2024-06-06 Nr. CB-3724-2-52-3-00654-2023-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-2155

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00654-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 27 d. paduotu atsakovės bendrovės „ZV ADV VALTERS GENCS LIMITED“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovės bendrovės „ZV ADV VALTERS GENCS LIMITED“ kasacinis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimas ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei UAB „Vilniaus kapitalas“ iš atsakovės bendrovės „ZV ADV VALTERS GENCS LIMITED“ 15 000 Eur depozitą, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasaciniu skundu atsakovė bendrovė „ZV ADV VALTERS GENCS LIMITED“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 177-179, 185, 263 straipsnius (proceso teisės normas), reglamentuojančius įrodymų vertinimą, sprendimo pagrįstumą ir teisingumą (teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis). Teismai vertino ieškovės UAB „Vilniaus kapitalas“ ir jos vadovės ketinimus įsigyti UAB „E4F Money“ akcijas su Lietuvos banko leidimu (per 6 mėnesių laikotarpį išsaugant veiklos licenciją). Padarydami išvadą, kad licencija UAB „E4F Money“ buvo panaikinta ne dėl to, kad ieškovė nepateikė pranešimo apie siūlomą įsigijimą UAB „E4F Money“, o dėl to, kad UAB „E4F Money“ daugiau kaip 6 mėnesius (20 mėnesių) nesivertė licencine veikla ir įstaiga nėra baigusi IT parengimo įstaigos veiklai darbų, teismai nepagrįstai neatsižvelgė į galiojančias teisės normas ir netinkamai vertino įrodymus. Teismai darė teisės aktams prieštaraujančias išvadas ir nepagrįstai atmetė atsakovės darbuotojo M. Š. paaiškinimus ir kitus įrodymus kaip nepagrįstus, todėl neatskleidė ginčo esmės.

2. M. Š. teigė, kad kol vyksta akcijų perleidimo sandorio svarstymas, Lietuvos Bankas licencijos nenaikina. M. Š. teigimu, atsakovė ieškovės buvo suklaidinta, nes posėdžio su Lietuvos Banku metu M. Š. buvo įsitikinęs, kad ieškovė Lietuvos Bankui pateikė Taisyklių 5 straipsnyje numatytą pranešimą apie akcijų įsigijimą, tačiau posėdžio metu paaiškėjo, kad privalomos formos pranešimas iš pirkėjo nebuvo išsiųstas. Ieškovės UAB „Vilniaus kapitalas“ vadovė J. B.-O. pateikė atsakovei 2022-11-21 elektroniniu parašu pasirašytą pranešimą Lietuvos bankui apie siūlomą įsigijimą (E4F Money, UAB), tačiau šio dokumento ir jo priedų Lietuvos bankui neišsiuntė, atsakovės apie neišsiuntimą neinformavo, todėl atsakovė klaidingai galvojo, kad ieškovė pranešimą Lietuvos Bankui išsiuntė. Šis įrodymas patvirtina, kad tiek ieškovė UAB „Vilniaus kapitalas“, tiek ieškovės akcininkas V. O., tiek ieškovės vadovė J. B.-O. žinojo, kokius dokumentus Lietuvos bankui turi pateikti, tačiau jų Lietuvos bankui neteikė, nors turėjo pakankamai laiko tiek pateikti Lietuvos bankui pranešimą, tiek informuoti atsakovę apie ketinimų pasikeitimą ir derybų nutraukimą.

3. Teismas atmesdamas M. Š. parodymus konstatavo, kad M. Š. yra suinteresuoto bylos baigtimi asmens - atsakovės - darbuotojas ir vien jo parodymai, kad paprastai Lietuvos bankas nenaikina licencijos, jeigu yra gautas pranešimas apie akcininko pasikeitimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad licencija buvo panaikinta būtent dėl ieškovės kaltės. Teismui kilus abejonių dėl M. Š. parodymų šališkumo ar nepakankamumo, teismas turėjo pareigą pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus įrodymus, pasiūlyti apklausti Lietuvos Banko darbuotojus ar pateikti Lietuvos Banko nuomonę, kaip jis elgiasi tais atvejais, kai pateikiamas pranešimas apie akcijų įsigijimą. Ar visais atvejais Lietuvos Bankas naikina licenciją dėl 6 mėnesius nevykdomos veiklos, kai yra derinami akcijų perleidimo sandoriai? Šiuo atveju teismas konstatavo, kad E4F Money veikla buvo nevykdoma 20 mėnesių, tačiau nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad buvo ir kitos priežastys (pateikti pranešimai apie akcijų įsigijimą), dėl kurių licencija nebuvo panaikinta.

4. Visos faktinės aplinkybės rodo tai, kad ieškovė UAB „Vilniaus kapitalas“ ir jos vadovė deklaratyviu pareiškimu Lietuvos bankui tik imitavo ketinimą įsigyti UAB „E4F Money“ akcijas per 6 mėnesių laikotarpį jai išsaugant veiklos licenciją. Priežiūros institucija (Lietuvos bankas) niekada nevertina deklaratyvių pranešimų (pvz., ieškovės akcininko V. O. 2022-11-30 pranešimas Lietuvos bankui). Nėra jokio pagrindo abejoti, kad pasirašydami Depozito sutartį UAB „Vilniaus kapitalas“ ir jos vadovė negalėjo nežinoti, jog šiuo konkrečiu atveju tik įsigyjančio asmens formalios vertinimo procedūros pradėjimas gali sustabdyti elektroninių pinigų įstaigos licencijos atėmimo procesą iš „E4F Money“.

5. Aplinkybę, kad ieškovė nepateikė privalomų dokumentų Lietuvos bankui ir atsakovės apie tai neinformavo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo įvertinti kaip ieškovės ketinimų įsigyti akcijas pasikeitimą ir sąmoningą atsakovės klaidinimą bei vengimą pateikti Lietuvos bankui privalomus dokumentus, kas pagrindžia ieškovės pasikeitusius ketinimus ir nesąžiningas derybas neturint realių ketinimų sudaryti akcijų įsigijimo sutarties (skundo 33-38 punktai). Ieškovės nebendradarbiavimas ir svarbios informacijos nesuteikimas atsakovei apribojo atsakovės galimybę informuoti Lietuvos Banką apie kitą pirkėją ir tokiu būdu išsaugoti licenciją, todėl ieškovė atsakovei padarė žalą. Pradėdama derybas su ieškove, atsakovė tikėjosi, kad nebereikės daryti naujų investicijų į licencijuotos veiklos atnaujinimą ir tikėjosi licenciją išsaugoti akcijų perleidimu ir šio tikslo kryptingai siekė. Šio rezultato pasiekimui ieškovė neatliko visų privalomų veiksmų, nes nepateikė Taisyklių (Pranešimo apie Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimą ir perleidimą teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 03-138) 5 punkte numatyto pranešimo Lietuvos bankui, apie tai neinformavo atsakovės, todėl nebendradarbiavo ir nesąžiningai derėjosi. Todėl nepagrįsta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvada, kad atsakovė tinkamai neįrodė, jog akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, t. y. Lietuvos Bankui neišsiųsto pranešimo apie siūlomą UAB „E4F Money“ įsigijimą, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „E4F Money“ licencijos panaikinimą sąlygojo kalti ieškovės veiksmai.

6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarydami išvadą, kad licencija E4F Money buvo panaikinta ne dėl to, kad ieškovė nepateikė pranešimo apie siūlomą įsigijimą UAB „E4F Money“, o dėl to, kad UAB „E4F Money“ daugiau kaip 6 mėnesius (20 mėnesių) nesivertė licencine veikla ir įstaiga nėra baigusi IT parengimo įstaigos veiklai darbų, nepagrįstai neatsižvelgė į galiojančias teisės normas, todėl neatskleidė ginčo esmės. Ieškovė, tiksliai žinodama, kokius dokumentus, kaip to reikalaujama Taisyklių 5 punkte, privalo pateikti Lietuvos Bankui, šio reikalavimo neįvykdė, nes Lietuvos Bankui nepateikė Taisyklių priede nustatytos formos pranešimo ir jį lydinčių dokumentų. Vietoje to pateikė jokių teisinių pasekmių nesukeliantį ir formos reikalavimų neatitinkantį pranešimą be privalomų priedų, dėl to Lietuvos Bankas ir konstatavo, kad pranešimo apie siūlomą įsigijimą projektas Lietuvos Bankui iki šiol nustatyta tvarka nėra pateiktas ir įsigijimo vertinimas nebuvo pradėtas. Laiku pateikus Taisyklių priede nustatytos formos pranešimą, Lietuvos Bankas būtų svarstęs įsigijimą ir nebūtų panaikinęs licencijos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. B. 338 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. birželio 5 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 409.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė