bd87010d-4b59-4e1b-92b3-8519f0a7a092 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

N U T A R T I S                                                                                                       Civilinė byla Nr.2-2048-896/2013(Proceso Nr. 2-28-3-01569-2013-2)                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 119.1.; 117.2. (S) MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. liepos 29 d.Marijampolė              Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant pareiškėjui J.

K., jo atstovei adv. D.VaÅ¡kelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims B. B., M. P. ir D. L. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, Nustatė: PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad Z. K., gim. 1923-08-08, ir mirusi 1989-10-24, nuosavybės teisėmis nuo 1982-02-12 valdė ir jai nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvarkas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav.; kad J.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po motinos Z. K., mirusios 1989-10-24, mirties, faktiÅ¡kai pradėdamas pavedėtÄ turtÄ valdyti.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas J. K. nurodė, kad tėvas mirė 1982 metais. Tėvas su motina apie 1970-1972 m. buvo pasistatę namÄ su Å«kiniais pastatais. Po tėvo mirties palikimÄ priėmė motina Z. K., tačiau ji jokių dokumentų nesusitvarkė, tik laikė tÄ turtÄ savo nuosavybe ir ten tvarkėsi. Jis pats su Å¡eima į (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav. atsikraustė 1988 m., o kai 1989 m. mirė motina, jis liko tame name gyventi, ten tvarkėsi, mokėjo mokesčius.

Ten gyvena ir dabar. Kartu gyvena jo Å¡eima, ir dar suinteresuotas asmuo D. L., kuris yra jo sÅ«nėnas. Kiti asmenys į palikimÄ nepretenduoja. Ä® VÄ® „Registrų centras“ dėl pastatų įregistravimo kreipėsi žodžiu ir jam buvo paaiÅ¡kinta, kad turi atneÅ¡ti teismo sprendimÄ . Yra kreipęsis VÄ® „Registrų centras“ 1997 m., 1998 m., bet jokio atsakymo negavo.Suinteresuoti asmenys B. B., M. P., D. L. dėl pareiÅ¡kimo neprieÅ¡tarauja. Jie nurodė, kad pareiÅ¡kėjas viskÄ pasakė teisingai.

Po tėvo mirties palikimÄ priėmė jų motina Z. K. ir ji buvo tų pastatų savininkė. Jie turto paveldėtoju po motinos mirties laiko J. K..           Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-02-15 duomenimis P. K. ir Z. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių LR teritorijoje, neturi. Z. K. praÅ¡ymu 1998-12-14 atlikti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav., kadastriniai matavimai ir suteiktas registro Nr. 70/244.

Daiktinės teisė į Å¡iuos statinius neįregistruotos (b.l. 4). Kazlų RÅ«dos savivaldybės notaro biuro notarė R.Miknevičienė raÅ¡tu nurodė, kad P. K. ir Z. K. paveldėjimo bylos nėra pradėtos nuo 2012-03-19, Å¡ių asmenų turto paveldėjimo įpėdiniai į jos biurÄ dėl palikimo nesikreipė, taip pat Å¡ių asmenų turto paveldėjimo bylos jai nėra perduotos kaip nebaigtos, testamentų registro 2013-02-13 duomenimis Å¡ių asmenų palikimo priėmimo faktai Å¡iame registre neįregistruoti (b.l. 5).

Antanavo seniÅ«nijos pažyma patvirtina, kad J. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav. deklaravęs nuo 1989-06-19 (b.l. 6). Z. K. mirė 1989-10-26 (b.l. 7). J. K. moka mokesčius už žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav. (b.l. 9). Namų valdos techninės apskaitos kortelė patvirtina statinių techninius duomenis (b.l. 10-18). Kopijos iÅ¡ Kapsuko rajono Sasnavos apylinkės vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1983-1985 m., 1986-1989 m. Antanavo gyvenvietės Å«kinės knygos matyti, kad gyveno Z.

K., kuri mirė 1989-10-26 (b.l. 19-20). Aktas valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimui patvirtina, kad 1971-12-31 buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, pastatytas P. K., esantis (duomenys neskelbtini), Kapsuko raj. (b.l. 22). J. K. gimė 1954-08-07, tėvai P. K. ir Z. K. (b.l. 23). P. K. mirė 1982-02-11 (b.l. 24). B. K. gimė 1956-09-08, tėvai P. K. ir Z. K. (b.l. 25). A. P. ir M. P. ištuoka įregistruota 1985-09-26 (b.l. 26). A. P. ir M. K. susituokė 1975-04-12 (b.l. 27). K. B. ir B. K. susituokė 1979-10-20 (b.l. 28).

J. K. ir D. G. susituokė 1986-04-05 (b.l. 29). L. K. gimė 1942-09-29, tėvai P. K. ir S. Z. K. (b.l. 30). L. T. L. mirė 1992-05-02 (b.l. 31). D. L. gimė 1972-07-13, tėvai V. L. ir L. – T. L. (b.l. 32).PareiÅ¡kimas paliktinas nenagrinėtu, kadangi pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , nesilaikydamas Å¡ios kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo turi specialiÄ paskirtį ir gali bÅ«ti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms.

Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į VÄ® „Registrų centrÄ â€œ su praÅ¡ymu įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ raÅ¡tu nesikreipė.

Å iuo metu nėra priimtas joks Registro tvarkytojo sprendimas dėl Å¡ių pastatų ir nuosavybės teisių į juos teisinio registravimo ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus. Todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka.Teismas pažymi, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę;

2) pareiÅ¡kėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatÄ , tai jis įgyja nuosavybės teisę į tÄ pastatÄ CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Kadangi pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 str.), tai prieÅ¡ trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktÄ ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 str.). Å iuo atveju vienintelis nuosavybės teisės įrodymas prieÅ¡ trečiuosius asmenis yra vieÅ¡o turto registro duomenys.

Nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimÄ reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Taigi asmuo, teisėtai pastatęs pastatÄ , šį pastatÄ ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 9 p., 13 str.). Todėl bendrosios kompetencijos teismai tokių klausimų nenagrinėja. Tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų atsisakyta įregistruoti nuosavybės teisę, šį atsisakymÄ asmuo gali skųsti administraciniam teismui (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str.).

Jeigu asmuo, teisėtai pastatęs pastatÄ , bet neįregistravęs jo ir nuosavybės teisės į jį, mirÅ¡ta, pastato registracijÄ ir nuosavybės teisę į jį administracine tvarka turi teisę atlikti jo įpėdinis (įpėdiniai). Å iuo atveju įpėdinis (įpėdiniai) turi pateikti Nekilnojamojo turto registrui pažymÄ iÅ¡ notaro biuro apie tai, kad kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, leidimÄ statybai bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, jog jis turi pateikti Registro tvarkytojui tikslesnius duomenys apie visus teisėtai suformuotus pareiÅ¡kėjo namų valdoje esančius ir jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamus daiktus. Nesutikus su VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo priimtu sprendimu, pareiÅ¡kėjas turi teisę paduoti skundÄ dėl Å¡io sprendimo Centriniam registratoriui – valstybės įmonei Registrų centrui. Nesutikus su valstybės įmonės Registrų centro sprendimu, pareiÅ¡kėjas turi teisę paduoti skundÄ dėl Å¡io sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Vilniaus apygardos teismo 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-497-340/09).Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kimas yra dėl dviejų juridinių faktų nustatymo, tačiau jie yra susiję vienas su kitu, t.y. kol nėra nustatytas statinių valdymo nuosavybės teise faktas, nėra galimybės nagrinėti klausimÄ dėl Å¡ių statinių paveldėjimo pradedant faktiÅ¡kai valdyti.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kimas paliktinas nenagrinėtu visa apimtimi.PareiÅ¡kėjas informuotinas, kad paÅ¡alinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ , jis turi teisę vėl kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu bendra tvarka.             Vadovaudamasis CPK 290, 291, 296 str. 1 d. 5 p., 335 str. teismas Nutaria:              PareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtu.             Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Tomas Romeika