bd8dc97f-7b3d-47c5-9c16-76fb260f4b8d · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatednusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs yra aiÅ¡kios, 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkÄs teismui, 3) prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dienÄ arba ne vÄliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos kreipiasi į teismÄ , kuriam ta byla teisminga, su pareiÅ¡kimu dÄl bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradÄtas 2014-07-15 (b.l. 4), pati baudžiamoji byla pagal prokuroro pareiÅ¡kime apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 281 str. 1 d.) yra teisminga Kauno apylinkÄs teismui, taigi nagrinÄjamu atveju prokuroro kreipimasis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dÄl baudžiamosios bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka atitinka Å¡ias dvi minÄtame įstatyme numatytas sÄ lygas.
Legislator headnote
AI generatedbd8dc97f-7b3d-47c5-9c16-76fb260f4b8d · Kauno apylinkÄs teismas: IÅ¡ prokuroro pareiÅ¡kimo matyti, kad Å¡i baudžiamoji byla yra dÄl autoavarijos, įvykusios dÄl galimo kelių eismo taisyklių pažeidimo ir dÄl to kilusių padarinių, numatytų BK 281 str. 1 d. PažymÄtina, kad kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų (kaltinamojo, nukentÄjusiosios parodymų, tarnybinių praneÅ¡imų, kitos raÅ¡ytinÄs medžiagos) kelių eismo taisykles galimai pažeidÄ ne tik kaltinamasis, bet ir pati nukentÄjusioji (Äjo per gatvÄ ne pÄsÄiųjų perÄja).
Full text
Baudžiamoji byla Nr  Baudžiamoji byla Nr. 1-2327-946/2014 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00453-14Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                    1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.10.2.1.; 2.10.2.3.; 2.10.2.4.; KAUNO APYLINKÄS TEISMASN U T A R T I S2014 m. liepos 31 d.Kaunas Kauno apylinkÄs teismo teisÄjas ArÅ«nas Purvainis, sekretoriaujant Gitanai ŽitineviÄienei, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, kaltinamajam V.
S., jo gynÄjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentÄjusiajai K. B., vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡tyrus įrodymus baudžiamojoje byloje, nagrinÄjamoje pagal prokuroro pareiÅ¡kimÄ dÄl baudžiamosios bylos, kurioje V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d., nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka, n u s t a t Ä :2014-07-18 Kauno apylinkÄs teisme nagrinÄjimui gautas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio pareiÅ¡kimas dÄl bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka ir baudžiamoji byla Nr. 1-2327-946/2014  (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00453-14), kurioje V.
S. kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d.V. S. kaltinamas tuo, kad 2014-04-24 apie 11.30 val. Kaune, V. KrÄvÄs pr. ties namu Nr. 86, visuomeninio transporto stotelÄje, vairuodamas autobusÄ âSolaris Urbinoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pradÄdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavÄ kelio kitam eismo dalyviui, kliudÄ ir sužalojo iÅ¡ kairÄs pusÄs pagal važiavimo kryptį bebaigianÄiÄ pereiti važiuojamÄ jÄ dalį pÄsÄiÄ jÄ K.
B., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .IÅ¡ prokuroro pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad minÄtas kaltinimas V. S. yra grindžiamas paties kaltinamojo V. S. parodymais, nukentÄjusiosios K. B. parodymais, specialisto iÅ¡vada apie tai, kad nukentÄjusiajai nustatytas nesukus sveikatos sutrikdymas bei eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis.             Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 426 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs yra aiÅ¡kios, o baudžiamoji byla dÄl tos veikos padarymo turi bÅ«ti nagrinÄjama apylinkÄs teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dienÄ arba ne vÄliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismÄ , kuriam ta byla teisminga, su pareiÅ¡kimu dÄl bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka.
Taigi, BPK normos, reglamentuojanÄios pagreitintÄ procesÄ taikomos tik tada, kai yra Å¡ių sÄ lygų visuma:
1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs yra aiÅ¡kios, 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkÄs teismui, 3) prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dienÄ arba ne vÄliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos kreipiasi į teismÄ , kuriam ta byla teisminga, su pareiÅ¡kimu dÄl bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradÄtas 2014-07-15 (b.l. 4), pati baudžiamoji byla pagal prokuroro pareiÅ¡kime apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 281 str. 1 d.) yra teisminga Kauno apylinkÄs teismui, taigi nagrinÄjamu atveju prokuroro kreipimasis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dÄl baudžiamosios bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka atitinka Å¡ias dvi minÄtame įstatyme numatytas sÄ lygas.
Prokuroro pareiÅ¡kime taip pat konstatuojama ir tai, kad byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs yra aiÅ¡kios, taÄiau su Å¡iuo teiginiu po to, kai byloje buvo iÅ¡tirti visi byloje surinkti įrodymai, sutikti negalima, dÄl ko konstatuotina, kad Å¡ios įstatyme numatytos sÄ lygos nebuvo, o prokuroras kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dÄl baudžiamosios bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka nesant Å¡ioje byloje nustatytų aiÅ¡kių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.PažymÄtina, kad pagal BPK 426 str. 2 d. nuostatų prasmÄ ikiteisminio tyrimo veiksmai prieÅ¡ kreipiantis prokurorui į teismÄ su pareiÅ¡kimu dÄl bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka iÅ¡ viso gali bÅ«ti neatliekami, taÄiau minÄtos nuostatos nereiÅ¡kia, kad tokie veiksmai neturi bÅ«ti atliekami, kai nusikalstamos veikos, dÄl kurios pradÄtas tyrimas aplinkybÄs nÄra aiÅ¡kios.
SisteminÄ Å¡ių nuostatų ir BPK 426 str. 1 d., BPK 1 str. 1 d., BPK 2 str. įtvirtintų nuostatų analizÄ leidžia pagrįstai teigti, kad tokiais atvejais prokuroras privalo atlikti visus bÅ«tinus ikiteisminio tyrimo veiksmus arba organizuoti tokių veiksmų atlikimÄ ikiteisminio tyrimo įtstaigoje, kad visos nusikalstamos veikos aplinkybÄs bÅ«tų nustatytos aiÅ¡kiai ir tik tuomet nusprÄsti ar yra pagrindas bei įstatyme numatytos sÄ lygos kreiptis į teismÄ dÄl tokioss bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka.Teismų praktikoje taip pat kategoriÅ¡kai teigiama, kad ir anksÄiau, ir Å¡iuo metu galiojantys įstatymai prokurorui suteikia teisÄ su pareiÅ¡kimu užbaigti baudžiamÄ jÄ bylÄ pagreitinto proceso tvarka į teismÄ kreiptis tik byloje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs yra aiÅ¡kios.
Taip pat pripažįstama, kad tiek prokuroras, tokiais atvejais perduodamas bylÄ su pareiÅ¡kimu dÄl jos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka, o ne organizuodamas ikiteisminio tyrimo atlikimÄ bendra tvarka ir BPK 219-220 straipsnių pagrindu nesuraÅ¡ydamas kaltinamojo akto, tiek ir teismas, jeigu tokiais atvejais negrÄ Å¾ina bylos prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui bendra tvarka ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymui, o iÅ¡nagrinÄja jÄ iÅ¡ esmÄs ir priima sprendimÄ , iÅ¡ esmÄs ir grubiai pažeidžia įstatymÄ (žiÅ«rÄti pavyzdžiui Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-545-120-2013).
PažymÄtina ir tai, kad įtariamojo (kaltinamojo) prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir jo parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes yra tik vienas iÅ¡ duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs yra aiÅ¡kios, Å¡altinių. Taigi įtariamojo (kaltinamojo) vienokia ar kitokia pozicija pati savaime taip pat nereiÅ¡kia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs yra ar nÄra aiÅ¡kios. Bylos aplinkybÄs nÄra pakankamai aiÅ¡kios, kai teisiamajame posÄdyje apklausus kaltinamÄ jį, nukentÄjusiuosius, liudytojus, iÅ¡nagrinÄjus kitus prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos svarbios nusikalstamos veikos aplinkybÄs (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das ir pan.), ir Å¡ias aplinkybes galima nustatyti tik atliekant ikiteisminį tyrimÄ . (žiÅ«rÄti pavyzdžiui Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. vasario 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2007).
Vadovaujantis Å¡ia praktika ir iÅ¡aiÅ¡kinimais matyti, kad tik įvertinus kaltinamojo parodymus ir kitus teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtus duomenis (faktiÅ¡kai tai reiÅ¡kia, kad tik iÅ¡tyrus įrodymus), teismas gali sprÄsti, ar veikos padarymo aplinkybÄs yra aiÅ¡kios (arba neaiÅ¡kios) ir dÄl to priimti atitinkamus sprendimus.Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs laikomos aiÅ¡kiomis paprastai tais atvejais, kai veikÄ padarÄs asmuo nustatomas tuoj pat, įrodinÄjant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus nereikia taikyti sudÄtingų įrodinÄjimo priemonių, o bylos duomenų surinkimui pakanka trumpo (procese numatyto) laiko tarpo, pats veikos padarymo bÅ«das, kitos svarbios veikos požymius atskleidžianÄios aplinkybÄs nÄra itin sudÄtingos (žiÅ«rÄti pavyzdžiui Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkriÄio 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2013).
             Taigi, vadovaujantis minÄta praktika bei iÅ¡aiÅ¡kinimais, nagrinÄjamu atveju, nežiÅ«rint į tai, kad apklausiamas kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padarÄs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , negalima teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs yra aiÅ¡kios. Kaip matyti, nagrinÄjamas atvejis dÄl nusikalstamos veikos pobÅ«džio, inkriminuojamų aplinkybių, ir dÄl to, kad nÄra surinkti visi reikalingi bylos duomenys, taip pat laiko, reikalingo Å¡ių duomenų surinkimui bei iÅ¡tyrimui, tam pasitelkiant galimai ir specialistus ar ekspertus, negalima priskirti prie tų tipinių atvejų, kai paprastai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs laikomos aiÅ¡kiomis visais atvejais.
IÅ¡ prokuroro pareiÅ¡kimo matyti, kad Å¡i baudžiamoji byla yra dÄl autoavarijos, įvykusios dÄl galimo kelių eismo taisyklių pažeidimo ir dÄl to kilusių padarinių, numatytų BK 281 str. 1 d. PažymÄtina, kad kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų (kaltinamojo, nukentÄjusiosios parodymų, tarnybinių praneÅ¡imų, kitos raÅ¡ytinÄs medžiagos) kelių eismo taisykles galimai pažeidÄ ne tik kaltinamasis, bet ir pati nukentÄjusioji (Äjo per gatvÄ ne pÄsÄiųjų perÄja).
Å i aplinkybÄ jau pati savaime reikalauja iÅ¡samesnio faktinių aplinkybių nustatymo ir iÅ¡tyrimo, kadangi jos visais atvejais yra bÅ«tinos aiÅ¡kinantis kurio iÅ¡ kelių eismo taisykles pažeidusių asmenų (Å¡iuo atveju tai bÅ«tų kaltinamasis bei nukentÄjusioji) nustatytas pažeidimas buvo susijÄs priežastiniu ryÅ¡iu su dÄl įvykio kilusiomis pasekmÄmis. PažymÄtina, kad ir teismų praktika prie sudÄtingesnių klausimų priskiria bÅ«tent tuos atvejus, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, nes tokiais atvejais svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijÄs, kaip minÄta, priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais.
Nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io vertinimui, tokio pobÅ«džio bylose paprastai iÅ¡sprendžiama tik atliekant eismo įvykio ekspertizes. Å ios ekspertizÄs atliekamos siekiant nustatyti eismo įvykio eigÄ (mechanizmÄ ), techniniu požiÅ«riu įvertinti eismo dalyvių veiksmus, taip pat nustatyti kitas aplinkybes, turÄjusias reikÅ¡mÄs eismo įvykiui. TaÄiau tam, kad ekspertizÄ iÅ¡ principo galÄtų bÅ«ti paskirta (net ir bylÄ nagrinÄjant teisme) ir objektyviai atliekama, visi tyrimui reikÅ¡mingi duomenys turi bÅ«ti nustatyti dar ikiteisminio tyrimo metu.             Vertinant Å¡ios baudžiamosios bylos įrodinÄtinoms aplinkybÄms reikalingų įrodinÄjimo priemonių sudÄtingumÄ bÅ«tina pažymÄti, kad teismų praktikoje priežastinis ryÅ¡ys tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose paprastai grindžiamas ir įrodinÄjamas bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymu.
Tai reiÅ¡kia, kad yra bÅ«tina nustatyti, kieno gi veiksmai buvo bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga. Taigi, konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių pasekmių sÄ lyga, bet ir Å¡ių pasekmių priežastis, t. y. reiÅ¡kinys, dÄl kurio vyksta kitas reiÅ¡kinys.             Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais tik tuomet, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dÄl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (žiÅ«rÄti pavyzdžiui Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužÄs 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2012, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2011).Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mÄ nusikalstamų padarinių atsiradimui.             Be kitÄ ko, nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus â sprendžiama, ar konkreÄioje situacijoje asmuo turÄjo objektyviÄ galimybÄ iÅ¡vengti eismo įvykio.
Tai reiÅ¡kia, kad nustaÄius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebÅ«tų galÄjÄs iÅ¡vengti eismo įvykio, laikoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, net, jeigu jis ir buvo padarytas, nebuvo susijÄs priežastiniu ryÅ¡iu su padariniais. TodÄl teismų praktikoje nustatant priežastinį ryšį pripažįstama, kad reikalinga įvertinti bylos duomenis, leidžianÄius daryti iÅ¡vadÄ , ar kaltininkas turÄjo (neturÄjo) techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti eismo įvykio, jeigu nebÅ«tų pažeidÄs kelių eismo taisyklių.
Tam gali bÅ«ti reikalingos ir specialiosios žinios, paskiriant atitinkamÄ užduotį specialistams ar ekspertizÄ.             Taigi, laikantis minÄtos teismų praktikos ir siekiant tinkamai iÅ¡sprÄsti priežastinio ryÅ¡io klausimÄ kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, bÅ«tina tiksliai nustatyti ir tinkamai įvertinti faktines eismo įvykio aplinkybes, tai yra nustatyti eismo įvykio eigÄ (mechanizmÄ ), techniniu požiÅ«riu įvertinti eismo dalyvių veiksmus ir kt.
TaÄiau laikantis jau minÄtos BPK 426 str. 1 d. numatytų sÄ lygų visumos, atsižvelgiant į viso baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) bei tai, kad pareigÄ atskleisti nusikalstamas veikas pagal kompetencija turi prokuroras bei ikiteisminio tyrimo įtaiga (BPK 2 str.), tai buvo privaloma padaryti dar ikiteisminio tyrimo metu iki bylÄ perduodant teismui.              NagrinÄjamu atveju Å¡io reikalavimo nebuvo paisoma ir baudžiamoji byla jau treÄiÄ dienÄ po to, kai buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas, neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, buvo perduota teismui su prokuroro pareiÅ¡kimu dÄl jos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka.
Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad nagrinÄjamoje byloje pagreitinto proceso galimybe dÄl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiÅ¡kumo buvo pasinaudota neteisÄtai.             Nors, kaip minÄta Å¡ioje baudžiamojoje byloje V. S. pareikÅ¡to kaltinimo esmÄ yra ta, kad jis vairuodamas autobusÄ pažeidÄ kelių eismo taisykles dÄl to, kad nesilaikÄ visų atsargumo priemonių, pradÄdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavÄ kelio kitam eismo dalyviui â pÄsÄiajai nukentÄjusiajai, bebaigianÄiÄ iÅ¡ kairÄs pusÄs pagal važiavimo kryptį pereiti važiuojamajÄ kelio ne pÄsÄiųjų perÄjoje, dÄl ko jÄ kliudÄ ir sužalojo, taÄiau nei prokuroro pareiÅ¡kime, nei teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagoje nÄra jokių duomenų, iÅ¡ kurių teismas galÄtų sprÄsti, apie tai, kada kaltinamasis â autobuso vairuotojas pamatÄ (turÄjo ir (ar) galÄjo pamatyti) pÄsÄiÄ jÄ ir koks tuo metu buvo atstumas iki jos.
Kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ viso nebuvo net bandyta tokius duomenis surinkti (po to, kai buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas faktiÅ¡kai buvo apklausta tik nukentÄjusioji bei įtariamasis, kai jam buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ ). Tuo tarpu Å¡ios aplinkybÄs yra esminÄs sprendžiant priežastinio ryÅ¡io klausimÄ tokio pobÅ«džio bylose, kadangi transporto priemonÄ vairuojantis asmuo privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tada, kai kyla pavojus eismo saugumui. TodÄl nustatant priežastinį ryšį labai svarbu, kada kaltininkas turÄjo (ar iÅ¡ viso turÄjo) realiÄ galimybÄ pastebÄti tokį pavojų kelianÄias aplinkybes, ir teismas turi atsižvelgti į tai vertindamas jo veiksmus.
             Šiuo gi atveju teisiamajame posÄdyje iÅ¡tyrus įrodymus Å¡ios aplinkybÄs taip ir liko neaiÅ¡kios, kadangi kaltinamasis parodÄ, kad nukentÄjusiosios nematÄ nei dar stovinÄios ar einanÄios prieÅ¡ingoje gatvÄs pusÄje, parodÄ, kad ji atsirado staiga prieÅ¡ autobusÄ , jos nebuvo iki uždarant autobuso duris, o akimirka nuo to momento, kai jis pradÄjo važiuoti iki susidurimo su nukentÄjusiaja truko vos kelias sekundes. IÅ¡ nukentÄjusiosios parodymų matyti, kad ji neneigia Äjusi ne per perÄjÄ , taÄiau parodÄ, kad per gatvÄ pradÄjo eiti likus iki pÄsÄiųjų perÄjos apie deÅ¡imt metrų, be to, parodÄ, kad perÄjusi dar kurį momentÄ buvo prie autobuso Å¡ono, nes girdÄjo, kaip užsidaro durys, matÄ iÅ¡lipanÄias moteriÅ¡kes, o vairuotojas jos nematÄ, nes į jos pusÄ nežiÅ«rÄjo.
Tokie nukentÄjusiosios ir kaltinamojo parodymai leidžia pagrįstai abejoti ir tvirtinti, kad ta aplinkybÄ, kaip nukentÄjusioji Äjo per gatvÄ (kokioje konkreÄioje vietoje, judÄjimo trajektorija ir kt.), yra aiÅ¡kiai nenustatyta (iÅ¡ viso nenustatyta). Atlikus įrodymų tyrimÄ taip ir liko neaiÅ¡ku, ar nukentÄjusioji iÅ¡ tikrųjų Äjo per gatvÄ tokia judÄjimo trajektorija, kuri pavaizduota virÅ¡utinÄje fotonuotraukoje, esanÄioje 15 bylos lape, tai yra tiesiai per gatvÄ nuo kitoje jos pusÄje esanÄio įvažiavimo į kiemÄ .             Šiuo aspektu pažymÄtina, kad, pirma, tai sekant paÄios nukentÄjusiosios parodymais, kad ji gatvÄ kirto likus iki perÄjos apie deÅ¡imt metrų, atsižvelgiant į eismo įvykio schemoje nurodytus duomenis, kad nuo perÄjos iki stovinÄio autobuso galinio rato aÅ¡ies yra kiek daugiau nei Å¡eÅ¡iolika metrų, tai ji gatvÄ galÄjo pereidinÄti kelio dalyje, esanÄioje jau už stovinÄio autobuso (apie Å¡eÅ¡is metrus atstumu nuo jo galinio rato aÅ¡ies).
Antra, įvertinus dar ir paties autobuso ilgį (kuris schemoje nenurodytas), atstumas iki autobuso priekio, kur sÄdÄjo vairuotojas bÅ«tų dar didesnis, kas leidžia pagrįstai abejoti tuo, ar vairuotojas turÄjo realiÄ galimybÄ pamatyti (per Å¡oninį langÄ ar net ir per Å¡oninį galinio matymo veidrodÄlį) gatvÄ pereinanÄiÄ nukentÄjusiajÄ . Be to, jos parodymai apie tai, kad jai bÅ«nant prie autobuso Å¡ono girdÄjosi uždaromos durys, matÄsi lipantys žmonÄs, leidžia pagrįstai manyti ir apie galimÄ gatvÄs perÄjimÄ istrižai stovinÄio autobuso atžvilgiu, iÅ¡ galo judant link jo priekio.
Taigi Å¡ios aplinkybÄs yra ne tik, kad neaiÅ¡kios, bet ikiteisminio tyrimo metu net nenustatinÄtos ir vÄliau nepatikrintos imantis visų įmanomų BPK numatytų priemonių, dÄl ko iki dabar nÄra tiksliai nustatytas paties įvykio visas mechanizmas.             Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, neatlikta iÅ¡sami įvykio vietos apžiÅ«ra, o byloje esanti eismo įvykio vietos schema iÅ¡ dalies neinformatyvi, nes neaiÅ¡kus atstumas tarp autobuso ratų aÅ¡ių (ilgis), neaiÅ¡ku, kÄ reiÅ¡kia atstumas 9,8, pavaizduotas nuo priekinÄs autobuso rato aÅ¡ies (atstumas iki ko ar nuo ko?), schemoje nÄra pažymÄta ir susidÅ«rimo tiksli vieta, pati schema, be kitÄ ko nepasiraÅ¡yta ir vairuotojo, jÄ pasiraÅ¡Ä tik jÄ sudarÄs pareigÅ«nas. Neatliktas nei nukentÄjusiosios, nei kaltinamojo parodymų patikrinimas vietoje, kad tiksliai bÅ«tų parodyta ir nustatyta tiek autobuso sustojimo vieta, tiek ir nukentÄjusiosios vieta, tiek iki jai einant per gatvÄ, tiek ir perÄjus, susidÅ«rimo vieta.
Jokių veiksmų (be parodymų patikrinimo vietoje ir galimas eksperimentas) neatlikta, kad patikrinti, ar vairuotojas galÄjo (turÄjo galimybÄ) matyti nukentÄjusiÄ jÄ pagal tai, kokia jos judÄjimo kryptis ir trajektorija autobuso atžvilgiu bÅ«tų nustatyta. Tuo tarpu byloje esanÄios septynios fotonuotraukos iÅ¡ viso nÄra aiÅ¡ku kuo ir kada (kokiu laiku, kokiÄ dienÄ (įvykio ar kitÄ ) ir kokio veiksmo atlikimo metu) padarytos. Prie jų nÄra nurodyta nei datos, nei naudotos aparatÅ«ros, nei nuotraukų kompiuterinÄs laikmenos ar negatyvų.
Niekur nefiksuota, kokios įvykio metu buvo meteorologinÄs sÄ lygos. Specialistų ar ekspertų pagalba, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks yra viso įvykio mechanizmas (eiga), kaip vertinami techniniu požiÅ«riu kiekvieno iÅ¡ eismo įvykyje dalyvausių asmenų (Å¡iuo atveju vairuotojo ir pÄsÄiosios) veiksmai, minÄta galimybÄ vairuotojui pamatyti pÄsÄiajÄ ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo, taip pat nepasinaudota. Taigi, visos Å¡ios aplinkybÄs neiÅ¡siaiÅ¡kintos, netirtos ir nenustatinÄtos, o visi byloje užfiksuoti duomenys yra neiÅ¡samÅ«s, užfiksuoti netinkamai ir nesivadovaujant BPK nuostatomis dÄl tyrimui reikÅ¡mingų duomenų rinkimo bei fiksavimo, todÄl negali bÅ«ti laikomi įrodymais, kurie rodytų tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes esant neabejotinai aiÅ¡kiomis.
             Kaip matyti iÅ¡ prokuroro pareiÅ¡kimo ir jame nurodytų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, kaltinamojo kaltÄ dÄl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodinÄjama ir grindžiama faktiÅ¡kai tik nusikalstamų padarinių pagal BK 281 str. 1 d. atsiradimu. FaktiÅ¡kai kaltinamojo kaltÄ nagrinÄjamu atveju prokuroro pareiÅ¡kime grindžiama vien tik ta aplinkybe, kad įvyko eismo įvykis, o jo metu kaltinamasis vairavo autobusÄ , kuriuo buvo partrenkta ir sužalota nukentÄjusioji.
TaÄiau teismų praktikoje pripažįstama, kad kilÄ padariniai patys savaime nesuponuoja kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, o dÄl to ir pavojingos veikos BK prasme bei kaltinamojo kaltÄs dÄl tokios veikos padarymo konstatavimo. MinÄta, kad tokiam konstatavimui bÅ«tina nustatyti ir vertinti tokias aplinkybes, kurios leistų sprÄsti, ar kaltinamasis ne tik turÄjo ir galÄjo numatyti padarinius, bet ir turÄjo galimybÄ konkreÄioje situacijoje jų iÅ¡vengti. Tokiu aplinkybių nenustaÄius, kaip ir yra nagrinÄjamu atveju, galima objektyvaus pakaltinimo situacija, kai asmens kaltÄ bÅ«tų konstatuojama vien tik dÄl to, kad įvyko eismo įvykis, o jis vairavo automobilį, kas yra negalima taikant baudžiamajÄ atsakomybÄ.
             TodÄl teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju tik tinkamai nustaÄius ir užfiksavus (sudarius planÄ schemÄ , naudojant foto, video fiksavimo priemones) nukentÄjusiosios, kaltinamojo, o galimai ir nustatytų liudytojų parodymus vietoje, atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ , pasitelkiant specialistus nustÄius tiklsiÄ Ä¯vykio eigÄ , sÄ lygas ir kiekvieno ir įvykyje dalyvavusių asmenų tikslius veiksmus, gavus jų įvertinimÄ techniniu požiÅ«riu, bÅ«tų galima konstatuoti, kad surinkta pakankamai duomenų, reikÅ¡mingų ir dÄl to bÅ«tinai reikalingų sprendžiant tiek dÄl bÅ«tinos padarinių kilimo sÄ lygos, tiek ir dÄl objektyvios galimybÄs konkreÄioje situacijoje asmeniui iÅ¡vengti eismo įvykio.
Tai leistų pagrįstai tvirtinti, kad baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybÄs yra visos iÅ¡tirtos ir aiÅ¡kios bei nustatytos ir pakankamos pagrįstai nusprÄsti, kad nusikalstma veika buvo arba nebuvo padaryta. NagrinÄjamu atveju nustatytos aplinkybÄs to tvirtinti neleidžia, dÄl ko baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinÄjimas iÅ¡ esmÄs pagreitinto proceso tvarka yra negalimas.             TodÄl konstatuotina, kad minÄtais aspektais prokuroro perduotoje baudžiamojoje byloje jÄ nagrinÄti pagreitinto proceso tvarka aukÅ¡Äiau paminÄtos kaltinamajam V.
S. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybÄs yra iÅ¡ viso neaiÅ¡kios (faktiÅ¡kai net nenustatinÄtos), dÄl ko prokuroras net negalÄjo kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dÄl baudžiamosios bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka, o bylÄ gavÄs teismas jos faktiÅ¡kai negali ir iÅ¡nagrinÄti, nes tai reikÅ¡tų aiÅ¡kiai netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .              Tokiais atvejais (konstatavÄ neaiÅ¡kias nusikalstamos veikos aplinkybes) teismai savo praktikoje įvertinÄ tÄ aplinkybÄ, kad baudžiamosios bylos perdavimas teismui nagrinÄti jÄ pagreitinto proceso tvarka yra galimas iÅ¡ viso tik tuomet, kai inter alia yra aiÅ¡kios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs, pripažįsta, kad be tipinių prokuroro pareiÅ¡kimo dÄl baudžiamosios bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimo atvejų, kurie numatyti BPK 429 str. 1 d., galimas ir prokuroro pareiÅ¡kimo atmetimas dÄl to, kad nusikalstamos veikos, kuri inkriminuojama kaltinamajam, padarymo aplinkybÄs nÄra aiÅ¡kios, dÄl ko joje turi bÅ«ti atliekamas ikiteisminis tyrimas, o vÄliau ji galimai ir nagrinÄjama teisme tik bendra tvarka.
Tokiais atvejai prokuroro pareiÅ¡kimas atmetamas BPK 428 str. 2 d. 3 p. numatytu pagrindu neskundžiama nutartimi (tÄ galima padaryti ir protokoline nutartimi nesuraÅ¡ant nutarties kaip atskiro dokumento).              Praktikoje analogiÅ¡ku atveju taip pat sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant BPK XXXI skyriaus antrojo skirsnio nuostatas, yra konstatuojama, kad įstatymų leidÄjas ne tik prokurorui, bet ir teismui suteikia teisÄ nusprÄsti ar bylos aplinkybÄs yra pakankamai aiÅ¡kios. Teismui nusprendus, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs nÄra pakankamai aiÅ¡kios, Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, kuris, be kita ko, yra neskundžiamas.
Baudžiamojo proceso įstatymo paskirtis yra siekti įstatyme numatytų tikslų â ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenÄs bei valstybÄs interesus greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas, o niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 str.). Jei vadovautis tik prokuroro nuostata, kad jam nusikalstamos veikos aplinkybÄs yra visiÅ¡kai aiÅ¡kios, nepaisant kitų proceso dalyvių pozicijos Å¡iuo klausimu, teismas, nors ir nustatÄs, jog bylos aplinkybÄs nÄra aiÅ¡kios, supaprastinto proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , turÄtų priimti ydingÄ , o gal ir neteisingÄ sprendimÄ byloje vien dÄl to, kad tik prokurorui bylos aplinkybÄs buvo pakankamai aiÅ¡kios.
Tai prieÅ¡tarautų baudžiamojo proceso paskirÄiai ir jo principams. (žiÅ«rÄti pavyzdžiui Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. liepos 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-831-354/2014).Taip pat nagrinÄjamu atveju bÅ«tina pažymÄti, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato 2004-09-17 nutarimo Nr. 48 ,,DÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias bylų supaprastintÄ procesÄ â 22 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bylos nagrinÄjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, taÄiau pagreitinto proceso pobÅ«dis lemia tai, kad nagrinÄjimo teisme pertraukos (BPK 243 str.), kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 str.), proceso veiksmų atlikimas teismo iniciatyva (BPK 287 str.), papildomų įrodymų pateikimas (BPK 288 str.) ir pan. gali bÅ«ti taikomi tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai bylos aplinkybÄs yra pakankamai aiÅ¡kios.
IÅ¡ Å¡io iÅ¡aiÅ¡kinimo seka, kad ir pati baudžiamosios bylos nagrinÄjimo teisme pagreitinto proceso tvarka esmÄ (kuo greitesnis bylos iÅ¡nagrinÄjimas ir bausmÄs paskyrimas) neleidžia teismui, nagrinÄjanÄiam bylÄ pagreitinto proceso tvarka pertraukti tokio proceso vien tik tam, kad atlikti kokius nors proceso veiksmus ar surinkti papildomus įrodymus teismo iniciatyva, esant neaiÅ¡kioms nusikalstamos veikos aplinkybÄms teismui prokuroro perduotoje baudžiamojoje byloje, kad minÄtas aplinkybes nustatyti ar iÅ¡siaiÅ¡kinti.
MinÄtame iÅ¡aiÅ¡kinime nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad tai daryti teismas gali tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik tuomet, kai bylos aplinkybÄs yra pakankamai aiÅ¡kios. TodÄl nagrinÄjamu atveju, esant byloje neaiÅ¡kioms nusikalstamos veikos aplinkybÄms, bylÄ nagrinÄjantis teismas negali savo iniciatyva imtis kokių nors priemonių (atlikti papildomus tyrimo veiksmus ar pavesti jų atlikimÄ prokurorui, paskirti ekspertizÄ ir pan.), kad nustatyti iki dabar nenustatytas ir svarbias baudžiamajai bylai iÅ¡nagrinÄti aplinkybes ar neginÄytinai iÅ¡siaiÅ¡kinti iki dabar neaiÅ¡kias ir abejotinas aplinkybes.
Tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų jau minÄtam Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, o tuo paÄiu ir jau minÄtai viso pagreitinto proceso esmei bei viso baudžiamojo proceso, kurio viena iÅ¡ supaprastintų formų ir yra pagreitintas procesas, paskirÄiai (BPK 1 str.) bei teisÄtumo principui.              Atsižvelgiant į tai prokuroro pareiÅ¡kimas dÄl baudžiamosios bylos nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka atmestinas, nes nusikalstamos veikos, kuri inkriminuojama kaltinamajam V.
S., aplinkybÄs nÄra aiÅ¡kios, ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui tolimesnio ikiteisminio ttyrimo organizavimui bendra tvarka (BPK 426 str. 1 d., 428 str. 2 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 426 str. 1 d., 428 str. 2 d., 3 p., 3 d., n u t a r i a:prokuroro pareiÅ¡kimÄ dÄl baudžiamosios bylos Nr.Ä -2327-946/2014  (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00453-14), kurioje V. S. kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d., nagrinÄjimo pagreitinto proceso tvarka atmesti ir bylÄ perduoti prokurorui tolimesniam ikiteisminiam tyrimui bendra tvarka atlikti.Nutartis neskundžiama.
TeisÄjas                              ArÅ«nas Purvainis