2017-04-26 Nr. AB-9297-3-61-3-00747-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-398-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00747-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB BIOGAMI skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB BIOGAMI (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2017 m. kovo 7 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 69SV-75 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarnybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 69SV-75 galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tarnybos tyrimas buvo atliktas dėl dviejų Bendrovės produktų, o veikla sustabdyta dėl visų dešimt produktų. Sprendimo galiojimo sustabdymas nepakenks atsakovo atliktam tyrimui ir / ar galbūt nustatytiems pažeidimams, nes, galiojant atsakovo 2017 m. vasario 8 d. ir 2017 m. vasario 28 d. sprendimams, bus garantuota, kad į rinką nebus tiekiami galbūt nekokybiški produktai. Sprendimo vykdymas sukeltų negrįžtamas pasekmes Bendrovei. Jos veikla neabejotinai bus taip pažeista, kad nebegalės būti atkurta. Neteks visų klientų (užsakovų), kurie perka Bendrovės košytes ir jas platina prekybos tinkluose, neteks viso savo pelno, santykiai su žaliavų tiekėjais nutrūks, reputacija rinkoje bus visiškai sugadinta. Tariami pažeidimai nesusiję su saugumo reikalavimais, tad akivaizdžiai neproporcinga sustabdyti įmonės veiklą dėl pažeidimų, kurie net potencialiai negali sukelti jokios žalos vartotojų sveikatai / gyvybei. Nustojus vykdyti veiklą, jau per kelis mėnesius Bendrovė bus priversta atleisti darbuotojus ir galiausiai bus privesta prie nemokumo ir bankroto būsenų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarties dalimi patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Tarnybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 69SV-75 galiojimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 70 str. 4, 5, 6 d.).

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Nurodė, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti, tačiau šia įstatymu suteikta teise turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, taikyti ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Šie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateikti išaiškinimai aktualūs ir mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) taikytini aiškinant nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas byloje yra kilęs dėl Tarnybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 69SV-75, kuriuo buvo sustabdyta Bendrovės veikla. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, sprendžiant dėl individualaus administracinio akto, kuriuo yra stabdoma juridinio asmens veikla, laikino galiojimo sustabdymo, aktuali aplinkybė, kiek pajamų iš sustabdytos ūkinės veiklos gauna toks juridinis asmuo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2012). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2017 m. kovo 9 d. išplėstinio išrašo su istorija, UAB BIOGAMI įstatų bei Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo Nr. 69M2-4274 matyti, kad UAB BIOGAMI veiklos tikslai ir rūšys yra tik ekologiškų maisto mišinių vaikams gamyba, fasavimas ir prekyba. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad visos pareiškėjo pajamos yra gaunamos išimtinai iš skundžiamu Tarnybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 69SV-75 sustabdytos veiklos vykdymo, taigi yra pagrindas išvadai, kad laikinai nesustabdžius paminėto sprendimo galiojimo pareiškėjui galbūt bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Todėl teismas patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdė Tarnybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 69SV-75 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra susijęs tik su Tarnybos sprendimo sustabdyti UAB BIOGAMI veiklą galiojimo laikinu sustabdymu, t. y. šia teismo nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nedaro įtakos kitų Tarnybos 2017 m. vasario 8 d. bei 2017 m. vasario 28 d. priimtų sprendimų, kuriais dalį UAB BIOGAMI pagamintos produkcijos uždrausta tiekti į rinką, galiojimui ir vykdymui.

III. Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas tinkamai neįvertino interesų pusiausvyros, tai yra būtina sąlyga priimant sprendimą dėl bet kurios reikalavimo užtikrinimo priemonės. Reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo pritaikyta remiantis vienpusiu, išimtinai formaliu motyvu, susijusiu tik su skundžiamo sprendimo poveikiu pareiškėjo veiklai ir iš jos gaunamomis pajamomis. Teismas vertino galimas neigiamas pasekmes pareiškėjui, tačiau visiškai nevertino, kokios neigiamos pasekmės gali atsirasti atsakovui, kitiems subjektams ir visuomenei. Teismas suteikė pareiškėjo interesui nepagrįstą persvarą prieš viešąjį interesą, nenurodydamas jokių tokio sprendimo motyvų.

2. Pareiškėjo veiklos sustabdymas yra būtina ir pagal savo tikslus vienintelė veiksminga priemonė, siekiant išvengti galbūt nekokybiškų ir / ar nesaugių maisto produktų patekimo į rinką. Teismui pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, buvo sukurta tokia situacija, kuomet Tarnyba neturi galimybių efektyviai vykdyti administracinės priežiūros funkciją ir užkirsti kelią galimoms grėsmėms maisto vartotojų interesams. Tarnyba laikosi teisinės pozicijos, kad teismo nutartimi buvo paneigti ūkio subjekto veiklos sustabdymo, kaip administracinio poveikio priemonės, tikslai, dėl kurių ši priemonė įtvirtinta teisės aktuose, nes, pareiškėjui vykdant veiklą esamomis sąlygomis, šios veiklos keliama grėsmė maisto kokybei ir / ar saugai ir toliau išlieka.

Pareiškėjas UAB BIOGAMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Teismas nepažeidė interesų pusiausvyros principo. Neįrodyta, kaip nutartis pažeidžia skundžiamu sprendimu tariamai ginamą viešąjį interesą, taip pat neįrodyta, kad Bendrovės veiklos tęsimas, iki bus išnagrinėta byla, kažkokiu būdu tą viešąjį interesą reikšmingai pažeis.

2. Nutartimi sustabdžius sprendimo galiojimą iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, nekyla jokia grėsmė viešajam interesui. Teismas nutartyje nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, iš esmės pagrindžiančių skundžiamo sprendimo neteisėtumą, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl su sprendimo tariamu teisėtumu susiję atsakovo argumentai laikytini nesusijusiais su nutartimi ir nepatvirtinančiais jos neteisėtumo / nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties dalis reikalavimo užtikrinimo klausimu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą – ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 69SV-75 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ galiojimą.

Tarnybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 69SV-75, nustačius, kad įmonėje nėra visiškai užtikrinamas maisto produktų, skirtų kūdikių ir mažų vaikų mitybai, gamyboje naudojamų žaliavų atsekamumas, t. y. nepateikti Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. vasario 24 d. patikrinimo akte nurodytų žaliavų įsigijimo dokumentai, o gamybos aktuose nėra nurodomi žaliavų tinkamumo vartoti terminai; gamybos metu naudojamos žaliavos, iki kurių tinkamumo vartoti termino pabaigos būna likę 1–3 mėn., tačiau produktui pagal įmonės standartą Nr. ĮST-302712857-01:2012 suteikiamas 12 mėn. tinkamumo vartoti terminas nuo sufasavimo dienos, neatsižvelgiant į žaliavos kokybės, saugos rodiklius ir tinkamumo vartoti terminus, deklaruojamus žaliavų tiekėjų dokumentuose, nors produktus fasuojant nevykdomas joks perdirbimo / apdorojimo būdas, t. y. gautos žaliavos pagal patvirtintas receptūras tiesiog sumaišomos įvairiomis proporcijomis ir gaunami įvairūs mišiniai; vykdomas sandėliavimo ir gamybos patalpose esančių maisto produktų ir žaliavų ozonavimas, neįvertinus ozono įtakos sandėliuojamiems produktams, ozonavimo procedūra nėra aprašyta RVASVT (rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) programoje; produktai yra netinkami žmonėms vartoti, vadovaujantis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. vasario 27 d. tyrimų protokoluose pateiktomis juslinių tyrimų rezultatų vertinimo išvadomis: maisto produkto „Ekologiškos ryžių kruopytės“ (geriausias iki 2017 m. gruodžio 23 d., partijos Nr. 176) skonis neatitiko gamintojo deklaruojamo, t. y. buvo jaučiamas ryžiams nebūdingas kartus skonis, maisto produkto „Ekologiškos grikių kruopytės“ (geriausias iki 2018 m. vasario 21 d., partijos Nr. 221) skonis taip pat neatitiko gamintojo deklaruojamo, t. y. buvo jaučiamas grikiams nebūdingas, sutraukiantis burnos gleivinę, nemalonus, aitrus, liekamasis rūgštus skonis:

UAB BIOGAMI pateiktame 2017 m. vasario 9 d. trūkumų šalinimo plane buvo numatyta iki 2017 m. vasario 3 d. atlikti vidaus dokumentų patikslinimus, tačiau 2017 m. vasario 24 d. atlikus pakartotinį UAB BIOGAMI patikrinimą nustatyta, kad įmonė nesiėmė veiksmų šalinant Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. sausio 20 d. ir 2017 m. vasario 2 d. nustatytus pažeidimus – įmonėje ir toliau nėra visiškai užtikrinamas žaliavų atsekamumas, pildomi neatnaujinti gamybos aktai, buvo nuspręsta sustabdyti UAB BIOGAMI veiklą nuo 2017 m. vasario 28 d. 15.40 val. iki sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot k. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pareiškėjas UAB BIOGAMI prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo iš esmės motyvavo galimomis neigiamomis pasekmėmis Bendrovei, taip sutrikdžius jos veiklą, kad nebegalės būti įmanoma jos atkurti. Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, įvertinęs galimą skundžiamo sprendimo poveikį pareiškėjo veiklai ir iš jos gaunamoms pajamoms, tačiau neanalizavo taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės kitais aspektais. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, savaime nėra pagrindas užtikrinti reikalavimą. Kaip paminėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Šiuo atveju būtina įvertinti pareiškėjo veiklos keliamą grėsmę viešajam interesui. Atsakovas ėmėsi pareiškėjo veiklos tikrinimo reaguodamas į vartotojų skundus. Pareiškėjas gamina maisto produktus, skirtus kūdikiams ir mažiems vaikams – itin jautriai visuomenės grupei. Dėl įmonės veikloje konstatuotų teisės aktų pažeidimų gali kilti pavojus tokio maisto vartotojams. Todėl Bendrovės turtiniai interesai negali nusverti viešojo intereso. Be to, nepateikta prima facie (lot k. iš pirmo žvilgsnio) įrodymų dėl skundo reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumas bus įvertintas nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi, atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi nepagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutarties dalis naikintina, o pareiškėjo prašymas atmestinas (ABTĮ 154 str. 3 p.).

Atskirajame skunde atsakovas pareiškė prašymą dėl išlaidų atlyginimo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas priėmus baigiamąjį teismo aktą dėl ginčo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties dalį panaikinti.

Pareiškėjo UAB BIOGAMI prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė