2016-01-27 Nr. AB-2241-3-65-3-00443-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-13-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00443-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M. dėl sprendimo dalies, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kadastro duomenų panaikinimo priėmimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo D. M.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Panevėžio skyriaus vedėjos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 23SK-(14.23.110.)-244 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ dalį, tai yra 2 punktą dėl patvirtinto žemės sklypo (projektinis Nr. 9-1), kurio plotas 4,1668 ha, kadastro duomenų (toliau – ir Sprendimas); panaikinti 2010 m. gegužės 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (toliau – ir Aktas), panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., kadastro duomenis, atnaujinti terminą administraciniam aktui panaikinti, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas skundžia atsakovo sprendimą dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų tvirtinimo, priimtą 2012 m. gegužės 28 d., taip pat reiškia reikalavimus dėl 2010 m. gegužės 3 d. D. M. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir D. M. žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo, ir darė išvadą, kad šiuo atveju skundo padavimui yra taikomos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde suformuluotame prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodė, jog 2015 m. gegužės 19 d. jis su ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo D. M., kuri 2015 m. rugsėjo 8 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, o pareiškėjas iš atsakovo pateiktų dokumentų pastebėjo, kad galimai buvo pažeisti kadastrinių matavimų reikalavimai. Pareiškėjo atstovas 2015 m. spalio 7 d. susipažino su atsakovo žemės grąžinimo byla ir jam tapo aišku, kad matuojant D. M. žemės sklypą yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Todėl buvo parengtas ir 2015 m. lapkričio 9 d. Panevėžio apygardos teismui pateiktas patikslintas ieškinys, prašant panaikinti geodezinius matavimus, tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį. Apygardos teismo nutartį pareiškėjas gavo 2015 m. lapkričio 13 d.

Teismas pažymėjo, kad skunde nurodytos aplinkybės, teismo išreikalauti ir termino skundui paduoti atnaujinimo klausimo išsprendimui prie skundo pridėti Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-577-755/2015 dokumentai patvirtina reikšmingus termino skundui paduoti skaičiavimui faktus, ir nustatė, kad 2015 m. gegužės mėnesį pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų apie D. M. žemės sklypą ir jo formavimą, o 2015 m. birželio 19 d. Tarnybos Panevėžio skyriui pateikus atsiliepimą į pareiškėjo ieškinį, Panevėžio apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-577-755/2015 jau buvo visi duomenys, būtini parengti skundui dėl 2012 m. gegužės 28 d. Tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjos sprendimo Nr.23SK-(14.23.110.)-244 dalies; 2010 m. gegužės 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo. Be to, 2015 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas atsakovės D. M. atsiliepimas į pareiškėjo ieškinį su pridėtais dokumentais, kuris kartu su priedais pareiškėjui išsiųstas 2015 m. rugsėjo 10 dieną. Kartu su kitais prie atsiliepimo pridėtais dokumentais, D. M. Panevėžio apygardos teismui pateikė 2012 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su visais žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo bei nuosavybės teise patvirtinančiais duomenimis. Taip pat civilinėje byloje kartu su D. M. atsiliepimu buvo pateikta Žemės sklypo kadastro duomenų byla, tarp kurios dokumentų buvo pareiškėjo Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundžiamas 2010 m. gegužės 3 d. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas.

Teismas konstatavo, kad aptarti faktai įrodo, jog 2015 m. gegužės - rugsėjo mėnesiais pareiškėjui ne tik buvo žinomos Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduotu skundu ginčijamus aktus priėmusios institucijos, aktų priėmimo datos, kiti rekvizitai, aktų turinys, kas sudarė pakankamą pagrindą pareiškėjui apsispręsti dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, bet pareiškėjas jau buvo gavęs visų Panevėžio apygardos administraciniame teisme skundžiamų aktų: Sprendimo, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. Todėl nei jam, nei jo atstovui nebereikėjo dėl susipažinimo su šiais dokumentais 2015 m. spalio 7 d. papildomai kreiptis į Tarnybos Panevėžio skyrių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, kuriam atstovavo teisininkas – advokato padėjėjas, vėliausiai iki 2015 m. rugsėjo 16 d. neginčijamai sužinojo apie visų skundžiamų aktų priėmimą ir jų turinį. Tačiau skundą dėl aktų panaikinimo Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėjas padavė tik 2015 m. lapkričio 16 dieną. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad tik D. M. pateikus dokumentus teismui, jis pastebėjo, jog Tarnybos Panevėžio skyrius galimai pažeidė kadastrinių matavimų įstatymo nuostatas, o 2015 m. spalio 7 d. nuvykus susipažinti su žemės grąžinimo byla, pastebėjo grubius pažeidimus formuojant žemės sklypą, todėl, pareiškėjo manymu, mėnesio terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, 2015 m. lapkričio 9 d. pateikė patikslintą ieškinį Panevėžio apygardos teismui, kurį teismas atsisakė priimti, o pareiškėjas apie tai sužinojo 2015 m. lapkričio 13 dieną.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau – ir LVAT) praktiką ir darė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms ginti, tačiau nebuvo suinteresuotas operatyviai gauti reikiamą informaciją ir duomenis apie skundžiamus aktus. Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-577-755/2015 gavęs visus skundžiamus aktus ir duomenis, pareiškėjas ir toliau nesirūpino savalaikiai su skundu kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Rinkimas duomenų, kurių trūkumu pareiškėjas teisina savo delsimą kreiptis į teismą, teismo vertinimu, priklausė tik nuo paties pareiškėjo valios, bet nebuvo objektyviai būtinas. Net ir Panevėžio apygardos teismui patikslintą ieškinį pareiškėjas pateikė tik 2015 m. lapkričio 9 d., tai yra praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo visų duomenų apie skundžiamus aktus gavimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas naudojosi advokato padėjėjo pagalba. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, o delsimas ginti savo galimai pažeistas teises buvo susijęs tik su paties pareiškėjo valia. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija daugiau kaip prieš tris-penkis metus priimtus administracinius aktus, ir pabrėžė, kad įstatymas nesuteikia asmenims galimybės neapibrėžtą laiko tarpą ginčyti priimtus administracinius aktus, tokiu būdu pažeidžiant teisinių santykių stabilumą ir įtvirtinant jų neapibrėžtumą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti, o teismui atmetus prašymą jį atnaujinti, skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

II. Pareiškėjas R. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos priimtas teisės aktas ir trečiojo suinteresuoto asmens padarytas teisės pažeidimas yra tęstinis, nes sklypo kadastriniai matavimai atlikti taip, kad pareiškėjas negali patekti prie savo paveldėtos sodybos, todėl pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalį ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti prasideda kiekvieną naują pažeidimo dieną. Pareiškėjo manymu, teismo nutartis naikintina, nes pažeidžia jo teisę į nuosavybę, esminius teisės principus. Pareiškėjo manymu, byla baigtina taikos sutartimi. Pareiškėjas nurodo, kad apie pažeistas teises sužinojo bylinėjimosi eigoje. Tik išanalizavus teisės pažeidimą, įvertinus visus dokumentus, padarius teisinę analizę, vadovaujantis teisės principais, buvo kreiptasi į apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas daro išvadą, kad terminas atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo R. S. skundą atsisakyta priimti, kadangi yra praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė prašymą jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu tada, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti apie administracinį aktą ir jo turinį. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją, priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamos Tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 23SK-(14.23.110.)-244 dalies, Tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjas patvirtino pagal valstybės įmonės Valstybės turto fondo Panevėžio filialo matininko 2011 m. rugpjūčio 22 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamosios šio sprendimo dalys – be kita ko, žemės sklypo (projektinis Nr. 9-1), kurio plotas 4,1668 ha, kadastro duomenis. Iš pareiškėjo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-577-755/2015 matyti, kad R. S. žinojo apie tai, jog 2010 m. gegužės 3 d. Valstybės žemės fondo Panevėžio filialas pamatavo 41668 kv. m žemės sklypą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas ieškinyje nurodė pakankamai išsamius duomenis apie D. M. priklausančio žemės sklypo ribų parodymo vietoje aplinkybes, jos sklypo plano rengimą, tikrinimą, derinimą, o iš prie ieškinio pridėto D. M. žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo ribos 2012 m. liepos 24 d. yra pažymėtos kadastro žemėlapyje. Tarnybos Panevėžio skyrius prie atsiliepimo į pareiškėjo ieškinį minėtoje civilinėje byloje pridėjo šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamą Tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 23SK-(14.23.110.)-244 kopiją. Įvertinusi civilinėje Nr. 2-577-755/2015 esančius duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad pareiškėjas jau kreipdamasis į Panevėžio apygardos teismą 2015 m. gegužės 18 d. ieškiniu turėjo pakankamai duomenų apie D. M. žemės sklypą, jo formavimą, o Panevėžio apygardos teisme 2015 m. birželio 9 d. ir 2015 m. birželio 19 d. gavus atitinkamai D. M. ir Tarnybos Panevėžio skyriaus atsiliepimus į pareiškėjo ieškinį, pareiškėjas turėjo žinoti apie šioje administracinėje byloje skundžiamus aktus ir jų turinį. Pareiškėjas skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė tik 2015 m. lapkričio 16 d., t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).

Šiuo atveju pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis – sužinojus apie pažeistas teises, reikėjo įvertinti visus dokumentus, padaryti jų teisinę analizę, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, taigi ir svarbia termino praleidimo priežastimi. Kaip minėta, jau 2015 m. gegužės mėnesį ieškiniu kreipdamasis į Panevėžio apygardos teismą, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų apie šioje byloje skundžiamus aktus. Civilinėje byloje šalims pateikus atsiliepimus į pareiškėjo ieškinį, pareiškėjas vėliausiai iki 2015 m. rugsėjo 19 d. sužinojo apie visų skundžiamų aktų priėmimo laiką, jų turinį, gavo visų šioje administracinėje byloje ginčijamų aktų nuorašus. Pareiškėjas skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2015 m. lapkričio 16 dieną. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, pareiškėjui turint pakankamai duomenų apie galimą jo teisių pažeidimą, pareiškėjo 2015 m. spalio 7 d. vykimas susipažinti su žemės grąžinimo byla nebuvo objektyviai būtinas. Tokia aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą paduoti skundą apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl laiku ir tinkamai nesikreipė į teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo delsimas rodo jo paties subjektyvų pasirinktą elgesio modelį. Pažymėtina ir tai, kad nors administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011), nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi advokato padėjėjo pagalba. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą praleidus skundo padavimo terminą ir teismui jo neatnaujinus (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas