2020-01-08 Nr. AB-569-2-68-3-24186-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-21-525/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24186-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovams savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimų atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimtas V. Š. (toliau – ir pareiškėjos) skundas, kuriuo pareiškėja prašė pripažinti, kad terminas pateikti iki 2017 m. gegužės 1 d. savivaldybės įmonei (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formą FR0001 buvo praleistas dėl svarbių, nepriklausančių nuo pareiškėjos priežasčių ir atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą, panaikinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 1.35-17/2454 dėl išbraukimo pareiškėjos V. Š. iš asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašo, ir atkurti iki teisės pažeidimo padėtį – įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atlikti veiksmus – įtraukti V. Š. į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste sąrašą, ir atstatyti jos eilės numerį (duomenys neskelbtini) (pastarasis reikalavimas teismo posėdyje suformuluotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 8 d. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo. Apeliaciniame skunde pareiškėja, be kita ko, prašė pripažinti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos nepriklausiusių priežasčių, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius (toliau – ir Tarnyba) tik 2019 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą dėl jos 2019 m. spalio 15 d. pateikto prašymo Tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. Š. 2019 m. lapkričio 8 d. apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad šio pobūdžio bylose apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju ginčo nebuvo, jog apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja dalyvavo paskelbiant skundžiamą sprendimą, t. y. tikrai sužinojo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą tą pačią dieną, kad į Tarnybą kreipėsi tik po daugiau nei 10 dienų, t. y. 2019 m. spalio 15 d., kad tikrai galėjo operatyviau imtis priemonių skųsti teismo sprendimą, kad apeliacinis skundas paduotas tik 2019 m. lapkričio 8 d., sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes pareiškėja savo teisių negynė tinkamai. Vien tai, jog sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo priimtas 2019 m. lapkričio 5 d., t. y. Tarnybai žinant, kad terminas skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3326-815/2019 praleistas, teismo vertinimu, nesudarė jokio teisinio pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti – pats pareiškėjos nesavalaikis kreipimasis į Tarnybą ir sudarė tokias aplinkybes, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti.

Pabrėžęs, kad pareiškėja nepateikė jokios informacijos teismui, jog ketina skųsti teismo sprendimą, teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminas iki 2019 m. lapkričio 4 d. buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių ir nepriklausančių nuo pareiškėjos V. Š. priežasčių, atnaujinti nežymiai praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir šį apeliacinį skundą priimti.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir aiškino faktines apeliacinio skundo pateikimo praleidimo termino aplinkybes, nesutinka su teismo išvadomis, kad ji netinkamai gynė savo teises ir ne laiku kreipėsi į Tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Nuo bylos iškėlimo bendrosios kompetencijos teisme, visose teismų instancijose ir šioje išnagrinėtoje byloje pareiškėja dėjo visas įmanomas pastangas apginti savo pažeistas teisės, t. y. esant poreikiui kreipėsi į Tarnybą dėl teisinės pagalbos jai suteikimo ir ši institucija visada suteikdavo jai teisinę pagalbą tinkamu laiku. Pareiškėja prašymą Tarnybai pateikė 2019 m. spalio 15 d., t. y. dar likus 20 dienų iki pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo termino pabaigos, savo prašyme nurodė, kad pagalba reikalinga Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimui apskųsti. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad Tarnybos sprendimas bus priimtas nepraleidus 2019 m. spalio 3 d. sprendimo apskundimo termino.

Pareiškėja pateikė Tarnybai skundžiamą teismo sprendimą, kuriame nurodytas apskundimo terminas ir Tarnybos specialistai turėjo pasirūpinti, kad sprendimas būtų išduotas iki apskundimo termino suėjimo ir kad būtų suteiktas laikas apeliacinio skundo surašymui. Tačiau dėl Tarnybos specialistų neapsižiūrėjimo, vilkinimo ar dėl kitų, nepriklausančių nuo pareiškėjos priežasčių, sprendimas buvo priimtas ir pareiškėjai išduotas tik 2019 m. lapkričio 5 d. Teismo teiginys, kad pareiškėja „nesavalaikiai“ kreipėsi į Tarnybą, yra vertinamasis ir nesutiktina su teismo išvada, kad kreipimasis į Tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo prieš 20 dienų yra nesavalaikis.

Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių, t. y. dėl Tarnybos neapsižiūrėjimo ir vilkinimo priimti sprendimą, terminas buvo praleistas nežymiai (tik 4 dienas), todėl skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą ir suvaržė teisę į apeliaciją.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos priežastys, jog Tarnyba delsė priimti sprendimą nėra tik nuo pareiškėjos nepriklausančios ir pakankamai objektyvios. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleisimo priežastys tikrai svarbios ir ekstraordinarios.

Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, nurodo, kad palaiko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. Š. apeliacinį skundą ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nes nenustatė teisinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja dalyvavo paskelbiant 2019 m. spalio 3 d. teismo sprendimą, t. y. apie jį žinojo 2019 m. spalio 3 d., tačiau dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Tarnybą kreipėsi tik 2019 m. spalio 15 d., todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja įgyvendino savo teises apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamai, o į Tarnybą kreipėsi per vėlai.

Pareiškėja su šiomis išvadomis nesutinka, teigdama, jog ji į Tarnybą kreipėsi likus 20 dienų iki termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos, o Tarnybos specialistų delsimas, neapsižiūrėjimas lėmė, jog sprendimas suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas pasibaigus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo apskundimo terminui, šis terminas Tarnybai turėjo būti žinomas, be to, terminas praleistas nežymiai.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos apeliacinio skundo nepriėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja apeliaciniu skundu siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti. Atsižvelgiant į ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo turėjo būti paduotas iki 2019 m. lapkričio 4 d. imtinai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinis skundas dėl minėto teismo sprendimo, kuriame kartu iš esmės prašoma atnaujinti praleistą terminą, pirmosios instancijos teismui elektroninių ryšių priemonėmis paduotas 2019 m. lapkričio 8 d.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai sprendimą priėmė 2019 m. lapkričio 5 d., išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. spalio 15 d. prašymą ir 2019 m. lapkričio 5 d. gautus papildomus dokumentus.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (akto redakcija, galiojusi Tarnybos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo priėmimo momentu) (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus (1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, konstitucinės justicijos, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.

Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto Tarnybos 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo turinio matyti, kad be prašymo, kuris Tarnyboje gautas 2019 m. spalio 15 d., papildomi dokumentai gauti tik 2019 m. lapkričio 5 d., minėtas Tarnybos sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, jos reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos apeliaciniame skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir pareiginga, t. y. žinodama, kad jos skundą pirmosios instancijos teismas atmetė, ir tai, kad ketina kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, delsdama 7 darbo dienas pateikti prašymą, o papildomus dokumentus Tarnybai pateikdama tik 2019 m. lapkričio 5 d., t. y. pasibaigus teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo apskundimo terminui, iš esmės pati pasirinko tokį elgesio modelį, kas nulėmė, kad Tarnyba anksčiau nei 2019 m. lapkričio 5 d. neturėjo teisinių prielaidų nuspręsti Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka dėl teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai dėl Tarnybos delsimo yra atmestini, nes byloje esantys įrodymai tvirtina, jog pati pareiškėja prie prašymo pridėjo ne visus būtinus dokumentus, kurių pateikimas būtinas pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, o Tarnyba juos gavus tą pačią dieną – 2019 m. lapkričio 5 d. ir nepraleidusi 5 darbo dienų termino priėmė atitinkamą sprendimą.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja, kai siekė apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą, ne pirmą kartą naudojasi valstybės teikiama teisine pagalba, tad darytina pagrįsta išvada, kad atitinkamo prašymo pateikimo Tarnybai tvarka jai buvo žinoma. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, o pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nenurodyta jokių argumentų, kad nuo 2019 m. spalio 3 d. iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo apskundimo termino pabaigos (2019 m. lapkričio 4 d.) egzistavo objektyvios, išskirtinės priežastys, sukliudžiusios pareiškėjai nedelsiant pateikti prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kartu su tinkamai parengtais papildomais dokumentais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo termino praleidimą nulėmė pareiškėjos nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas ir atidumas. Vien tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas 4 dienomis, nustatytų aplinkybių kontekste, nelaikoma svarbia, objektyvia priežastimi, dėl kurios minėtas terminas turėtų būti atnaujintas. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėja nenurodė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė