Legislator Case Law & Legislation
2024-07-31 Nr. AB-11231-3-61-3-00581-2024-5 AI generated

2024-07-31 Nr. AB-11231-3-61-3-00581-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-07-31 Nr. AB-11231-3-61-3-00581-2024-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „LuxTransa“) dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2024-07-31 Nr. AB-11231-3-61-3-00581-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas U. N. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S38358 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1948-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00581-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „LuxTransa“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas U. N. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S38358 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

2. Savo poziciją U. N. grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), kadangi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LuxTransa“ (toliau – ir Bendrovė), ketinanti U. N. įdarbinti, nevykdo krovininių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Migracijos departamentas nurodė, kad preliminarioji transporto priemonių nuomos sutartis ir transporto priemonių nuomos sutartys Bendrovės veiklos nepatvirtina. Be to, UAB „LuxTransa“ turi penkias Europos Bendrijos licencijas kroviniams vežti (toliau – ir EBKR licencijos), tačiau valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, Bendrovė neturi nei vienos savo vardu įregistruotos krovininės transporto priemonės.

2.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024 išaiškino, kad Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – įmonė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas UAB „LuxTransa“ dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam išduotas leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

2.3. Bendrovė aiškiai patvirtino veiklos vykdymą ir pagrindė turimas transporto priemones (yra sudarytos 2022 m. gruodžio 7 d. bei 2023 m. liepos 20 d. transporto priemonių nuomos sutartys).

2.4. Pagrindinė UAB „LuxTransa“ veikla yra krovinių pervežimas automobiliais tarptautiniais maršrutais už atlygį Europos Bendrijos (toliau – EB) teritorijoje. Lietuvos transporto saugos administracija 2022 m. birželio 30 d. išdavė EB licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir penkias EB licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas Nr. 0001–0005. Licencijos rūšis – verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos (toliau – ir krovininės transporto priemonės) (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 str. 2 d. 2 p.). Bendrovė patikėjimo teise valdo du krovininius automobilius, o spalio–lapkričio mėnesiais ketina papildomai nuomos pagrindais registruoti tris naujas transporto priemones; 2024 m. spalio–lapkričio mėnesiais planuojama turėti penkias krovinines transporto priemones, kurios bus įregistruotos Bendrovės, kaip valdytojos, vardu ir susietos su išduotomis EB licencijos kelių transporto priemonės kopijomis, t. y. UAB „LuxTransa“ atitiks Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 5–6 punktų reikalavimus. Bendrovė skolų biudžetui neturi, ji vykdo verslo užsakymus, yra vežami kroviniai ir aktyviai ruošiamasi registruoti naujas transporto priemones.

2.5. Lietuvos transporto saugos administracija UAB „LuxTransa“ išdavė EBKR licenciją (duomenys neskelbtini), kuri suteikia teisę vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, ir penkias EBKR licencijos kelių transporto priemonių kopijas. Įmonei nuomos teise priklauso trys krovininės transporto priemonės. Nuomojamos krovininės transporto priemonės yra įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. 2023 m. spalio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Bendrovėje dirba trylika darbuotojų, iš jų du administracijos darbuotojai (profesijų kodai – 1219 ir 2423) bei 11 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų (profesijos kodas – 8332). 2023 m. spalio 19 d. UAB „LuxTransa“ sudarė preliminariąją transporto priemonių nuomos sutartį, kuria planuojama papildomai išsinuomoti septynias krovinines transporto priemones. Artimiausiu metu taip pat ruošiamasi Lietuvos transporto saugos administracijai pateikti prašymą dėl papildomų penkių EBKR licencijos kelių transporto priemonių kopijų. Trys Bendrovės krovininės transporto priemonės yra atsietos nuo EBKR licencijos kopijų; yra sudarytos preliminariosios transporto priemonių nuomos sutartys.

2.6. Migracijos departamentas neturi kompetencijos perspektyviai vertinti Bendrovės veiklos, tačiau atsakovas nustatė turimas transporto priemones, o tai lėmė nepagrįstą išvadą dėl veiklos nevykdymo. Migracijos departamentas nenustatė prašyme nurodytų dokumentų trūkumo, todėl nėra faktinio pagrindo teigti, kad egzistuoja Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto neatitikimas, taip pat atsakovas nenurodė, ko konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte pareiškėjas neatitiko.

2.7. Sprendimas yra neteisėtas, kadangi, iš esmės analizuojant UAB „LuxTransa“ veiklą, buvo nustatytos transporto priemonių nuomos sutartys bei penkios EBKR licencijos, be to, atsakovas aiškiai nenurodė Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto neatitikimo.

3. Teismo posėdyje pareiškėjo U. N. atstovas palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir prašė jo skundą tenkinti. U. N. atstovas akcentavo, kad analogiški skunde nurodytiems argumentai buvo pateikti skunde Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-7091-423/2024, kurioje buvo priimtas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimas; abiejose bylose dalyvavo tas pats būsimas darbdavys UAB „LuxTransa“. Pareiškėjo atstovo nuomone, Migracijos departamentas negali atlikti vertinimo, kurį atlieka Lietuvos transporto saugos administracija, jis neturi kompetencijos vertinti, ar Bendrovė vykdo tarptautinį krovinių pervežimą, ar jo nevykdo; deklaratyvus Įstatymo 44 straipsnio taikymas nėra susijęs su įmonių veiklos vykdymo realumu. U. N. atstovas teigė, kad UAB „LuxTransa“ pateikti dokumentai aiškiai pagrindžia jos veiklos vykdymą, tačiau tai byloje neturėjo būti nustatyta, ir, manytina, kad atsakovas supranta, jog vertino ne tai, ką turėjo vertinti, t. y. turėjo būti vertinami su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog užsienietis ketina dirbti Bendrovėje; U. N. neturi prerogatyvos aiškintis dėl darbdavio veiklos vykdymo ateityje, kadangi jis net nespėjo įsidarbinti.

4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo U. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Migracijos departamentas savo poziciją grindė šiais argumentais:

5.1. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbi pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) patvirtintą sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Trūkstamų profesijų sąrašas) (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir jam nėra reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti U. N. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

5.2. VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „LuxTransa“ deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230728-139467 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią UAB „LuxTransa“ ketina įdarbinti pareiškėją, – krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941). Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei yra išduota EBKR licencija ((duomenys neskelbtini)), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, ir penkios EBKR licencijos kopijos. UAB „LuxTransa“ nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių neturi.

5.3. Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, susijusį su profesinės vežimo kelių transportu veiklos vykdymu, Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 24 d. Bendrovei per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) komunikaciją išsiuntė pranešimą, kuriame prašė nurodyti, ar UAB „LuxTransa“ turi N3 (transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 tonų) kategorijos transporto priemonių, ir iki 2023 m. rugsėjo 8 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius Bendrovės vykdomą krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklą. UAB „LuxTransa“ atsakovui pateikė transporto priemonių nuomos sutartis bei kitus dokumentus. Atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė 2023 m. pateikė 90 tarpininkavimo raštų dėl užsieniečių, ketinančių dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, tačiau turimų EBKR licencijos kopijų, susietų su krovininėmis transporto priemonėmis, nepakanka (tik trys EBKR licencijos kopijos susietos su turimomis krovinėmis transporto priemonėmis), Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 5 d. UAB „LuxTransa“ išsiuntė raštą Nr. 23SD25568, kuriame Bendrovę informavo, jog jeigu ji ketina naudoti transporto priemones nuomos su užsienio valstybės įmone pagrindais, turėtų kreiptis į VĮ „Regitra“, kuri nuomojamoms krovininėms transporto priemonėms gali išduoti transporto priemonių registracijos liudijimus.

5.4. Įvertinęs turimus duomenis ir UAB „LuxTransa“ pateiktus dokumentus, atsakovas su 2024 m. sausio 26 d. raštu Nr. 24SD1551 kreipėsi į VĮ „Regitra“ ir prašė pateikti informaciją apie Bendrovės valdytojo teise valdomas krovinines transporto priemones bei jų galimybę dalyvauti eisme. 2024 m. sausio 30 d. Migracijos departamentas gavo VĮ „Regitra“ 2024 m. sausio 30 d. raštą Nr. S-1408, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, UAB „LuxTransa“ vardu nėra įregistruotų krovininių transporto priemonių.

5.5. Atsakovas, spręsdamas U. N. teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį). Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka imperatyvius Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Atsakovo nuomone, Bendrovės pateikta preliminarioji transporto priemonių nuomos sutartis ir transporto priemonių nuomos sutartys jos profesinės vežimo kelių transportu veiklos nepatvirtina, kadangi nuomojamos krovininės transporto priemonės nėra įregistruotos Lietuvoje UAB „LuxTransa“ vardu ir jų negalima susieti su Bendrovės EBKR licencijos kopijomis. UAB „LuxTransa“ turi penkias EBKR licencijos kopijas, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovė neturi nei vienos savo vardu įregistruotos krovininės transporto priemonės, nors buvo ir laikotarpiai, kai ji turėjo savo vardu registruotų krovininių transporto priemonių, kurioms buvo priskirtos EBKR licencijos kopijos (tikėtina tik tam, kad užsieniečiai, kviečiami dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, galėtų gauti leidimus laikinai gyventi). Priimant Sprendimą, UAB „LuxTransa“ buvo įdarbinta 11 darbuotojų.

5.6. Atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą bei turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo skaičiaus EBKR licencijos kopijų ir nei vienos krovininės kelių transporto priemonės, kuriai galėtų priskirti EBKR licencijos kopiją, taip pat siekdamas UAB „LuxTransa“ sudaryti galimybę nepertraukiamai vykdyti veiklą, Migracijos departamentas Bendrovei suteikė protingą bei pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas ir nuosavybės teise įsigyti arba kitais teisėtais pagrindais valdyti krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones bei kiekvienai transporto priemonei priskirti EBKR licencijos kopiją, kad užsieniečių kvietimas darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. UAB „LuxTransa“ šia galimybe nepasinaudojo ir iki šiol pakankamo skaičiaus EBKR licencijos kopijų bei krovininių kelių transporto priemonių, kurioms galėtų priskirti EBKR licencijos kopijas, neįsigijo.

5.7. Aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdys kitoms užsienio valstybės ir Lietuvos įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, sudaro prielaidą vertinti, jog šie užsieniečiai dirbs ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti, t. y. UAB „LuxTransa“ kitoms įmonėms teiks paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai EB licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kelių transporto kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad UAB „LuxTransa“ negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas U. N. neatitinka imperatyvių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų ir yra pagrindas neišduoti jam leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

5.8. Pareiškėją Bendrovėje buvo siekiama įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje yra nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje, galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, taip išnaudojant kvotą, o Migracijos departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių įdarbintam užsieniečiui suteikti darbą, į kurį jis yra priimtas, ir, atitinkamai, neturėtų jokių galimybių atsisakyti tokiam užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi. Nurodyta situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu. Aplinkybė, kad U. N. buvo užtikrintas darbas Bendrovėje, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais.

5.9. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis bei teisės aktų normomis, buvo pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės buvo aptartos pakankamai aiškiai, buvo nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos buvo susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, t. y. buvo priimtas nešališkai ir objektyviai, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra tinkamas, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o teisės normos buvo pritaikytos tinkamai.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo U. N. skundą atmetė.

7. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pateiktu prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir priimtą Sprendimą, teismas pažymėjo, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.

8. Pacitavęs Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a–c papunkčių, 44 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 4 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto bei Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalių bei 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 2 straipsnio nuostatas, teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Bendrovė iš Rumunijos įmonės „Truck Rom International Srl“ nuomojasi transporto priemones, taip pat pagal 2023 m. spalio 19 d. preliminariąją transporto priemonių nuomos sutartį nuomojasi transporto priemones iš UAB „Hardinta“. Į bylą pateikti Lietuvos transporto saugos administracijos išrašai patvirtina, kad UAB „LuxTransa“ turi EBKR licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, ir penkias EBKR licencijos kopijos. Iš tarpininkavimo rašto matyti, kad Bendrovė vykdo krovininio kelių transporto veiklą (4941). VĮ „Regitra“ 2024 m. sausio 30 d. raštas patvirtina, kad UAB „LuxTransa“ vardu nėra įregistruotų krovininių transporto priemonių.

9. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Migracijos departamentas su 2024 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Bendrovę ir prašė patikslinti duomenis, kiek ji turi N3 krovininio transporto nuo 12 tonų automobilių, pateikiant dokumentus; iš atsakovo atsiliepime pateikto paaiškinimo matyti, kad UAB „LuxTransa“ 2023 m. rugsėjo 13 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. spalio 25 d. ir 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovui pateikė papildomus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad iš Bendrovės pateiktų dokumentų matosi, jog ji nuomojasi transporto priemones, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad šios transporto priemonės yra įregistruotos Lietuvos Respublikoje, taip pat nebuvo nustatyta, jog nuomojamos transporto priemonės yra susijusios su UAB „LuxTransa“ EBKR licencijos kopijomis. Teismas pastebėjo, kad Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 5 d. rašte Bendrovę informavo apie tai, jog transporto priemonės turi būti susietos su EBKR licencijos kopijomis, tačiau nei pareiškėjas, nei UAB „LuxTransa“ nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad po šio rašto Bendrovės nuomojamos transporto priemonės buvo susietos su EBKR licencijų kopijomis. Teismas nurodė, kad nors byloje yra pateikti trijų transporto priemonių registracijos liudijimai, iš kurių matosi, jog transporto priemonių valdytoju yra nurodyta UAB „LuxTransa“, tačiau vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu nėra įregistruota jokių krovininių transporto priemonių.

10. Teismas padarė išvadą, kad nors byloje yra pateiktos transporto priemonių nuomos sutartys ir preliminarioji transporto priemonių nuomos sutartis, tačiau jos nepatvirtina, jog UAB „LuxTransa“ vykdo krovininio kelių transporto veiklą, kaip tai buvo nurodyta tarpininkavimo rašte; pateiktos nuomos sutartys nepatvirtina, kad šios transporto priemonės yra susietos su EBKR licencijų kopijomis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad anksčiau Bendrovė turėjo įregistruotų krovininių transporto priemonių, kurios buvo susietos su EBKR licencijų kopijomis, tačiau priimant Sprendimą, UAB „LuxTransa“ vardu nebuvo registruota jokių krovininių transporto priemonių, kurios būtų susietos su turima EBKR licencijų kopija.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje yra vertinama, ar Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. ar U. N. atitiko Įstatymo reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti, siekdamas dirbti Bendrovėje; esminis Sprendimo priėmimo pagrindas yra tai, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo sąlygas, kurios yra nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti darbo pagrindu, kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog U. N. pateikė reikiamus dokumentus leidimui laikinai gyventi darbo pagrindu, nereiškia, jog jis atitinka Įstatymo reikalavimus. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas skunde teigė, jog atsakovas nenurodė, kokių konkrečiai reikalavimų U. N. neatitiko, tačiau iš Sprendimo turinio matosi, kad jame buvo išsamiai vertinta UAB „LuxTransa“ vykdoma veikla, nustatytos turimos EBKR licencijų kopijos, vertinti oficialūs duomenys, ar Bendrovės vardu yra įregistruotų transporto priemonių, bei buvo atliktas situacijos vertinimas. Be to, Sprendime yra nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo pagrindu, kaip užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas).

12. Teismas pažymėjo, kad U. N., ketindamas dirbti UAB „LuxTransa“, kaip užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, kadangi Bendrovė, kurioje pareiškėjas turėjo dirbti, neturi pakankamo skaičiaus EBKR licencijos kopijų ir krovininių kelių transporto priemonių, kurios būtų susietos su EBKR licencijų kopijomis. UAB „LuxTransa“ neatitiko Kelių transporto kodekso reikalavimų, siekdama vykdyti vežimo kelių transporto veiklą, todėl ir U. N. neatitiko sąlygų, nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai įvertino Bendrovės vykdomą veiklą bei tinkamai nustatė, jog ji negali pasiūlyti darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti UAB „LuxTransa“, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo pagrindu.

13. Teismas pažymėjo, kad U. N. atstovo 2024 m. gegužės 20 d. pateikti papildomi dokumentai, t. y. Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-7091-423/2024, niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, be to, kiekviena byla yra individuali.

14. Aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje buvo aiškinamos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Migracijos departamentas atliko išsamų individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog Bendrovės vardu nėra įregistruotų krovininių transporto priemonių, kad ji neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų, jog nuomojamos transporto priemonės nėra susietos su EBKR licencijų kopijomis, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų, nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat atliko vertinimą dėl U. N. turimų socialinių ir ekonominių ryšių bei nustatė, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduoti leidimai laikinai gyventi ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, jis darbo santykių nei su vienu Lietuvos Respublikoje registruotu darbdaviu neturėjo, Migracijos departamentas taip pat nenustatė šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo bei objektyvumo principų reikalavimus; Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos; Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės buvo aptartos pakankamai aiškiai, buvo nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos buvo susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai yra išdėstyti aiškiai ir yra pakankami.

15. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus ir teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas; nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo jo skunde išdėstytais argumentais.

16. Atmetęs U. N. skundą, teismas jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė.

17. Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III. 18. Pareiškėjas U. N. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti bei jam iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

19. Aptaręs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, savo poziciją U. N. grindžia šiais argumentais:

19.1. Teismas neįvertino, kad Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai EBRK licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, jog būtent pareiškėjas, įdarbintas UAB „LuxTransa“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam negali būti pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. Nurodyta išvada kartojama išplėtotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024, 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1319-442/2024 ir 2024 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1338-525/2024).

19.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad Bendrovės ir užsieniečių santykis Įstatymo prasme buvo įvertintas įsiteisėjusiame Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-7091-423/2024 (nurodytas bylos Nr. eI2-7091-423/2023 laikytinas rašymo apsirikimu), kurio atsakovas neskundė.

19.3. Teismas nurodė, kad vien tai, jog UAB „LuxTransa“ neturi registruotų transporto priemonių, laikytina, kad Bendrovė nevykdo veiklos, tačiau teismas nevertino daugybės dokumentų: 1) transporto priemonių nuomos sutarties, 2022 m. gruodžio 7 d. sudarytos tarp UAB „LuxTransa“ (nuomininko) ir Rumunijos įmonės „Truck Rom International Srl“; 2) transporto priemonių nuomos sutarties, 2023 m. liepos 20 d. sudarytos tarp Bendrovės (nuomininko) ir tos pačios Rumunijos įmonės (nuomotojo); 3) Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. birželio 30 d. išduotų EB licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir penkių EB licencijų Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų Nr. 0001–0005; licencijos rūšis – verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos (Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d. 2 p.); šiuo metu Bendrovė patikėjimo teise valdo du krovininius automobilius; 4) Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių paslaugų svetainės („e.VKTI“) duomenų 2023 m. spalio 23 d. išrašo, pagal kurį trys UAB „LuxTransa“ krovininės kelių transporto priemonės yra atsietos nuo EBKR licencijos kopijų; 5) preliminariosios transporto priemonių nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Hardinta“ (nuomotojas) ir Bendrovės (nuomininkas), kurioje nurodyta, kad „Transporto priemonės“ (vienaskaitoje „Transporto priemonė“) reiškia transporto priemones, kategorija N3 (transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 tonų), kurios nuomotojui priklauso nuosavybės teise.

19.4. Teismas iš esmės nevertino, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą patikrinti, ar prašymo formalieji reikalavimai atitinka Įstatymą, tačiau nei vienoje Įstatymo normoje nėra nuorodos į Kelių transporto kodeksą ir Bendrovės atitikimą šioms nuostatoms, todėl yra akivaizdu, jog teismas išplėtė atsakovo funkcijas ir kompetenciją, nurodęs, jog Migracijos departamentas turi teisę vertinti bendrovių Kelių transporto kodekso atitiktį.

19.5. Iki administracinės bylos nagrinėjimo pabaigos U. N. nurodė, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-7091-423/2024 tenkino kito asmens skundą ir Migracijos departamento sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi panaikino. Nurodyta byla yra analogiška, kadangi joje buvo vertinama ta pati UAB „LuxTransa“ ir sprendimai dėl abiejų užsieniečių buvo priimti tą pačią dieną; teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Iš esmės išnagrinėjęs skundą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas darė išvadas, kurios nepatenka į šios institucijos kompetenciją; minėto teismo sprendimo motyvai leidžia suprasti, jog Kelių transporto kodekso normų atitikties vertinimas yra priskirtas Lietuvos transporto saugos administracijai.

19.6. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus. Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

19.7. Administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi, priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti tinkamas, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, būtina ir pakankama konkrečiai teisės normai taikyti. Migracijos departamentas nenustatė užsieniečio prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodytų dokumentų trūkumo, todėl nėra faktinio pagrindo teigti, kad egzistuoja Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto neatitikimas, taip pat atsakovas nenurodė, ko konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte pareiškėjas neatitiko.

19.8. Vienintelė priežastis, kuri matosi iš priimto teismo sprendimo, yra ta, kad transporto priemonės nėra registruotos VĮ „Regitra“, tačiau nagrinėjamu atveju buvo keliama U. N. atitiktis Įstatymo reikalavimams, o tik Užimtumo tarnyba ir Lietuvos transporto saugos administracija galėjo kelti klausimą dėl atitikties kitiems įstatymams; nagrinėjamu atveju Bendrovės veikla buvo grindžiama rašytiniais įrodymais bei licencijomis.

20. Aptaręs teismų praktiką, taikant Įstatymo 44 straipsnio nuostatas, kai, atsakovo nuomone, įmonė nevykdo krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais veiklos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024, 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1319-442/2024 ir 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-525/2024), pareiškėjas akcentuoja, kad UAB „LuxTransa“ aiškiai patvirtino ir pagrindė turimas transporto priemones (yra sudarytos 2022 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. liepos 20 d. transporto priemonių nuomos sutartys; pagrindinė Bendrovės veikla – krovinių pervežimas automobiliais tarptautiniais maršrutais už atlygį Europos Bendrijos teritorijoje, jai buvo išduotos EB licencija Nr. (duomenys neskelbtini) ir penkios EB licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, suteikiančios teisę verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis; UAB „LuxTransa“ patikėjimo teise valdo du krovininius automobilius ir 2024 m. spalio–lapkričio mėnesiais planuoja nuomos pagrindais papildomai registruoti tris naujas transporto priemones; įmonė vykdo verslo užsakymus, yra sudaryta preliminari transporto priemonių nuomos sutartis, kuria planuojama papildomai išsinuomoti septynias krovinines transporto priemones). U. N. nuomone, Migracijos departamentas neturi kompetencijos perspektyviai vertinti Bendrovės veiklos, tačiau jis nustatė turimas transporto priemones, o tai lemia nepagristą išvada dėl veiklos nevykdymo.

21. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuriame aiškinamas viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto teisėtumo principas bei tokiam aktui keliami reikalavimai, pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas, kadangi, iš esmės analizuojant UAB „LuxTransa“ veiklą, buvo nustatytos transporto priemonių nuomos sutartys bei penkios EBKR licencijos, be to, atsakovas aiškiai nenurodė Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto neatitikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 24S38358, kuriuo buvo atsisakyta U. N. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi asmuo neatitinka sąlygų, kurios yra nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas prašymą jam išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, jog UAB „LuxTransa“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir jam nėra reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. UAB „LuxTransa“ tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230728-139467 nurodė, kad numatoma pareiškėją įdarbinti pagal darbo sutartį ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Įvertinęs turimus ir Bendrovės pateiktus duomenis, Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė U. N. išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi asmuo neatitinka sąlygų, kurios yra nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Atsakovas padarė išvadą, kad UAB „LuxTransa“, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl U. N. neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad nors byloje yra pateiktos transporto priemonių nuomos sutartys ir preliminarioji transporto priemonių nuomos sutartis, tačiau jos nepatvirtina, jog UAB „LuxTransa“ vykdo krovininį kelių transportą, kaip buvo nurodyta tarpininkavimo rašte; pateiktos nuomos sutartys nepatvirtina, kad šios transporto priemonės yra susietos su EBKR licencijų kopijomis; Sprendimo priėmimo metu Bendrovės vardu nebuvo registruota jokių krovininių transporto priemonių, kurios būtų susietos su turima EBKR licencijų kopija.

Teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog U. N. pateikė reikiamus dokumentus leidimui laikinai gyventi darbo pagrindu, nereiškia, kad jis atitinka Įstatymo reikalavimus, o atsakovas tinkamai įvertino Bendrovės vykdomą veiklą bei tinkamai nustatė, jog ji negali pasiūlyti darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti UAB „LuxTransa“, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo pagrindu.

Teismas sprendė, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o Migracijos departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir U. N. skundą tenkinti. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino, jog Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai EBRK licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, jog būtent U.

N., įdarbintas UAB „LuxTransa“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam negali būti pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, ir šią savo poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas neįvertino daugybės jo pateiktų dokumentų, kurie patvirtina Bendrovės veiklos vykdymą ir transporto priemonių turėjimą, bei tai, jog ši institucija turėjo pareigą patikrinti, ar prašymo formalieji reikalavimai atitinka Įstatymą; teismas išplėtė Migracijos departamento funkcijas ir kompetenciją, nurodęs, kad atsakovas turi teisę vertinti bendrovių Kelių transporto kodekso atitiktį.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Migracijos departamentas nenustatė užsieniečio prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodytų dokumentų trūkumo, todėl nėra faktinio pagrindo teigti, jog egzistuoja Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto neatitikimas, taip pat atsakovas nenurodė, ko konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte U. N. neatitiko.

25. Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir atsakovo priimto Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 3 d.). Migracijos departamentui, be kita ko, yra suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat atsisakyti išduoti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios yra nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.).

26. Sprendimo turinys patvirtina, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, padarius išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo pagrindu, kaip užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas).

27. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;

b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;

c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

28. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje, kuris iš esmės atitinka ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (aktualios Įstatymo redakcijos 44 str. 1 d. 2 p.) nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jeigu sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019, 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (aktualios Įstatymo redakcijos 44 str. 1 d. 2 p.; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-525/2024). Teisėjų kolegija pagrindų nukrypti nuo šios teismų praktikos ir keisti ar kurti naujas aptartų Įstatymo reguliuojančius teisinius santykius nustatančių teisės normų aiškinimo taisykles nenustatė (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

29. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, jog viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti tinkamas, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrąja prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022, 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-102-502/2024).

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) turi būti pripažįstamas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir, ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-515-520/2023).

30. Sprendimo turinį įvertinusi aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors jame yra nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami Įstatymo straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas, tačiau Migracijos departamentas nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, kadangi atsakovo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą jam išduoti leidimą laikinai gyventi, jis neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, ar vienos iš jų (pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, jog U. N. nepateikė darbdavio įpareigojimo jį įdarbinti pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, byloje nėra informacijos, kad pareiškėjo atliktinas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su jos atliekama veikla, kad U. N. darbas UAB „LuxTransa“ yra ekonomiškai nenaudingas ar kad pareiškėją ir Bendrovę planuojami sieti darbo santykiai nebus realūs, taip pat nebuvo tirtos kitos pagrindinės darbo santykių esmę sudarančios sąlygos). Atsižvelgus į tai, spręstina, kad Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, jog būtent U. N., siekiantis įsidarbinti Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, jog būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas pagal nustatytą kompetenciją turi kontroliuoti užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje, bendradarbiaudamas su kitomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, todėl šios institucijos suinteresuotumas kontroliuoti nelegalią imigraciją yra visiškai teisėtas, tačiau su šia nelegalia imigracija neturi būti kovojama sukuriant mechanizmą, kuris įtvirtinamas nesilaikant Įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų ir pagal kurį reikalaujama, jog suinteresuoti asmenys atitiktų patikrinimus ir vertinimus, kurie paprastai priskiriami kitų valstybės institucijų kompetencijai.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai aiškino taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius, todėl teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Sprendimą ir nepagrįstai jį paliko nepakeistą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamas Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo U. N. skundas tenkinamas, o Sprendimas panaikinamas.

33. Pareiškėjas taip pat prašo jam atlyginti patirtas teismo išlaidas.

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

35. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

36. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo atstovas, paduodamas skundą teismui, sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, nors turėjo būti sumokėta 22,5 Eur (Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 str. 1 ir 3 d.), o už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio permoka teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi buvo grąžinta. Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma (0,5 Eur) grąžinama U. N.. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 str. 3 d.).

37. Atsižvelgiant į pareiškėjo sumokėtas žyminio mokesčio sumas, jam iš atsakovo priteisiama 33,75 Eur pagrįstų bei proporcingų teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Jokių kitų U. N. patirtas teismo išlaidas patvirtinančių įrodymų administracinėje byloje nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo U. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo U. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S38358 atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Grąžinti pareiškėjui U. N. žyminio mokesčio permoką – 0,5 Eur (penkiasdešimt euro centų).

Pareiškėjui U. N. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis