bd8d4e02-b25a-4934-bfad-17432a542970 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1186-865/2020 Teisminio proceso Nr. 01-1-31442-19-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Ritai Dainelienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamajam S. J., jo gynėjui advokatui Jevgenij Bogdanov, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui E. P., jo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Bradauskui, civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovui E. M. (dalyje posėdžių), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, bedarbis, anksčiau neteistas, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu: (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį;

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t ė : Kaltinamasis S. J. 2019-07-24, apie 12.53 val., vairuodamas nuosavÄ automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę <...>“, tai yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio motociklui „Kawasaki“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi lėtėjimo juosta į dešinę, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas E. P., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nurodė, jog pripažįsta iš dalies, nors faktiškai kaltės nepripažino, parodė, jog nukentėjusysis važiavo lėtėjimo juosta, kuria privalo naudotis sukant į dešinę, pagal aplinkybes jis ketino važiuoti tiesiai.

Jis, S. J., važiavo link namų, nuo stoties pusės, nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, privažiavo prie savo sankryžos (duomenys neskelbtini), sustojo, nes buvo automobilių eismas, dvipusis. Nežino kodėl, bet sustojo automobilių srautas. Automobiliai, kurie buvo prieÅ¡ jį, antroje juostoje buvo džipas, kiek pamena, jis sustojo ir parodė jam, S. J., važiuoti, nes visi automobiliai stovėjo. Jis, S. J., įvažiavo į antrÄ juostÄ ir sustojo, pirmoje juostoje buvo mažesnis automobilis, tas vairuotojas irgi sustojo, buvo toliau nuo juo, S. J., nei džipas.

Taip pat pamatė, kad jis jam, S. J., mostelėjo, kad važiuotų, nes iÅ¡ kairės, jo, S. J., automobilio atžvilgiu, automobiliai stovėjo, nežino, kokia kliÅ«tis buvo, ar kas. Jis, S. J., tik atsisuko, kaip žiÅ«rėjo pirmoje juostoje stovintį automobilį. Atsisuko į savo krypties gatvę, pora sekundžių ir pradėti judėti, nežino, iÅ¡ kur smÅ«gis į automobilį, žiÅ«ri, kad guli motociklas, perskriejo per jo automobilio priekinį kapotÄ . Perskriejo motociklas, nugriuvo, guli motociklas ir žmogus atsistoja.

Jis, S. J., iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, paklausė, ar gyvas, sako gyvas. Bet pirmieji jo žodžiai buvo – jog jis važiavo 40 km/h greičiu. Jis, S. J., pasakė, jog koks skirtumas, kiek važiavo, įvykis įvyko. Tuomet paskambino policijai – 112. Paskambinus į policijÄ , budintis, pakėlęs ragelį, paklausė kas atsitiko, pasakė, kad įvyko įvykis (duomenys neskelbtini) sankryžoje, paklausė, ar galima iÅ¡kviesti policijÄ . Budintis paklausė, ar yra nukentėjusiųjų, pasakė, jog yra motociklininkas, kuris susidaužė, nukrito.

Paklausė nukentėjusiojo, ar jam reikia greitosios medicinos pagalbos, tas atsisakė. Jis, S. J., pasakė tai budinčiajam, kad atsisako nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos, tada budintis pasakė, jog kadangi nėra nukentėjusiųjų, kad užpildytų eismo įvykio deklaracijÄ ir viskas tuo baigėsi. Jis, S. J., turėjo deklaracijų blankų, atsisėdo, pradėjo jas pildyti, nukentėjusysis atėjo pas jį į automobilį, dar jie pasitarė, jis, S. J., pasakė, jog nežino, kaip tiksliai pildyti, nes niekada neteko pildyti.

Užpildė, nukentėjusysis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nuėjo prie motociklo, tuomet grįžo pas jį, S. J., deklaracija jau buvo beveik užpildyta, paklausė, ar gerai viskas, buvo kažkokių neteisingumų, bet pakalbėjo, jog tiks. Nukentėjusysis vėl iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, po kiek laiko iÅ¡girdo policijos sirenÄ , policija atvažiavo. IÅ¡eina, kad jie patys policijÄ iÅ¡kvietė, po policijos atvažiavimo, policija vadovavo ir matavo. SusidÅ«rimas įvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g.

Jis, S. J., beveik neįvažiavo. Jo, S. J., automobilis kaip sustojo, taip ir stovėjo vietoje. Buvo tarpas, nukentėjusysis turėjo galimybę pasukti į deÅ¡inę, nes automobilis stovėjo nuo Å¡aligatvio apie 2 m, jeigu greitis bÅ«tų mažesnis, nes su tokiu greičiu 40 km/h – 30 km/h neįmanoma įveikti su motociklu tokio posÅ«kio. Jis, S. J., bandė su automobiliu ten pasukti, nes važiuoja beveik kasdien ten, su greičiu 30 km/h padaryti manevrÄ su automobiliu neiÅ¡eina, nes automobilį neÅ¡a, galima iÅ¡laužti ratus.

Viskas rodo, kad nukentėjusysis neketino sukti į deÅ¡inę, rodo, kad ketino apvažiuoti maÅ¡inų srautÄ per lėtėjimo juostÄ . Ypač, kad už (duomenys neskelbtini) sankryžos iÅ¡ karto yra autobusų stotelė, ten jis galėjo sutrumpinti sau keliÄ . Jam niekas netrukdė, nes automobiliai stovėjo, buvo laisvas plotas važiuoti. Jo, S. J., manymu, ir pagal smÅ«gį, nukentėjusysis neketino sukti į deÅ¡inę, kuo jis ir pažeidė Kelių eismo taisykles. Dar patvirtina, tas faktas, kad jeigu nukentėjusysis ketintų pasukti į deÅ¡inę ir jis, S. J., jam sutrukdytų, jis nukristų jo, S. J., automobilio atžvilgiu į priekį.

O čia smÅ«gis buvo skersinis, tai įrodo, kad žmogus neketino sukti, norėjo pravažiuoti tiesiai. Motociklininko jis nematė. Jam, S. J., ta atkarpa lėtėjimo juostos buvo matoma labai gerai, bet kad bÅ«tų judėjimas koks, jis gi pamatęs bÅ«tų ar Å¡almÄ , ar galvÄ , ta lėtėjimo juostos atkarpa buvo labai gerai matoma. Po 2 sekundžių, mažiau, tarpe viskas ir atsitiko. Teko jam, S. J., tik pasukti galvÄ ir tik pradėti judėti ir čia jis perskriejo per kapotÄ . Abejoja, ar nukentėjusiojo važiavimo greitis ir buvo toks, atrodo, kad greitis bÅ«tų didesnis.

Dar vienas aspektas: jis, S. J., negirdėjo nei stabdymo garso, nei signalo, nes pas jį buvo langai atidaryti. Ar žiÅ«rėjo jis tik į spidometrÄ , nežiÅ«rėjo į priekį, nes tik atsitiko viskas ir sako nukentėjusysis, jog jis važiavo 40 km/h. Čia ne jo, S. J., kaltė, kad nukentėjusysis susižalojo, čia jis pats pažeidė Kelių eismo taisykles ir susižalojo. Per antrÄ apklausÄ jis, S. J., pripažino, bet toks atvejis nutiko pirmÄ kartÄ gyvenime, kai suvokė, kad čia lėtėjimo juosta, kad jis pažeidė taisykles ir jis, S. J., pakeitė savo nuomonę.

Buvo momentas, kad motociklininkas pravažiavo, jam, S. J., stovint, kai jis, S. J., deklaracijÄ pildė. Jis normaliai pravažiavo, dar sustojo. Nukentėjusysis pabendravo, ar kalbėjo, ar kažkoks kontaktas buvo, buvo matyti, ar mostelėjo galva, kad normaliai ar ne. Ir tas nuvažiavo. Tai buvo galima pravažiuoti ir motociklas buvo stambesnis, žmogus pravažiavo normaliai ir netrÅ«ko jam vietos. Jis, S. J., nesuvokė, jis prisipažino kaltę, prisipažino, kad kaltas, kad nepraleido važiuoti tiesiai, bet paskui kai suprato, kad ten lėtėjimo juosta, o ne pirma juosta, pakeitė nuomonę.

Toje vietoje, kur jie susidÅ«rė, nukentėjusiojo motociklas turėjo žiÅ«rėti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir bÅ«ti pasuktas, o ne važiuoti teisiai. Taip, nuomonę pakeitė vėliau, nes lėtėjimo juosta buvo. IÅ¡ lėtėjimo juostos į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavusiÄ transporto priemonę sankryžoje turėjo jis praleisti. Jis, S. J., tÄ kart nukentėjusiojo nematė. Jeigu bÅ«tų matęs, kad nesuka deÅ¡inėn, o važiuos tiesiai, jis, S. J., bet kuriuo atveju jei matytų, kad važiuoja, tuomet praleistų.

Tai pripažįsta pareigÄ praleisti iÅ¡ lėtėjimo juostos transporto priemonę. Atstumas matomumo lėtėjimo juostos, beveik visa juosta buvo matoma, gal pradžios lėtėjimo juostos ir nematė, bet pusę tikrai. Daugiau nei vienas automobilis galėtų stovėti pradžioje lėtėjimo juostos jo, S. J., matomume, na trys automobiliai. MotociklÄ pamatė tik po smÅ«gio, susidÅ«rimo metu. Tiesiai žiÅ«rint nesuprato, kas įvyko, tik į kairę pasukęs galvÄ , pamatė, kad guli motociklas ir atsistoja žmogus.

Vertina motociklininko greitį tik turėdamas omenyje, laiko tarpÄ nuo jo, S. J., pažiÅ«rėjimo iki smÅ«gio. Nematė, kaip nukentėjusysis važiuoja, greitį įvertino iÅ¡ to, kad per tÄ Å¡imtadalį sekundžių, kiek jam, S. J., užima pasukti galvÄ iÅ¡ deÅ¡inės į priekį ir pradėti judėti. Nukentėjusiojo nematė, judėjimo jokio nebuvo, niekas neužstojo lėtėjimo juostos. Nukentėjusysis jo, S. J., automobiliui apgadino priekį, kaip smogė į priekį, bamperis nukrito.

Turi nuotraukų, smūgis buvo nemenkas. Kai į jo, S. J., automobilį atsitrenkė motociklininkas, jis parašė- 16 km/h greitis, bet buvo mažiau, jis tik pradėjo judėti. Staigiai jis, S. J., nepajudėjo, ne sportinis automobilis, 10 km/h buvo, tik pajudėjo. Tai, jog neketino nukentėjusysis sukti, sprendžia iš to, kad smūgis buvo 90 laipsniu kampu į jo, S. J., automobilį, kad jis užsikabintų, ar kaip ten buvo, kad užsikabintų į jį ir lėktų tiesiai jo automobilio atžvilgiu. O čia smūgis buvo skersinis smūgis, jis neketino pasukti, smūgis skersinis, antra greitis, - su tokiu greičiu, netgi 30 km/h su motociklu posūkio neįveiktų.

Su motociklu vairavimo patirties neturi. Kai atsitrenkė motociklininkas į jo, S. J., transporto priemonę, važiuojant apie 16 km/h pajausti smÅ«gį ir kiek galima pravažiuoti kol nuspaus pedalÄ , mažiau nei pusę metro, jei ir pajudėjo - tai nedaug. Pagal logikÄ staigiai nesustotų. Jeigu vienas į kitÄ važiuotų, bÅ«tų galima sumuoti greičius, o tokio susidÅ«rimo atveju mano, jog kita skaičiavimo formulė bÅ«tų. Du kartus nukentėjusysis po įvykio buvo atsisėdęs į jo automobilį.

Jis, S. J., pildė eismo įvykio deklaracijÄ , nukentėjusysis atsisėdo pas jį į automobilį, o jis, S. J., iÅ¡sitraukė eismo įvykio deklaracijÄ . Klausė nukentėjusiojo, ar tinkamai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . Po susidÅ«rimo jis, S. J., pamatė gulintį motociklÄ ant asfalto prie bordiÅ«ro, o nukentėjusysis buvo ne ant asfalto, o ant žemės. Už bordiÅ«ro, Å¡aligatvio siauro ir ant žemės, ant žolės. Jis atsistojo ant žolės. Jeigu bÅ«tų kritęs ant betono, bÅ«tų stipriau susižalojęs, o jis nukrito ant žemės, buvo jo rÅ«bai purvini.

Jis nuskrido ore, matėsi ant asfalto brozdinimai, maždaug 1.5 m. nuo automobilio iš kairės pusės jis pralėkė. Nukrito motociklas nuo 1.5 m nuo automobilio. Asfalto įrėžimai prasideda 1.5 m nuo automobilio, prie bordiūro matosi tepalai. Nuo susidūrimo vietos iki nukritimo vietos motociklo vairuotojas buvo 2 m - 2.5 m., ar 3 m. atstumu nuo automobilio. Motociklo vairuotojo klausė, kur tas gyvena, kur važiavo, kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, matė, kad nepildė eismo įvykio deklaracijos, norėjo nors kokių duomenų, tai nukentėjusysis sakė į (duomenys neskelbtini) važiavo.

Grįždamas namo jis, S. J., važiavo pro tÄ vietÄ , matė, jog motociklas stovi, vakare irgi stovėjo, galvojo, jog kažkas rimtesnio nutiko, kitÄ dienÄ ryte 6 val. nuėjo, pamatė, jog motociklo nėra, apie 9 val., skambino sužinoti žmogaus bÅ«klės, skambino į Mėnulio g. Policijos komisariatÄ . Jam budintis darbuotojas atsakė, jog negali teikti duomenų. Skambino į SantariÅ¡kių ligoninę sužinoti, klausė apie nukentėjusiojo bÅ«klę, taip pat nesuteikė duomenų, kaip ir Lazdynų ligoninėje.

Apie nukentėjusiojo bÅ«klę sužinojo tik nuėjęs pas tardytojÄ . Kad (duomenys neskelbtini) g., tikrai pamena, nukentėjusysis nurodė, atrodo, kad važiavo į (duomenys neskelbtini). Ne, nebuvo jo, S. J., transporto priemonė apžiÅ«rėta specialisto, kuris pateikė iÅ¡vadÄ . S. J. įtariamojo apklausos metu (2019-09-03 apklausa) savo kaltę padarius BK 281 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ pripažino ir parodė, kad 2019-07-24, apie 12.30 val., Vilniuje, vairuodamas nuosavÄ automobilį „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių savo namų. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryÅ¾Ä , jis vairuojamÄ automobilį sustabdė. Ketino pasukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sustojo, nes reikėjo praleisti prieÅ¡prieÅ¡inį transporto priemonių srautÄ . Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės prieÅ¡ingos krypties eismo pusėje, važiavimo kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, susidarė automobilių „kamÅ¡tis“.

Transporto spÅ«sties priežasties nežino. Galimai tai įvyko dėl sankryžoje esančia perėja ėjusio žmogaus, o gal dėl kitos priežasties. PrieÅ¡ingos eismo krypties antroje eismo juostoje buvo sustojęs „kažkoks džipas“. Pamatęs, kad Å¡io automobilio vairuotojas jį praleidžia, jis pradėjo kairio posÅ«kio manevrÄ . PrieÅ¡ingos krypties antroje eismo juostoje sustojo. Tada pamatė, kad sustojo ir prieÅ¡ingos krypties pirma eismo juosta privažiavęs kažkoks „taksi“ automobilis.

Å io automobilio vairuotojas mostelėjo jam ranka, taip parodydamas, kad jam leidžiama toliau važiuoti. Tada jis vairuojamu automobiliu iÅ¡ antros eismo juostos pajudėjo. Apie 10-15 km/h greičiu pravažiavo prieÅ¡ingos krypties pirmÄ eismo juostÄ ir, jau įkiÅ¡us „nosį" į (duomenys neskelbtini) gatvę, pajuto smÅ«gį iÅ¡ deÅ¡inės pusės į automobilio priekinį bamperį ir sparnÄ . Pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė motociklas, kuris „perskrido“ per jo automobilio „kapotÄ â€œ ir nulėkė į Å¡onÄ .

PrieÅ¡ tai jis Å¡io motociklo net nematė, nes tiesiog nesitikėjo, kad Å¡is gali ten važiuoti. Kaip minėjo, abiejose prieÅ¡ingos krypties eismo juostose stovėjo automobiliai, kurių vairuotojai jį praleidinėjo. Nesitikėjo, kad kažkas gali važiuoti lėtėjimo juosta. Be to, jam pasirodė, kad motociklo vairuotojas ketino per sankryÅ¾Ä važiuoti tiesiai, taip apvažiuodamas „kamÅ¡tį“. Apie eismo įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Operatoriui teiraujantis apie greitosios medicinos pagalbos poreikį, jis apie tai paklausė motociklo vairuotojo.

Pastarasis nurodė, kad jam medikų pagalba nereikalinga. NežiÅ«rint į tai, po kiek laiko atvyko ne tik policija, bet ir greitoji medicinos pagalba. Jis į priklausomybės ligų įskaitÄ neįraÅ¡ytas, pas psichiatrÄ ar narkologÄ negydytas. Prie savo apklausos protokolo prideda 3 jo eismo įvykio vietoje nufotografuotų vaizdų nuotraukas. (b.l. 70-72; 73). S. J. įtariamojo papildomos apklausos metu (2020-02-14 apklausa) savo kaltę padarius BK 281 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad laikosi savo anksčiau, t.y. 2019-09-03, duotų parodymų.

S. J. taip pat parodė, kad jo manymu dėl avarijos kaltas ne tik jis, bet ir motociklo vairuotojas, nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Motociklo vairuotojas neketino iÅ¡ lėtėjimo juostos pasukti į deÅ¡inę. Jis apie tai sprendžia pagal tas aplinkybes, kad motociklas į jo automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ atsitrenkė 90 laipsnių kampu, be to, tuo metu nuo jo automobilio deÅ¡inio Å¡ono iki bordiÅ«ro buvo apie 2 metrų tarpas, kuris pakankamas pasukti į deÅ¡inę. Jo manymu, motociklo vairuotojui sukti į deÅ¡inę ir nebuvo prasmės, kadangi pastarasis, kaip pats sakė, gyvena (duomenys neskelbtini).

Taip pat, pagal savo automobilio sugadinimus, jis sprendžia, kad motociklo greitis buvo didesnis negu 40 km/h, be to, jo vairuotojas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nestabdė, nes jis negirdėjo jokio stabdymo garso. (b.l. 75,76). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. P. parodė, jog tÄ kart buvo jo darbo dienos pietÅ«s, kadangi buvo motociklas sutvarkytas, važiavo jo pasiimti į servisÄ . Pasiėmęs iÅ¡ serviso, važiavo į namus jį pastatyti ir keliauti į darbÄ . Jau buvo beveik privažiavęs finiÅ¡Ä , važiavo lėtėjimo juosta, matė, kad susidariusi spÅ«stis, bet maÅ¡inos lėtai juda.

Jau pradėdamas posÅ«kį, pamatė, kad staigiai iÅ¡lindo automobilis. Staigiai stabdė ir jau matė, kad automobilis labai greitai artėja, net nieko nestabdo ir smÅ«gis ateina į Å¡onÄ . Å oko jis nuo motociklo, taip iÅ¡vengdamas, saugodamas gyvybę. Å oko nuo motociklo, taip perskrido per automobilį. SmÅ«gis automobilio atsitrenkė į motociklo Å¡onÄ . Motociklas stovėjo, galima daryti ekspertizę, nes nebuvo taip, kad jis, E. P., trenktųsi į automobilį. Buvo, kad jis, E. P., įvažinėjo į posÅ«kį ir automobilis trenkėsi į motociklÄ .

Jeigu bÅ«tų jis neÅ¡okęs nuo motociklo, visas smÅ«gis į Å¡onÄ bÅ«tų, bÅ«tų likęs be kojos. Dėl to jis, E. P., perskrido per automobilį, nes atsispyrė ir dar jo rankos buvo ant vairo, bet smÅ«gį gavus timptelėjo jam rankas ir jis, E. P., taip salto persiversdamas nulėkė per automobilį. Važiavo į namus, nes gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). MotociklÄ laikydavo (duomenys neskelbtini) pas M. M., kuris gyvena prie gimnazijos mokyklos ir jam per keliukÄ perėjus iÅ¡ karto jo namai.

Greitis tikrai nebuvo didelis, jis, E. P., nelėkė, nes matė visÄ situacijÄ , plius buvo be aprangos ir lakstyti ne jam. Plius buvo į motociklÄ naujos detalės sudėtos, tik iÅ¡važiavęs negalėjo lėkti. Greitis jo buvo saugus. Automobilis iÅ¡lėkė staigiai ir jis, E. P., bandė iÅ¡vengti kliÅ«ties, ten lyg ir filmavimo kameros yra. Jis, E. P., jau net buvo paguldęs motociklÄ Å¡onu, kad sukti į deÅ¡inę pusę. Jei bÅ«tų planavęs važiuoti tiesiai, jis bÅ«tų pažeidęs taisykles.

Jis, E. P., nepildė deklaracijos. Po įvykio jis, E. P., priėjo prie motociklo, tuomet pripuolė daug žmonių, jis, E. P., pasakė, jog jam viskas gerai. Tuomet pasiÅ«lė kaltinamasis pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , jis, E. P., bandė daryti automobilio dureles, tada pastebėjo, kad jis nevaldo deÅ¡inės rankos, negali atsidaryti. Tada kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Greitosios medicinos pagalbos medikai telefonu pasakė jam, jog reikia policijos. Suprato, jog medikai atvyksta ir laukė. Tuomet jis vaikščiojo, jam skaudėjo, iÅ¡girdo, jog atvyksta policija.

Buvo pokalbis su kaltinamuoju apie važiavimo greitį. Kaltinamasis teiravosi jo, kur jis taip lėkė, jis, E. P., atsakė, kad jis niekur nelėkė, važiavo lėtai. Automobiliai pirmoje juostoje stovėjo, pamatė jis, E. P., kad automobilis išlindo, buvo gal koks 6 m atstumas iki automobilio, kai pamatė.Važiavo jis maksimum 40 km/h greičiu, ketino sukti į (duomenys neskelbtini) g. Jam buvo dešinės menties lūžis, nes vertėsi ir nusileido ant galvos ir menties, buvo nubrozdinimai ant kojų buvo ties čiurna ant dešinės kojos.

RankÄ reikėjo su įtvaru laikyti, kadangi menties negipsuoja, su įtvaru reikėjo vaikščioti nejudinant rankos. Po 2-3 mėn. buvo galima pradėti reabilitacijÄ , bet buvo eilės ir reabilitacijÄ paskyrė dar po 3 savaičių. Po reabilitacijos skausmas mažėjo. Kai persirikiavo jis, E. P., į lėtėjimo juostÄ , automobilį pamatė iÅ¡ karto, matė, jog baltas automobilis iÅ¡lindo. Persirikiavo, važiavo lėtėjančia juosta ir matė, kad baltas automobilis iÅ¡lenda. Galvojo, kad gal sustos, bet nestojo, jis, E. P., pradėjo stabdyti, staigiai spausti stabdžio negalėjo, nes bÅ«tų čiuožęs. Stabdė ir pamatė, jog artėja, įlindo į tarpÄ ir smÅ«gis buvo ne motociklas į automobilį, kaip sako kaltinamasis.

Jeigu bÅ«tų trenkęsis 90 laipsniu kampu, bÅ«tų sulūžęs priekinis ratas. Sužalojimai, ten kur jo koja, yra smÅ«gis, dar iÅ¡vengė, Å¡oko nuo motociklo, kad iÅ¡saugoti kojÄ . Jam, E. P., iÅ¡ kairės, pirmoje juostoje, buvo automobiliai iki pat sankryžos. Jie visi stovėjo, lėtėjimo juosta prasideda daug arčiau, automobiliai lėtai ir judėjo. Iki įvykio gal 5 automobiliai telpa lėtėjimo juostoje, kai jis, E. P., įvažiavo. Kai pirmÄ kartÄ pamatė kaltinamojo automobilį, pamatė jį tik iÅ¡lindus.

Ä® lėtėjimo juostÄ ar buvo įvažiavęs, ar stovėjo deÅ¡iniau ar kairiau, negali įvardinti. S. J. iÅ¡lindo į lėtėjimo juostÄ , kai pamatė, ir be stabdymo važiavo. Kaltinamojo automobilio greičio neįvardins, koks galėjo bÅ«ti, sunku įvardinti. Jis judėjo, nebuvo pristabdymo pauzės. Jo, E. P., patirtis vairuoti motociklÄ yra nemaža, tai nebuvo 1 ar 2 važiavimas motociklu kai įvyko įvykis. Gali įvertinti posÅ«kio greitį, kokiu greičiu turėtų sukti. Jis, E. P., visada ta gatve važiuoja, kiekvienÄ dienÄ , nes ten gyvena (duomenys neskelbtini).

Neturi tikslo meluoti, nei skubėjo kur nors, turi vaikÄ ir nelaksto. Yra galimybė per kitur važiuoti. Jei ir bÅ«tų ten važiavęs, kad lėktų greitai tiesiai, turėtų staigiai grįžti į perėjÄ , bet tas tikrai neįmanoma. Jo motociklas nebuvo apžiÅ«rėtas specialisto, kuris pateikė teismui iÅ¡vadÄ . Taip, motociklas pas jį, bet negali nieko daryti, jis nevažiuoja, bet negali nieko daryti, kol nebus teismo sprendimo, policija įpareigojo. Nepamena tiksliai to atstumo, ar 6 m. ar 10 m. atstumas buvo, įsivaizduoja atkarpÄ , nes jis judėjo lėtėjimo juostoje, bÅ«damas viduryje pamatė iÅ¡lindusi automobilį.

Taip, automobilis atsitrenkė į jo motociklÄ . Jeigu bÅ«tų automobilis stabdęs, bÅ«tų jis, E. P., pravažiavęs, bet paskutinę akimirkÄ pamatė, kad automobilis nestabdo ir jo vairuotojas nemato, todėl jis Å¡oko nuo motociklo. Yra liudytojai. BÅ«tų pralindęs, ten tarpas buvo metras, buvo arčiausiai deÅ¡inio borto, nes jeigu automobilis nebÅ«tų taip sukęs, jis, E. P., galėjo kartu įvažiuoti į tÄ keliÄ , bet matė, kad automobilio vairuotojas jo nemato ir nestabdo, tai Å¡oko nuo motociklo paskutinę akimirkÄ .

Važiavo jis, E. P., per vidurį lėtėjimo juostoje, bet susidÅ«rimo metu jis buvo arčiau deÅ¡inio borto. Po susidÅ«rimo nukrito už automobilio ant asfalto. Ten didelis plotas asfalto, jeigu jis, E. P., bÅ«tų nukritęs ant žemės, kaip girdėjo, tai turėjo nuskristi 10 – 15 m. Taip, nuo susidÅ«rimo vietos iki Å¡aligatvio 10 m atstumas, motociklas buvo deÅ¡iniau, o jis, E. P., iÅ¡ karto už automobilio nusileido ant galvos, Å¡almas yra nubrozdintas į asfaltÄ . Motociklas liko eismo įvykio vietoje iki vakaro, jis, E. P., buvo ligoninėje, paleido gal 7-8 vakaro, kvietėsi draugus į pagalbÄ , kad nuvežtų motociklÄ .

Po susidÅ«rimo motociklas buvo nustumtas ant kairio Å¡ono. Motociklo netraukė į kitÄ vietÄ , patraukė policija, nes bėgo iÅ¡ variklio tepalai, kad netrukdyti važiuoti kitiems automobiliams. Jis, E. P., nesiėmė iniciatyvos patraukti motociklo, bet policija ėmėsi iniciatyvos, kad patraukti motociklÄ , jis, E. P., negalėjo jo pakelti, nes negalėjo valdyti rankos. Kiek pamena, kai buvo pastumtas motociklas, buvo ir policija. Buvo trys policijos ekipažai. Kaip motociklÄ statė, jis, E. P., nematė, kai atvažiavo pasiimti, jis buvo į Å¡onÄ patrauktas.

Negali pasakyti, ar 2019 m., visÄ vasarÄ , (duomenys neskelbtini) g. vyko kelio remontas. Kelio darbai buvo prie (duomenys neskelbtini) žiedo. Buvo remontuojama prie mokyklos, kiek pamena. Ä® (duomenys neskelbtini). galėtų važiuoti per (duomenys neskelbtini) g. bet motociklÄ jis, E. P., laikė (duomenys neskelbtini) g. pas M. M., prie gimnazijos. IÅ¡ serviso paėmė motociklÄ ir važiavo pastatyti į (duomenys neskelbtini) g., o paskui į (duomenys neskelbtini) pasiimti automobilį. Ten draugo butas ir jis ten gyvena.

Eismo įvykių prieÅ¡ tai turėjęs, nepamena, kiek, tris gal, bet ne jis kaltas, čia su automobiliu buvo įvykiai. Administracinėn ar baudžiamojo atsakomybėn už eismo įvykius ar buvo trauktas, negali atsakyti, nes nežino, kas yra administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Taip, už greičio virÅ¡ijimÄ su automobiliu buvo baustas, kiek kartų, neįvardins. Jo darbas yra vairavimas. Po eismo įvykio, tas motociklas, kuris buvo stabtelėjęs, jau buvo tuomet policija ir buvo praėjus, kiek laiko po įyykio.

Taip, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Ä® (duomenys neskelbtini) g. tas motociklas nevažiavo, jis važiavo (duomenys neskelbtini) g., iÅ¡ vis nežino, kur jis važiavo. Jis, E. P., buvo sužeistas, sėdėjo ant borto, kažkoks motociklas sustojo, vairuotojas paklausė kaip sveikata, nežino, per kurį tarpÄ jis ten važiavo. Nežino to motociklo judėjimo krypties, vairuotojas tik klausė ar viskas gerai, o kur judėjo, jis, E. P., nežino, nes ne tas galvoje buvo. Nebuvo tas asmuo su motociklu jo pažįstamas.

Ä®vykio metu buvo pasirašęs motociklo pirkimo - pardavimo sutartį, priklausė jau jam, nes buvo atsiskaitęs už motociklo taisymÄ . Nebuvo tik spėjęs persiraÅ¡yti motociklo savininko, nes persiraÅ¡ymui skirta 14 d., techninio paso galiojimo laikas buvo į pabaigÄ , norėjo motociklÄ suremontuoti, kitÄ dienÄ galvojo važiuoti persiraÅ¡yti savininku save. Taip, jo transporto priemonė buvo drausta. Buvęs savininkas buvo draudęs motociklÄ , draudimas dar galiojo. SusidÅ«rimo metu savininkas buvo kaip ir jis, E. P., bet dokumentuose dar nebuvo įregistruotas motociklas jo vardu.

Jis buvo palikęs motociklÄ servise ir dirbo, atsiėmęs galvojo perregistruoti. Po įvykio negalėjo nieko daryti su motociklu, kam jis dabar priklauso, „Regitra“ reikėtų klausti. Motociklas yra pas jį, nuomoja patalpas, kad galėtų jį ten laikyti. Leis motociklÄ apžiÅ«rėti, jeigu kils bÅ«tinybė. Sumokėjo 2500 eurų už motociklÄ . Turi dokumentus už sumokėjimÄ , už motociklÄ . Jis, E. P., pateikė čekį už ekspertizę draudimo bendrovei, bet bendrovės darbuotojai nieko neatsakė, ar užtenka motociklo vertės, ar reikia dar kažko.

Su draudimu įdomi situacija, todėl kreipėsi į nepriklausomÄ ekspertÄ , draudimo bendrovės darbuotojai kadangi dar neatsakė, todėl jiems galutinai nepateikė iÅ¡vados, nes jie nežino, ar reikia su likutinėmis vertėmis kiekvienos detalės skaičiuoti, ar reikia tik vertės. Jei reikia tik vertės, jie gali dabar duoti, jei ne, jam E. P., reikia primokėti pinigų ir iÅ¡duoda nepriklausomas ekspertas iÅ¡vadÄ apie kiekvienÄ detalę. Dėl nedarbingumo yra Sodros dokumentai, vakar iÅ¡ draudimo bendrovės gavo laiÅ¡kÄ , kokius dokumentus teismui turi pristatyti, kitam posėdžiui galės pristatyti.

Nedarbingumas iÅ¡duotas daug dienų, pusei metų, nes dar ir reabilitacijoje buvo jis. MotociklÄ , kad pirks, buvo sutaręs daug seniau, nei prieÅ¡ savaitę. Motociklu pradėjo važinėti tik iÅ¡silaikęs vairuotojo pažymėjimÄ . Taip, balandžio mėn. jau važinėjo su motociklu. Motociklo nebuvo dar nusipirkęs nuo balandžio mėn., ne jo tuomet motociklas buvo, su M. J. savininku dalindavosi, motociklÄ atiduodavo jam. Taip, kai motociklu naudodavosi, tuomet palikdavo (duomenys neskelbtini) g. Tas važiavimas į (duomenys neskelbtini) g. nebuvo dažnai, ne 3 kartus per dienÄ , jis, E. P., važiuodavo per savaitę du kartus.

Žinojo, kad remontai vyksta, bet jis, E. P., nefiksavo, kas ten kokį keliÄ tvarkė. Taip, įvykio metu, tas kelias į pastatymo vietÄ , jam buvo pravažiuojamas ir prieÅ¡ tai dar pravažiuojamas, nebuvo uždarytas. Motociklas nepakilo į orÄ , jis smÅ«gį gavęs nuvirto ant žemės ir nučiuožė. Jis, E. P., perskrido pasikėlęs į orÄ , nes jam rankas timptelėjo motociklas, jis pamatė, kad bus susidÅ«rimas, jis Å¡oko atsispirdamas. Pamena, tik jog jam rankas timptelėjo ir jį pradėjo sukti, kad jis taip pradėjo suktis.

Jis apsiversdamas ir sukdamasis perskrido. Motociklo vairuotojo pažymėjimÄ Ä¯gijo 2018 m. atrodo. Taip, turi motociklo vairavimo pažymėjimÄ ir gali pateikti. Motociklas Kawasaki buvo jo pirmas, yra tik pravažiavęs su draugų motociklais. Å iuo motociklu važiuoti pradėjo 2019 m., nuo pavasario, sezono atidarymo. Vaikystėje yra turėjęs motociklų ir motorolerių. Palaiko savo ieÅ¡kinį. PraÅ¡o atlyginti žalos 22 000 eurų. Taip, iÅ¡ viso 22 148, 45 eurų. Taip, turtinė žala 17 148,45 eurų.

Negavo pajamų pagal verslo liudijimÄ , (duomenys neskelbtini), 4485,63 eurų, sumÄ sudaro negautos pajamos, kÄ bÅ«tų galėjęs dirbti ir gauti. Jam neleido Sodra tęsti veiklos. Jis, E. P., nuo birželio tik iÅ¡sinuomojo žemės sklypÄ , įsigijo verslo liudijimÄ , pradėjau ten dirbti. Nuoma jis uždirbo 4020 Eur, plius kita suma samdė darbuotojÄ . Negautos pajamos, kurias bÅ«tų uždirbęs. Suma yra per tÄ laikotarpį nuo birželio ir yra prisegtas verslo liudijimas, kurios dienos. Diena gaudavosi virÅ¡ 100 eurų, kadangi (duomenys neskelbtini).

IÅ¡klotinės VMI nepateikė, tik pateikė deklaruojant bendrÄ sumÄ , jeigu perki verslo liudijimÄ trims mėn. tai per tÄ laikotarpį, kiek uždirbi, tiek deklaruoji. Jis, E. P., nepateikęs, kÄ pirko, tas (duomenys neskelbtini) ir jos paseno, tai Å¡iemet dirba, nuomoja, tai pajamas fiksuoti, galima realiai gyvai. Taip, nuomoja (duomenys neskelbtini). BÅ«tų nuomojęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuoma pusei valandos – 5 eurai, jei parai – 25 eurų, (duomenys neskelbtini) - 20 eurų žmogui. 9112,32 eurų - ėmė paskolÄ , jo įmonė griuvo, turėjo (duomenys neskelbtini) įmonę, nes tapo nedarbingas, buvo įmonės direktorius, įmonė negali dirbti be direktoriaus, turėjo samdyti laikinai pareigas einantį direktorių.

Taip, paskolos suma su palÅ«kanomis. Taip, motociklo detalės kainavo 450 eurų. Taip, telefonas 74 eurai, čia įdėklas, buvo prieÅ¡ įvykį pirkęs įdėklÄ ir stikliukas sudužo. 3-4 metus dirbo (duomenys neskelbtini) su verslo liudijimu, užsidirbęs pinigų įkÅ«rė įmonę, įsidarbino 5 darbuotoju, vykdė veiklÄ , bet įvykiui įvykus, tapo nedarbingas. Ne, (duomenys neskelbtini) nebuvo nuomojamos, negalėjo samdyti darbuotojo, nes reikėjo leidimų. Dokumentus apie nedarbingumo laikotarpį galės pateikti.

Neturtinės žalos praÅ¡o atlyginti 5000 eurų, nes draudimo bendrovė paskaičiavo už lūžį 1600 eurų, bet jis, E. P., nekalba apie tai, kad ir vaiko negalėjo neÅ¡ioti, vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai, negalėjo jo neÅ¡ti, nei vairuoti, daug ko negalėjo daryti. KÄ praÅ¡o, yra faktiÅ¡kai, kÄ patyrė, nes buvo daug problemų, negalėjo vairuoti automobilio, motociklas stovėjo, negalėjo jo parduoti. Turėjo skirti laikinas pareigas einantį direktorių savo įmonėje, turėjo jam papildomai mokėti.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų čekiai yra pateikti - 800 Eur su kažkiek, jei neklysta. Yra dar viena sÄ skaita neapmokėta, kadangi neturi pinigų apmokėti. Taip, pagal verslo liudijimÄ iki įvykio spėjo vykdyti veiklÄ Druskininkuose. Taip, tÄ sumÄ negautų pajamų paskaičiuoja pagal iki įvykio už veiklÄ gautas pajamas, plius ne visomis dienomis dirbo. Taip, daugiau nei mėnesį iki įvykio dirbo, reiktų skaičiuoti pagal verslo liudijimo dienas, nes kitomis dienomis verslo liudijimas yra iÅ¡imtas A., jis tų dokumentų neprisegė.

Taip, pagal tai kiek bÅ«tų uždirbęs iki sezono pabaigos, iki rugsėjo vidurio, vėliau buvo planas toje vietoje daryti pačiūžų nuomÄ Å¾iemai. Ä® (duomenys neskelbtini) suinvestuoti pinigai, Å¡iemet tÄ veiklÄ vykdo. Taip, Sodros dokumentus neÅ¡ ir draudimo bendrovei, ir teismui. Ligoninėje negulėjo, paleido tÄ pačiÄ dienÄ . Taip, gydėsi namuose. Skausmas buvo, buvo nedarbingumas iÅ¡duotas, kaip jis, E. P., galėjo bÅ«ti darbingas. Negalėjo jokios veiklos vykdyti. Jis norėjo dirbti, bet Sodros darbuotojai neleido dirbti, neiÅ¡duotų biuletenio ir kitos iÅ¡mokos nebegalioja.

Jeigu jis, E. P., bÅ«tų pasiėmęs individualios veiklos pažymÄ , jam bÅ«tų buvę daug keblumų, nes jis negalėjo vairuoti, bÅ«tų reikėję vežti prie upės jas, neÅ¡ti prie upės, jam bÅ«tų sunkiau pajamas gauti ir bÅ«tų neiÅ¡tempęs. Vaistų gydymui nebuvo skirta, nes buvo kaulo lūžis. Buvo įtvaras dėl lūžio naudojamas. DeÅ¡inės rankos negalėjo jis valdyti, nes buvo įtvare visÄ laikÄ . Ä®tvaras buvo iki reabilitacijos pradžios, tuomet po truputį leido valdyti ir po 1 kg pakilnoti.

Ä®tvaras buvo prispaudęs rankÄ , kad ranka nejudėtų, nes ne gipsas. Nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2019-07-24, apie 12.50 val., Vilniuje, vairuodamas M. J. priklausantį motociklÄ â€žKawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Oro sÄ lygos buvo geros. Buvo saulėta, asfaltuota kelio važiuojamoji dalis buvo sausa. Apie 40-45 km/h greičiu priartėjo prie lėtėjimo juostos, skirtos posÅ«kiui į deÅ¡inę.

Ketindamas sukti į deÅ¡inę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis persirikiavo į lėtėjimo juostÄ ir tęsė važiavimÄ juostos viduriu. Tuo metu pirma eismo juosta lėtai judėjo automobiliai. Nepastebėjo, ar vyko eismas antra eismo juosta. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryÅ¾Ä , jis staiga pamatė, kad sankryžoje, jam iÅ¡ kairės pusės, iÅ¡ pirmos juostos iÅ¡važiavo automobilis „VW Passat“, kuris įvažinėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilio vairuotojas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės prieÅ¡ingos eismo pusės sankryžoje suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę.

IÅ¡ pradžių pamatė tik Å¡io automobilio priekį. Automobilis net nestabdė. Kai pastebėjo minėtÄ automobilį, tarp jų buvo apie 10 metrų atstumas. Pamatęs automobilį, jis pradėjo stabdyti vairuojamÄ motociklÄ ir sukti deÅ¡iniau. Tikėjosi, kad automobilio vairuotojas jį pamatys ir sustos. Tačiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko. Automobilis „VW Passat“ priekiniu deÅ¡inės pusės kampu atsitrenkė į jo motociklo kairįjį Å¡onÄ , ties viduriu. Tuo metu spėjus nuÅ¡okti nuo motociklo, jis „perskrido“ per automobilio „kapotÄ â€œ.

Tuo tarpu motociklas nuskriejo į Å¡onÄ . Kadangi Å¡io eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jam buvo nustatyti daugybiniai nubrozdinimai, taip pat mentės lūžimas. Po to gydymÄ tęsė (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Dėl eismo įvykio jis patyrė turtinę ir neturtinę žalas. Teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį jam iÅ¡aiÅ¡kinta. Taip pat jam praneÅ¡ta, kad dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į draudimo kompanijÄ "G." (b.l. 32-34; 35).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. parodė, jog įvykio viso neprisimena. Važiavo jis nuo (duomenys neskelbtini) žiedo į (duomenys neskelbtini) kalnÄ , sankryžoje prie (duomenys neskelbtini), stovėjo pirmoje juostoje, buvo kamÅ¡tis. SankryÅ¾Ä daugiau-mažiau matė. Matė, kaip į sankryÅ¾Ä Ä¯važinėjo automobilis, dabar tikrai nepasakys, koks. IÅ¡girdo smÅ«gį ir pamatė, kaip apvirto motociklas. Aplenkęs avarijÄ sustojau ir padėjo pakelti. Kai pamatė automobilį, jis stovėjo prieÅ¡ jį, A.

D., ir suko nuo (duomenys neskelbtini) degalinės pusės, suko į kairę. Kad suko sprendžia iÅ¡ to, kad jis manevravo pakankamai agresyviai ir nelabai jį ten kas praleidinėjo, tai jis kiÅ¡o, kiÅ¡o kol įkiÅ¡o tÄ automobilį. SmÅ«gio pačio nematė, girdėjo smÅ«gį ir matė, kaip verčiasi motociklas. Nėra įsitikinęs, ar vienas automobilis norėjo pasukti, ar daugiau. Ten automobilių buvo daugiau ir vairuotojas kuris suko, pakankamai „naglai“ lindo. Dabar galvoja, ar jis apskritai stovėjo eilėje ir laukė kol visi pasuks, jis netgi lindo iÅ¡ savo pirmos į antrÄ juostÄ ir tuomet bandė sukti.

Dėl Å¡ito nėra įsitikinęs, nes senai buvo. Pirminiuose paaiÅ¡kinimuose pakankamai aiÅ¡kiai viskas buvo suraÅ¡yta. Kai nutiko įvykis, pavažiavo jis, A. D., sankryÅ¾Ä , sustojo autobusų stotelėje, padėjo pakelti motociklÄ , siÅ«lė iÅ¡kviesti pagalbÄ , bet atsisakė. Tuomet apsikeitė kontaktais ir tiek. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) žiedo į viršų. AtsipraÅ¡o, suklydo, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) žiedo, nuo (duomenys neskelbtini) į viršų. Sustojo ties sankryža kur (duomenys neskelbtini).

Jeigu žiÅ«rėti nuo (duomenys neskelbtini) žiedo į viršų, tai yra kelias, (duomenys neskelbtini) g. atrodo gali nusileisti. Jeigu jam, tai į deÅ¡inę pusę čia. Ne, berods ten nereguliuojama sankryža. Sustojo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , nes buvo kamÅ¡tis. Jam atrodo, kad prieÅ¡ sankryÅ¾Ä jis antras stovėjo. Važiavo jis pirma juosta. Jam, A. D., iÅ¡ deÅ¡inės buvo juosta, skirta važiuoti sankryžoje į deÅ¡inę. Taip, jam iÅ¡ kairės buvo juosta. Taip, automobilis važiavo iÅ¡ prieÅ¡ingos krypties pusės ir suko sankryžoje į kairę.

Taip, sankryžoje buvo automobilių, kadangi buvo kamÅ¡tis, kamÅ¡tis kažkiek judėjo, vairuotojas bandė įlysti į tÄ kamÅ¡tį su automobiliu, bet nelabai kas ten jį įleidinėjo, paskui „naglai“ įkiÅ¡o, nes automobilis antroje juostoje stabdė. Ä® automobilį jis, A. D., atkreipė dėmesį, kai jis bandė sukti, bÅ«damas sankryžoje. Jeigu žiÅ«rėti iÅ¡ jo pusės, automobilis buvo antroje juostoje, o smÅ«gis buvo pirmoje juostoje. Turi omenyje pirmoje juostoje, tai daugiau - mažiau savo juostÄ , nes jam automobilis užstojo.

Berods sankryžoje jis, A. D., antras buvo, nes tai neįvyko prieÅ¡ akis. Automobilio greitis nebuvo didelis, bent jau nepamena. Jeigu buvo kamÅ¡tis, tai logiÅ¡kai mÄ stant, neturėjo bÅ«ti didelis greitis. Ne, akivaizdžiai pačio susidÅ«rimo jis nematė. Ne, nematė, kad sukantis automobilis bÅ«tų sustojęs ar bÅ«tų stabdęs. Automobilio judėjimÄ matė, bet stabdymo nematė. Yra normalus važiavimas ir yra važiavimas, kai „naglai“ įkiÅ¡a maÅ¡inÄ ir nori atlikti manevrÄ . Ar automobilį visÄ laikÄ matė, nėra jis isitikinęs, manevrus prieÅ¡ sukant matė, tada girdėjo smÅ«gį ir matė virstant motociklÄ .

Ne, neatsimena prieš tai važiavusio automobilio, kuris pasuko į kairę. Gal taip ir buvo, dabar nepamena, nes viskas vyko prieš metus laiko. Nežino, negali vertinti greičio pirmojo automobilio, kuris atliko posūkį. Jeigu laikoma, kad greitis yra „naglai“ ir agresyviai vairuoti, tuomet turbūt ne „naglai“ ir ne agresyviai, bet jis niekam neužkišinėjo, sako, jog neužfiksavo. Jeigu kitiems automobiliams dėl jo manevrų reikia staigiai stabdyti, mano, kad taip - agresyvus vairavimas. Kodėl jis, A.

D., turėtų stebėti kitų vairuotojų veiksmus. Neprisimena, kodėl jam, A. D., teko staigiai stabdyti. Nematė ar per vidurį, ar deÅ¡iniau juostoje važiavo motociklas. Ne, ir susidÅ«rimo nematė, tik girdėjo. Priekyje susidÅ«rimas įvyko, bet prieÅ¡ jį automobilis stovėjo. MotociklÄ pakėlė ir pastatė ir tiek. MotociklÄ pakėlė su nukentėjusiuoju, jis padėjo. Motociklas po įvykio gulėjo. Lyg ir motociklo sėdyne į (duomenys neskelbtini) žiedo pusę gulėjo. Jam atrodo, ant kairio Å¡ono gulėjo motociklas, bet neįsitikinęs 100 proc.

Jis, A. D., matė, kaip suko kaltinamasis, tik pačio smÅ«gio nematė. Pagarsinus liudytojo parodymus b.l. 40-42, parodė, jog jie teisingi. Nepamena, ar pirmas jis, A. D., prieÅ¡ sankryÅ¾Ä stovėjo. Tuomet geriau atsiminė, bet pačio smÅ«gio jis nematė. Liudytojas A. D. tyrimo metu parodė, kad 2019-07-24, apie 13.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvėje vyko kelio darbai, todėl jo važiavimo kryptimi buvo susidariusi automobilių spÅ«stis.

Privažiavęs sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) gatve, jis sustojo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , nes matė, kad priekyje jo, už sankryžos, stovi automobiliai, o prieÅ¡ingoje kelio eismo pusėje yra automobilis, kurio vairuotojas nori pasukti. Tarp jo vairuojamo automobilio ir priekyje jo eismo juostoje stovėjusio automobilio buvo apie 10 metrų atstumas. Nepamena, ar tuo metu kairėje nuo jo, kraÅ¡tinėje jo judėjimo krypties eismo juostoje buvo sustoję automobilių. Vienam automobiliui iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės kelio pusės pasukus sankryžoje į kairę, jis vairuojamu automobiliu pajudėjo iÅ¡ vietos.

Tačiau netrukus buvo priverstas stabdyti, nes pamatė, kad sankryžoje į kairę suka dar ir automobilis „VW“. Nematė, kad prieÅ¡ posÅ«kio manevrÄ Å¡is automobilis bÅ«tų stovėjęs. Toks vairuotojo manevras jam pasirodė gana „drÄ sus“, nes jis pats per sankryÅ¾Ä važiavo tiesiai, turėjo pirmenybę ir jau buvo pradėjęs vairuojamu automobiliu judėti. Dėl automobilio „VW“ posÅ«kio jam vėl teko stabdyti, nes šį manevrÄ vairuotojas atliko ganėtinai staigiai.

Negali tiksliau nurodyti Å¡io automobilio greičio sukant į kairę, tačiau greitis, atsižvelgiant į buvusiÄ eismo situacijÄ , jam pasirodė gana didelis. Netrukus iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ , sklindantį jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės, Å¡iek tiek iÅ¡ „už nugaros“. IÅ¡kart po to, jis pamatė, kad nuo minėto automobilio „VW“ priekio krenta motociklo vairuotojas. Paties transporto priemonių susidÅ«rimo momento nematė. Matė tik kaip motociklas jau nuskriejo link Å¡aligatvio. Atrodo, kad motociklas krito ant kairiojo Å¡ono.

Jau po eismo įvykio jie motociklÄ pastatė ant ratų ir patraukė Å¡iek tiek, t.y. apie 0,5 m atstumÄ , atgal link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nematė, kaip iki susidÅ«rimo judėjo motociklas. Tik pagal automobilio „VW“ apgadinimus buvo galima spręsti, kad smÅ«gis motociklu teko į automobilio priekinį bamperį, iÅ¡ deÅ¡inio Å¡ono. Paklausus motociklo vairuotojo, ar jam reikia medikų pagalbos, pastarasis jos atsisakė. Eismo įvykio vietoje prabuvus apie 30 minučių, jis iÅ¡vyko.

Tuo metu policijos pareigÅ«nai dar nebuvo atvažiavę. Savo kontaktus paliko motociklo vairuotojui. Eismo įvykio metu buvo saulėta, asfaltuota kelio danga sausa. (b.l. 40-42). Teisiamajame posėdyje ekspertas V. Å . paaiÅ¡kino, jog jis yra Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, įtrauktas į ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Pagarsinus eksperto iÅ¡vadÄ , 1 tomas, b.l. 46-53, nurodė, jog iÅ¡vadÄ tvirtina. Transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmas nustatinėjamas pagal transporto priemonių sugadinimus, kur buvo lokalizuoti sugadinimai, buvo nustatytas susidÅ«rimo mechanizmas, o susidÅ«rimo eiga buvo sumodeliuota kompiuterine programa.

Paprastai jie, ekspertai, susipažįsta su ta bylos medžiagos dalimi, kuri reikalinga pateikti atsakymus į užduotyje, ar nutartyje pateiktus klausimus. Kiek buvo pateikta, tiek ir turėjo medžiagos. Buvo pateikta 28 lapų ikiteisminio tyrimo medžiaga su skaitmenine laikmena. Jis nežino, ar tie 28 lapai tuo metu buvo visa bylos medžiaga, ar ne visa. Jam pakako tos medžiagos pateikti atsakymus į užduotyje pateiktus klausimus. Neatsimena, negali pasakyti ar pateiktoje medžiagoje buvo liudytojo parodymai. Paprastai atlikdamas tyrimÄ , kuo paskutinėje vietoje vadovaujasi, tai liudytojo parodymais.

Tai jeigu buvo liudytojo parodymai, gal skaitė, gal susipažino, negali dabar atsakyti. Negali pasakyti, kokie buvo motociklo vairuotojo ketinimai prieš eismo įvykį. Jis tik nustatė, kur vyko susidūrimas, kokiose padėtyse buvo transporto priemonės. Ar jis važiavo tiesiai, ar jis norėjo sukti, ar sustoti ten toje sankryžoje, negali atsakyti. Tyrime jie jokiomis versijomis nesivadovauja, vadovaujasi tik objektyviais duomenimis, kurie yra užfiksuoti eismo įvykio vietoje, transporto apžiūros protokolais ir kita vaizdine medžiaga.

Ne, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymais atlikdami tyrimÄ nesivadovauja. Jokiais parodymais nesivadovauja, kadangi tie parodymai gali keisti, bet kuriuo momentu, teisminio nagrinėjimo metu arba ikiteisminio tyrimo metu. Jeigu vadovautis parodymais, buvo taip, tai gali likti kvailio vietoje, kadangi tie parodymai pasikeis. Yra transporto priemonių padėtys užfiksuotos po eismo įvykio, yra transporto priemonių sugadinimai. Viskas, yra objektyvÅ«s duomenys. Čia yra objektyvÅ«s duomenys. Po susidÅ«rimo į priekį VW Passat galėjo pavažiuoti labai nedaug.

Yra pavaizduotos susidÅ«rimo metu padėtys. 9 paveikslėlyje jo iÅ¡vados yra pavaizduota, sumodeliuota padėtis ir susidÅ«rimo metu padėtis. Jis turi Å¡iuo metu iÅ¡vadÄ , bet jo iÅ¡vada nespalvotai atspausdinta, o 9 paveikslėlyje tikėtina automobilio padėtis posÅ«kio pradžios momentu. AtsipraÅ¡o, 5 paveikslėlyje 1imp -pažymėta pozicija, tikėtina automobilio VW Passat padėtis susidÅ«rimo metu, 2imp - motociklo padėtis susidÅ«rimo metu, 1sm – tai padėtis sumodeliuota automobilio po eismo įvykio, raudonu kontÅ«ru pavaizduota automobilio padėtis užfiksuota po eismo įvykio ir matyti, kad tas poslinkis automobilio buvo kiek didesnis už priekinę iÅ¡kiÅ¡Ä , tai gal apie 1 metrÄ .

Ne, motociklo vairuotojo kritimo trajektorijos ir nukritimo vietos nevertino. Jie vertina motociklo judėjimo trajektorijÄ po automobilio susidÅ«rimo, Å¡iuo atveju. O protingi motociklininkai, paprastai, prieÅ¡ dar susidurdami atsiskiria nuo motociklo ir juda savo trajektorija, o motociklas paprastai juda savo trajektorija. Å iuo atveju buvo smÅ«gis į kairį motociklo Å¡onÄ , motociklas griuvo ant deÅ¡inio Å¡ono ir paslydo iki tos padėties, kurios buvo po to pastatytas ant ratų. O kur motociklininkas tuo metu buvo, jis negali pasakyti.

Motociklo vairuotojo trajektorijos nevertino, nes tai yra ne eismo įvykio eksperto kompetencijai, kokioje padėtyje buvo motociklininkas, kokie sužalojimai buvo jam padaryti susidÅ«rimo metu su automobiliu, kokie sužalojimai jam padaryti nukritus, kokie sužalojimai padaryti slystant važiuojant. Čia jau nėra eismo įvykio eksperto kompetencija, jie nagrinėja transporto priemonių judėjimo trajektorijÄ , o ne motociklininko. Mano, kad motociklas, turbÅ«t, gulėjo ant deÅ¡inio Å¡ono prie bordiÅ«ro, jo nuomone.

Paskui atrodo, buvo užfiksuotas nuotraukose stovintis, jį kažkas pastatė, bet mano, kad jis gulėjo prie bordiÅ«ro ant deÅ¡iniojo Å¡ono. Nemano, kad tÄ motociklÄ bÅ«tų iÅ¡ tos padėties kur jis gulėjo, kažkas bÅ«tų jį stumdęs į vienÄ pusę, ar į kitÄ , jo nuomone, jis buvo tiesiog pastatytas ant ratų ir paremtas kojele. Savaime suprantama pats motociklas po smÅ«gio negalėjo persislinkti į tÄ padėtį ir pasiremti kojele ir atsistoti prie bordiÅ«ro. Tai jis daro tokiÄ prielaidÄ , kad jis gulėjo ant deÅ¡inio Å¡ono, buvo pastatytas ant ratų ir atremtas kojele, toje pačioje vietoje, kur buvo fiksuotas.

ApžiÅ«rėti transporto priemonių neturi techninių galimybių, žmogiÅ¡kųjų resursų. Jų mažai yra, labai daug vairuotojų daro eismo įvykius, tai maždaug reikėtų, kad bÅ«tų ekspertų 50 procentų, kiek vairuotojų. Tuomet galėtų apžiÅ«rėti kiekvienÄ transporto priemonę, netgi administracinėse bylose. Dabar vadovaujasi medžiaga, kuri pateikta, jeigu nuotraukų užtenka, duoda iÅ¡vadÄ , jeigu neužtenka, papraÅ¡o tyrėjos papildomų nuotraukų, o važinėti tirti kiekvienos transporto priemonės fiziÅ¡kai to negali daryti.

Pagal jį motociklas slydo ant deÅ¡inio Å¡ono. Nepripažįsta, kad buvo suklysta, nes buvo svarÅ«s argumentai, kad buvo nukritęs ant kito Å¡ono, ne ant kairio. Nemano, kad motociklas buvo ženkliai pastumtas prieÅ¡ pastatant į tÄ padėtį, kuri buvo užfiksuota eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu. Taip, matosi, kad motociklas stovi, bet nemano, kad jis į tÄ padėtį bÅ«tų iÅ¡ kažkur pastumtas ir pastatytas. Jo nuomone, jis ten gulėjo, tik buvo pastatytas ant ratų. IÅ¡ susidÅ«rimo modeliavimo buvo nustatyta kokioje padėtyje buvo transporto priemonės smÅ«gio metu, susidÅ«rimo metu iÅ¡ tų padėčių matyti, 5 paveikslėlyje matyti, kad buvo tarp automobilio priekinės plokÅ¡tumos ir motociklo kairiojo Å¡ono plokÅ¡tumos bÅ«tent buvo smailus kampas, tas kampas elementariai pamatuotas ir nustatytas, kad 25 laipsniai, atviras motociklo priekio kryptimi.

Motociklo nesudėtingi apgadinimai ir automobilio nesudėtingi apgadinimai, paprasčiausia sprendžiant pagal sugadinimus, automobilis deÅ¡inio bamperio deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu atsitrenkė į motociklo kairį Å¡onÄ variklio srityje. Ne į priekinį ratÄ , ne į galinį ratÄ , o variklio srityje. Čia, kaip sakant, nereikalingas toks nuodugnus tyrimas, faktas įvyksta susidÅ«rimas, o jau ten ar centimetras į tÄ pusę, ar centimetras į tÄ pusę, tai čia jau neturi reikÅ¡mės, nuo to ne kam, ne lengviau ir nuo to nesiskiria tyrimas.

Kokie buvo motociklo vairuotojo ketinimai prieÅ¡ eismo įvykį, negali pasakyti. Galimybės, ar motociklo vairuotojas galėjo padaryti posÅ«kį į (duomenys neskelbtini) g., jis nenagrinėjo tokios galimybės. Negali pasakyti, kad motociklo vairuotojas prieÅ¡ eismo įvykį nusukinėjo į deÅ¡inę, tai savaime suprantama, jeigu nebÅ«tų motociklas nusukinėjamas į deÅ¡inę, bÅ«tų atsitrenkęs į automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ , priekinių durelių ar per vidurį, ar galinių durelių srityje.

Kadangi motociklininkas, tikėtina, jeigu važiavo, prieÅ¡ eismo įvykį, 40 km/h greičiu, tai vairuotojas, tikėtina, stabdė, kadangi greitis susidÅ«rimo metu buvo apie 32 km/h ir nusukinėjo motociklÄ nuo kliÅ«ties, taip jis gali tik paaiÅ¡kinti, o kokie tolimesni jo veiksmai negali pasakyti. Å iuo atveju nustatyti susidÅ«rimo vietÄ nelabai sudėtinga, kadangi aiÅ¡kiai matyti, kad automobilio greitis susidÅ«rimo metu buvo nedidelis, kad automobilis po susidÅ«rimo persislinko nedidelį atstumÄ , tai čia, „apspręsti“ susidÅ«rimo vietÄ , kai transporto priemonė po susidÅ«rimo persislenka, kaip Å¡iuo atveju, vieno metro atstumÄ , tai čia nėra labai didelio sunkumo nustatyti susidÅ«rimo vietÄ .

Automobilio vairuotojas važiavo kairio posÅ«kio kreivėje, stabdė, automobilis trenkėsi į motociklo kairį Å¡onÄ ir sustojo, kaip užfiksuota eismo įvykio vietoje. Jeigu bÅ«tų susidÅ«rimas įvykęs lėtėjimo juostos viduryje, tada automobilio greitis turėjo bÅ«ti žymiai didesnis, o jeigu automobilio greitis žymiai didesnis, tada motociklas niekaip nepateks į tÄ padėtį, kadangi jis bus nublokÅ¡tas visai kita trajektorija. Priimant, kad automobilio greitis prieÅ¡ susidÅ«rimo momentÄ sÄ lyginai buvo nedidelis, tai sÄ lyginai nedaug nubloÅ¡kė motociklÄ savo judėjimo kryptimi.

Tai susidūrimas įvyko kaip nustatyta, tada automobilis sustojo padėtyje kaip užfiksuota, o motociklas gavęs smūgį 16 km/h greičiu, būtent, nukrenta ir juda ta trajektorija link tos vietos, kur buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Kitokio mechanizmo niekas nesugalvos, kadangi čia labai elementarus tas susidūrimo mechanizmas, nieko čia nepribursi, transporto priemonės persislinkusios nedideliais atstumais, sugadinimai žinomi, nieko tokio susidūrimo eigos ir nelabai ir galima sukurti. O tikėtina, kad susidūrimo eiga tokia, nesprendžia, kad važiavo 32 km/h, važiavo 16 km/h, buvo 25 laipsnių kampas.

Sako, jog apie 32 km/h, apie 16 km/h, nėra galimybės nustatyti tikslius visus parametrus ir, kad atkurti 100 proc., kad buvo 30 km/h greitis, o tada prokuroras sakys 32 km/h, galėjo bÅ«ti? Galėjo bÅ«ti. Ekspertai procentų nedalina, yra tik modeliuojant nustatoma paklaida tarp transporto priemonių užfiksuotų po eismo įvykio ir tarp transporto priemonių atkurtų padėčių pagal koordinates, pavyzdžiui, skirtumas pagal koordinates, jeigu persislinkimai yra dideli, 20-30 metrų, jeigu padėtis nesutampa metrÄ ar mažiau, tai čia yra didelė tikimybė.

Žodžiu, kai atliekamas eismo įvykio modeliavimas, skaitoma, kad tas pateikiamas mechanizmas yra realus ir galimas, tada kai paklaida nesiekia 5 procentų, o čia dabar matoma 5 paveikslėlyje sunku atskirti automobilio padėtį sumodeliuotÄ ir automobilio padėtį fiksuotÄ . Mano, kad pateiktas sumodeliuotas mechanizmas yra su labai maža paklaida, o procentais jis negali pasakyti, tokio dalyko kaip ir nevertina. Lygiai kaip paakyti, kiek kaltas vienas vairuotojas, kiek kaltas kitas vairuotojas, čia lygiai tas pats, ne eismo įvykio eksperto kompetencija.

Vertinamos transporto priemonių padėtys po eismo įvykio ir aiÅ¡ku sugadinimai, sugadinimų intensyvumas čia pagrindiniai dalykai, kurie vertinami nustatinėjant transporto priemonių greitį. Å iuo atveju, nedidelis atstumas, jeigu pasakytų, kad automobilio vairuotojas važiavo 30 km/h greičiu susidÅ«rimo momentu, tai realiai jis negalėjo sustoti toje padėtyje, fiziÅ¡kai negalima sustabdyti automobilio toje padėtyje, užfiksuotas yra, o kitas dalykas, jeigu jis susidÅ«rimo metu važiavo 32 km/h per valandÄ greičiu, tai motociklas bÅ«tų žymiai toliau nublokÅ¡tas į (duomenys neskelbtini) g. kryptimi.

Yra suderinamos padėtys ir susidÅ«rimo vieta, ir sugadinimai, jo nuomone, motociklo sugadinimai, kaip ir automobilio sugadinimai nėra jau tokie dideli. Apibendrinant, įvertinus visus tuos parametrus ir buvo nustatyti tokie greičiai. Faktas, kad automobilio vairuotojas sukant į kairę, atsitrenkė motociklui į Å¡onÄ . Tuo momentu, modeliuojant tÄ judėjimo trajektorijÄ , buvo nustatyta, 5 puslapyje yra nurodyta, kad programa “PC Crash-12.0“, modeliuojant automobilio „VW Passat“ judėjimo trajektorijÄ vairuotojui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pradėjus daryti posÅ«kį į (duomenys neskelbtini) g., 9 paveikslėlyje, buvo nustatyta, kad automobilis nuo posÅ«kio pradžios iki vietos, kurioje susidÅ«rė su motociklu, nuvažiavo apie 12 m. atstumÄ per 4,55 s, iÅ¡ jų apie 3 m atstumÄ per 0,7 s užtverdamas lėtėjimo juostÄ , kuria prieÅ¡ eismo įvykį važiavo motociklas.

Motociklo vairuotojui buvo sudaryta kliÅ«tis per 0,7 s, tuo tarpu motociklo vairuotojas važiuodamas nurodytu greičiu, per tÄ 0,7 s nuvažiuoja 7,8-8,8 m. atstumÄ . Tuo tarpu motociklo sustabdymo atstumas, važiuojant 40 - 45 km/h greičiu yra 21,7 – 25,7 m., kai kliÅ«tis atsiranda 8-9 m atstume tai motociklo vairuotojas nieko negali padaryti, tai kliÅ«tis jau yra neiÅ¡vengiama, kadangi motociklas randasi nuo susidÅ«rimo vietos per arti, kad vairuotojas galėtų imtis priemonių sustabdyti motociklÄ . Tai ir buvo neiÅ¡vengiama motociklui sudaryta kliÅ«tis, kada vairuotojas įvažiuoja į lėtėjimo juostÄ ir sudaro neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį motociklo vairuotojui.

Å iuo atveju, kadangi motociklo vairuotojas stabdė ir suko deÅ¡iniau, krypo, tai gavo į kairį Å¡onÄ , o jeigu bÅ«tų niekur nesukęs tai bÅ«tų tapęs keleiviu. Pagal jį susidÅ«rimas įvyko, kadangi automobilis buvo užfiksuotas už (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies ir (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies sankirtos, priimant, kad automobilis po susidÅ«rimo pavažiavo 1-2 m atstumÄ tai, mano, kad įvyko ties sankirta, arba už važiuojamųjų dalių sankirtos. Ne arčiau to kraÅ¡to, ne arčiau to kraÅ¡to, o jau už sankirtos.

Už (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies sankirtos su (duomenys neskelbtini) g. važiuojamÄ ja dalimi. AiÅ¡kina, kad už sankirtos, už važiuojamųjų dalių sankirtos, (duomenys neskelbtini) važiuojamųjų dalių sankirtos. Jau aiÅ¡kiau nebegali paaiÅ¡kinti. Negali pasakyti, ar motociklo vairuotojui neužtektų, ar neužtektų 3 metrų padaryti posÅ«kį, kadangi to nenagrinėjo ir dabar kažkÄ spėlioti negali. Jis negali pasakyti, kokie buvo motociklo vairuotojo ketinimai. Negali atsakyti, kodėl jis važiavo lėtėjimo juosta, tik gali pasakyti, kad prieÅ¡ pat eismo įvykį motociklo vairuotojas nusukinėjo motociklÄ Ä¯ deÅ¡inę ir stabdė.

Stabdymo pėdsakai, gal ir buvo, bet neužfiksavo. Jeigu nuotraukose nėra stabdymo pėdsakų, vadinasi stabdė, bet dar neužsiblokavo ratai. Jeigu jis važiavo 40-45 km/h greičiu, kas pilnai tikėtina, o susidūrė apie 32 km/h greičiu, tai iš to seka, kad motociklo vairuotojas lėtino greitį. Kito paaiškinimo nėra. Kažkaip per mažas pakrypimo kampas buvo, jeigu norėta sukti į (duomenys neskelbtini) g. Turėtų būti didesnis kampas. Taip, turėtų būti didesnis kampas susidūrimo momentu.

Turėtų bÅ«ti ne 25 laipsnių kampas, o 30-40 laipsnių. Taip, čia nevertinant motociklo trajektorijos pokyčių vengiant susidÅ«rimo. Jis negali pasakyti kaip jis ten atsidÅ«rė, kur važiavo, kaip rikiavosi, negali pasakyti, bet tikriausiai, kad jis nusukinėjo į deÅ¡inę. Ne, jis pilnai galėtų atsidurti susidÅ«rimo vietoje, bet tas kampas turėtų kampas didesnis.Taip, jis akcentuoja tÄ padėtį susidÅ«rimo metu. Neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, kuriuo Å¡onu nukrito motociklas po susidÅ«rimo, iÅ¡vadai.

Koks skirtumas, ant kurio Å¡ono nukrito, tai nesprendžiamas klausimas, ar atlyginti deÅ¡inio Å¡ono sugadinimus, ar kairio Å¡ono sugadinimus. Taip, Å¡iuo atveju, teikiant iÅ¡vadas jam pakako nuotraukų fiksacijos protokole. Jam atrodo, yra kelios nuotraukos ten net matėsi bamperio kontakto pėdsakai su motociklo dalimi, buvo užfiksuota lanko, ar bamperio žymė, padėtis susidÅ«rimo metu kaip ir nekėlė jokių abejonių. Ne, jo pateiktų iÅ¡vadų nekeistų, net jei ir motociklo vairuotojas iÅ¡ lėtėjimo juostos, įvažiavęs į sankryÅ¾Ä ketino važiuoti tiesiai.

Lygiai taip pat galima pasakyti, jeigu jis būtų neišvažiavęs iš garažo, šis eismo įvykis būtų neįvykęs. Lygiai tas pats. Pavyzdžiui važiuoja motociklas nori sustoti, kur jam sustoti? Yra lėtėjimo juosta, važiuoja sankryžos ta gatve ir sustoja netrukdydamas eismui. Faktas tas, kad motociklas važiuojantis lėtėjimo juosta buvo nutrenktas automobilio. Kiekvienas eismo įvykis nėra elementarus ir nevyksta pagal scenarijų. Šiuo atveju, ta situacija, kuri buvo užfiksuota eismo įvykio vietoje, tie sugadinimai, nedavė kažkokių duomenų ar peno fantazijai.

Paprastas susidūrimo mechanizmas. Nemano, kad pagal objektyvius duomenis galėtų būti kitokia specialisto išvada.Jeigu jiems trūktų duomenų, prašytų tuomet duomenų iš tyrėjo. Motociklininkai krenta ir be manevro, pastabdo ir guli ant šono. O čia jeigu stabdant ir keičiant kryptį, ant to šono ir nuslys transporto priemonė. Dėl automobilio slydimo priklausytų ar yra ABS, kokia važiuojamoji dalis, kaip atliekamas posūkis čia daug yra aspektų, tai negali pasakyti vienareikšmiškai.

Bet stabdant motociklÄ ir staigiai keičiant judėjimo kryptį, mano, kad per 0,7 s motociklas bus ant Å¡ono. Jis negali nustatyti motociklo vairuotojo ketinimų, tik sako, kad prieÅ¡ eismo įvykį sprendžiant pagal susidÅ«rimo vietÄ , motociklininkas nusukinėjo į deÅ¡inę ar jis suko, ar nesuko, nežino. Jeigu automobilis atsitrenktų į stovinį motociklÄ , tas motociklas nukristų ant deÅ¡inio Å¡ono ir paslystų prieÅ¡ automobilį. Bet jeigu motociklas juda, automobilis suduoda smÅ«gį į Å¡onÄ , gaunasi greičio atstojamoji nukreipta ir į deÅ¡inę, ir į kairę, pagal motociklo važiavimo kryptį ir nuo smÅ«gio motociklas keičia judėjimo kryptį, tai ir gaunasi - kuo didesnį smÅ«gį gaus motociklas, didesniu greičiu ir kuo mažesniu greičiu jis judės, tuo jis bus nublokÅ¡tas toliau ir ženkliai mažiau už automobilio judėjimo juosta.

Å iuo gi atveju jis persislinko truputį daugiau iÅ¡ilgine kryptimi, kadangi jo judėjimo greitis buvo, o pasislinko į deÅ¡inę todėl, kad gavo smÅ«gį nuo automobilio judančio sÄ lyginai nedideliu greičiu. Todėl jis ir nepasiliko jums prieÅ¡ automobilio priekinę dalį. Jeigu bÅ«tų deformuota automobilio Å¡oninė dalis, sugadintas motociklo priekinis ratas, priekinė Å¡akė, tada tÄ dalykÄ bÅ«tų galima įvardinti, kaip motociklas atsitrenkė į automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ , ten ar priekinį rato srityje, ar durelių srityje.

O čia vis dėlto teigti, kad motociklas atsitrenkė varikliu, kai jis neslysta ant Å¡ono, ar kaip nors. Pavyzdžiui, jeigu susidÅ«rimas įvyksta ir užkliÅ«va motociklo galinį ratÄ , tai sakyti, kad motociklas atsitrenkė į automobilį galiniu ratu ar galiniu žibintu, tokia formuluotė nenaudotina, kad bÅ«tent jis atsitrenkė. Nėra požymių, kad bÅ«tų smÅ«gis ratu į automobilio bamperį. Sugadinimo požymiai rodo, kad buvo smÅ«gis bamperio deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu į motociklo variklio sritį.

Jeigu pasižiÅ«rėti nuotraukas, galima atsekti požymius. Jeigu automobilis judėjo, tuomet vadinasi automobilis atsitrenkė į motociklo kairį Å¡onÄ . Toje motociklo srityje, kurioje buvo smÅ«gis, yra ties ta vieta motociklininko koja. Nėra čia jokių prieÅ¡taravimų - tolimesniame sankryžos kampe, kaip tÄ vietÄ Ä¯vardinti, nežino, bet mano, kad yra toje konkrečiai sankryžoje, yra deÅ¡inės pusės artimesnis kampas, kairės pusės, pagal pasirenkamÄ transporto priemonę. Tuomet kairės pusės artimesnis kampas, kairės pusės tolimesnis kampas.

Tai jis ir pasakė, kad susidÅ«rimas įvyko sankryžos tolimesniame kampe. Arba sankryžos artimesniame kampe žiÅ«rint pagal motociklo važiavimÄ , arba tolimesniame žiÅ«rint pagal automobilio važiavimÄ . Tas sritis įvardina, kaip tolimesnis, artimesnis, deÅ¡inės pusės, kairės pusės sankryžos kampas. O kaip apibÅ«dinti sankryžos vietÄ ? Jeigu pėsčiųjų perėja? Kur pėsčiasis partrenktas? Ties artimesniu kraÅ¡tu – visi supranta, kad jis pavyzdžiui ėjo iÅ¡ deÅ¡inės pėsčiųju perėja palei kairį.

Jeigu tolimesniu kraÅ¡tu, visi supranta, kad pėsčiasis ėjo per perėja arčiau jau deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Tai lygiai taip pat ir sankryža. Kaip jam daugiau apsispręsti. Sankryžos elementai ir važiuojamųjų dalių sankirta yra du skirtingi dalykai. Kaltinamojo automobilis susidÅ«rimo metu buvo už sankirtos (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies ir (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies. Civilinio atsakovo ADB „G.“ atstovas E. M. paaiÅ¡kino, jog jų bendrovė tvirtina savo 2020-07-13 atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Visų pirma, kas liečia dėl jų atsakomybės patvirtina, kad eismo įvykio metu „G.“ buvo apdrausta transporto priemonė Volkswagen Passat, S. J. atsakomybė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įstatymo pagrindu. Kas liečia byloje pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, apart 2020 m. liepos 13 d. atsiliepimo į bylÄ buvo pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai 2020-08-12 ir iÅ¡ esmės papunkčiui - civilinis ieÅ¡kovas t.y.

E. P. praÅ¡o priteisti 4485,63 Eur negautų pajamų pagal verslo liudijimÄ . Teikiant atsiliepimÄ buvo nurodę, kad trÅ«ksta tam tikrų įrodymų, tačiau vėliau pateikus papildomus paaiÅ¡kinimus nurodė, kad įvertino papildomus dokumentus ir sutinka iÅ¡mokėti 468,54 Eur negautų pajamų atlyginimÄ dirbant pagal verslo liudijimÄ . Dėl to, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) įgijo verslo liudijimÄ , veiklÄ vykdė penktadienį, Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį. Ekspertė įvertinusi pateiktus dokumentus nustatė, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) įsigijo verslo liudijimÄ , veiklÄ vykdė penktadienį, Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį iki eismo įvykio.

Ir verslo liudijimas buvo iÅ¡duotas liepos 28 d., o eismo įvykis įvyko liepos 24 d., atsižvelgiant į tai nukentėjusiajam buvo paskaičiuota iÅ¡moka už 3 d. nedarbingumo laikotarpį. Kas liečia negautų pajamų dydį, pagal UAB „P.“ veiklÄ , paaiÅ¡kintina, kad pagal darbo santykius UAB „P.“ draudimo iÅ¡moka negali bÅ«ti skaičiuojama, nes Sodros pažymoje buvo nurodyta, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į/iÅ¡ darbo, tai reiÅ¡kia, kad Sodra nukentėjusiajam moka ligos iÅ¡mokÄ , kuri atlygina jo negautas pajamas.

Taip pat nesutinka atlyginti prašomos išmokos dėl „Mokilizingas“ sudarytos vartojimo paskolos. Kadangi tokių išlaidų aplamai neatlygina, jų negalima skaityti negautomis pajamomis, apmokamos tik pajamos, kurias asmuo būtų toliau uždirbęs, jeigu nebūtų nedarbingas dėl sveikatos sutrikdymo. Nesutinka atlyginti 125 eurų ekspertizės išlaidų, kadangi tai bylinėjimosi procesinės išlaidos ir draudimo bendrovė jų nėra įpareigota apmokėti. Kas liečia motociklo sugadinimus, tai su 2950 Eur suma nesutinka.

Sutinka, jeigu nebus pateiktas nepriklausomas vertinimas atlyginti 1587 Eur sumÄ , skaičiavimas buvo pridėtas, kaip apskaičiuota. Nesutinka atlyginti 74 Eur dėl mobilaus telefono priedo, kadangi nebuvo pateikta jokios informacijos po įvykio, kad daiktas buvo sugadintas. Sutinka atlyginti 21,5 Eur už rankos laikiklį, kadangi tai tiesiogiai dėl eismo įvykio patirta žala. Tai kas liečia turtinės žalos atlyginimÄ tiek bÅ«tų. IÅ¡ principo nuo jų atsiliepimo pasikeitė pozicija dėl negautų pajamų apskaičiavimo ir rankos laikiklio.

Kas liečia neturtinės žalos atlyginimÄ , tai nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir medikas ekspertas įvertino padarytų sužalojimų pobÅ«dį, pasekmes ir paskaičiavo, kad proporcinga suma nagrinėjamu atveju bÅ«tų 1665 Eur žalos atlyginimas, dėl likusios žalos priteisimo nesutinka. Kaip mato pagal iÅ¡vadÄ , praÅ¡oma 2330 eurų žalos už transporto priemonę. Tai atsižvelgiant į tai, kaip ir minėta, į nurodytas aplinkybes tai su ta suma sutinka, dėl ataskaitos vertinimo tai nekils jokių klausimų.

IÅ¡ principo todėl ir nevertina vartojimo paskolos, kaip iÅ¡dėstė atsiliepime, apskritai neatlygina panaÅ¡aus pobÅ«džio sumų, nes klausimas, jeigu neįvyktų įvykis tai irgi ta galimybė bÅ«tų pasiimti paskolÄ . Jie tiesiog netraktuoja to kaip įvykio pasekmės. Dėl mobilaus telefono priedÄ , dar prieÅ¡ posėdį dar kartÄ eksperto paklausė, ar keičiasi jų pozicija ar ne, tai ji iÅ¡ esmės lieka tokia pati kaip ir atsiliepime, kad neatlygina, nes nebuvo pateikta informacija dėl sugadinimo.

Dėl neturtinės žalos iÅ¡ jų pusės suma vertinama 1665 eur.Neturtinės žalos sumÄ vertina atsiliepime nurodytais bÅ«dais - teismų praktika, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ vidutiniÅ¡kai įvertinama nuo 580 Eur iki 2900 Eur ir medicininiai dokumentai perduodami jų ekspertui medikui ir jis atsižvelgiant į sužalojimų pobÅ«dį, jis iÅ¡skaičiuoja tÄ sumÄ . Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡skaičiavo 1665 eurų, tai yra pagal esamÄ praktikÄ , kai yra tokio pobÅ«džio sužalojimai.

IeÅ¡kinyje nurodyti argumentai taip pat buvo vertinami, visi aspektai nurodyti civiliniame ieÅ¡kinyje buvo vertinami. Medikas - ekspertas buvo supažindintas su pačiu civiliniu ieÅ¡kiniu. Visada, kai gauna tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį ir dokumentus, perduoda ekspertui medikui, kuris suraÅ¡o iÅ¡vadÄ ir atsižvelgiant į iÅ¡vadÄ , jų bendrovė pateikia atsiliepimÄ . Remiantis Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada (specialistas J. M. Paliulis), pateikta įvertinus nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, nustatyta, kad E. P. eismo įvykio metu patyrė deÅ¡inės mentės lūžį, o taip pat odos nubrozdinimus deÅ¡inio Å¡ono, peties ir dilbio bei deÅ¡inio kelio ir kairės čiurnos srityse.

Sužalojimai dėl mentės lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 26). Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad 2019-07-24 eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. PrieÅ¡ pat sankryÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies eismo pusę, skirtÄ važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės (t.y. nustatyta pirminė E. P. važiavimo kryptis prieÅ¡ įvykį), sudaro 3 eismo juostos.

Žiūrint minėta kryptimi, dešiniau 1-os ir 2-os eismo juostų, skirtų sankryžoje važiuoti tiesiai, yra įrengta apie 3,1 m pločio lėtėjimo juosta, skirta sankryžoje sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. S. J. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo pačioje (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, įžambiai (skersai) (duomenys neskelbtini) gatvės lėtėjimo juostai, tiksliau šios juostos menamai išvestinei sankirtoje.

Automobilis priekine dalimi buvo nukreiptas link (duomenys neskelbtini) gatvės, t.y. deÅ¡iniu Å¡onu buvo pasisukęs į lėtėjimo juostÄ . E. P. eismo įvykio metu vairuotas motociklas „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje, ties jos kairiuoju kraÅ¡tu (žiÅ«rint nuo sankirtos pusės), kelio ilgio atžvilgiu – apie 5 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies susikirtimo su (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamÄ ja dalimi riba.

Įvykio vietos apžiūros metu kitų objektų, pėdsakų ar žymių, leidžiančių spręsti apie atskiras eismo įvykio mechanizmo aplinkybes, nerasta (neužfiksuota). (b.l. 8-12). Transporto priemonių apžiūros metu buvo nustatyta, kad abejos 2019-07-24 eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos. S. J. vairuoto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – S. J., gim. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje – ADB „G.“), pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje plokštumoje ir dešinio šono priekinėje dalyje, t.y. buvo apgadinti priekinis bamperis (nukritęs), radiatoriaus grotelės, priekiniai posūkio žibintai, priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis dešinės pusės žibintas. (b.l. 13; 19-22; 10).

E. P. vairuotame motocikle „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (prie bylos medžiagos prijungta 2019-07-15 pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kuriÄ Å¡i transporto priemonė nukentėjusiojo E. P. buvo įsigyta iÅ¡ M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kopija), buvo apgadintos kairės pusės metalinės apsaugos ir spoileriai, iÅ¡ variklio skyriaus iÅ¡bėgę tepalai. Fiksuojant transporto priemonės apgadinimus taip pat buvo nustatyta, kad buvo apgadintas ir vairuotojo naudotas Å¡almas. (b.l. 13; 14-17; 18).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio tyrimÄ , buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (specialistas V. Å .). Specialistas nustatė sekančiÄ eismo įvykio eigÄ . Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant skersai (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve tolimesniuoju kampu, tikėtina, efektyviai stabdomas, apie 16 km/h greičiu priekinio bamperio deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu susidÅ«rė su jam iÅ¡ deÅ¡inės, lėtėjimo juosta apie 32 km/h greičiu važiavusiu motociklu "Kawasaki", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkdamas į jo kairįjį Å¡onÄ variklio srityje, susidÅ«rimo pradžios momentu tarp automobilio priekinės plokÅ¡tumos ir motociklo kairiojo Å¡ono plokÅ¡tumos esant smailiam apie 25 laipsnių kampui, atviram motociklo priekio kryptimi. Dėl smÅ«gio į kairį Å¡onÄ , motociklas griuvo ant deÅ¡iniojo Å¡ono ir nuslydo prie (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies bordiÅ«ro. Po atsitrenkimo automobilis "VW Passat" pavažiavo į priekį ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

Specialisto taip pat buvo nustatyta, kad automobilis "VW Passat" su motociklu "Kawasaki" susidÅ«rė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos tolimesniajame kairiame kampe, žiÅ«rint automobilio vairuotojo važiavimo kryptimi prieÅ¡ eismo įvykį link (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat nustatyta, kad prieÅ¡ pat transporto priemonių susidÅ«rimÄ automobilis važiavo apie 16 km/h greičiu, o motociklas – apie 32 km/h greičiu. Teikdamas iÅ¡vadÄ dėl konkrečių eismo įvykio dalyvio veiksmų, kurie laikytini pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti, specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , kad buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti automobilio "VW Passat" vairuotojo veiksmai, pasireiÅ¡kę tuo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sukdamas į kairę, užtvėrė keliÄ prieÅ¡prieÅ¡iais lėtėjimo juosta važiavusiam motociklui „Kawasaki", sudarydamas motociklo vairuotojui neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį. (b.l. 47-53).

Teisiamajame posėdyje buvo pateikta eksperto V.Mitunevičiaus išvada, jog eismo įvykio, užregistruoto 2019 m. liepos 24 d. apie 12 val. 53 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, kurio metu susidūrė automobilis “VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. J. ir motociklas “Kawasaki (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. P., esminiai eigos fragmentai detalizuoti tiriamoje dalyje ir apibendrinti 2.6 p. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti motociklo "Kawasaki (duomenys neskelbtini)”, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. P. parodymų, kad prieÅ¡ pat eismo įvykį jis ketino sukti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į deÅ¡inę, į (duomenys neskelbtini) g., nes važiuojant jo nurodytu 40-45 km/h greičiu (kuris atitinka Å¡io motociklo įveiktÄ atstumÄ nuo susidÅ«rimo vietos iki jo galutinės padėties) lėtėjimo juosta negalima saugiau pasukti į deÅ¡inę, nes bÅ«tų daugiau kaip 50% virÅ¡ytas kritinis greitis, važiuojant tiriamuoju posÅ«kiu. Å io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo:

Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo S. J. veiksmai - nereguliuojamoje sankryžoje sukant į kairę susidūrė su lėtėjimo juosta priešpriešais važiavusiu motociklu “Kawasaki (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklo “Kawasaki (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. P. veiksmai - prieš eismo įvykį važiavo jo nurodytu 40- 45 km/h greičiu lėtėjimo juosta tiesiai (o ne suko į dešinę), dėl to susidūrė su automobiliu „VW Passat“, valst.

Nr. Remiantis į 2019-07-24 eismo įvykio vietÄ atvykusio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyriaus. patrulio A. Migunovo tarnybiniu praneÅ¡imu, nustatyta, kad po eismo įvykio tikrinant jo dalyvių blaivumÄ alkoholio matuokliu (alkotesteriu), buvo nustatyta, kad tiek S. J., tiek E. P. buvo blaivÅ«s (b.l. 7). Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kvalifikuojant veikÄ pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. Taigi pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡iame straipsnyje numatytais padariniais - Å¡is nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas, lemia padarinių atsiradimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijos, Å¡i norma yra banketinė, nukreipianti į kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles. Nagrinėjamu atveju į KET 157 punkto pažeidimÄ . Kelių eismo taisyklių 157 punkte numatyta, kad, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktÄ , sankryža – tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsiÅ¡akojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsiÅ¡akojimai. Å ioje byloje nustatyta, jog įvykio vieta nebuvo sankryža. TÄ nurodė ir ekspertas, apklaustas teismo posėdyje. Jis patvirtino, jog tai buvo tuo metu leistinas posÅ«kis iÅ¡ pagrindinio kelio į kairę pusę, kurioje buvo aikÅ¡telė.

Å ioje byloje nustatyta, jog 2019-07-24 eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. PrieÅ¡ pat sankryÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies eismo pusę, skirtÄ važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės (t.y. nustatyta pirminė nukentėjusiojo E. P. važiavimo kryptis prieÅ¡ įvykį), sudaro 3 eismo juostos. ŽiÅ«rint minėta kryptimi, deÅ¡iniau 1-os ir 2-os eismo juostų, skirtų sankryžoje važiuoti tiesiai, yra įrengta apie 3,1 m pločio lėtėjimo juosta, skirta sankryžoje sukti į deÅ¡inę, į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Kaltinamasis S. J. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek tyrimo metu parodė, jog vairuodamas automobilį „VW Passat“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių savo namų. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryÅ¾Ä , jis vairuojamÄ automobilį sustabdė. Ketino pasukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sustojo, nes reikėjo praleisti prieÅ¡prieÅ¡inį transporto priemonių srautÄ .

Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės prieÅ¡ingos krypties eismo pusėje, važiavimo kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, susidarė automobilių spÅ«stis. PrieÅ¡ingos eismo krypties antroje eismo juostoje buvo sustojęs džipas. Pamatęs, kad Å¡io automobilio vairuotojas jį praleidžia, jis pradėjo kairio posÅ«kio manevrÄ . PrieÅ¡ingos krypties antroje eismo juostoje sustojo. Tada pamatė, kad sustojo ir prieÅ¡ingos krypties pirma eismo juosta privažiavęs taksi automobilis. Å io automobilio vairuotojas mostelėjo jam ranka, taip parodydamas, kad jam leidžiama toliau važiuoti.

Tada jis vairuojamu automobiliu iÅ¡ antros eismo juostos pajudėjo. Apie 10-15 km/h greičiu pravažiavo prieÅ¡ingos krypties pirmÄ eismo juostÄ ir, jau įkiÅ¡us „nosį" į (duomenys neskelbtini) gatvę, pajuto smÅ«gį iÅ¡ deÅ¡inės pusės į automobilio priekinį bamperį ir sparnÄ . Pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė motociklas, kuris „perskrido“ per jo automobilio „kapotÄ â€œ ir nulėkė į Å¡onÄ . Motociklas nukrito už 1, 5 m nuo automobilio. PrieÅ¡ tai jis Å¡io motociklo net nematė, nes tiesiog nesitikėjo, kad Å¡is gali ten važiuoti.

Nesitikėjo, kad kažkas gali važiuoti lėtėjimo juosta. Be to, jam pasirodė, kad motociklo vairuotojas ketino per sankryÅ¾Ä važiuoti tiesiai, taip apvažiuodamas „kamÅ¡tį“ ir pažeisdamas Kelių eismo taisykles. .Motociklo smÅ«gis į jo automobilį buvo skersinis. Jo manymu dėl avarijos kaltas ne tik jis, S. J., bet ir E. P., nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų. E. P. neketino iÅ¡ lėtėjimo juostos pasukti į deÅ¡inę. Jis apie tai sprendžia pagal tas aplinkybes, kad motociklas į jo automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ atsitrenkė 90 laipsnių kampu, be to, tuo metu nuo jo automobilio deÅ¡inio Å¡ono iki bordiÅ«ro buvo apie 2 metrų tarpas, kuris pakankamas pasukti į deÅ¡inę.

Nukentėjusysis E. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek tyrimo metu parodė, jog pasiėmęs iÅ¡ serviso motociklÄ â€žKawasaki“, važiavo į namus (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės jį pastatyti, 40-45 km/h greičiu priartėjo prie lėtėjimo juostos, skirtos posÅ«kiui į deÅ¡inę, persirikiavo ir važiavo lėtėjimo juosta, jos viduriu, ketino sukti į (duomenys neskelbtini) g., matė, kad susidariusi spÅ«stis, pirma eismo juosta lėtai judėjo automobiliai.

Jau pradėdamas posÅ«kį, staiga pamatė, kad staigiai jam iÅ¡ kairės pusės, iÅ¡ pirmos juostos iÅ¡lindo automobilis „VW Passat“, kuris iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės prieÅ¡ingos eismo pusės sankryžoje suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo gal koks 6 -10 m atstumas iki jo. IÅ¡ pradžių pamatė tik Å¡io automobilio priekį. Automobilis net nestabdė. Staigiai stabdė jis motociklÄ ir matė, kad automobilis labai greitai artėja, nestabdo. Å oko jis nuo motociklo, perskrido per automobilį.

Automobilis „VW Passat“ priekiniu deÅ¡inės pusės kampu atsitrenkė į jo motociklo kairįjį Å¡onÄ , ties viduriu. Motociklo netraukė į kitÄ vietÄ , patraukė policija, nes bėgo iÅ¡ variklio tepalai. Liudytojas A. D. parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvėje vyko kelio darbai, todėl jo važiavimo kryptimi buvo susidariusi automobilių spÅ«stis.

Privažiavęs sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) gatve, jis sustojo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , nes matė, kad priekyje jo, už sankryžos, stovi automobiliai, o prieÅ¡ingoje kelio eismo pusėje yra automobilis, kurio vairuotojas nori pasukti. Tarp jo vairuojamo automobilio ir priekyje jo eismo juostoje stovėjusio automobilio buvo apie 10 metrų atstumas. Vienam automobiliui iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės kelio pusės pasukus sankryžoje į kairę, jis vairuojamu automobiliu pajudėjo iÅ¡ vietos. Tačiau netrukus buvo priverstas stabdyti, nes pamatė, kad sankryžoje į kairę suka automobilis „VW“.

Toks vairuotojo manevras jam pasirodė gana „drÄ sus“, nes jis pats per sankryÅ¾Ä važiavo tiesiai, turėjo pirmenybę ir jau buvo pradėjęs vairuojamu automobiliu judėti. Dėl automobilio „VW“ posÅ«kio jam vėl teko stabdyti, nes šį manevrÄ vairuotojas atliko ganėtinai staigiai. Å io automobilio greitis, atsižvelgiant į buvusiÄ eismo situacijÄ , jam pasirodė gana didelis. Netrukus iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ , sklindantį jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės, Å¡iek tiek iÅ¡ „už nugaros“.

IÅ¡ kart po to, jis pamatė, kad nuo minėto automobilio „VW“ priekio krenta motociklo vairuotojas. Paties transporto priemonių susidÅ«rimo momento nematė. Matė tik kaip motociklas jau nuskriejo link Å¡aligatvio. Jau po eismo įvykio jie motociklÄ pastatė ant ratų ir patraukė Å¡iek tiek, t.y. apie 0,5 m atstumÄ , atgal link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaip matyti, iÅ¡ kaltinamojo S. J., nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo A. D. parodymų, jų detaliai nupasakotas eismo įvykio mechanizmas sutampa.

Skiriasi parodymai tik dalyje, ar motociklo vairuotojas ketino važiuoti iÅ¡ lėtėjimo juostos tiesiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kuo įsitikinęs kaltinamasis S. J., ar visgi, kaip teigia pats nukentėjusysis E. P., jis ketino iÅ¡ lėtėjimo juostos sukti į deÅ¡inę. Specialisto V. Å . iÅ¡vadoje nustatyta, jog automobilis „VW Passat“, vairuotojui važiuojant skersai (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve tolimesniuoju kampu, tikėtina, efektyviai stabdomas, apie 16 km/h greičiu priekinio bamperio deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu susidÅ«rė su jam iÅ¡ deÅ¡inės, lėtėjimo juosta apie 32 km/h greičiu važiavusiu motociklu "Kawasaki", atsitrenkdamas į jo kairįjį Å¡onÄ variklio srityje, susidÅ«rimo pradžios momentu tarp automobilio priekinės plokÅ¡tumos ir motociklo kairiojo Å¡ono plokÅ¡tumos esant smailiam apie 25 laipsnių kampui, atviram motociklo priekio kryptimi.

Dėl smÅ«gio į kairį Å¡onÄ , motociklas griuvo ant deÅ¡iniojo Å¡ono ir nuslydo prie (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies bordiÅ«ro. Automobilis "VW Passat" su motociklu "Kawasaki" susidÅ«rė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos tolimesniajame kairiame kampe. PrieÅ¡ pat transporto priemonių susidÅ«rimÄ automobilis važiavo apie 16 km/h greičiu, o motociklas – apie 32 km/h greičiu. Teikdamas iÅ¡vadÄ dėl konkrečių eismo įvykio dalyvio veiksmų, kurie laikytini pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti, specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , kad buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti automobilio "VW Passat" vairuotojo veiksmai, pasireiÅ¡kę tuo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sukdamas į kairę, užtvėrė keliÄ prieÅ¡prieÅ¡iais lėtėjimo juosta važiavusiam motociklui „Kawasaki", sudarydamas motociklo vairuotojui neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį.

Tuo tarpu eksperto V.Mitunevičiaus iÅ¡vadoje teigiama, jog eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo automobilio „VW Passat“, vairuotojo S. J. veiksmai - nereguliuojamoje sankryžoje sukant į kairę susidÅ«rė su lėtėjimo juosta prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusiu motociklu “Kawasaki”. Motociklo “Kawasaki”, vairuotojo E. P. veiksmai - prieÅ¡ eismo įvykį važiavo jo nurodytu 40- 45 km/h greičiu lėtėjimo juosta tiesiai (o ne suko į deÅ¡inę), dėl to susidÅ«rė su automobiliu „VW Passat“.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl kaltės ir priežastinio ryÅ¡io klausimas, t.y. kuris vairuotojas kaltas, kad transporto priemonės susidÅ«rė. Teismų praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį, priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008).

Turi bÅ«ti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikÅ¡mės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, bÅ«tina spręsti priežastinio ryÅ¡io klausimÄ tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.).

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Kaip minėta, Kelių eismo taisyklių 157 punkte nurodyta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę. Tai yra, vairuotojas privalo įsitikinti, kad nėra kliūčių ir pasirinkti saugų manevrÄ . Teismas sutinka su specialisto V. Å . iÅ¡vada ir jo teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, jog vairuotojo, kuris nori daryti posÅ«kį į kairę pareiga, duoti keliÄ atvažiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu transporto priemonėms – nedaryti nieko, kas kitos transporto priemonės lygiareikÅ¡miu keliu atjudantį vairuotojÄ priverstų keisti judėjimo greitį arba kryptį.

Å iuo atveju vairuotojas pasukdamas į kairę, jei posÅ«kio pradžioj sustotų, vėl jis automatiÅ¡kai verstų atvažiuojančiÄ transporto priemonę stabdyti – tai reikalavimo duoti keliÄ nevykdymas. Toliau judėdamas skersai, jis visÄ laikÄ yra kliÅ«tis tos transporto priemonės vairuotojui, kadangi tas negali prognozuoti tos skersai judančios transporto priemonės vairuotojo veiksmų. Taigi, grėsmę eismo saugumui ir nagrinėjamÄ eismo įvykį sukėlė nepriimtini automobilio vairuotojo, t.y. kaltinamojo S. J. veiksmai - posÅ«kyje sukdamas į kairę, nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi artėjančiam motociklui, vairuojamam nukentėjusiojo E. P. Kaltinamasis S. J. sukdamas į airę ir kirsdamas tris prieÅ¡ingos krypties eismo juostas, tarp jų ir lėtėjimo juostÄ , privalėjo laikytis kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimų, t.y. duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi tiesiai ar į deÅ¡inę sukantiems transporto priemonių vairuotojams.

Eismo įvykis nutiko sankryžoje, t.y. kaltinamajam S. J. staigiai įvažiavus į sankryÅ¾Ä ir sudarius kliÅ«tį motociklo vairuotojui, įvažiavusiam į sankryÅ¾Ä iÅ¡ lėtėjimo juostos. Tai ar motociklo vairuotojas ketino sukti į deÅ¡inę, kaip kad teigia jis pats, ar ketino važiuoti tiesiai, objektyviai nustatyti neįmanoma, nes eismo įvykis nutiko dar prieÅ¡ motociklo vairuotojui pasukant į deÅ¡inę. Specialisto V. Å . nustatyta, jog motociklo vairuotojas E. P. niekaip Å¡iuo atveju negalėjo iÅ¡vengti eismo įvykio, t.y. eismo įvykį sÄ lygojo gana agresyvus, kÄ parodė ir liudytojas A.

D., kaltinamojo S. J. iÅ¡važiavimas į sankryÅ¾Ä , neįsitikinimas, jog įvažiuoti į sankryÅ¾Ä yra saugu, pasitikėjimas kitų eismo dalyvių rankų mostelėjimais, jog jis gali judėti per sankryÅ¾Ä ir kirsti jÄ . Tai, jog S. J. kaltas nepaneigė ir privatus gynybos pusės pasamdytas ekspertas V.Mitunevičius. S. J. neatsargių veiksmų ir po jų nutikusio eismo įvykio priežastinis ryÅ¡ys akivaizdus – jeigu S. J. nebÅ«tų iÅ¡važiavęs į sankryžoje esančiÄ prieÅ¡ingos eismo lėtėjimo juostos iÅ¡vestinę ir bÅ«tų įsitikinęs, jog įvažiuoti į sankryÅ¾Ä yra saugu, eismo įvykio nebÅ«tų nutikę.

Å iuo atveju pritartina kaltinimo pozicijai, jog nutikusio eismo įvykio neįtakojo teorinė galimybė (kÄ iÅ¡vadoje tvirtino ekspertas V.Mitunevičius), jog esant tam tikroms sÄ lygoms transporto priemonės galėjo prasilenkti. Net ir hipotetiÅ¡kai suteikiant tokiÄ galimybę, jog nukentėjusysis E. P. galėjo tuo atveju, jeigu toliau tęsdamas vairavimÄ motociklu sankryžoje bÅ«tų sukęs akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡tu posÅ«kiu į deÅ¡inę, prasilenkti pro tarpÄ su į kairę sukančiu gana agresyviai kaltinamojo automobiliu, tai nepaneigia kaltinamojo S. J. kaltės dėl nutikusio eismo įvykio ir jo kaltės neeliminuoja.

Å iuo atveju situacija vertintina ne pagal teorines galimybes, kaip bÅ«tų nutikę, jeigu... o pagal pasekmes, t.y. tai, jog sankryžoje įvažiavęs kaltinamojo S. J. automobilis susidÅ«rė su prierÅ¡prieÅ¡ais atjudančiu iÅ¡ lėtėjimo juostos nukentėjusiojo E. P. vairuojamu motociklu. Nukentėjusysis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo leistinu motociklui greičiu, t.y. byloje nėra nustatytų jokių aplinkybių, jog artėjančio lėtėjimo juosta motociklo greitis bÅ«tų buvęs toks neįmanomai didelis, jog kaltinamasis S. J. jo negalėtų pamatyti.

Kaltinamasis S. J. prieÅ¡ atlikdamas automobiliu posÅ«kio į kairę manevrÄ sankryžoje privalėjo praleisti visas prieÅ¡inga kryptimi, tarp jų ir lėtėjimo juosta, į sankryÅ¾Ä atjudančias ir įvažiuojančias transporto priemones, nepriklausomai nuo tų transporto priemonių vairuotojų atliekamų sankryžoje veiksmų. Kaltinamojo S. J. veiksmai buvo atlikti dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, nes jis, nepastebėjęs prieÅ¡prieÅ¡ai atvažiuojančio motociklo, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ trečiojo asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Kaltinamasis S. J. turėjo bÅ«ti pakankamai rÅ«pestingas ir prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę judriame kelyje turėjo įsitikinti, ar nėra transporto priemonių, atvažiuojančių prieÅ¡ais iÅ¡ visų trijų prieÅ¡prieÅ¡nių eismo juostų, tačiau to nepadarė ir dėl to kilo eismo įvykis. Å i neatsargi kaltinamojo S. J. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinis ieškinys Ikiteisminio tyrimo metu civilinių ieškinių pareikšta nebuvo. Draudimo bendrovės ADB „G.“ (kurioje sprendžiamas klausimas dėl eismo įvykio metu E. P. patirtos žalos atlyginimo) atstovų suteiktais duomenimis (2019-11-21 pranešimas), A. P. paskaičiuota 1 700 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti ir 17.77 eurų dydžio kompensacija gydymo išlaidoms atlyginti. Kompensacija bus išmokėta gavus galutines išvadas dėl eismo įvykio kaltininko. (b.l. 61).

Nukentėjusysis E. P. teisiamojo proceso metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti 22 148,45 Eur dydžio padarytÄ Å¾alÄ . Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis nurodo, jog eismo įvykio metu buvo sutrikdyta civilinio ieÅ¡kovo sveikata. 2019 m. liepos 24 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog civilinis ieÅ¡kovas eismo įvykio metu patyrė menties kÅ«no lūžį bei peties ir dilbio nubrozdinimÄ . Civilinis ieÅ¡kovas taip pat skundėsi kelio sÄ nario skausmais, kadangi patyrė deÅ¡inio kelio sÄ nario priekinio pavirÅ¡iaus 2 cm odos nubrozdinimÄ , kairės čiurnos 2 cm odos nubrozdinimÄ .

Medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog pacientas buvo nedarbingas. 2019 m. gruodžio 19 d. medicinos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog pagrindinė diagnozė: „Mentės sÄ narinės duobės ir kaklo lūžis“. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus raÅ¡te nurodyta, jog „darbas, įgijus verslo liudijimÄ ligos metu bus traktuojamas kaip elgesio taisyklių pažeidimas“. CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Pagal CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Taigi remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, atsakingas asmuo turi visiÅ¡kai kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, t. y. grÄ Å¾inti jį į tokiÄ turtinę padėtį, kokia bÅ«tų nepadarius žalos. Pažymėtina, jog civiliniam ieÅ¡kovui esant nedarbingam, jis patyrė itin didelių nuostolių bei negavo planuotų pajamų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Ä®statymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiÅ¡kam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos Å¡alies neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kovas dalyvavo Druskininkų savivaldybės organizuotame vieÅ¡ame aukcione ir už 380 Eur sumÄ Ä¯gijo teisę laikinai naudotis ir valdyti Druskininkų savivaldybei nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) parko dalį bei (duomenys neskelbtini) sudarė savivaldybės turto nuomos sutartį, kuria iki 2020 m. birželio 3 d.

įgijo teisę teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) civiliniam ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteikiama teisė teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini), Druskininkuose nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. birželio 3 d. Civilinis ieÅ¡kovas buvo įsigijęs verslo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurio matyti, jog veiklÄ vykdė tik iki 2019 m. liepos mėn. Kaip minėta, nuo tada, kai tapo nedarbingu, civilinis ieÅ¡kovas neturėjo galimybės vykdyti veiklos.

Negautas pajamas civilinis ieÅ¡kovas vertina 4 485,63 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieÅ¡kovas tapo nedarbingu, itin sumažėjo UAB „P.“ pajamos. Civilinis ieÅ¡kovas dėl negautų pajamų 2019 m. gruodžio 16 d. su AB „Mokilizingas“ sudarė vartojimo paskolÄ . Paskolos suma – 5 975 Eur. Bendra įmokos suma – 9 112,32 Eur. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieÅ¡kovas negautas pajamas iÅ¡ UAB „P.“ vertina 9 112,32 Eur suma. 2019 m. liepos 15 d. civilinis ieÅ¡kovas sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria už 2 500 Eur įgijo transporto priemonę – motociklÄ .

Siekdamas pagerinti transporto priemonę, civilinis ieÅ¡kovas pirko detalių už 450 Eur. Pažymėtina, jog bÅ«tent ginčo eismo įvykyje Å¡i transporto priemonė buvo visiÅ¡kai sugadinta. Eismo įvykio metu taip pat buvo sugadintas civilinio ieÅ¡kovo mobilusis telefonas. Civilinis ieÅ¡kovas turėjo įsigyti naujÄ mobilaus telefono priedÄ už 74 Eur. Po eismo įvykio civilinis ieÅ¡kovas įsigijo rankos laikiklį už 21,50 Eur, taip pat atliko ekspertizę, kurios kaina – 125 Eur. Taigi, civilinio ieÅ¡kovo patirtÄ turtinę žalÄ sudaro: mobilaus telefono priedas – 74 Eur, transporto priemonės detalės – 450 Eur, 2019 m. liepos 15 d.

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis – 2 500 Eur, rankos laikiklis – 21,50 Eur, aukcione sumokėta nuomos kaina – 380 Eur, negautos pajamos 4 485,63 Eur, vartojimo paskola – 9 112,32 Eur, ekspertizė – 125 Eur. Visos civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos dydis – 17 148,45 Eur. Dėl neturtinės žalos atlyginimo: Civilinis ieškovas nurodo, kad iki šiol neturi galimybės tinkamai išsimiegoti, nes yra priverstas gulėti tik ant vieno šono. Priešingu atveju, gulint ant traumuotos kūno vietos, civilinis ieškovas patiria stiprius šono skausmus.

Dėl prastos miego kokybės civilinis ieÅ¡kovas patiria nerimÄ , dažnai jaučiasi pavargęs, suirzęs, todėl negali skirti pakankamai ir daug kokybiÅ¡ko laiko sau ir savo artimiesiems – gyvenimo draugei ir sÅ«nui T. Civilinis ieÅ¡kovas taip pat sunkiai valdo vienos kÅ«no pusės rankÄ , negali kelti jokių sunkių daiktų, dėl ko patiria daug nepatogumų buityje. Civilinis ieÅ¡kovas negali neÅ¡ti vaiko vežimėlio, neÅ¡ti ar pastumti sunkių daiktų. Taip pat negali žaisti su sÅ«numi T. ar padėti buityje, kai vaikÄ reikia pakelti.

Nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2020 m. žiemos civilinis ieÅ¡kovas nė karto nebuvo pakėlęs vaiko, nes dėl patirto menties lūžio jis apskritai negali kelti jokių sunkių daiktų. Dėl Å¡io įvykio visa civilinio ieÅ¡kovo Å¡eima labai iÅ¡gyveno, ypač civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) metų sÅ«nus T. Manytina, jog Å¡is įvykis turės neigiamos įtakos tėvo ir vaiko ryÅ¡iui. Civilinis ieÅ¡kovas pažymi, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog civilinis ieÅ¡kovas patyrė 2 cm odos nubrozdinimÄ , kairės čiurnos 2 cm odos nubrozdinimÄ .

Civilinis ieÅ¡kovas iki dabar Å¡iose vietose turi gilius randus. Civilinis ieÅ¡kovas taip pat nurodo, kad jis buvo sutaręs 2019 m. gruodžio 25 d. įsigyti Vipeto veislės Å¡uniukÄ , kurio vertė 900 Eur. GyvÅ«no įsigijimas buvo derinamas su veislynu, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių civilinis ieÅ¡kovas nebėra pajėgus rÅ«pintis gyvÅ«nu, todėl gyvÅ«nas buvo perduotas kitiems potencialiems pirkėjams. IÅ¡ nusikalstama veika sukeltų neigiamų padarinių civiliniams ieÅ¡kovui kylanti neturtinė žala vertinama 5 000 Eur.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniais motyvais, civilinis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens S. J. 17 148,45 eurų turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ ; taikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį turtui – siekiant užtikrinti civilinio ieÅ¡kovo civilinį ieÅ¡kinį; priteisti iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens visas civilinio ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Civilinis atsakovas ADB „G.“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame patvirtina, kad 2019-07-24 eismo įvykio metu ADB „G.“ buvo apdrausta transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. J. atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo sutartis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis nurodyta draudimo sutartimi, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – ir TPVCAPDÄ®) bei 2008 m. vasario 13 d.

LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), civilinis atsakovas yra įpareigotas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alos, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, atlyginimui. Civilinis atsakovas pažymi, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, ne deliktinė, taigi draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimu ribose, jos pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla draudimo sutarties pagrindu.

LR CK 6.988 str. 3 d. numato, kad privalomojo draudimo rÅ«Å¡is ir sÄ lygas bei draudimo Å¡akas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai, t. y. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarka nustatyta LR Vyriausybės patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėse. (TPVCAPDÄ® 19 str. 16 d.). Dėl turtinės žalos atlyginimo: nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad patyrė 17 148,45 Eur dydžio turtinę žalÄ .

TPVCAPDÄ® 19 str. 6 d. nurodo, kad atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. TPVCAPDÄ® 15 str. 4 d. numato, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi bÅ«ti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos ir kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl iÅ¡laidų, susijusių su sveikatos grÄ Å¾inimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba), teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų iÅ¡vadomis apie sužalojimo pobÅ«dį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡raÅ¡ais apie sužalojimo pobÅ«dį, sveikatos bÅ«klę ir sveikatai grÄ Å¾inti reikiamų gydymo metodų, procedÅ«rų ir priemonių bÅ«tinumÄ , taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobÅ«dį ir žalos dydį.

Atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę siųsti nukentėjusį trečiÄ jį asmenį atlikti medicininės apžiÅ«ros, apmokėdamas apžiÅ«ros iÅ¡laidas. Sveikatos grÄ Å¾inimo iÅ¡laidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo iÅ¡laidas, kurios kyla dėl bÅ«tinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedÅ«ras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotÄ asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (Taisyklių 7 p.).

Nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 4 485,63 Eur negautų pajamų pagal verslo liudijimÄ ir 9 112,32 Eur negautų pajamų iÅ¡ UAB „P.“. Civilinis atsakovas įvertino nukentėjusiojo pateiktus dokumentus ir paskaičiavo 468,54 Eur negautų pajamų atlyginimÄ dirbant pagal verslo liudijimÄ . Civilinis atsakovas paaiÅ¡kina, kad nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) įsigijo verslo liudijimÄ , veiklÄ vykdė penktadieniais, Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais iki eismo įvykio.

Nukentėjusiojo verslo liudijimas yra iÅ¡duotas iki 2019 m. liepos 28 d., eismo įvykis įvyko 2019 m. liepos 24 d., atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam paskaičiuota draudimo iÅ¡moka už 3 (trijų) nedarbingumo dienų laikotarpį. Civilinis atsakovas nurodo, kad pagal darbo santykius su UAB „P.“ draudimo iÅ¡moka nebus skaičiuojama, nes Sodros pažymoje yra nurodyta, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į / iÅ¡ darbo, tai reiÅ¡kia, kad Sodra nukentėjusiajam moka pilnÄ darbo užmokesčio ligos iÅ¡mokÄ , kuri visiÅ¡kai atlygina jo negautas pajamas.

Civilinis atsakovas nesutinka atlyginti prašomos išmokos dėl „Mokilizingas“ sudarytos vartojimo paskolos, nes tos išlaidos yra niekaip nepagrįstos. Negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apmokamos tos pajamos, kurias asmuo būtų ir toliau uždirbęs, jeigu nebūtų nedarbingas dėl sveikatos sutrikdymo. Civilinis atsakovas nesutinka atlyginti 125,00 Eur ekspertizės išlaidų, nes tai bylinėjimosi/ procesinės išlaidos, jų draudikas nėra įpareigotas apmokėti.

Civilinis atsakovas taip pat nesutinka atlyginti 2 950,00 Eur iÅ¡laidų už motociklÄ . IeÅ¡kinyje nėra pagrindimo, kodėl paskaičiuota bÅ«tent konkreti suma už motociklÄ . Kvitas už remontÄ iki įvykio įrodo, kad motociklo bÅ«klė buvo prasta. Jeigu nebus pateiktas nepriklausomas vertinimas, tuomet ADB „G.“ paskaičiavo bei sutiktų apmokėti 1 587,00 Eur. Civilinis atsakovas nesutinka atlyginti 74,00 Eur už mobilaus telefono priedÄ , nes nukentėjusysis nepateikė jokios informacijos po įvykio, kad toks daiktas buvo sugadintas.

Civilinis atsakovas sutinka apmokėti 21,50 Eur už rankos laikiklį, nes tai tiesiogiai dėl eismo įvykio patirta žala. Civilinis atsakovas pabrėžia, kad sutiktų atlyginti nukentėjusiojo pagrįstas sumas tik nustačius kaltinamojo atsakomybę dėl 2019-07-24 eismo įvykio. Dėl neturtinės žalos atlyginimo: Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 5 000 Eur. Civilinis atsakovas nurodo, kad toks nukentėjusiojo vertinimas yra nepagrįstas jokiais įrodymais.

Civilinis atsakovas pažymi, kad TPVCAPDÄ® 11 str. 1 d. numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, kitais pateiktais dokumentais, taip pat atsižvelgti į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumÄ , dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalÄ padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 6.250 straipsnio nuostatų taikymo bei aiÅ¡kinimo yra nuosekliai iÅ¡plėtota. LAT yra pažymėjęs, kad vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas, neigiamų emocijų sukėlimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (pvz., LAT 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pabrėžtina, kad LAT praktikoje yra vienareikÅ¡miÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (LAT 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Tai reiÅ¡kia, kad pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Teismų praktikoje konstatuojama, kad vienas pagrindiniu kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams.

Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (LAT 2008 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Tačiau pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas, visiÅ¡kai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas (LAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

Taip pat pastebėtina, kad LAT ne kartÄ yra nurodęs, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus žalos dydžius (LAT 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2010). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013).

Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant ir Å¡iÄ situacijÄ . Pastebėtina, kad 3 000 Eur ir iÅ¡imtinais atvejais didesnės sumos (ar net mažesnės) neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai, tokie, kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgÄ laikÄ , kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, laiko pasekmes (pvz., 2K-44/2008, 2K-382/2008, 2K-423/2008, 2K- 64/2009, 2K-111/2009, 2K-129/2009; 2K-179/2009; 2K-207/2009 ir kt.).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, civilinis atsakovas vertino teismų panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ne kartÄ Ä¯vardytų kriterijų visumÄ , t. y. įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobÅ«dį, jos sunkumÄ , pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę, sužalojimų progresavimo tikimybę, liekamųjų reiÅ¡kinių atsiradimÄ , patirtos traumos įtakÄ nukentėjusiojo trečiojo asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir Å¡eiminiam gyvenimui, vadovavosi LR CK įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat civilinis atsakovas įvertino tai, kad minėti sužalojimai nesukėlė pavojaus nukentėjusiosios gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, bei nenustatė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus.

Taip pat atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai ar kad sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, ir nukentėjusiajai paskaičiavo bei sutiktų išmokėti 1 665,00 Eur neturtinės žalos. Civilinis atsakovas pabrėžia, kad nesutiktų atlyginti nukentėjusiojo papildomai prašomos 3 335,00 Eur sumos, nes 1665,00 Eur suma yra pagrįsta, adekvati sužalojimo mastui, todėl prašymas dėl likusios neturtinės žalos priteisimo nėra pagrįstas.

Civilinis atsakovas pažymi, kad sutiktų atlyginti nukentėjusiojo pagrįstas sumas tik nustačius kaltinamojo atsakomybę dėl 2019-07-24 eismo įvykio. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų: Å ios iÅ¡laidos, vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 punktu, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis. Procesų iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veikÄ padariusio asmens kalte. Proceso iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos tik iÅ¡ pripažinto kaltu asmens, jokių kitų galimybių minėtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kitų asmenų LR BPK 106 str. nenumatyta.

Proceso dalyviai, t. y. nukentėjusysis, turi teisę praÅ¡yti, kad teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas pripažintų proceso iÅ¡laidomis ir jos bÅ«tų priteistos iÅ¡ kaltinamojo S. J. Å is reikalavimas ADB „G.“ atž­vilgiu yra nepagrįstas bei atmestinas. Civilinis atsakovas teismo praÅ¡o nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos, tuo atveju, jeigu nebus pateikti papildomi įrodymai ir jei nebus nustatyta kaltinamojo atsakomybė dėl įvykio, netenkinti, nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, tik jei bus nustatyta kaltinamojo atsakomybė dėl įvykio.

Teismo motyvai dėl civilinio ieškinio Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluoÅ¡inus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingÄ asmenį atlyginti žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ . Nukentėjusysis E. P. nurodo, jog visos jo patirtos turtinės žalos dydis – 17 148,45 Eur, kÄ ir praÅ¡o atlyginti.

Nukentėjusysis E. P. nurodo, jog (duomenys neskelbtini) jis dalyvavo Druskininkų savivaldybės organizuotame vieÅ¡ame aukcione ir už 380 Eur sumÄ Ä¯gijo teisę laikinai naudotis ir valdyti Druskininkų savivaldybei nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) parko dalį bei (duomenys neskelbtini) sudarė savivaldybės turto nuomos sutartį, kuria iki 2020 m. birželio 3 d. įgijo teisę teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam, E. P., buvo iÅ¡duotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteikiama teisė teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini), Druskininkuose nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. birželio 3 d.

Civilinis ieÅ¡kovas buvo įsigijęs verslo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurio matyti, jog veiklÄ vykdė tik iki 2019 m. liepos mėn. Nukentėjusysis E. P. nurodo, jog nuo tada, kai tapo nedarbingu, neturėjo galimybės vykdyti veiklos, itin sumažėjo UAB „P.“ pajamos. Dėl negautų pajamų jis 2019 m. gruodžio 16 d. su AB „Mokilizingas“ sudarė vartojimo paskolÄ 5 975 Eur dydžio. Bendra įmokos suma – 9 112,32 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis negautas pajamas iÅ¡ UAB „P.“ vertina 9 112,32 Eur suma ir praÅ¡o jas atlyginti.

Civilinis atsakovas UAB „G.“ nurodė, jog įvertino nukentėjusiojo pateiktus dokumentus ir paskaičiavo 468,54 Eur negautų pajamų atlyginimÄ dirbant pagal verslo liudijimÄ . KÄ parodė ir nukentėjusysis, jis (duomenys neskelbtini) įsigijo verslo liudijimÄ , veiklÄ vykdė penktadieniais, Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais iki eismo įvykio. Verslo liudijimas yra iÅ¡duotas iki 2019 m. liepos 28 d., eismo įvykis įvyko 2019 m. liepos 24 d. Teismas sutinka su draudimo bendrovės paskaičiuota suma, t.y. už 3 (trijų) nedarbingumo dienų laikotarpį.

KÄ akcentavo ir UAB „G.“, dėl E. P. darbo santykių, Sodros pažymoje yra nurodyta, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į / iÅ¡ darbo, tai reiÅ¡kia, kad Sodra nukentėjusiajam moka pilnÄ darbo užmokesčio ligos iÅ¡mokÄ , kuri visiÅ¡kai atlygina jo negautas pajamas. Civilinis atsakovas nesutiko atlyginti praÅ¡omos iÅ¡mokos dėl „Mokilizingas“ sudarytos vartojimo paskolos, nes tos iÅ¡laidos yra nepagrįstos. Negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Apmokamos tos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų ir toliau uždirbęs, jeigu nebÅ«tų nedarbingas dėl sveikatos sutrikdymo. Teismas sutinka su Å¡ia civilinio atsakovo pozicija ir Å¡ios sumos, t.y. dėl vartojimo paskolos gavimo, nepriteisia. Taigi, Å¡ioje dalyje nukentėjusiajam E. P. atlygintina 468,54 Eur turtinė žala. Nukentėjusysis E. P. nurodo, jog 2019 m. liepos 15 d. sudarė motociklo pirkimo-pardavimo sutartį, motociklÄ Ä¯gijo už 2 500 Eur. Siekdamas pagerinti transporto priemonę, pirko detalių už 450 Eur.

Eismo įvykyje motociklas buvo visiÅ¡kai sugadintas. PraÅ¡o atlyginti 2500 Eur motociklo vertę ir 450 Eur detalių vertę. Civilinis atsakovas nesutinka atlyginti 2 950,00 Eur iÅ¡laidų už motociklÄ . Nurodo, jog civiliniame ieÅ¡kinyje nėra pagrindimo, kodėl paskaičiuota bÅ«tent konkreti suma už motociklÄ . Kvitas už remontÄ iki įvykio įrodo, kad motociklo bÅ«klė buvo prasta. Jeigu nebus pateiktas nepriklausomas vertinimas, tuomet civilinis atsakovas sutiktų apmokėti 1 587,00 Eur. Po papildomų dokumentų (t. 2, b.l.

88) teisiamajame posėdyje draudimo bendrovės atstovas nurodė, jog civilinis atsakovas sutinka appmokėti 2330 Eur už motociklÄ , raÅ¡tu patikslino pateikiant papildomus paskaičiavimus, jog sutinka apmokėti 1963 Eur dydžio sumÄ . Atsižvelgiant į pateiktus apskaičiavimus, teismas mano, jog jie pagrįsti, todėl Å¡ioje dalyje nukentėjusiajam E. P. priteistina atlyginti 1963 Eur dydžio turtinė žala. Nukentėjusysis E. P. nurodo, jog eismo įvykio metu taip pat buvo sugadintas jo mobilusis telefonas.

Jis turėjo įsigyti naujÄ mobilaus telefono priedÄ už 74 Eur ir Å¡iÄ 74 Eur sumÄ praÅ¡o atlyginti. Civilinis atsakovas nesutinka atlyginti 74,00 Eur už mobilaus telefono priedÄ , nes nukentėjusysis nepateikė jokios informacijos po įvykio, kad toks daiktas buvo sugadintas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog telefonas buvo sugadintas, ir, jog turėjo įsigyti telefono priedÄ , be to, pateikta suma protinga, ne per didelė, todėl Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo reikalavimÄ tenkina ir nukentėjusiojo E. P. naudai priteisia 74 Eur sumÄ .

Nukentėjusysis E. P. nurodo, jog po eismo įvykio įsigijo rankos laikiklį už 21,50 Eur, taip pat atliko ekspertizę, kurios kaina – 125 Eur. Prašo atlyginti 21,50 Eur ir išlaidas ekspertizei 125 Eur. Civilinis atsakovas sutinka apmokėti 21,50 Eur už rankos laikiklį, nes tai tiesiogiai dėl eismo įvykio patirta žala. Civilinis atsakovas nesutinka atlyginti 125,00 Eur ekspertizės išlaidų, nes tai bylinėjimosi/ procesinės išlaidos, jų draudikas nėra įpareigotas apmokėti. Vėlgi, teismas sutinka su civilinio atsakovo pozicija, jog 125 Eur sumos draudikas neįpareigotas apmokėti nukentėjusiajam, nes tai yra procesinės išlaidos.

Å ioje dalyje nukentėjusiajam E. P. atlygintina 21,50 Eur turtinė žala. Dėl neturtinės žalos atlyginimo: nukentėjusysis E. P. praÅ¡o atlyginti 5 000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad iki Å¡iol neturi galimybės tinkamai iÅ¡simiegoti, nes yra priverstas gulėti tik ant vieno Å¡ono, patiria stiprius Å¡ono skausmus, dėl prastos miego kokybės patiria nerimÄ , dažnai jaučiasi pavargęs, suirzęs, todėl negali skirti pakankamai ir daug kokybiÅ¡ko laiko sau ir savo artimiesiems – gyvenimo draugei ir sÅ«nui.

Sunkiai valdo vienos kÅ«no pusės rankÄ , negali kelti sunkių daiktų, negali neÅ¡ti vaiko vežimėlio, dėl ko patiria daug nepatogumų buityje. Nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2020 m. žiemos civilinis ieÅ¡kovas nė karto nebuvo pakėlęs vaiko, nes dėl patirto menties lūžio jis apskritai negali kelti jokių sunkių daiktų. Manytina, jog Å¡is įvykis turės neigiamos įtakos tėvo ir vaiko ryÅ¡iui. Nurodo, jog po avarijos liko randų, ketino įsigyti Å¡uniukÄ , ko dėl traumos nepadarė.

Civilinis atsakovas ADB „G.“ nurodė, jog nukentėjusiajam E. P. paskaičiavo bei sutiktų išmokėti 1 665,00 Eur neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sutiktina su civilinio atsakovo argumentais, jog Teismų praktikoje konstatuojama, kad vienas pagrindiniu kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams.

Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 2K-171/2008). Atsižvelgtina, jog E. P. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , patyrė traumÄ , jog iki Å¡iol sunku pakelti rankÄ , jaučia skausmus, atsižvelgtina į patį avarijos pobÅ«dį, nukentėjusysis Å¡oko nuo motociklo, krito ant žemės. Taip pat įvertintina kaltinamojo turtinė padėtis, nusikalstamos veikos pobÅ«dis, jog tai neatsargus nusikaltimas.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). 3 000 Eur ir iÅ¡imtinais atvejais didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteistos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai, tokie, kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgÄ laikÄ , kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, laiko pasekmes (pvz., 2K-44/2008, 2K-382/2008, 2K-423/2008, 2K- 64/2009, 2K-111/2009, 2K-129/2009; 2K-179/2009; 2K-207/2009 ir kt.).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes ir vadovaudamasis CK įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, reikalaujamÄ neturtinę žalÄ mažina ir nukentėjusiajam E. P. iÅ¡ civilinio atsakovo priteisia 1 665,00 Eur neturtinės žalos. Dėl procesinių iÅ¡laidų atlyginimo Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusįjį E. P. baudžiamajame procese atstovavo advokato padėjėjas Karolis Bradauskas ir dėl to nukentėjusysis patyrė 2105,40 Eur iÅ¡laidas už dokumentų ruoÅ¡imÄ bei atstovavimÄ teisme (2 t., b. l. ).

Å ioje byloje dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , todėl kreipėsi į advokatÄ dėl teisinės pagalbos suraÅ¡ant ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį bei dėl atstovavimo bylÄ nagrinėjant teisme. Dėl to, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtis, bylos sudėtingumÄ , byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, įvyko ne vienas teisiamasis posėdis, kaltinamasis nepripažino kaltės, nukentėjusiojo atstovas – advokato padėjėjas dalyvavo teisminiame procese nagrinėjant bylÄ , taip pat į kaltinamojo finansinę padėtį, praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma laikytina proporcinga ir tinkama, todėl nukentėjusiojo E. P. praÅ¡ymas priteisti 2105,40 Eur proceso iÅ¡laidas tenkintinas visiÅ¡kai ir nurodyta 2105,40 Eur suma priteistina nukentėjusiojo E. P. naudai iÅ¡ kaltinamojo S. J.

Bausmės skyrimo klausimai Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės kaltinamajam S. J. skyrimo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui, nulėmęs žalos nukentėjusiojo sveikatai padarymÄ ir turtinės bei neturtinės žalos nukentėjusiajam E. P. padarymÄ ;

į tai, jog nenustatyta kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis S. J. vidurinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, vedęs, sveikas, neįgalumo grupės neturi, duomenų apie jo gydymÄ nuo psichikos/ priklausomybės ligų, byloje nėra, baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 82-83), neteistas, nėra baustas už KET pažeidimus. Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su pačios nusikalstamos veikos aplinkybėmis, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, į duomenis apie kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti 6 mėnesių laisvės apribojimÄ , įpareigojant kaltinamÄ jį S. J. bÅ«ti namuose nuo 9.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje, taikymo klausimo S. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones – kaip konstatuota, jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimÄ , dėl ko įvyko eismo įvykis ir jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata bei dar vieno nukentėjusiojo sugadintas turtas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones) nuo vienerių iki trejų metų tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Teismų praktikoje yra nuosekliai nurodoma, kad tais atvejais, kai padaryta BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, teismai privalo svarstyti klausimÄ dėl nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltininkui. Kaip matyti, kaltinamasis S. J. neteistas, nebuvo baustas už KET pasžeidimus administracine tvarka. Paprastai nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, arba BK 281 straipsnyje nurodytÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam galimam terminui – vieneriems metams, nebūtų proporcinga priemonė. Taigi Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam S. J. neskirtina. Dėl kardomųjų priemonių Ikiteisminio tyrimo metu S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomoji priemonė naikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, teismas,- n u s p r e n d ž i a : S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 9.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis). . Nukentėjusiojo E. P. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti 22 148,45 Eur žalÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo E. P. naudai 2527,04 Eur turtinės ir 1665 Eur neturtinės žalos iÅ¡ civilinio atsakovo – ADB „G.“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, priteisti atlyginti nukentėjusiojo E. P. naudai 2105,40 Eur Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kaltinamojo S. J. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomÄ jÄ priemonę, panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Irma Randakevičienė