tik pats sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam, bet iÅ¡ esmės, be kelių smÅ«gių koja, nematęs ir D.

M. veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį, nes, kaip teigė, tuo metu buvo išėjęs į laukÄ parÅ«kyti ir jokio triukÅ¡mo ar bildesio negirdėjo. Tokie kaltinamojo argumentai traktuotini kaip visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir atmestini. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 16 smÅ«gių, smÅ«giai suduoti į įvairias kÅ«no vietas, suduoti rankomis ir kojomis, ko pasėkoje nukentėjusiajam padaryti daugybiniai Å¡onkaulių lūžimai, galvos smegenų pabrinkimas ir suspaudimas.

Å ių objektyviai ir neginčytinai nustatytų duomenų visuma – fizinio smurto mastas ir apimtis ir to pasėkoje padarytų sužalojimų mastas ir apimtis, logiÅ¡kai pagrindžia, jog bÅ«damas gyvybės atėmimo aplinkoje, netgi plačiÄ ja prasme (bÅ«damas ne tiesiogiai kambaryje, o lauke), E. M. negalėjo negirdėti tokio mÄ sto fizinio smurto panaudojimo. Tokiu bÅ«du minėti kaltinamojo E. M. argumentai paneigtini. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, jog tai, kad smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo ne vienas, o keli asmenys, Å¡iuo atveju kaltinamieji D.

M. ir E. M., logiÅ¡kai pagrindžia faktinės nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės – fizinio smurto panaudojimo mastas, kurį apibrėžia suduotų smÅ«gių skaičius – remiantis specialisto iÅ¡vada nukentėjusiajam suduota ne mažiau kaip 16 smÅ«gių, fizinio smurto panaudojimo pobÅ«dis – daugybinių smÅ«gių sudavimas kietais bukais daiktais, kumščiu, spiriant koja apautu batu, gulinčiam ant grindų, trypiant ar spaudžiant keliais, spaudžiant galvÄ Ä¯ grindis, kÅ«no sužalojimų lokalizacija – smÅ«gių sudavimas į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas – galvÄ , krÅ«tinę, padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis ir apimtis – padaryti daugybiniai Å¡onkaulių lūžimai, galvos smegenų pabrinkimas ir suspaudimas, fizinio smurto intensyvumas – sužalojimai padaryti tuo pačiu metu ir logiÅ¡ka per pakankamai trumpÄ laikÄ .

Taigi faktinių bylos aplinkybių visuma - fizinio smurto mastas tiek laiko, tiek erdvės, tiek padarytų sužalojimų apimties prasme, objektyviai pagrindžia bendrus kelių asmenų (o ne vieno asmens) smurtinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį. Nagrinėjamoje byloje bendrus kelių asmenų veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį logiÅ¡kai pagrindžia ir objektyviai byloje nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo suriÅ¡tas – vertinant šį veiksmÄ , visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, jog suriÅ¡ti besimuistantį, suriÅ¡imo aktyviai siekiantį iÅ¡vengti nukentėjusįjį, fizine prasme užtektų vieno asmens pastangų.

Taiig, byloje konstatuotina, jog smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį kryptingai vartojo abu kaltinamieji.Pažymėtina, kad nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam – jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.

Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodoma, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, Nr. 2K-7-156/2010, Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-303/2012, Nr. 2K-68-942/2016).

Apie kaltininko (-ų) tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-68-942/2016 ir kt.).

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , susitarti įmanoma ir rodant pritarimÄ kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymÄ kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta nuo bendrininkų suduotų smÅ«gių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų smÅ«gių ar tik nuo vieno smÅ«gio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčiÄ nužudyti ar neapibrėžtÄ tyčiÄ dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011, 2K-482-139/2015).IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų visumos matyti, kad iÅ¡ankstinis ir esminis susitarimas tarp kaltinamųjų buvo nukreiptas užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtÄ , prieÅ¡ tai jį nugirdžius ir suriÅ¡us.

Nustatyta, kad smurtas, iÅ¡einant iÅ¡ susitarimo ribų, prieÅ¡ nukentėjusįjį taip pat buvo vartojamas siekiant turtinės naudos. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad iÅ¡ankstinio, konkrečiai apibrėžto susitarimo nužudyti nukentėjusįjį tarp kaltinamųjų E. M. ir D. M. nebuvo, jis kilo staiga ir spontaniÅ¡kai. Faktinių nustatytų bylos aplinkybių visuma suponuoja, kad kaltinamųjų E. M. ir D. M. kaip nusikaltimo bendrininkų susitarimas pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, tai yra rodant pritarimÄ vienas kito veiksmams, pritariant kito asmens smurtavimui, taip prisidedant prie smurtinių veiksmų, kaltinamųjų susitarimas pasireiÅ¡kė suderintu elgesiu, suduodant smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas.

Kilusių padarinių – nukentėjusiojo mirties kontekste logiÅ¡ka, jog nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų nesustabdė vienas kito nusikalstamo elgesio, ir Å¡i aplinkybė taip pat pagrindžia bendrÄ kaltinamųjų veikimÄ . Nors Å¡ioje byloje nenustatyta, kuris iÅ¡ kaltinamųjų sudavė nukentėjusiojo mirtį lėmusius smÅ«gius, nenustatyta ir kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį apimtis, tačiau tai kaltinamųjų kaltės jokiu bÅ«du neeliminuoja, ir jokios reikÅ¡mės veiksmų ir padarytos veikos kvalifikavimui neturi.

Vertinant iÅ¡dėstytÄ duomenų visumÄ , tai yra esant nustatytam tiesioginiam priežastiniam ryÅ¡iui tarp smurtinio pobÅ«džio veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo mirties, esant konstatuotiems bendriems kelių asmenų veiksmams prieÅ¡ nukentėjusįjį ir esant konstatuotai aplinkybei, jog gyvybės atėmimo aplinkoje tiesiogiai buvo ir gyvybės atėmimo procese tiesiogiai dalyvavo kaltinamieji D. M. ir E. M., nagrinėjamoje byloje darytina objektyvi iÅ¡vada, jog kaltinamieji E. M. ir D.

M. bendrininkavo nužudant nukentėjusįjį ir abiejų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip nužudymo vykdytojų, nes kiekvienas kaltinamasis atliko objektyviesiems nužudymo požymiams priskiriamus veiksmus. Kaltinamųjų veiksmai traktuotini kaip padaryti veikiant bendrininkų grupe. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva ir krÅ«tinė yra gyvybei svarbios ir labiausiai pažeidžiamos žmogaus kÅ«no dalys, todėl normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į Å¡ias kÅ«no vietas daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-381/2011 ir kt.).

Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirminis kaltinamųjų susitarimas ir šį susitarimÄ realizuojant atlikti kaltinamųjų veiksmai pirmiausia buvo nukreipti užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ , nusikalstamų veiksmų tikslas buvo nukentėjusiojo turtas, o ne pastarojo gyvybės atėmimas. Akivaizdu, kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje tikslo nužudyti nukentėjusįjį kaltinamieji D. M. ir E. M. neturėjo. Tačiau konstatuotina, jog suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvÄ ir krÅ«tinę, taigi suduodami daugybinius smÅ«gius į gyvybei svarbiausias ir labiausiai pažeidžiamas žmogaus kÅ«no dalis, nors ir neturėjo tikslo nužudyti, tačiau reikÅ¡mingų psichinio iÅ¡sivystymo sutrikimų neturintys kaltinamieji D.

M. ir E. M. vienareikÅ¡miÅ¡kai suvokė tokių savo veiksmų pavojingumÄ bei numatė galimÄ mirtinų padarinių atsiradimÄ , ir nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti (Baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų netiesioginę tyčia objektyviai pagrindžia kaltinamųjų veiksmai po įvykio, kai matydami sužalotÄ , kraujuje gulintį nukentėjusįjį, paliko nukentėjusįjį įvykio vietoje ir neužrakinę namų, pasiÅ¡alino iÅ¡ nukentėjusiojo namų, nors suprato, jog nukentėjusysis dar gyvas, tačiau jam medicinos pagalbos nesuteikė, tai yra tokiu bÅ«du buvo abejingi padariniams.

Dėl nužudymo kvalifikuojančio požymio – savanaudiÅ¡kos paskatosPagal teismų praktikÄ savanaudiÅ¡kos paskatos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ konstatuojamos tada, kai kitas žmogus nužudomas, siekiant iÅ¡ to gauti turtinės naudos, įgyti teisę į turtÄ arba iÅ¡vengti materialių iÅ¡laidų. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , kai savanaudiÅ¡kos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu.

SavanaudiÅ¡kos paskatos iÅ¡reiÅ¡kia nužudymo motyvÄ , t. y. vienÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Nužudymas pripažįstamas padarytu dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tiek siekiant turtinės naudos sau, tiek kitam asmeniui, kurio padėtimi kaltininkas suinteresuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2014, 2K-94/2014, 2K-196/2011). Tikslas gauti turtinės naudos yra bÅ«tina sÄ lyga inkriminuoti šį požymį, todėl kiti turtinio pobÅ«džio motyvai Å¡io požymio nesudaro (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2014).Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad kaltinamųjų tikslas tikslingai buvo nukreiptas užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ ir Å¡is tikslas buvo susiformavęs ir aiÅ¡kiai apibrėžtas dar iki fiznio pobÅ«džio veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog bÅ«tent nukentėjusiajam priklausančio turto pagrobimas, tikslas gauti turtinės naudos buvo pagrindinė atvykimo pas nukentėjusįjį priežastis ir motyvas. Byloje nustatyta ir tai, jog kaltinamieji plėšimo bÅ«du užvaldę turtÄ juo realiai ir disponavo.Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų D. M. ir E. M. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip ideali sutaptis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir BK 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo ir realizavimo Kaip minėta, kaltinamasis R. S. kaltu padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė, jog iÅ¡ tiesų 2016 m. gruodžio 24 d. jis iÅ¡ E. M. už 80 Eur įsigijo auksinį žiedÄ , kuris buvo vogtas, ir kurį Kalėdų proga padovanojo žmonai. Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nusikalstamus R. S. veiksmus objektyviai patvirtina liudytojos žmonos A. S. parodymai, iÅ¡ dalies liudytojo V.

L. parodymai bei raÅ¡ytiniai baudžiamosios bylos duomenys – kratos protokolas, daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriais remiantis nustatyta, jog kratos metu iÅ¡ R. S. ir A. S. gyvenamosios vietos iÅ¡imtas auksinis žiedas, kurį nukentėjusioji R. D. atpažino kaip jai priklausantį, 2016 m. gruodžio 23 d. iÅ¡ jos namų pagrobtÄ papuoÅ¡alÄ . Laikytina, jog kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ nagrinėjamoje byloje įrodyta. Kaltinamojo R. S. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį.

Bausmių skyrimo motyvai Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstÄ teisingumÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad teisingumas turi bÅ«ti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuriÄ paskyrus bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni. Kaltinamųjų D. M. ir E. M. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobÅ«džio nusikaltimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika - plėšimas, traktuotina kaip sunkus nusikaltimas, tuo tarpu nusikalstama veika - nužudymas priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamųjų veiksmai nukreipti pagrobti svetimÄ turtÄ buvo iÅ¡ anksto susiformavę, aiÅ¡kiai aptarti ir apibrėžti, taigi kaltinamieji Å¡iuo atveju veikė esant iÅ¡ankstinei ir kryptingai susiformavusiai tyčiai. Kaltinamųjų veiksmai nužudant nukentėjusįjį, nors ir kilę spontaniÅ¡kai, padaryti esant netiesioginei tyčiai.

Kaltinamųjų D. M. ir E. M. nusikalstami veiksmai įtakoti žemų, savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant gauti turtinės naudos, ko pasėkoje sukeltos negrįžtamos pasekmės.Kaltinamųjų D. M. ir E. M. veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo ne tik akivaizdaus smurtinio pobÅ«džio, prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartotas smurtas buvo ir pakankamai intensyvus, esant akivaizdžiam kaltinamųjų tiek fiziniam, tiek kiekybiniam pranaÅ¡umui, prieÅ¡ pastarÄ jį ne tik vartojant fizinio smurtinio veiksmus, bet dar ir suriÅ¡us, tokiu bÅ«du atimant bet kokias galimybes nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis.

Nusikalstami kaltinamųjų veiksmai tikslingai ir apgalvotai buvo nukreipti prieÅ¡ svarbiausias įstatymu saugomas, prigimtines vertybes – asmens gyvybę, sveikatÄ , asmens teisę į nuosavybę. Kaltinamieji D. M. ir E. M. nusikalstamas veikas padarė veikiant bendrininkų grupe, ir Å¡i aplinkybė vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažintina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamųjų D. M. ir E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažintina ir tai, jog kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai neabejotinai įtakojo nusikalstamus kaltinamųjų veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį, sukeliant sunkiausias pasekmes (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Galiausiai, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamųjų D. M. ir E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė recidyvistais, kadangi kaltinamųjų teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra išnykę. Kaltinamasis D. M. teisminio nagrinėjimo metu kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino tik jam inkriminuojama nusikalstamų veiksmų apimtimi, tai yra pripažindamas savo nusikalstamus veiksmus, visų reikšmingų šios bylos kontekste nusikalstamų veikų aplinkybių neįvardijo.

Taigi traktuoti, kad kaltinamasis D. M. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas, jam inkriminuojamas veikas, nėra pagrindo. Tokiu bÅ«du kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje nėra ir kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nustatyta, kad kaltinamojo E. M. nusikalstamų veiksmų apimtis, lyginant su kitų kaltinamųjų, buvo didžiausia, bÅ«tent E. M. nusikalstami veiksmai, suplanuojant nusikalstamÄ plėšimo veikÄ , pasitelkiant bendrininkus, buvo pirminiai ir esminiai, iÅ¡ esmės nulėmę ne tik pirminius plėšimo, bet ir paskesnius nors ir spontaniÅ¡kai kilusius nusikalstamus nužudymo veiksmus, ko pasėkoje sukelti negrįžtami padariniai - asmens mirtis.

Kaltinamasis E. M. anksčiau yra teistas dvylika kartų. Teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra iÅ¡nykę. Pažymėtina, jog kaltu padarius jam inkriminuojamas veikas E. M. ne tik neprisipažino, bet ir pakankamai aktyviai siekė, jog kaltais dėl jo veiksmų bÅ«tų pripažinti kiti kaltinamieji. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma neabejotinai suponuoja E. M. asmenybę vertinti vienareikÅ¡miÅ¡kai kaip piktybiÅ¡kai įstatymus bei visuomenėje priimtinas normas ignoruojančiÄ , nusikalsti linkusiÄ asmenybę.

Akivaizdu ir tai, jog nusikalstamas kaltinamojo E. M. gyvenimo bÅ«das ir nusikalstami įgÅ«džiai progresuoja neigiama linkme ir neabejotinai kelia realų pavojų visuomenei. Kaltinamasis D. M. anksčiau yra teistas du kartus, tame tarpe ir už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį. Teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra iÅ¡nykę. Å ios aplinkybės, padarytų nusikalstamų veikų kontekste, objektyviai suponuoja D. M. taip pat vertinti kaip įstatymus bei visuomenėje priimtinas normas ignoruojančiÄ ir nusikalsti linkusiÄ asmenybę, kurios nusikalstami įgÅ«džiai taip pat progresuoja ir nusikalstamos veikos, baudžiamosios atsakomybės prasme, vienareikÅ¡miai sunkėja.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kaltinamojo D. M. nusikalstamų veiksmų apimtis, bent jau pradinėje nusikalstamo proceso stadijoje, akivaizdžiai buvo mažesnė nei kaltinamojo E. M. ir vienareikÅ¡miÅ¡kai ne lemianti. Be to, Å¡iuo atveju pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis D. M. nors visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir neįvardijo, tačiau kaltinamojo D. M. baudžiamojo proceso eigoje iÅ¡dėstyti parodymai neabejotinai padėjo, ir nemenka dalimi, nustatyti tiesÄ Â byloje.

IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, kaltinamiesiems E. M. ir D. M. vienareikÅ¡miÅ¡kai suponuoja griežčiausios baudžiamajame įstatyme už padarytų nusikalstamų veikų numatytų laisvės atėmimo bausmių skyrimÄ , juolab, kad už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nužudant žmogų įstatyme ir numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį kiekvienam kaltinamajam, atsižvelgtina į tyčinį, smurtinį nusikalstamų veikų pobÅ«dį, padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį, į tai, jog veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, esant konstatuotoms net trims atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į fizinio smurto apimtį, į kiekvieno kaltinamojo nusikalstamų veiksmų apimtį, tyčios kryptingumÄ ir formÄ - vienu atveju esant iÅ¡ anksto susiformavusiai ir apibrėžtai tyčiai, kitu atveju veikiant netiesiogine tyčia, kiekvieno kaltinamojo asmenybę.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kaltinamiesiems E. M. ir D. M. skirtinos didesnės nei sankcijoje už padarytas veikas baudžiamajame įstatyme numatyti bausmių vidurkiai. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms laikytina, jog kaltinamajam E. M. skirti mažesnes bausmes nei pasiÅ«lė valstybinė kaltintoja Å¡ioje byloje nėra pagrindo. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydžius kaltinamajam D. M. pažymėtina, jog iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, akcentuojant kaltinamojo D. M. pozicijÄ , jo parodymus, kurie akivaizdžiai padėjo nustatyti tiesÄ byloje ir tokiu bÅ«du pasiekti teisingumÄ , pagrįstai suponuoja kaltinamajam D.

M. mažesnės nei prašė valstybinė kaltintoja bausmės paskyrimÄ , ir juolab mažesnės nei kaltinamajam E. M. paskirta bausmė, nustatytas jos dydis. Už atskiras padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems E. M. ir D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi byloje konstatuota ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. M. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė E. M. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Nustatyta, jog veika, už kuriÄ E. M. nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu yra apysunkis nusikaltimas. Taigi Å¡iuo atveju padarytos veikos ir anksčiau padaryta veika akivaizdžiai skiriasi pagal pavojingumÄ , ir priskirtinos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims. Å iuo nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė su Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina apėmimo bÅ«du pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatas.

Kaltinamojo V. J. padaryta nusikalstama veika - plėšimas yra tyčinio pobÅ«džio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotinas kaip sunkus nusikaltimas. Nusikalstama veika padaryta esant iÅ¡ankstinei ir susiformavusiai tyčiai. Nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe su kaltinamaisiais E. M. ir D. M.. Tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė veikiant bendrininkų grupe pripažintina kaltinamojo V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau kartu byloje pažymėtina, jog kaltinamojo V. J. nusikalstami veiksmai bendrininkų grupėje traktuotini kaip nusikalstamos veikos padėjėjo. Kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi jÄ padaręs. Tai pripažintina V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bausmės skyrimo aspektu vertinant V. J. parodymus, pažymėtina ir tai, jog bÅ«tent nuoseklÅ«s V. J. parodymai viso baudžiamojo proceso eigoje ženklia dalimi padėjo nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje ir tokiu bÅ«du įgyvendinti teisingumÄ .Byloje nustatyta, jog padarytos žalos nukentėjusiajai, nors ir dalinai, kaltinamasis V.

J. neatlygino, ir nesiekė to daryti. Tačiau Å¡i aplinkybė negali besÄ lygiÅ¡kai eliminuoti minėtos aplinkybės pripažinimÄ asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikalstamos veikos – plėšimo kontekste kaltinamojo V. J. nusikalstami veiksmai, lyginant su kaltinamųjų D. M. ir E. M. veiksmais, net ir turint omeny iÅ¡ankstinį kaltinamųjų susitarimÄ ir iÅ¡ankstinę tyčia užvaldyti svetimÄ turtÄ , buvo mažiausios apimties. Pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ kaltinamasis V.

J., suteikdamas kaltinamiesiems transporto priemonę ir pats jÄ vairuodamas, tokiu bÅ«du padėdamas padaryti sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamuosius D. M. ir E. M. nuvežė iki nukentėjusiajam priklausančios gyvenamosios vietos, stebėjo aplinkÄ , tačiau prieÅ¡ nukentėjusįjį tiesiogiai jokių veiksmų, juolab panaudojant fizinį smurtÄ , neatliko. Pažymėtina, jog tokia kaltinamojo pozicija - tik nuvežti kaltinamuosius - buvo nuo pat pradžių. Kaltinamasis V. J. anksčiau yra teistas, tačiau teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra iÅ¡nykę.

Kaltinamasis V. J. dirba, taigi turi pastovų ir legalų pragyvenimo Å¡altinį (t. 9, b. l. 40-41). Nustatyta, jog V. J. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip sÄ Å¾iningas, atsakingai į savo darbÄ Å¾iÅ«rintis, gerai savo pareigas atliekantis, nekonfliktiÅ¡kas, drausminių nuobaudų neturintis darbuotojas (t. 9, b. l. 41). V. J. gyvena Å¡eimoje su K. Å ., su kuria veda bendrÄ Å«kį ir kartu iÅ¡laiko nepilnametį K. Å . sÅ«nų. Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 75 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingÄ dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015).

Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015).Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, byloje iÅ¡dėstytos nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai V. J. gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jos dydį nustatant trejus metus, vykdymÄ atidedant (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XII-1968 redakcija).

Ä®vertinant bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas V. J. nustatytinas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nustatant ir baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas – tęsti dirbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, V.

J. paskirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, tai yra 376,6 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokos sumokėjimo terminÄ nustatant vienerius metus. Kaltinamojo R. S. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobÅ«džio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotinas kaip nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis yra teistas, teistumai už anksčiau padarytas veikas nusikalstamas nėra iÅ¡nykę. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo R.

S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis R. S. padarė bÅ«damas recidyvistu. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ , jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi jÄ padaręs (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, bausmės skyrimo kaltinamajam R. S. kontekste, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis nurodė visas jam žinomas nusikalstamos veikos - plėšimo padarymo, jos planavimo aplinkybes, kurios neabejotinai padėjo nustatyti tiesÄ nagrinėjamoje byloje.

Be to, Å¡iame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis E. M. apiplėšti nukentėjusįjį siÅ«lė ir R. S., tačiau pastarasis, kaip nustatyta, su kaltinamojo E. M. pasiÅ«lymu nesutiko, ir dalyvauti nusikalstamoje veikoje atsisakė. Tai suponuoja kaltinamojo R. S. asmenybę vertinti kaip siekiančiÄ daryti teigiamas iÅ¡vadas, laikytis įstatymo reikalavimų ir visuomenėje priimtinų normų. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kaltinamajam R. S., kaip recidyvistui, skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant atsižvelgiant į prokurorės pasiÅ«lytÄ bausmės dydį, kurio mažinti nėra pagrindo, laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam R.

S. atidėtinas, laikant, jog bausmės tikslai R. S. bus pasiekti ir tokiu bÅ«du suvaržant asmens laisvę. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ nagrinėjamu atveju pagrįstai suponuoja ir tai, kad kaltinamasis R. S. dirba, taigi turi pastovų ir legalų pragyvenimo Å¡altinį, yra vedęs, turi ir iÅ¡laiko Å¡eimÄ , kurioje auga nepilnamečiai vaikai (t. 9, b. l. 70-74). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, R. S. paskirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, tai yra 376,6 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokos sumokėjimo terminÄ nustatant vienerius metus.

Dėl nukentėjusiosios R. D. civilinio ieÅ¡kinioNukentėjusioji R. D. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteisti 3006 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50 000Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji civilinį 3006 Eur ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos grindžia pagrotų daiktų, kurie negrÄ Å¾inti, verte. Nukentėjusioji nurodė, jog 2016 m. gruodžio 23 d. iÅ¡ jai priklausančių namų – (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta ir negrÄ Å¾inta: du auksiniai vestuviniai žiedais, kurių bendra vertė – 800 Eur (vieno žiedo vertė 400 Eur), vienas auksinis graviruotas „R.

S.“ žiedas, kurio vertė - 500 Eur, vienas auksinis auskaras su skaidriomis akutėmis, kurio vertė - 200 Eur, papuošalų komplektas – grandinėlė, sukta su aukso ir sidabro gijomis ant kaklo ir rankos, kurio vertė - 200 Eur, sidabrinis koljė ant kaklo, kurio vertė - 150 Eur, plona sidabrinė grandinėlė ant kaklo su pakabuku, kurio vertė -50 Eur, sidabriniai auskarai, kurių vertė - 30 Eur, sidabriniai lapelio formos su trimis akutėmis auskarai, kurių vertė - 50Eur, vyriška sidabrinė pinta grandinėlė su vandenio ženklo pakabuku, kurio vertė - 30 Eur, vyriškas auksinis žiedas, kurio vertė 600 Eur, sidabrinė pinta grandinėlė, kurio vertė 50 Eur, sidabrinė grandinėlė, kurios vertė 40 Eur, lagaminas 80 Eur, mobilaus ryšio telefonas „Huawei“, kurio vertė 300 Eur, įvairi smulki bižuterija, kurios vertė 30 Eur, 4 vnt.

šaldytų ančių, kurių bendra vertė - 100 Eur (vienos anties vertė - 25 Eur), avienos 11 kg, kurios bendra vertė - 66 Eur (vieno kilogramo vertė - 6 Eur), vištienos 15 kg, kurios bendra vertė - 60 Eur (vieno kilogramo vertė - 4 Eur), 2 vnt. nemaltos kavos po 1 kg, kurios bendra vertė - 50 Eur (vieno kilogramo vertė - 25 Eur), 4 vnt. kavos „Lavaza“, kurių bendra vertė – 20 Eur (vieno pakelio vertė - 5 Eur)(t. 1, b. l. 116-117). Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog draudimo bendrovė „ (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 31 d. nukentėjusiajai R. D. atlygino 2810 Eur (t. 9, b. l. 67-69). Draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ 2017 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodyme nėra nurodyta, kokiai - turtinei, ar neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai iÅ¡mokama nurodyta 2810 Eur suma. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog 2017 m. sausio 12 d. ir 2017 m. birželio 19 d. draudimo kompanijai pateikdama praneÅ¡imÄ apie įvykį nukentėjusioji pinigine iÅ¡raiÅ¡ka įvertino bÅ«tent patirtÄ Å¾alÄ dėl pagrobtų daiktų.

Esant tokioms aplinkybėms, draudimo kompanijos atlygintos žalos apimtimi - 2810 Eur, mažintinas nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos. Nukentėjusiosios patirta turtinė žala – 196 Eur priteistina iÅ¡ kaltinamųjų E. M., D. M. ir V. J. solidariai, kadangi nukentėjusiajai priklausantis turtas pagrobtas bendrais visų trijų kaltinamųjų veiksmais.Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė ir 50 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, kuriÄ nukentėjusioji motyvuoja dėl vyro mirties patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, dvasiniu skausmu, emociniu sukrėtimu, pablogėjusia sveikatos bÅ«kle, atsiradusia baime.

Nukentėjusioji nurodė, jog ji neteko artimo, mylimo vyro, gyvenimo palydovo, su kuriuo kartu gyveno deÅ¡imt metų, neteko gyvenimo paramos, ir ne tik moraline prasme. Nukentėjusioji nurodė, jog S. N. jų Å¡eimoje buvo pagrindinis asmuo, prižiÅ«rėjęs visÄ Å«kį, gyvulius, avis, kurias jie augino, ji pastarajam tik padėdavusi. Nukentėjusioji, grįsdama moralinę žalÄ , nurodė, jog jos vyras – nukentėjusysis S. N. buvo nužudytas per Å¡ventes, Kūčių vakarÄ , o per Kalėdas turėjo atvažiuoti pas jÄ Ä¯ reabilitacijos ligoninę, kurioje ji gydėsi po atliktos klubo sÄ nario operacijos, ir per didžiausiÄ metų Å¡ventę jie planavo bÅ«ti kartu.

Nukentėjusysis buvo nužudytas jų namuose, kuriuose ji ir dabar gyvena, nes neturi jokių galimybių ir negali pakeisti gyvenamosios vietos, nes gyvena Å«kiÅ¡kai, be to, tai yra jos namai, už kuriuos ji ir dabar moka paskolÄ . Po įvykio ji pradėjo bijoti vakarais bÅ«ti namuose, pradėjo bijoti aplinkos, žmonių, anksčiau visuomet paveždavusi pakeleivius, dabar to nebedaro, jÄ kankina ne tik nemiga, bet ir vienatvės, beviltiÅ¡kumo jausmas.              Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Pažymėtina, kad žala Å¡iuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau įstatymas Å¡ias vertybes gina turtiniais bÅ«dais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama bÅ«tent pinigine iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.250 straipsnio l dalis). Ä®statymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai, be kitais įstatymų nustatytais atvejais, ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.              Kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma iÅ¡matuoti ir artimųjų patirtÄ dvasinį skausmÄ bei kančiÄ .

Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutioinintegrum) objektyviai visa apimtimi negali bÅ«ti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius praradimus. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog, sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , privalu atsižvelgti tiek į konkrečiais, tiek į vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus – neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesijÄ , kt.), į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymėta, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli, ir šiuo atveju neturtinė žala ypač dideliu neigiamu poveikiu pasireiškia asmenims, labiausiai emociškai susijusiems su nužudytu asmeniu.

Teismų praktikoje nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima tiksliai įvertinti iÅ¡gyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl artimo žmogaus - vyro mirties. Tačiau Å¡ie dvasiniai iÅ¡gyvenimai turi bÅ«ti įvertinti, apibrėžti ir atlyginti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusioji R. D. su S. N. kartu gyveno deÅ¡imt metų. Nustatyta, jog R. D. su nukentėjusiuoju S. N. siejo artimas ir glaudus ryÅ¡ys. Å iÄ aplinkybę pagrindžia, jog bÅ«tent Å¡io artimo ryÅ¡io pasėkoje buvo aptiktas nukentėjusiojo kÅ«nas ir nustatytas nusikaltimo padarymo faktas (nukentėjusioji kelias dienas negalėjo sutartu laiku susiekti su S. N. ir paprašė brolio nuvykti į jos su S. N. amus).

Nustatyta, jog nukentėjusioji neteko ne tik artimo, mylimo vyro ir gyvenimo palydovo, bet ir paramos, nes S. N. jų šeimoje buvo pagrindinis asmuo, prižiūrėjęs ūkį - gyvulius, avis. Logiška, jog po patirto streso dėl staigios ir juolab smurtinio pobūdžio vyro netekties pablogėjo nukentėjusiosios sveikata, ji vartojo vaistus nuo depresijos, logiška, jog tam tikra prasme pablogėjo ir nukentėjusiosios gyvenimo kokybė – atsirado vienatvės, beviltiškumo jausmas, atsirado aplinkos baimė, baime vakarais būti namuose.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog dėl smurtinio pobÅ«džio vyro netekties nukentėjusioji vienareikÅ¡miÅ¡kai patyrė dvasinį skausmÄ , sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog S. N. buvo nužudytas nukentėjusiosios namuose, kuriuose ji ir dabar gyvena, tai neabejotinai sustiprina emocinius iÅ¡gyvenimus po nusikalstamos veikos ir praėjus laiko tarpui.Neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste, pažymėtina, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia, bendrininkų grupe, esant akivaizdžiam kiekybiniam ir kokybiniam kaltinamųjų pranaÅ¡umui - fizinį smurtÄ prieÅ¡ vyresnio amžiaus nukentėjusįjį S. N. vartojo du jauno amžiaus kaltinamieji, eliminuojant galimybes nukentėjusiajam prieÅ¡intis.

Kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į didžiausiÄ vertybę – žmogaus gyvybę. Kaltinamųjų veiksmais sukeltos negrįžtamos pasekmės. Å iame kontekste pažymėtinas prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto intensyvumas ir mastas, kaip nustatyta nukentėjusiajam suduota ne mažiau kaip 16 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe galvÄ ir krÅ«tinę.Žalos atlyginimo kontekste vertinant turtinę kaltinamųjų padėtį, pažymėtina, jog kaltinamieji, yra jauno amžiaus, darbingi ir dirbantys, savarankiÅ¡kas pajamas bei atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ turintys, reikÅ¡mingų fizinės sveikatos negalavimų neturintys asmenys.

Tai suponuoja kaltinamuosius galint ir turint galimybę užtikrinti neturtinės žalos atlyginimÄ . Be to, Å¡iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis (esant nepalankiai turtinei padėčiai) sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Žalos atlyginimo aspektu imtina domėn ir kaltinamųjų D. M. bei E. M. pozicija.

Kaltinamasis D. M. jam pareikÅ¡tų kaltinimų apimtimi savo kaltę pripažinęs, nurodė, kad gailisi padaręs Å¡ias sunkias pasekmes sukėlusias nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų. Tačiau tokia kaltinamojo pozicija vertintina labiau kaip deklaratyvaus pobÅ«džio, nukreipta ne nukentėjusiųjų atžvilgiu, siekiant nors tam tikra, kad ir moraline, prasme suÅ¡velninti kilusius padarinius, bet atvirkščiai, siekiant suÅ¡velninti savo padėtį. Kaltinamasis E. M. savo kaltės iÅ¡ viso nepripažino, neigė jÄ visa apimtimi ir dėl savo veiksmų visiÅ¡kai nesigailėjo.

Vertinant tai, kas iÅ¡dėstyta, byloje konstatuotina, jog nukentėjusioji dėl vyro – nukentėjusiojo S. N. mirties neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. Tačiau įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrÄ neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo R.

D. naudai tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismų praktikoje, žuvus sutuoktiniui, priteisiant neturtinę žalÄ nukentėjusiajam, pagal konkrečios bylos aplinkybes, Å¡i suma yra iki 30 000 (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2013, 2K-282/2014, 2K-641/2012). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, akivaizdu, jog nukentėjusiosios įvardintas 50 000 Eur neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis. Nagrinėjamu atveju mažinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad, nors nukentėjusieji kartu pragyveno deÅ¡imt metų, kad nukentėjusiuosius neabejotinai siejo artimas ryÅ¡ys ir kad nukentėjusioji netekus artimo žmogaus – vyro neabejotinai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, vis tik laikytina, jog deÅ¡imties metų bendro gyvenimo laiko tarpas bendrame kontekste, bendro dviejų žmonių gyvenimo aspektu, nėra itin ženklus, ar labai ilgas, R.

D. ir S. N., anksčiau jau turėję Å¡eimas, kartu gyventi pradėjo jau bÅ«dami brandaus amžiaus, R. D. ir S. N. gyveno kaip sugyventiniai ir nebuvo susituokę. Å ių aplinkybių kontekste, R. D. nustatytinas 20 000 Eur neturtinės žalos dydis, konstatuojant jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ maksimalaus neturtinės žalos dydžio priteisti Å¡iuo atveju nėra pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iÅ¡ kaltinamųjų D. M. ir E. M., kadangi S. N. nužudytas aktyviais Å¡ių dviejų kaltinamųjų veiksmais. Kiti klausimai Procesinės prievartos priemonės - laikini nuosavybės teisų apribojimai, byloje paskirti kaltinamiesiems D.

M., E. M. ir V. J. priklausančiam turtui, paliktini galioti iki civilinio ieškinio nukentėjusiajai atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiojo N. N. įstatyminei atstovei L. N., nukentėjusiajai R. D., liudytojui V. S. išmokėtos kelionės išlaidos – 60,45 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis, ir priteistinos solidariai iš visų kaltinamųjų (t 9, b. l. 21, 38, 59, 86). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtas laisvės atėmimo bausmes įskaitytina - R.

S. - laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikÄ nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. (t. 5 , b. l. 115-121), V. J. - laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. (t. 6, b. l. 10-18), E. M. - laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. (t. 6, b. l. 168-172) ir kardomojo kalinimo – suėmimo terminas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 7, b. l. 1-10), D. M. - laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. (t. 7, b. l. 173-177) ir kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 8, b. l. 9-11).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas, paskirtos R. S. (t. 5, b. l. 122-156) ir kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paskirtos V. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (t. 6, b. l. 23-29). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:kompaktinis diskas – priedas prie 2016 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo;kompaktiniai diskai (2 vnt.) – priedai prie 2017 m. birželio 28 d. nukentėjusiojo N. N. apklausos protokolo;kompaktiniai diskai (2 vnt.) – priedai prie 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybinio pranešimo;kompaktinis diskas – priedas prie 2017 m. rugpjūčio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;kompaktinis diskas – priedas prie 2016 m. gruodžio 30 d.

V. J. apklausos protokolo;kompaktinis diskas – priedas prie 2017 m. sausio 4 d. E. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo;kompaktinis diskas – priedas prie 2017 m. sausio 6 d. D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo;paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir nuteisti:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams; - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iolikai metų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę už Å¡ias nusikalstamas veikas E. M. paskirti – laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtÄ subendrintÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę pagal Å¡iuos nuosprendžius E. M. paskirti – laisvės atėmimÄ Â Å¡eÅ¡iolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , paskirtÄ E. M., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo terminÄ nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. ir kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Procesinę prievartos priemonę - laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , paskirtÄ E. M. priklausančiam turtui - AB „ (duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms, visiÅ¡kai apribojant nuosavybės teises, pratęsti iki civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir nuteisti:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimu keturiolikai metų ir trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę pagal šį nuosprendį D.

M. paskirti – laisvės atėmimÄ keturiolikai metų ir trims mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , paskirtÄ D. M., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. ir kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesinę prievartos priemonę - laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , paskirtÄ D. M. priklausančiam turtui - AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB " (duomenys neskelbtini)" banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms, visiÅ¡kai apribojant nuosavybės teises, pratęsti iki civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo. V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje - 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. XII-1968 redakcija), 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ V. J. atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, paskiriant V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL, tai yra 451,91 Eur įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ nustatant sumokėti per vienerius metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ , paskirtas V. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Procesinę prievartos priemonę - laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , paskirtÄ V. J. priklausančiam turtui - AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms, uždraudžiant visiÅ¡kai disponuoti piniginėmis lėšomis, pratęsti iki civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ R. S. atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, paskiriant R.

S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 376,60 Eur įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ nustatant sumokėti per vienerius metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimÄ , paskirtas R.

S., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies. Iš E. M., D. M. ir V. J. solidariai R. D. naudai priteisti 196 Eur turtinei žalai atlyginti.  Nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Iš E. M. ir D. M. solidariai R. D. naudai priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.  Iš E. M., D. M., V. J., R. S. solidariai valstybės naudai priteisti 60,45 Eur proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:kompaktinį diskÄ â€“ priedÄ prie 2016 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo;kompaktinius diskus (2 vnt.) – priedus prie 2017 m. birželio 28 d. nukentėjusiojo N. N. apklausos protokolo;kompaktinius diskus (2 vnt.) –priedus prie 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybinio praneÅ¡imo;kompaktinį diskÄ â€“ priedÄ prie 2017 m. rugpjūčio 24 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo;kompaktinį diskÄ â€“ priedÄ prie 2016 m. gruodžio 30 d.

V. J. apklausos protokolo;kompaktinį diskÄ â€“ priedÄ prie 2017 m. sausio 4 d. E. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo;kompaktinį diskÄ â€“ priedÄ prie 2017 m. sausio 6 d. D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo;palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėjų kolegijos pirmininkė                                                                            Edita Lapinskienė Teisėjai                                                                                                              Dalia Kursevičienė                                                                                 Linas Pauliukėnas