2018-05-16 Nr. AB-9798-3-61-3-00832-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-324-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00832-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl teisėjos rašto panaikinimo ir protokolų kopijų pateikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 6 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. 1-190-51/09 ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismą jam pateikti oficialias (su žyma „kopija tikra“, tvirtinusio asmens vardu, pavarde ir parašu) protokolų kopijas (bylos proceso Nr. 1-10-1-30036-2007-4 I tomo lapus 102-142, Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolus ir Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio protokolus).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo E. K. skundą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir skunde išdėstytus argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai, padarė išvadą, kad pareiškėjas skundė Vilniaus apygardos teismo teisėjos veiksmus, atliktus baudžiamajame procese, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Teismas pabrėžė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai nepriskirta vertinti teisėjų procesinių veiksmų nagrinėjant baudžiamąsias bylas, todėl atsisakė priimti skundą.

III. Pareiškėjas E. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą jo skundą nagrinėti.

Pareiškėjas tvirtina, kad skunde suformuluotas jo prašymas nėra susijęs su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu baudžiamojoje byloje. Jo prašymas yra susiję su bylos dokumentų kopijų pateikimu, ši teisė užtikrinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalyje ir 44 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apygardos teismas galbūt neteisėtai sunaikino kai kuriuos protokolus iš jo archyvuotos bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia iš Vilniaus apygardos teismo gauti oficialiai patvirtintas baudžiamosios bylos (proceso Nr. 1-10-1-30036-2007-4) dokumentų (I tomo lapus 102-142) ir Vilnius apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo posėdžių protokolų kopijas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes administracinio teismo kompetencijai nepriskirta vertinti teisėjų procesinių veiksmų nagrinėjant baudžiamąsias bylas.

Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka ir prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. rašto, kuriuo pareiškėjui nurodyta, kad 2012 m. balandžio 23 d. jam buvo išsiųstos visos Baudžiamosios bylos Nr. 1-190-51/2009 kopijos (648 lapai), 2016 m. gegužės 31 d. – Lietuvos apeliacinio teismo posėdžių protokolų kopijos, o, pagal šiuo metu galiojančio Vilniaus apygardos teismo Susipažinimo su bylomis ir jose esančių dokumentų kopijų darymo tvarkos aprašo 29 punktą, teismas nesiunčia baudžiamosios bylos kopijų nuteistiesiems į jų bausmės atlikimo vietą, yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra susijusios su viešojo administravimo sritimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jo skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė