bd7acf1d-d104-4cc4-9fc2-a6cefd514aa2 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr

            Â

Civilinė byla Nr. 2S-448-278/2010

                                                                                 Â

 Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

77.6; 77.3; 110.1; 122.1; 122.4.

                                                                                            Â

                                 PANEVĖŽIOÂ

APYGARDOSÂ TEISMAS

                                                  Â

       N U T A R T I S

                                    LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

                                                        2010 m. birželio 4 d.

                                                             Â

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

civilinę bylÄ pagal atsakovės L. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d.

nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl motinos valdžios apribojimo.

Teisėjų kolegija iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ apie bylÄ ,

N u s t a t ė:

atsakovė L. S. nurodė, kad ieškovo D. K. prašymu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jai uždrausta matytis su dukra D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vėlesnėmis

teismų nutartimis ši laikinoji apsaugos priemonė buvo pakeista ir  Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi

nustatyta, kad ji turi teisę bendrauti su dukra kiekvienÄ pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 iki 11 val. dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje, į kuriÄ mergaitę įpareigota pristatyti jos globėja N. V.. Nurodė,

kad laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu yra taikytos išimtinai vienu pagrindu, jog D. K. pareiškimu yra

pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 23-1-00834-08, pagal požymius veikos, numatytos BK 153 straipsnyje. Teigia, kad neiÅ¡tyręs ir neiÅ¡nagrinėjęs tikrosios padėties bei vadovaudamasis tik ieÅ¡kovo pateikta informacija apie tariamai daromÄ Å¾alÄ mergaitei, teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. Be to, nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2010-01-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 6 d., 153 str. 4 d. požymių. Kadangi ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nutrauktas, toliau minėtas priemones taikyti netikslinga. Prašė teismÄ panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį dėl  laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovės L.

S. praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi pakeitus Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , atsakovė bendrauja su dukra dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje kiekvienÄ pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 val. iki 11 val.. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp Å¡alių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendus, bÅ«tų neapsunkintas  ir bÅ«tų įmanomas priimto sprendimo įvykdymas. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios Å¡alių ginčo aplinkybės, kurioms pasikeitus, laikinÄ jÄ apsaugos priemonę taikęs teismas gali jas pakeisti, papildyti ar panaikinti.

Atskiruoju skundu atsakovė L. S. praÅ¡o panaikinti nutartį  kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , pažeidžiančiÄ vaiko teises ir teisėtus interesus, Å¡eimos instituto koncepcijÄ , priimti naujÄ nutartį ir leisti jai bendrauti su dukra pagal 2008 m. kovo 19 d. sudarytÄ taikos sutartį. Teigia, kad, leidus bendrauti su dukra, nebus pažeisti vaiko teisės ir teisėti interesai, nebus apsunkintas teismo sprendimo vykdymas. Nurodo, kad šiuo metu ji turi galimybę bendrauti ir matytis su dukra, tačiau Å¡is bendravimas trunka pora valandų ir tai yra aiÅ¡kiai per mažas bendravimo laikas.

Nurodo, kad taikant laikinÄ sias ieÅ¡kinio užtikrinimo priemones yra siekiama  užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ bei jo privalomumÄ , apsaugoti vaiko interesus, tačiau atmetus jos praÅ¡ymÄ , yra siekiama ne apsaugoti vaiko interesus, o juos pažeisti. Mano, kad kuo ilgiau vaikas neturės galimybės pilnavertiÅ¡kai bendrauti su mama, kuo ilgiau jis bus nuo jos izoliuojamas, tuo labiau bus pažeidžiami vaiko interesai, principinė vaikų teisių apsaugos srities nuostata, numatanti, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai.

Nurodo, kad teismo pareiga yra ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, neatskirti vaiko nuo motinos nesant tam priežasčių, nes teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti bei ginti jo teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nes nėra padariusi nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d., 153 str., 153 str. 4 d., taip pat nėra nustatyta nusikalstamos veikos jos veiksmuose, juolab vaiko atžvilgiu, todėl prašymo atmetimas pažeidžia ne tik jos, bet ir vaiko teises būti motinos auklėjamu ir globojamu.

Nurodo, kad neįrodyta, jog ji netinkamai auklėjo ar prižiÅ«rėjo dukrÄ , ar jai darė neigiamÄ poveikį. Mano, kad kuo ilgiau vaikas bus atskirtas nuo motinos, tuo daugiau jam bus daromas žalingas poveikis, pažeidžiama teisė turėti mamÄ , teisė į asmeninį ir privatų gyvenimÄ . Teigia, jog bÅ«tina atsižvelgti į dukters amžių, mažametės asmenybės formavimÄ si, be to, yra įsitikinusi, kad joks paÅ¡alinis asmuo nesuteiks vaikui Å¡ilumos, saugumo jausmo, iÅ¡skyrus motinÄ .

Nurodo, kad panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones, dukrai bus užtikrintos tinkamos sÄ lygos jos ir dukters bendravimui.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ tretysis asmuo N. V. praÅ¡o atsakovės L. S. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovės praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones yra siejamas su aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00834-08 jos atžvilgiu yra

nutrauktas. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės L. S. yra taikytos ne iki nurodyto ikiteisminio tyrimo pabaigos,

o iki civilinės bylos dėl laikino motinos valdžios apribojimo išnagrinėjimo, kuri nėra išnagrinėta. Be to, teigdama, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu yra nutrauktas, atsakovė nemini, kad yra nebaigtos nurodyto nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne tik jos, bet ir kitų asmenų atžvilgiu, apskundimo procedūros. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui yra perduota nagrinėti A. Ū. baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas

padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 153 str., t.y., laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. lapkričio 23 d.

tvirkinus mažametę nukentėjusiÄ jÄ D. K.. Prokurorui įsitikinus, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę ir perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui,  darytina iÅ¡vada, kad atlikti tokius veiksmus mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu įtariamasis A. Ū. galėjo tik mergaitei esant savo motinos, atsakovės L. S. žinioje. Teismui iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ir A. Ū. atžvilgiu priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu, mažametės nukentėjusiosios motinos nuomotoje gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), seksualiai iÅ¡naudojus (tvirkinus) mažametę D. K., teismo procesinis sprendimas leistų teismui, nagrinėjančiam bylÄ dėl laikino motinos valdžios apribojimo, daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė L. S. nesirÅ«pino savo mažamete dukra, kas sudaro įstatyminį pagrindÄ apriboti jos, motinos valdžiÄ . Teigia, jog panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones gali bÅ«ti pažeistos D. K. teisės ir teisėti interesai. Be to, mano, kad nustatyta atsakovės L. S. bendravimo su dukra tvarka pilnai atitinka tiek motinos, tiek ir jos dukters interesus.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, neperžengdama savo kompetencijos ribų, tikrina tik apskųstos teismo 2010-04-12 nutarties, kuria atmestas atsakovės L. S. praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones teisėtumÄ ,  tačiau nepasisako dėl 2008-12-23 nutarties, kuria skirta laikinoji apsaugos priemonė pagrįstumo, nes apeliacinės

instancijos teismas negali priimti procesinių sprendimų dėl  įsiteisėjusių nutarčių teisėtumo (CPK 18

str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 329, 330 straipsniuose, dėl kurių Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis

turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui D.

K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog D. K., gim. 2004-02-19, gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D.

K. bei nustatoma motinos L. S. ir dukters bendravimo tvarka (b.l. 4-7). Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi, ieškovo D. K. prašymu, civilinėje byloje  pagal jo ieškinį atsakovei L.

S. dėl motinos valdžios apribojimo buvo taikytos laikinosios apsaugos

priemonės ir uždrausta atsakovei L. S. matytis su dukra D. K. iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Nutartyje nurodoma,

kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant apsaugoti D.

K. interesus, nes Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK kriminalinės policijos skyriuje pagal D. K. pareiÅ¡kimÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str. (mažamečio vaiko tvirkinimas) požymius, ir tyrimo metu nustatyta, kad tvirkinamieji veiksmai su mažamečiu asmeniu buvo atliekami adresu (duomenys neskelbtini), t.y., L. S. gyvenamoje vietoje (b.l. 8). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi, aukščiau minėta nutartis buvo pakeista ir atsakovei leista bendrauti su dukra, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui. Minėto teismo 2009 m. gruodžio 15 d.

nutartimi įvertinus, kad D. K. laikina globėja paskirta N. V. bei nustatyta globos vieta, o L. S. paskirta apsauga

nuo nusikalstamo poveikio, kurios vykdymas pavestas Lietuvos kriminalinės

policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybai,  pakeista ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d.

nutartimi nustatyta bendravimo tvarka: nustatyta, kad atsakovė L. S. bendrauja su dukterimi D. K. dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje kiekvienÄ pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 val. iki 11 val., į kuriÄ pristatyti D. K. įpareigota jos globėja N. V. (b.l. 1, 8, 19-38).

PraÅ¡ydama panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovė L. S. nurodo, kad jos atžvilgiu, nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 24 str. 6 d., 153 str. 150 str. 4 d. požymių, yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios pažeidžia jos dukters teises ir teisėtus interesus.

Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ Ä¯vertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, nes Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu ratifikuotos 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausi yra vaiko interesai. Esant minėtai nuostatai, bÅ«tina įvertinti, ar yra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė galėtų bÅ«ti panaikinta ar pakeista, ar ankstesnėse teismo nutartyse nustatytos aplinkybės dėl atsakovės veiksmais keliamos grėsmės dukters saugumui yra pasikeitusios, ar nėra tikslinga laikinai nustatyti kitokiÄ atsakovės bendravimo su dukra tvarkÄ iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo galimybę, nustato ir Å¡ių priemonių taikymo ar pakeitimo sÄ lygÄ bei esminį apribojimÄ : laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos arba keičiamos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus Å¡ių priemonių ar jų nepakeitus, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, Civilinio proceso kodekso nuostatos numato, kad asmuo, tiek praÅ¡antis taikyti, tiek ir praÅ¡antis pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar

pakeitimo bÅ«tinumÄ . Nagrinėjant atsakovės L. S. praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina įvertinti,

ar aplinkybės, dėl kurių byloje buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, yra pasikeitusios, ar Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises ir interesus, ar yra

aplinkybių, dėl kurių nėra būtina taikyti laikinosios  apsaugos priemonės. Teismas gali pakeisti ar

panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau tam turi bÅ«ti pagrįstas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas (CK 3.65 str. 1 d., CPK 146 str.1 d., 150 str.1 d.). Å iuo konkrečiu atveju toks teisinis pagrindas yra numatytas CPK 150 str. 1 d., o faktiniu pagrindu galėtų bÅ«ti aplinkybė, kad gyvenant su globėja, kaip yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, nukenčia vaiko interesai, t.y., kad pažeidžiamos prigimtinės vaiko teisės bendrauti ir bÅ«ti su motina. IeÅ¡kovė teismui jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių bÅ«tinumÄ iki bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, apart nurodytos aplinkybės, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nepateikė, t. y.,

nepateikė svarių argumentų, kurie įrodytų, jog jos ir vaiko tarpusavio ryšiai dėl esamos laikinosios

bendravimo tvarkos gali nutrÅ«kti, ar kad iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės esama nustatytoji bendravimo tvarka bÅ«tų žalinga vaikui, kad D. K. nesudaromos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis (CPK 178 str.). Kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi nustatyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka negali bÅ«ti vertinama kaip minimali, nes apeliacinės instancijos teismas leido atsakovei bendrauti su dukra D. K. dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje kiekvienÄ pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 val. iki 11 val., todėl atsakovė turi galimybę bendrauti su vaiku, įgyvendinti motinos valdžiÄ . PraÅ¡ydama panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad yra bÅ«tina byloje nustatyti ilgesnį ar dažnesnį jos bendravimÄ su vaiku. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ Ä¯vertintinos ir tos aplinkybės, kad ribotas  L. S. bendravimas su dukra yra laikino pobÅ«džio iki civilinės bylos dėl motinos valdžios apribojimo iÅ¡nagrinėjimo. Be to, kilęs Å¡alių ginčas turi daryti kiek įmanoma mažiau įtakos nepilnamečio vaiko nusistovėjusiam gyvenimo bÅ«dui, aplinkai ir bendravimo tvarkai. Nors atsakovė nurodo, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nes nėra padariusi nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d., 153 str., 153 str. 4 d., kas, jos  manymu, yra pagrindas

naikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau nepaneigti trečiojo asmens N. V. teiginiai, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ

yra apskųstas. Esant paminėtoms aplinkybėms bei įvertinus, kad paskirtos laikinosios priemonės yra  laikinojo pobūdžio, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti L. S. prašymo.

Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-04-12 nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

N u t a r ė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija                                                                                              Ramunė Čeknienė

                       Birutė Jonaitienė

                                                                                                                      Birutė Valiulienė