bd82e18a-70b4-4bec-9c2f-557bedd564d1 · Regionų administracinis teismas

?S P R E N D I M A SAdministracinė byla Nr. I1-346-505/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01809-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1.;57.6. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 26 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. M., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. M. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 26 085 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat priteisti procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–5), paaiÅ¡kinime (b. l. 10–12) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis nuo 2014 metų pabaigos buvo kalinamas Kybartų pataisos namuose, kuriuose visÄ laikÄ dirbo, ir tai buvo ne tik jo teisė, bet ir privilegija.

Pažymėjo, jog 2019 m. rugpjūčio 12 d. ryte į jo darbo vietÄ atėję Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigÅ«nai nurodė eiti susipažinti su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nutarimu dėl perkėlimo į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių, todėl jis po trijų valandų buvo iÅ¡gabentas į Å¡iÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ , kurioje darbo neturėjo. Mano, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėta veika pažeidė jo teisę atlikti paskirtÄ bausmę vienoje kalinimo įstaigoje.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, taip buvo pažeista jo teisė į darbÄ nepaisant Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų – nepateikus raÅ¡ytinio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ , neįforminus darbo sutarties nutraukimo raÅ¡tu, neatsiskaičius už iÅ¡dirbtÄ laikÄ , neiÅ¡mokėjus kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, neiÅ¡mokėjus iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, todėl jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teigė, kad už paskutinius 36 mėnesius darbdavys – Kybartų pataisos namai ir vėliau jo teisių perėmėjas Marijampolės pataisos namai nemokėjo jam užmokesčio už iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio bei valstybinių Å¡venčių dienomis, neiÅ¡leisdavo kasmetinių privalomųjų atostogų, taip pat nemokėjo kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip padarydami jam turtinę ir neturtinę žalÄ .

Mano, jog darbdavys jam per paskutinius 36 mėnesius neiÅ¡mokėjo 4 kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat 37 darbo užmokesčių už iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius ir darbÄ poilsio bei valstybinių Å¡venčių dienomis bei neteisėtai perveždamas jį į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ neiÅ¡mokėjo jam 6 darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, be to, laiku neinformavo apie darbo sutarties nutraukimÄ , todėl jam neteisėtai neiÅ¡mokėta suma yra ne mažesnė kaip 26 085 Eur.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, jam padaryta 10 000 Eur neturtinė žala yra adekvati jo patirtiems iÅ¡gyvenimams, kuriuos sukėlė jo teisių pažeidimai – žmogiÅ¡kojo orumo pažeminimas ignoruojant jo teises, nemokant darbo užmokesčio, traktuojant jį beteisiu vergu. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 30–33). PaaiÅ¡kino, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje pareiÅ¡kėjui, atsižvelgiant į jo praÅ¡ymus, visada bÅ«davo suteikiamas darbas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 2019 m. spalio 30 d. pažymoje apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį Nr. 93/12-K132 nurodyta, kokias pajamas pareiÅ¡kėjas gaudavo dirbdamas, todėl akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai apie tai, kad jis negaudavo darbo užmokesčio, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas buvo pervežamas tolesniam bausmės atlikimui į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ ir tai yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ darbo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje.

Teigė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXIV skyriuje yra nustatyta dirbančių nuteistųjų atostogų suteikimo tvarka, tačiau Å¡iose nuostatose nėra numatytas atostoginių mokestis nuteistiesiems. Taip pat pareiÅ¡kėjo asmens byloje nėra jokių praÅ¡ymų dėl atostogų suteikimo. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai dėl darbo užmokesčio nemokėjimo neatitinka tikrovės ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ .

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas, atsižvelgiant į jo praÅ¡ymus, buvo įdarbintas skalbėju, batsiuviu ir siuvėju, taip pat pareiÅ¡kėjui buvo mokamas atlyginimas, todėl mano, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius veikė tinkamai ir teisėtai pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo skundas negali bÅ«ti tenkinamas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 17–19).

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nurodyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, kurioje nustatyta, jog viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigÅ«nų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami atitinkamÄ bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui.

Å is skundÄ turi iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Taip pat nurodyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas su 2019 m. rugsėjo 25 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl to, kad negali patekti pas stomatologÄ ir susitvarkyti dantų, taip pat prašė jį perkelti į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iÄ jį sektorių, kur galėtų dirbti, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis pareiÅ¡kėjo skundas buvo persiųstas pagal kompetencijÄ nagrinėti į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas dėl nesumokėto darbo užmokesčio bei kitų darbo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nesikreipė, taip pat nesikreipė ir dėl nesuteikiamo darbo PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiÅ¡kėjas tik subjektyviai pagrindė praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kuo grindė praÅ¡omos sumos apskaičiavimÄ , skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi bÅ«ti laikomi pagrindžiančiais turtinį reikalavimÄ .

Atsižvelgdamas į tai, atsakovės atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) Kybartų sektoriuje (Kybartų pataisos namai (toliau – ir Kybartų PN) pasibaigė po reorganizavimo nuo 2019 m. balandžio 1 d., juos prijungus prie Marijampolės PN, kurie perėmė visas Kybartų PN teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d.

įsakymo Nr. 1R-253 1.1 papunktis ir Å¡iuo įsakymu patvirtinto Kybartų PN reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o 5 punktas) Kybartų PN direktoriaus 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1/16-13 nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. sausio 23 d. dirbo 0,5 etato skalbėju (b. l. 34, 36), Kybartų PN direktoriaus 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1/16-49 nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. dirbo skalbėju 1,0 etato (b. l. 39, 41) ir Kybartų PN direktoriaus 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1/16-171 nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. dirbo 0,5 etato siuvėju ir 0,5 etato batsiuviu (b. l. 41, 44).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ . ReikalavimÄ atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neteisėtų veiksmų pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas – nepateikus raÅ¡ytinio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ , neįforminus darbo sutarties nutraukimo raÅ¡tu, neatsiskaičius už iÅ¡dirbtÄ laikÄ , neiÅ¡mokėjus kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, neiÅ¡mokėjus iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, taip pat už paskutinius 36 mėnesius nemokant jam užmokesčio už iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio bei valstybinių Å¡venčių dienomis, neiÅ¡leidžiant kasmetinių privalomųjų atostogų, taip pat iÅ¡ veiksmų atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris neteisėta veika perkėlė jį iÅ¡ vienos įkalinimo įstaigos į kitÄ , t. y. pažeidė jo teisę atlikti paskirtÄ bausmę vienoje įkalinimo įstaigoje.

Å iais veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, pareiÅ¡kėjas teigė dėl to patyręs iÅ¡gyvenimų, žmogiÅ¡kojo orumo pažeminimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – ir Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 485 straipsnis).

Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aptariamo straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sÄ voka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ terminas „aktas“ reiÅ¡kia ir veiksmÄ , kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ bÅ«tina nustatyti, kad Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas arba Å¡ių institucijų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ grindžia neteisėtais Kalėjimų departamento veiksmais perkeliant jį iÅ¡ Marijampolės PN Kybartų sektoriaus į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių, t. y. pažeidžiant jo teisę atlikti paskirtÄ bausmę vienoje kalinimo įstaigoje. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsniu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 3.2 papunkčiu ir atsižvelgiant į Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, planÄ , patvirtintÄ Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 (toliau – Planas), Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu buvo perkeltas iÅ¡ Marijampolės PN į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ , siekiant palengvinti jo socialinę reabilitacijÄ ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ bei užtikrinti veiksmingesnę jo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ (b. l. 67–68).

PerkėlimÄ iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo BVK 69 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ arba kitais Å¡iame Kodekse nustatytais atvejais.

BVK 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios grupės sÄ lygomis atliekantys nuteistieji gali bÅ«ti perkelti į atvirÄ kolonijÄ , jeigu jie atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:

1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;

2) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;

3) nebuvo perkelti iÅ¡ atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės pažeidimų. BVK 69 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal Å¡io straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , taip pat perkėlimo į atvirÄ kolonijÄ ir pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Taigi nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ nėra nuobauda ar kitoks jo teisių suvaržymas, tai organizacinė priemonė, padedanti užtikrinti pataisos įstaigos veiklÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog skunde pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nesutinka su nauja ir galiojančia BVK 69 straipsnio redakcija, kuria Kalėjimų departamentas vadovavosi priimdamas NutarimÄ , ir cituoja jau negaliojančiÄ BVK redakcijÄ , tačiau teismui nekyla abejonių dėl galiojančios nuostatos (įstatymo) konstitucingumo.

Pažymėtina, kad galimybė nuteistÄ jį perkelti į kitÄ kalinimo įstaigÄ (esant BVK nurodytoms sÄ lygoms) egzistavo ir ankstesnėse BVK redakcijose. Pagal ApraÅ¡o 3.2 papunktį, nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ leidžiama perkelti, jeigu nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ reikalingas siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ .

Pabrėžtina, kad savo esme nuteistųjų perkėlimas į kitÄ pataisos įstaigÄ tęsti bausmės atlikimo yra organizacinė priemonė, taikoma siekiant užtikrinti pataisos įstaigų tikslų įgyvendinimÄ . Kalėjimų departamento direktorius turi įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais suteiktÄ diskrecijos teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BVK 69 straipsnyje įtvirtinta galimybė bÅ«ti perkeltam iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės turi bÅ«ti motyvuota.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu buvo perkeltas iÅ¡ Marijampolės PN į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ siekiant palengvinti jo socialinę reabilitacijÄ ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ bei užtikrinti veiksmingesnę jo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo perkėlimas iÅ¡ vienų pataisos namų į kitus tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo atliktas kompetentingų subjektų ir laikantis pagrindinių procedÅ«rų bei taisyklių, kurias numato BVK 69 straipsnis, ApraÅ¡o 3.2 papunktis ir Planas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo, nuteistojo, teisių pažeidimo atmestini.

IÅ¡aiÅ¡kintina, kad jeigu pareiÅ¡kėjas mano, jog jo teises pažeidė įkalinimo įstaiga, į kuriÄ jis buvo perkeltas (PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija), jis turi teisę teikti skundÄ dėl neteisėtų jos veiksmų (darbo neužtikrinimo ar pan.). Jeigu pareiÅ¡kėjas manė, jog Nutarimas yra neteisėtas, jis galėjo jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog pačiame Nutarime yra nurodyta jo apskundimo tvarka (b. l. 67). Aplinkybes, kodėl pareiÅ¡kėjas, jo manymu, negalėjo bÅ«ti perkeltas į kitÄ Ä¯staigÄ , jis privalėjo iÅ¡dėstyti skųsdamas NutarimÄ dėl perkėlimo.

Å iuo atveju, kaip minėta, teismas neabejoja nei administracinio akto priėmimo pagrindu (BVK 69 straipsnio konstitucingumu), nei turi pagrindo abejoti administracinio akto teisėtumu. Taigi, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismas nenustatė, kokius neteisėtus veiksmus atliko Kalėjimų departamentas. Nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat pareiÅ¡kėjas turtinę bei neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neteisėtų veiksmų pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas – nepateikus raÅ¡ytinio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ , neįforminus darbo sutarties nutraukimo raÅ¡tu, neatsiskaičius už iÅ¡dirbtÄ laikÄ , neiÅ¡mokėjus kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, neiÅ¡mokėjus iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, taip pat už paskutinius 36 mėnesius nemokant jam užmokesčio už iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio bei valstybinių Å¡venčių dienomis, neiÅ¡leidžiant kasmetinių privalomųjų atostogų.

Nors pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti žalÄ grindžia pirmiausia tuo, kad, jo nuomone, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos, nepateikus raÅ¡ytinio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ , neįforminus darbo sutarties nutraukimo raÅ¡tu, nemokant minimalios mėnesinės algos, tačiau teismas pažymi, kad DK nuostatos dirbantiems nuteistiesiems netaikytinos. Nuteistųjų, įtrauktų į apmokamus darbus, darbo santykiai grindžiami ne asmens teisės į darbÄ realizavimu ir darbo sutarties Å¡alių laisvės principais, o vykdomi siekiant pagrindinio tikslo – darbo, kaip nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės (BVK 111 straipsnis).

BVK 125 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Nuteistųjų darbo sÄ lygas reglamentuoja BVK 128 straipsnis, o jų darbo apmokėjimo klausimus – BVK 131 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – Darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as) detaliai reglamentuoja nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkÄ .

Taigi, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, įtrauktų į apmokamus darbus, apmokėjimo už darbÄ teisiniai santykiai reglamentuojami ne DK nuostatomis, darbo sutartys su nuteistaisiais, įtrauktais į apmokamus darbus, nesudaromos, taigi, ir nenutraukiamos, todėl atmestini pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad Marijampolės PN pareiÅ¡kėjui turėjo taikyti DK nuostatas ir, atitinkamai, pateikti raÅ¡ytinį įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ (darbo sutartis, kaip minėta, net neturėjo bÅ«ti sudaryta ir nebuvo sudaryta), įforminti darbo sutarties nutraukimÄ raÅ¡tu, taip pat jam mokėti ne mažesnę nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas mano, jog aptarta Darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka, pagal kuriÄ taikant koeficientus apskaičiuojamas mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalusis atlygis, neužtikrina teisingo apmokėjimo nuteistiesiems. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad dirbantiems nuteistiesiems turi bÅ«ti mokamas teisingas atlygis už darbÄ . Tačiau nėra pagrindo spręsti, kad nuteistiesiems mokant mažesnį nei Vyriausybės nustatytÄ minimalųjį atlygį pažeidžiamas teisingo atlyginimo už darbÄ principas.

Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, padėtis yra skirtinga, nei laisvėje esančių asmenų, jie yra iÅ¡laikomi valstybės, todėl nepatiria gyvenamosios vietos, komunalinių mokesčių iÅ¡laidų ir kt. Nuteistųjų darbas tiek BVK, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įvardijamas kaip pagrindinė nuteistųjų asmenų pataisos ir socializacijos priemonė. Darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡e numatyta galimybė nuteistiesiems apskaičiuojant mokėtinÄ darbo užmokestį atsižvelgti į darbo rezultatus (jei juos galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais), dirbtÄ darbo laikÄ (jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais), darbo kokybę, pareigybei keliamus reikalavimus.

Todėl, kaip yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta Darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡e, nepažeidžia teisingo atlyginimo už nuteistųjų dirbtÄ darbÄ principo ir sudaro prielaidas kaliniams už darbÄ mokėti teisingÄ atlyginimÄ . Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, teismas vertina, kad darbo užmokestis pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuotas laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos ir tai nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad atleidus jį iÅ¡ darbo su juo nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta, tačiau iÅ¡ į bylÄ pateiktos 2019 m. spalio 30 d. pažymos Nr. 93/12-K132 apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 47–48) matyti, kad pagal pareiÅ¡kėjo dirbtÄ laikÄ , t. y. valandų ir dienų per mėnesį skaičių, buvo visada apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas jam priklausantis darbo užmokestis, taip pat ir už paskutinį jo dirbtÄ 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kurį jis dirbo tik 11 darbo dienų (86 valandas), todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas akcentavo, jog už paskutinius 36 mėnesius nebuvo mokamas jam užmokestis už iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio bei valstybinių Å¡venčių dienomis, taip pat nebuvo iÅ¡leidžiamas kasmetinių privalomųjų atostogų. BVK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aÅ¡tuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžiÄ ir pabaigÄ nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis Å¡io Kodekso 117 straipsnio nuostatomis.

Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali bÅ«ti skiriami dirbti Å¡venčių ir poilsio dienomis, iÅ¡skyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sÄ lygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ .

Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 straipsnio 2–3 dalys). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 1 d.) 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusi teisės akto redakcija papildomai įtvirtino, kad apskaitos žiniaraščiuose turi bÅ«ti atskirai nurodoma virÅ¡valandinių darbų trukmė, dirbto darbo laiko trukmė poilsio ir Å¡venčių dienomis, naktį bei nukrypimai nuo normalių darbo sÄ lygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojusioje teisės akto redakcijoje numatyta, jog darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu (DK 120 straipsnio 3 dalis). Iš byloje pateiktų pareiškėjo dirbto darbo laiko laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. darbdavio patvirtintos formos apskaitos žiniaraščių matyti, jog pareiškėjas viršvalandinio darbo nedirbo, t. y. faktiškai dirbtų viršvalandžių per mėnesį skiltyje valandų skaičius nenurodytas (b. l. 102–137).

Teismas pažymi, kad nors iÅ¡ minėtų dokumentų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas kai kuriomis savaitės dienomis dirbo 8,25 val. per dienÄ , tačiau taikant suminę darbo laiko apskaitÄ viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma buvo įvykdoma per apskaitinį laikotarpį tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad nebuvo mokamas jam užmokestis už iÅ¡dirbtus virÅ¡valandžius, yra nepagrįsti. Taip pat atmestini ir pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam nebuvo mokama už darbÄ poilsio bei valstybinių Å¡venčių dienomis, kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 102–137) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nedirbo nei poilsio, nei valstybinių Å¡venčių dienomis.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas, kad jis nebuvo iÅ¡leidžiamas kasmetinių privalomųjų atostogų, taip pat darbdavys jam neiÅ¡mokėjo kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas. BVK 13 straipsnio 1 dalis numato, jog atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sÄ lygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dienų nemokamas atostogas per vienerius metus.

Å ios atostogos įskaitomos į bausmės atlikimo laikÄ . Å io straipsnio 1 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų. Atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Prie atostogų gali bÅ«ti pridedamas Å¡io Kodekso 128 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikas, bet ne daugiau kaip penkios kalendorinės dienos (BVK 130 straipsnio 4 dalis). Atostogų suteikimo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 130 straipsnio 5 dalis), kurių 149 punkte nustatyta, kad atostogos gali bÅ«ti suteikiamos nuteistojo pageidavimu.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų Nuteistųjų asmenų įdarbinimo, darbo laiko apskaitos, atostogų suteikimo ir atleidimo iÅ¡ darbo tvarkų, patvirtintų Pataisos įstaigos direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 7-10/244 (b. l. 79), Pataisos įstaigos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1/16-292 (b. l.

76) ir Pataisos įstaigos direktoriaus 2018 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1/10-219 (b. l. 73), matyti, kad, pagal įvardytų taisyklių 23 punktÄ , dirbančiam nuteistajam atostogos gali bÅ«ti suteikiamos vadovaujantis BVK 130 straipsniu, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 24 skyriumi ir kitais teisės aktais. Nuteistasis prieÅ¡ 3 darbo dienas informuoja administracijos atstovÄ , kuriam pavaldus yra, bei raÅ¡o praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo, nurodydamas pageidaujamÄ atostogų laikotarpį, ir įteikia praÅ¡ymÄ (24 punktas).

Marijampolės PN atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjo byloje nebuvo rasta praÅ¡ymų dėl atostogų suteikimo, pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad bausmės atlikimo metu jis kreipėsi į įstaigos administracijÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo, taip pat nepateikė duomenų, kad Å¡i institucija bÅ«tų atsisakiusi Å¡ias atostogas suteikti. Taigi, pareiÅ¡kėjui nesikreipus (pagal teisinį reglamentavimÄ bÅ«tinas nuteistojo pageidavimas) į Marijampolės PN administracijÄ dėl atostogų suteikimo, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , todėl tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Kaip minėta, BVK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta nuteistųjų teisė tik į nemokamas atostogas. Taigi, už nepanaudotas tokias nemokamas atostogas apmokama neturi bÅ«ti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam neiÅ¡mokėjo kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, neturi pagrindo. Nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas ir dėl to, kad jam nebuvo iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė iÅ¡moka, tačiau teismas dar kartÄ pažymi, kad nuteistųjų darbÄ reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus II skirsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“.

Nuteistųjų darbo režimÄ reglamentuojančios BVK nuostatos nenumato teisės į iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ nuteistiesiems, todėl, nenustačius atsakovės atstovo veiksmuose neteisėtumo, Å¡i pareiÅ¡kėjo argumentų dalis atmestina kaip nepagrįsta. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovų neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nenustatyti, o tai reiÅ¡kia, kad neįrodyta esminė vieÅ¡osios atsakomybės (CK 6.271 str.) sÄ lyga. Konstatavus, kad valdžios institucijų neteisėti veiksmai nenustatyti, nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų aptarinėjimas neturi teisinės prasmės. Kaip minėta, nenustačius bent vienos CK 6.271 straipsnyje numatytos civilinės atsakomybės sÄ lygos, vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 26 085 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei procesines palÅ«kanas netenkintini kaip nepagrįsti (ABTÄ® 56 straipsnis).

PareiÅ¡kėjas skunde prašė priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė tokių iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas jo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė