2023-03-20 Nr. BB-2241-1-01-1-11052-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1075/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11052-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Kristinos Marčienės kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo T. Ž. gynėja advokatė K. Marčienė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą T. Ž. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1, 2 dalių, 331 straipsnio nuostatų pažeidimus, nes tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias, patikimais ir neginčijamais įrodymais nepagrįstas išvadas, kad T. Ž. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. Teismai, pažeisdami nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 6 dalyje, byloje kilusių abejonių nevertino nuteistojo naudai, atsižvelgė tik į T. Ž. kaltinančius įrodymus.

Nuteistojo T. Ž. gynėja skunde kritikuoja teismų atliktą nukentėjusiojo E. Š. bei kitų byloje apklaustų asmenų parodymų vertinimą, teigia, kad nepaneigta byloje aplinkybė, kad nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės galėjo būti kitos, nei byloje nustatyta. Byloje liko neatskleistos visos reikšmingos aplinkybės. Be kita ko, netinkamai buvo vertinti T. Ž. teisinantys įrodymai, neištirta nukentėjusiosios E. V. psichinės sveiktos būklė, dėl kurios ji galėjo jį apkalbėti. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių T. Ž. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo T. Ž. gynėja K. Marčienė, nesutikdama su T. Ž. nuteisimu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir pateikia savą bylos įrodymų vertinimą, kuris, jos nuomone, patvirtina jos ginamojo nekaltumą. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių buvo keliami nuteistojo apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. Ž. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo bei aiškinimo klaidų. Nuteistojo gynėja kasaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, deklaratyviai nurodant, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Kristinos Marčienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė