Legislator Case Law & Legislation
bd8dc97f-7b3d-47c5-9c16-76fb260f4b8d AI generated

bd8dc97f-7b3d-47c5-9c16-76fb260f4b8d · Kauno apylinkės teismas

Case Number bd8dc97f-7b3d-47c5-9c16-76fb260f4b8d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui, 3) prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dienÄ arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos kreipiasi į teismÄ , kuriam ta byla teisminga, su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-07-15 (b.l. 4), pati baudžiamoji byla pagal prokuroro pareiÅ¡kime apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 281 str. 1 d.) yra teisminga Kauno apylinkės teismui, taigi nagrinėjamu atveju prokuroro kreipimasis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atitinka Å¡ias dvi minėtame įstatyme numatytas sÄ lygas.

Legislator headnote

AI generated

bd8dc97f-7b3d-47c5-9c16-76fb260f4b8d · Kauno apylinkės teismas: IÅ¡ prokuroro pareiÅ¡kimo matyti, kad Å¡i baudžiamoji byla yra dėl autoavarijos, įvykusios dėl galimo kelių eismo taisyklių pažeidimo ir dėl to kilusių padarinių, numatytų BK 281 str. 1 d. Pažymėtina, kad kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų (kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų, tarnybinių praneÅ¡imų, kitos raÅ¡ytinės medžiagos) kelių eismo taisykles galimai pažeidė ne tik kaltinamasis, bet ir pati nukentėjusioji (ėjo per gatvę ne pėsčiųjų perėja).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr  Baudžiamoji byla Nr. 1-2327-946/2014 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00453-14Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                    1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.10.2.1.; 2.10.2.3.; 2.10.2.4.; KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2014 m. liepos 31 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam V.

S., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajai K. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡tyrus įrodymus baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje pagal prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamosios bylos, kurioje V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d., nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, n u s t a t ė :2014-07-18 Kauno apylinkės teisme nagrinėjimui gautas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio pareiÅ¡kimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir baudžiamoji byla Nr. 1-2327-946/2014  (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00453-14), kurioje V.

S. kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d.V. S. kaltinamas tuo, kad 2014-04-24 apie 11.30 val. Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 86, visuomeninio transporto stotelėje, vairuodamas autobusÄ â€žSolaris Urbino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio kitam eismo dalyviui, kliudė ir sužalojo iÅ¡ kairės pusės pagal važiavimo kryptį bebaigiančiÄ pereiti važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiÄ jÄ K.

B., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .IÅ¡ prokuroro pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad minėtas kaltinimas V. S. yra grindžiamas paties kaltinamojo V. S. parodymais, nukentėjusiosios K. B. parodymais, specialisto iÅ¡vada apie tai, kad nukentėjusiajai nustatytas nesukus sveikatos sutrikdymas bei eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis.             Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 426 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi bÅ«ti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dienÄ arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismÄ , kuriam ta byla teisminga, su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Taigi, BPK normos, reglamentuojančios pagreitintÄ procesÄ taikomos tik tada, kai yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui, 3) prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dienÄ arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos kreipiasi į teismÄ , kuriam ta byla teisminga, su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-07-15 (b.l. 4), pati baudžiamoji byla pagal prokuroro pareiÅ¡kime apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 281 str. 1 d.) yra teisminga Kauno apylinkės teismui, taigi nagrinėjamu atveju prokuroro kreipimasis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atitinka Å¡ias dvi minėtame įstatyme numatytas sÄ lygas.

Prokuroro pareiÅ¡kime taip pat konstatuojama ir tai, kad byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, tačiau su Å¡iuo teiginiu po to, kai byloje buvo iÅ¡tirti visi byloje surinkti įrodymai, sutikti negalima, dėl ko konstatuotina, kad Å¡ios įstatyme numatytos sÄ lygos nebuvo, o prokuroras kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nesant Å¡ioje byloje nustatytų aiÅ¡kių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.Pažymėtina, kad pagal BPK 426 str. 2 d. nuostatų prasmę ikiteisminio tyrimo veiksmai prieÅ¡ kreipiantis prokurorui į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka iÅ¡ viso gali bÅ«ti neatliekami, tačiau minėtos nuostatos nereiÅ¡kia, kad tokie veiksmai neturi bÅ«ti atliekami, kai nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas tyrimas aplinkybės nėra aiÅ¡kios.

Sisteminė Å¡ių nuostatų ir BPK 426 str. 1 d., BPK 1 str. 1 d., BPK 2 str. įtvirtintų nuostatų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad tokiais atvejais prokuroras privalo atlikti visus bÅ«tinus ikiteisminio tyrimo veiksmus arba organizuoti tokių veiksmų atlikimÄ ikiteisminio tyrimo įtstaigoje, kad visos nusikalstamos veikos aplinkybės bÅ«tų nustatytos aiÅ¡kiai ir tik tuomet nuspręsti ar yra pagrindas bei įstatyme numatytos sÄ lygos kreiptis į teismÄ dėl tokioss bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.Teismų praktikoje taip pat kategoriÅ¡kai teigiama, kad ir anksčiau, ir Å¡iuo metu galiojantys įstatymai prokurorui suteikia teisę su pareiÅ¡kimu užbaigti baudžiamÄ jÄ bylÄ pagreitinto proceso tvarka į teismÄ kreiptis tik byloje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios.

Taip pat pripažįstama, kad tiek prokuroras, tokiais atvejais perduodamas bylÄ su pareiÅ¡kimu dėl jos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o ne organizuodamas ikiteisminio tyrimo atlikimÄ bendra tvarka ir BPK 219-220 straipsnių pagrindu nesuraÅ¡ydamas kaltinamojo akto, tiek ir teismas, jeigu tokiais atvejais negrÄ Å¾ina bylos prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui bendra tvarka ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymui, o iÅ¡nagrinėja jÄ iÅ¡ esmės ir priima sprendimÄ , iÅ¡ esmės ir grubiai pažeidžia įstatymÄ (žiÅ«rėti pavyzdžiui Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-545-120-2013).

Pažymėtina ir tai, kad įtariamojo (kaltinamojo) prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir jo parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes yra tik vienas iÅ¡ duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, Å¡altinių. Taigi įtariamojo (kaltinamojo) vienokia ar kitokia pozicija pati savaime taip pat nereiÅ¡kia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra ar nėra aiÅ¡kios. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiÅ¡kios, kai teisiamajame posėdyje apklausus kaltinamÄ jį, nukentėjusiuosius, liudytojus, iÅ¡nagrinėjus kitus prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos svarbios nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das ir pan.), ir Å¡ias aplinkybes galima nustatyti tik atliekant ikiteisminį tyrimÄ . (žiÅ«rėti pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. vasario 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2007).

Vadovaujantis Å¡ia praktika ir iÅ¡aiÅ¡kinimais matyti, kad tik įvertinus kaltinamojo parodymus ir kitus teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus duomenis (faktiÅ¡kai tai reiÅ¡kia, kad tik iÅ¡tyrus įrodymus), teismas gali spręsti, ar veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios (arba neaiÅ¡kios) ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės laikomos aiÅ¡kiomis paprastai tais atvejais, kai veikÄ padaręs asmuo nustatomas tuoj pat, įrodinėjant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus nereikia taikyti sudėtingų įrodinėjimo priemonių, o bylos duomenų surinkimui pakanka trumpo (procese numatyto) laiko tarpo, pats veikos padarymo bÅ«das, kitos svarbios veikos požymius atskleidžiančios aplinkybės nėra itin sudėtingos (žiÅ«rėti pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2013).

             Taigi, vadovaujantis minėta praktika bei iÅ¡aiÅ¡kinimais, nagrinėjamu atveju, nežiÅ«rint į tai, kad apklausiamas kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , negalima teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios. Kaip matyti, nagrinėjamas atvejis dėl nusikalstamos veikos pobÅ«džio, inkriminuojamų aplinkybių, ir dėl to, kad nėra surinkti visi reikalingi bylos duomenys, taip pat laiko, reikalingo Å¡ių duomenų surinkimui bei iÅ¡tyrimui, tam pasitelkiant galimai ir specialistus ar ekspertus, negalima priskirti prie tų tipinių atvejų, kai paprastai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės laikomos aiÅ¡kiomis visais atvejais.

Iš prokuroro pareiškimo matyti, kad ši baudžiamoji byla yra dėl autoavarijos, įvykusios dėl galimo kelių eismo taisyklių pažeidimo ir dėl to kilusių padarinių, numatytų BK 281 str. 1 d. Pažymėtina, kad kaip matyti iš baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų (kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų, tarnybinių pranešimų, kitos rašytinės medžiagos) kelių eismo taisykles galimai pažeidė ne tik kaltinamasis, bet ir pati nukentėjusioji (ėjo per gatvę ne pėsčiųjų perėja).

Ši aplinkybė jau pati savaime reikalauja išsamesnio faktinių aplinkybių nustatymo ir ištyrimo, kadangi jos visais atvejais yra būtinos aiškinantis kurio iš kelių eismo taisykles pažeidusių asmenų (šiuo atveju tai būtų kaltinamasis bei nukentėjusioji) nustatytas pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su dėl įvykio kilusiomis pasekmėmis. Pažymėtina, kad ir teismų praktika prie sudėtingesnių klausimų priskiria būtent tuos atvejus, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, nes tokiais atvejais svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs, kaip minėta, priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io vertinimui, tokio pobÅ«džio bylose paprastai iÅ¡sprendžiama tik atliekant eismo įvykio ekspertizes. Å ios ekspertizės atliekamos siekiant nustatyti eismo įvykio eigÄ (mechanizmÄ ), techniniu požiÅ«riu įvertinti eismo dalyvių veiksmus, taip pat nustatyti kitas aplinkybes, turėjusias reikÅ¡mės eismo įvykiui. Tačiau tam, kad ekspertizė iÅ¡ principo galėtų bÅ«ti paskirta (net ir bylÄ nagrinėjant teisme) ir objektyviai atliekama, visi tyrimui reikÅ¡mingi duomenys turi bÅ«ti nustatyti dar ikiteisminio tyrimo metu.             Vertinant Å¡ios baudžiamosios bylos įrodinėtinoms aplinkybėms reikalingų įrodinėjimo priemonių sudėtingumÄ bÅ«tina pažymėti, kad teismų praktikoje priežastinis ryÅ¡ys tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose paprastai grindžiamas ir įrodinėjamas bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad yra bÅ«tina nustatyti, kieno gi veiksmai buvo bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga. Taigi, konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių pasekmių sÄ lyga, bet ir Å¡ių pasekmių priežastis, t. y. reiÅ¡kinys, dėl kurio vyksta kitas reiÅ¡kinys.             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais tik tuomet, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (žiÅ«rėti pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2011).Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mę nusikalstamų padarinių atsiradimui.             Be kitÄ ko, nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio.

Tai reiÅ¡kia, kad nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti eismo įvykio, laikoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, net, jeigu jis ir buvo padarytas, nebuvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su padariniais. Todėl teismų praktikoje nustatant priežastinį ryšį pripažįstama, kad reikalinga įvertinti bylos duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ , ar kaltininkas turėjo (neturėjo) techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, jeigu nebÅ«tų pažeidęs kelių eismo taisyklių.

Tam gali bÅ«ti reikalingos ir specialiosios žinios, paskiriant atitinkamÄ užduotį specialistams ar ekspertizę.             Taigi, laikantis minėtos teismų praktikos ir siekiant tinkamai iÅ¡spręsti priežastinio ryÅ¡io klausimÄ kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, bÅ«tina tiksliai nustatyti ir tinkamai įvertinti faktines eismo įvykio aplinkybes, tai yra nustatyti eismo įvykio eigÄ (mechanizmÄ ), techniniu požiÅ«riu įvertinti eismo dalyvių veiksmus ir kt.

Tačiau laikantis jau minėtos BPK 426 str. 1 d. numatytų sÄ lygų visumos, atsižvelgiant į viso baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) bei tai, kad pareigÄ atskleisti nusikalstamas veikas pagal kompetencija turi prokuroras bei ikiteisminio tyrimo įtaiga (BPK 2 str.), tai buvo privaloma padaryti dar ikiteisminio tyrimo metu iki bylÄ perduodant teismui.              Nagrinėjamu atveju Å¡io reikalavimo nebuvo paisoma ir baudžiamoji byla jau trečiÄ dienÄ po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, buvo perduota teismui su prokuroro pareiÅ¡kimu dėl jos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad nagrinėjamoje byloje pagreitinto proceso galimybe dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiÅ¡kumo buvo pasinaudota neteisėtai.             Nors, kaip minėta Å¡ioje baudžiamojoje byloje V. S. pareikÅ¡to kaltinimo esmė yra ta, kad jis vairuodamas autobusÄ pažeidė kelių eismo taisykles dėl to, kad nesilaikė visų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio kitam eismo dalyviui – pėsčiajai nukentėjusiajai, bebaigiančiÄ iÅ¡ kairės pusės pagal važiavimo kryptį pereiti važiuojamajÄ kelio ne pėsčiųjų perėjoje, dėl ko jÄ kliudė ir sužalojo, tačiau nei prokuroro pareiÅ¡kime, nei teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, apie tai, kada kaltinamasis – autobuso vairuotojas pamatė (turėjo ir (ar) galėjo pamatyti) pėsčiÄ jÄ ir koks tuo metu buvo atstumas iki jos.

Kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ viso nebuvo net bandyta tokius duomenis surinkti (po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas faktiÅ¡kai buvo apklausta tik nukentėjusioji bei įtariamasis, kai jam buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ ). Tuo tarpu Å¡ios aplinkybės yra esminės sprendžiant priežastinio ryÅ¡io klausimÄ tokio pobÅ«džio bylose, kadangi transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tada, kai kyla pavojus eismo saugumui. Todėl nustatant priežastinį ryšį labai svarbu, kada kaltininkas turėjo (ar iÅ¡ viso turėjo) realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes, ir teismas turi atsižvelgti į tai vertindamas jo veiksmus.

             Šiuo gi atveju teisiamajame posėdyje iÅ¡tyrus įrodymus Å¡ios aplinkybės taip ir liko neaiÅ¡kios, kadangi kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiosios nematė nei dar stovinčios ar einančios prieÅ¡ingoje gatvės pusėje, parodė, kad ji atsirado staiga prieÅ¡ autobusÄ , jos nebuvo iki uždarant autobuso duris, o akimirka nuo to momento, kai jis pradėjo važiuoti iki susidurimo su nukentėjusiaja truko vos kelias sekundes. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji neneigia ėjusi ne per perėjÄ , tačiau parodė, kad per gatvę pradėjo eiti likus iki pėsčiųjų perėjos apie deÅ¡imt metrų, be to, parodė, kad perėjusi dar kurį momentÄ buvo prie autobuso Å¡ono, nes girdėjo, kaip užsidaro durys, matė iÅ¡lipančias moteriÅ¡kes, o vairuotojas jos nematė, nes į jos pusę nežiÅ«rėjo.

Tokie nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai leidžia pagrįstai abejoti ir tvirtinti, kad ta aplinkybė, kaip nukentėjusioji ėjo per gatvę (kokioje konkrečioje vietoje, judėjimo trajektorija ir kt.), yra aiÅ¡kiai nenustatyta (iÅ¡ viso nenustatyta). Atlikus įrodymų tyrimÄ taip ir liko neaiÅ¡ku, ar nukentėjusioji iÅ¡ tikrųjų ėjo per gatvę tokia judėjimo trajektorija, kuri pavaizduota virÅ¡utinėje fotonuotraukoje, esančioje 15 bylos lape, tai yra tiesiai per gatvę nuo kitoje jos pusėje esančio įvažiavimo į kiemÄ .             Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pirma, tai sekant pačios nukentėjusiosios parodymais, kad ji gatvę kirto likus iki perėjos apie deÅ¡imt metrų, atsižvelgiant į eismo įvykio schemoje nurodytus duomenis, kad nuo perėjos iki stovinčio autobuso galinio rato aÅ¡ies yra kiek daugiau nei Å¡eÅ¡iolika metrų, tai ji gatvę galėjo pereidinėti kelio dalyje, esančioje jau už stovinčio autobuso (apie Å¡eÅ¡is metrus atstumu nuo jo galinio rato aÅ¡ies).

Antra, įvertinus dar ir paties autobuso ilgį (kuris schemoje nenurodytas), atstumas iki autobuso priekio, kur sėdėjo vairuotojas bÅ«tų dar didesnis, kas leidžia pagrįstai abejoti tuo, ar vairuotojas turėjo realiÄ galimybę pamatyti (per Å¡oninį langÄ ar net ir per Å¡oninį galinio matymo veidrodėlį) gatvę pereinančiÄ nukentėjusiajÄ . Be to, jos parodymai apie tai, kad jai bÅ«nant prie autobuso Å¡ono girdėjosi uždaromos durys, matėsi lipantys žmonės, leidžia pagrįstai manyti ir apie galimÄ gatvės perėjimÄ istrižai stovinčio autobuso atžvilgiu, iÅ¡ galo judant link jo priekio.

Taigi Å¡ios aplinkybės yra ne tik, kad neaiÅ¡kios, bet ikiteisminio tyrimo metu net nenustatinėtos ir vėliau nepatikrintos imantis visų įmanomų BPK numatytų priemonių, dėl ko iki dabar nėra tiksliai nustatytas paties įvykio visas mechanizmas.             Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, neatlikta iÅ¡sami įvykio vietos apžiÅ«ra, o byloje esanti eismo įvykio vietos schema iÅ¡ dalies neinformatyvi, nes neaiÅ¡kus atstumas tarp autobuso ratų aÅ¡ių (ilgis), neaiÅ¡ku, kÄ reiÅ¡kia atstumas 9,8, pavaizduotas nuo priekinės autobuso rato aÅ¡ies (atstumas iki ko ar nuo ko?), schemoje nėra pažymėta ir susidÅ«rimo tiksli vieta, pati schema, be kitÄ ko nepasiraÅ¡yta ir vairuotojo, jÄ pasirašė tik jÄ sudaręs pareigÅ«nas. Neatliktas nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo parodymų patikrinimas vietoje, kad tiksliai bÅ«tų parodyta ir nustatyta tiek autobuso sustojimo vieta, tiek ir nukentėjusiosios vieta, tiek iki jai einant per gatvę, tiek ir perėjus, susidÅ«rimo vieta.

Jokių veiksmų (be parodymų patikrinimo vietoje ir galimas eksperimentas) neatlikta, kad patikrinti, ar vairuotojas galėjo (turėjo galimybę) matyti nukentėjusiÄ jÄ pagal tai, kokia jos judėjimo kryptis ir trajektorija autobuso atžvilgiu bÅ«tų nustatyta. Tuo tarpu byloje esančios septynios fotonuotraukos iÅ¡ viso nėra aiÅ¡ku kuo ir kada (kokiu laiku, kokiÄ dienÄ (įvykio ar kitÄ ) ir kokio veiksmo atlikimo metu) padarytos. Prie jų nėra nurodyta nei datos, nei naudotos aparatÅ«ros, nei nuotraukų kompiuterinės laikmenos ar negatyvų.

Niekur nefiksuota, kokios įvykio metu buvo meteorologinės sÄ lygos. Specialistų ar ekspertų pagalba, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks yra viso įvykio mechanizmas (eiga), kaip vertinami techniniu požiÅ«riu kiekvieno iÅ¡ eismo įvykyje dalyvausių asmenų (Å¡iuo atveju vairuotojo ir pėsčiosios) veiksmai, minėta galimybė vairuotojui pamatyti pėsčiajÄ ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo, taip pat nepasinaudota. Taigi, visos Å¡ios aplinkybės neiÅ¡siaiÅ¡kintos, netirtos ir nenustatinėtos, o visi byloje užfiksuoti duomenys yra neiÅ¡samÅ«s, užfiksuoti netinkamai ir nesivadovaujant BPK nuostatomis dėl tyrimui reikÅ¡mingų duomenų rinkimo bei fiksavimo, todėl negali bÅ«ti laikomi įrodymais, kurie rodytų tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes esant neabejotinai aiÅ¡kiomis.

             Kaip matyti iÅ¡ prokuroro pareiÅ¡kimo ir jame nurodytų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodinėjama ir grindžiama faktiÅ¡kai tik nusikalstamų padarinių pagal BK 281 str. 1 d. atsiradimu. FaktiÅ¡kai kaltinamojo kaltė nagrinėjamu atveju prokuroro pareiÅ¡kime grindžiama vien tik ta aplinkybe, kad įvyko eismo įvykis, o jo metu kaltinamasis vairavo autobusÄ , kuriuo buvo partrenkta ir sužalota nukentėjusioji.

Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad kilę padariniai patys savaime nesuponuoja kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, o dėl to ir pavojingos veikos BK prasme bei kaltinamojo kaltės dėl tokios veikos padarymo konstatavimo. Minėta, kad tokiam konstatavimui bÅ«tina nustatyti ir vertinti tokias aplinkybes, kurios leistų spręsti, ar kaltinamasis ne tik turėjo ir galėjo numatyti padarinius, bet ir turėjo galimybę konkrečioje situacijoje jų iÅ¡vengti. Tokiu aplinkybių nenustačius, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, galima objektyvaus pakaltinimo situacija, kai asmens kaltė bÅ«tų konstatuojama vien tik dėl to, kad įvyko eismo įvykis, o jis vairavo automobilį, kas yra negalima taikant baudžiamajÄ atsakomybę.

             Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tik tinkamai nustačius ir užfiksavus (sudarius planÄ schemÄ , naudojant foto, video fiksavimo priemones) nukentėjusiosios, kaltinamojo, o galimai ir nustatytų liudytojų parodymus vietoje, atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ , pasitelkiant specialistus nustčius tiklsiÄ Ä¯vykio eigÄ , sÄ lygas ir kiekvieno ir įvykyje dalyvavusių asmenų tikslius veiksmus, gavus jų įvertinimÄ techniniu požiÅ«riu, bÅ«tų galima konstatuoti, kad surinkta pakankamai duomenų, reikÅ¡mingų ir dėl to bÅ«tinai reikalingų sprendžiant tiek dėl bÅ«tinos padarinių kilimo sÄ lygos, tiek ir dėl objektyvios galimybės konkrečioje situacijoje asmeniui iÅ¡vengti eismo įvykio.

Tai leistų pagrįstai tvirtinti, kad baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybės yra visos iÅ¡tirtos ir aiÅ¡kios bei nustatytos ir pakankamos pagrįstai nuspręsti, kad nusikalstma veika buvo arba nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės to tvirtinti neleidžia, dėl ko baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimas iÅ¡ esmės pagreitinto proceso tvarka yra negalimas.             Todėl konstatuotina, kad minėtais aspektais prokuroro perduotoje baudžiamojoje byloje jÄ nagrinėti pagreitinto proceso tvarka aukščiau paminėtos kaltinamajam V.

S. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės yra iÅ¡ viso neaiÅ¡kios (faktiÅ¡kai net nenustatinėtos), dėl ko prokuroras net negalėjo kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o bylÄ gavęs teismas jos faktiÅ¡kai negali ir iÅ¡nagrinėti, nes tai reikÅ¡tų aiÅ¡kiai netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .              Tokiais atvejais (konstatavę neaiÅ¡kias nusikalstamos veikos aplinkybes) teismai savo praktikoje įvertinę tÄ aplinkybę, kad baudžiamosios bylos perdavimas teismui nagrinėti jÄ pagreitinto proceso tvarka yra galimas iÅ¡ viso tik tuomet, kai inter alia yra aiÅ¡kios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pripažįsta, kad be tipinių prokuroro pareiÅ¡kimo dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimo atvejų, kurie numatyti BPK 429 str. 1 d., galimas ir prokuroro pareiÅ¡kimo atmetimas dėl to, kad nusikalstamos veikos, kuri inkriminuojama kaltinamajam, padarymo aplinkybės nėra aiÅ¡kios, dėl ko joje turi bÅ«ti atliekamas ikiteisminis tyrimas, o vėliau ji galimai ir nagrinėjama teisme tik bendra tvarka.

Tokiais atvejai prokuroro pareiÅ¡kimas atmetamas BPK 428 str. 2 d. 3 p. numatytu pagrindu neskundžiama nutartimi (tÄ galima padaryti ir protokoline nutartimi nesuraÅ¡ant nutarties kaip atskiro dokumento).              Praktikoje analogiÅ¡ku atveju taip pat sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant BPK XXXI skyriaus antrojo skirsnio nuostatas, yra konstatuojama, kad įstatymų leidėjas ne tik prokurorui, bet ir teismui suteikia teisę nuspręsti ar bylos aplinkybės yra pakankamai aiÅ¡kios. Teismui nusprendus, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra pakankamai aiÅ¡kios, Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, kuris, be kita ko, yra neskundžiamas.

Baudžiamojo proceso įstatymo paskirtis yra siekti įstatyme numatytų tikslų – ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės bei valstybės interesus greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas, o niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 str.). Jei vadovautis tik prokuroro nuostata, kad jam nusikalstamos veikos aplinkybės yra visiÅ¡kai aiÅ¡kios, nepaisant kitų proceso dalyvių pozicijos Å¡iuo klausimu, teismas, nors ir nustatęs, jog bylos aplinkybės nėra aiÅ¡kios, supaprastinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , turėtų priimti ydingÄ , o gal ir neteisingÄ sprendimÄ byloje vien dėl to, kad tik prokurorui bylos aplinkybės buvo pakankamai aiÅ¡kios.

Tai prieÅ¡tarautų baudžiamojo proceso paskirčiai ir jo principams. (žiÅ«rėti pavyzdžiui Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. liepos 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-831-354/2014).Taip pat nagrinėjamu atveju bÅ«tina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-09-17 nutarimo Nr. 48 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintÄ procesÄ â€œ 22 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, tačiau pagreitinto proceso pobÅ«dis lemia tai, kad nagrinėjimo teisme pertraukos (BPK 243 str.), kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 str.), proceso veiksmų atlikimas teismo iniciatyva (BPK 287 str.), papildomų įrodymų pateikimas (BPK 288 str.) ir pan. gali bÅ«ti taikomi tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiÅ¡kios.

IÅ¡ Å¡io iÅ¡aiÅ¡kinimo seka, kad ir pati baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pagreitinto proceso tvarka esmė (kuo greitesnis bylos iÅ¡nagrinėjimas ir bausmės paskyrimas) neleidžia teismui, nagrinėjančiam bylÄ pagreitinto proceso tvarka pertraukti tokio proceso vien tik tam, kad atlikti kokius nors proceso veiksmus ar surinkti papildomus įrodymus teismo iniciatyva, esant neaiÅ¡kioms nusikalstamos veikos aplinkybėms teismui prokuroro perduotoje baudžiamojoje byloje, kad minėtas aplinkybes nustatyti ar iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Minėtame iÅ¡aiÅ¡kinime nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad tai daryti teismas gali tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik tuomet, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiÅ¡kios. Todėl nagrinėjamu atveju, esant byloje neaiÅ¡kioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, bylÄ nagrinėjantis teismas negali savo iniciatyva imtis kokių nors priemonių (atlikti papildomus tyrimo veiksmus ar pavesti jų atlikimÄ prokurorui, paskirti ekspertizę ir pan.), kad nustatyti iki dabar nenustatytas ir svarbias baudžiamajai bylai iÅ¡nagrinėti aplinkybes ar neginčytinai iÅ¡siaiÅ¡kinti iki dabar neaiÅ¡kias ir abejotinas aplinkybes.

Tai aiškiai prieštarautų jau minėtam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, o tuo pačiu ir jau minėtai viso pagreitinto proceso esmei bei viso baudžiamojo proceso, kurio viena iš supaprastintų formų ir yra pagreitintas procesas, paskirčiai (BPK 1 str.) bei teisėtumo principui.              Atsižvelgiant į tai prokuroro pareiškimas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmestinas, nes nusikalstamos veikos, kuri inkriminuojama kaltinamajam V.

S., aplinkybės nėra aiÅ¡kios, ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui tolimesnio ikiteisminio ttyrimo organizavimui bendra tvarka (BPK 426 str. 1 d., 428 str. 2 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 426 str. 1 d., 428 str. 2 d., 3 p., 3 d., n u t a r i a:prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamosios bylos Nr.Ä -2327-946/2014  (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00453-14), kurioje V. S. kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d., nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmesti ir bylÄ perduoti prokurorui tolimesniam ikiteisminiam tyrimui bendra tvarka atlikti.Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                              Arūnas Purvainis