bd7a9057-0dcc-4e98-bb17-054d2dc79e27 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinės bylos Nr. 2-1167-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00803-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.1.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ ir I. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. birželio 17 d. nutarčių, priimtų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio priėmimo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-3432-340/2019 dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovų R.

S. ir R. S., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai UAB „Romiris“ ir I. R. pateikė ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teisme atsakovams R. S. ir R. S., kuriame prašė: 1.1. priteisti ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų 110 055,60 Eur žalos atlyginimÄ ; 1.2. priteisti iÅ¡ atsakovų R. S. ir R. S. solidariai ieÅ¡kovo I. R. naudai 3 191,67 Eur žalos atlyginimÄ ; 1.3. priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas; 1.4. taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ ; 1.5. atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinio dalį dėl ieÅ¡kovo I. R. reikalavimo priteisti 3 191,67 Eur žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ atsakovų, o ieÅ¡kovei UAB „Romiris“ nustatė terminÄ iki 2019 m. birželio 14 d. ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti 2 401 Eur dydžio žyminį mokestį už ieÅ¡kinį ir 50 Eur žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo I. R. turtinis reikalavimas yra mažesnis nei 40 000 Eur yra savarankiÅ¡kas ir Å¡is reikalavimas nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB ,,Romiris“ turi sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį, nes ji yra BUAB „Mevex“ kreditorė, kurios finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti bendrovės bankroto procese, todėl likvidavus BUAB „Mevex“, o ieÅ¡kovei reiÅ¡kiant reikalavimÄ buvusiems BUAB „Mevex“ valdymo organams ir / ar dalyviams, ieÅ¡kovė nebetenka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos lengvatos nemokėti žyminio mokesčio už reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , kadangi reikalavimÄ reiÅ¡kia ne bankrutuojanti įmonė, be to, reikalavimas yra nukreiptas ne į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, o į fizinius asmenis.

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Romiris“ ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nustatytu terminu iki nepaÅ¡alino 2019 m. birželio 3 d. nutartyje nurodytų trÅ«kumų, t. y. nesumokėjo 2 451 Eur žyminio mokesčio. III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovai UAB „Romiris“ ir I. R. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. birželio 17 d. nutartis ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti ieÅ¡kinį teisminiam nagrinėjimui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1.

Teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi neteisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nepagrįstai nustatydamas sumokėti žyminį mokestį bei nurodydamas ieÅ¡kinius bendraieÅ¡kiams teikti atskirai. IeÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas pagal procesinio bendrininkavimo nuostatas atsakovams, kurių veiksmai sukėlė BUAB „Mevex“ tyčinį bankrotÄ , be to, jis reiÅ¡kiamas Å¡ios įmonės bankroto byloje ieÅ¡kovų kaip kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės bankroto procedÅ«ra užbaigta įmonės iÅ¡registravimu iÅ¡ Juridinių asmenų registro. 6.2.

Teismas neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nes remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu (kreditorių teisė į žalos atlyginimÄ tyčinio bankroto atveju) ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ieÅ¡kovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio, neatsižvelgus į tai kad įmonė yra likviduota dėl bankroto. 6.3. Teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi nepagrįstai grÄ Å¾ino ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams, kol dar buvo nepasibaigęs skundžiamos 2019 m. birželio 3 d. nutarties apskundimo terminas.

IeÅ¡kovai 2019 m. birželio 3 d. nutartį gavo 2019 m. birželio 21 d., jos apskundimo terminas suėjo 2019 m. birželio 28 d. Teismas nustatė trumpesnį terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti nei numato įstatymas terminus teismo procesiniam dokumentui įteikti ir apskųsti. IeÅ¡kovui I. R. teismo procesinių dokumentų įteikimo terminas bÅ«tų suėjęs po 30 dienų nuo jos palikimo ieÅ¡kovo deklaruotos gyvenamosios vietos paÅ¡te (CPK 123 straipsnio 3, 4 dalys). IeÅ¡kovei UAB „Romiris“ teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis bÅ«stinės adresu nebuvo siunčiama.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstų teismo nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Nagrinėjamu atveju nenustatyti absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinio dalį dėl apelianto I. R. reikalavimo, bei nustatytas apeliantei UAB „Romiris“ terminas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, taip pat 2019 m. birželio 17 d. nutarties grÄ Å¾inti ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Romiris“, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). Dėl teismingumo 9.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kinyje nurodydami, jog ieÅ¡kovas I. R. BUAB „Mevex“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3432-340/2015 buvo pripažintas pirmosios eilės kreditoriumi, patvirtinant jo finansinį reikalavimÄ 3 191,67 Eur sumai. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1132-241/2018 patikslinus BUAB „Mevex“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir trečiosios eilės kreditorę BUAB „Vevira“ su 110 055,60 Eur reikalavimu pakeitus jos teisių perėmėja, kreditore buvo UAB „Romiris“.

10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi konstatavo, jog apelianto I. R. savarankiškas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš solidariųjų atsakovų R. S. ir R. S. yra mažesnis nei keturiasdešimt tūkstančių eurų, ir gali būti nagrinėjamas atskirai (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apelianto I. R. savarankiškas reikalavimas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis).

11. Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka, jų teigimu, ieÅ¡kinio reikalavimai yra pareikÅ¡ti abiejų ieÅ¡kovų solidariems atsakovams, kurių veiksmai sukėlė BUAB „Mevex“ tyčinį bankrotÄ tais pačiais pagrindais, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis ir bankroto byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantų pozicija.

12. CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklė, nustatanti pirmÄ ja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, teismingumÄ apygardų teismams. Tai yra viena bendrosios civilinių bylų rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklės, kad civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkių teismai, iÅ¡imčių (CPK 26 straipsnio 1dalis). CPK įtvirtintas rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklių iÅ¡imtis lemia materialiųjų teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilęs ginčas, pobÅ«dis, CPK 27 straipsnio 1 punkto atveju – ginčo objektu esančio turtinio intereso dydis (vertė iÅ¡reikÅ¡ta pinigais) – ieÅ¡kinio suma.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tais atvejais, kai kiekvienas iÅ¡ reikalavimų atskirai galėtų bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvienÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Todėl savarankiÅ¡kų reikalavimų sujungimas į vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ ieÅ¡kinį, taip ieÅ¡kinio sumų aritmetinei sudėčiai virÅ¡ijant keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų sumÄ , nekeičia bylos teismingumo, byla lieka teisminga apylinkės teismui, jeigu kiekvieno iÅ¡ savarankiÅ¡kų ieÅ¡kinių suma nevirÅ¡ija nurodytos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.3k-3-401/2012 ir kt.).

Taigi ir nagrinėjamu atveju, kai reikalaujama atlyginti turtinę žalÄ , rÅ«Å¡inį bylos teismingumÄ lemia tik turtinės žalos dydis, sprendžiant teismingumo klausimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1305/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-218-186/2016).

13. CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Ä®statymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vienÄ ieÅ¡kinį, yra vienarÅ«Å¡iai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. IÅ¡ esmės tai keli savarankiÅ¡ki procesai, kai yra tas pats ieÅ¡kovas ir skirtingi atsakovai arba keli ieÅ¡kovai ir vienas ar keli atsakovai. IeÅ¡kinys, pareiÅ¡kiamas kelių ieÅ¡kovų ir keliems atsakovams, atitinka neprivalomo bendrininkavimo procesines sÄ lygas, jeigu kiekvienas iÅ¡ reikalavimų atskirai gali bÅ«ti atskiro ieÅ¡kinio dalykas, tačiau jų sÄ sajumas grindžiamas reikalavimų arba įsipareigojimų pobÅ«džio bei medžiagos fakto ir teisės klausimais tapatumu.

14. CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas tuo atveju, jeigu reikalavimai sujungiami į vienÄ ieÅ¡kinį, yra pagrįsti ta pačia ne vien teisine, tačiau ir faktine medžiaga. Teismo diskrecijai priklauso įvertinti, ar byla gali bÅ«ti nagrinėjama tokia apimtimi, kokia yra pateikta, todėl teismui nustačius ir įvertinus, kad ieÅ¡kiniai nagrinėjamu atveju buvo sujungti į vienÄ nesant fakultatyvinio bendrininkavimo sÄ lygų, o dirbtinai, kas negarantuos ir neužtikrins proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad Å¡is trÅ«kumas turi bÅ«ti paÅ¡alintas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius iÅ¡skiriant į atskiras bylas.

Reikalavimams nesant tarpusavyje susijusiems, jų dirbtinis sujungimas viename ieÅ¡kinyje, pateikiamame apygardos teismui, pažeistų teismingumo (bylų paskirstymo teismams) taisykles bei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvieno iÅ¡ apeliantų reikalavimai atsakovams gali bÅ«ti ir yra kildinami individualiai dėl konkrečios žalos dydžio solidaraus iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl tai taip pat yra pagrindas spręsti, kad apeliantų reikalavimai yra savarankiÅ¡ki ir turi bÅ«ti nagrinėjami atskirose bylose.

Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį 15. Atskirajame skunde ieÅ¡kovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo UAB „Romiris“ sumokėti žyminį mokestį. Apeliantai, tiek ieÅ¡kinyje, tiek atskirajame skunde laikėsi pozicijos, jog jie nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistini CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nes žala buvo padaryta bankrutuojančiai įmonei, o jÄ likvidavus dėl bankroto kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

16. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieÅ¡kovai ir turtinius reikalavimus pareiÅ¡kiantys asmenys bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylose. Minėta teisės norma kartu su kitomis CPK teisės normomis sudaro vientisÄ teisės normų sistemÄ , todėl ji turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma atsižvelgiant į kitų teisės normų turinį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, jog jame nurodyti asmenys patirtų kuo mažiau papildomų iÅ¡laidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktÅ«rizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovui arba turtinius reikalavimus pareiÅ¡kiančiam asmeniui bÅ«tų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai bÅ«tų patenkinti.

Be to, Å¡i norma taip pat realizuoja lygiateisiÅ¡kumo principÄ , kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ bankrutuojančios bei restruktÅ«rizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012; 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013; kt.).

18. Ä®statymo leidėjo tikslas yra tiek bankrutuojančiÄ Ä¯monę, tiek jos esamus ar potencialius kreditorius atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, reiÅ¡kiant turtinius reikalavimus, ir tokiu bÅ«du nebedidinti ir taip jau dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nukentėjusių kreditorių patirtų nuostolių bei užtikrinti tokiose bylose dalyvaujančių asmenų – bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2348/2013, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013, 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1063/2013, 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1857/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014; kt.).

19. Ä®vertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ ir nuoseklų jo aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta teisės norma skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bÅ«tent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai ir reiÅ¡kiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamÄ ar potencialų kreditorių, kai reiÅ¡kiamas turtinis reikalavimas, susijęs bÅ«tent su Å¡ios bankrutuojančius įmonės skoliniu įsipareigojimu ieÅ¡kovui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, cituota teismų praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nurodytu proceso įstatymo pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieÅ¡kovai, pareiÅ¡kę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. suponuos bÅ«tent Å¡ios bankrutuojančios (ar restruktÅ«rizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieÅ¡kovui) atsiradimÄ .

20. Nagrinėjamu atveju tokio pobÅ«džio bylose reikÅ¡mingos aplinkybės, ar bankroto proceso metu buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovams dėl žalos atlyginimo, kilusio dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su įmonės tyčiniu bankrotu, t. y., ar buvo ginama įmonės ir jos kreditorių interesai bendrÄ jÄ prasme, taip pat, ar buvo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės, kokie atsakovų konkretÅ«s veiksmai buvo nukreipti prieÅ¡ konkretų ieÅ¡kovÄ .

21. Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Romiris“ praÅ¡o priteisti solidariai 110 055,60 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų, dėl kurių veiksmų BUAB „Mevex“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Å ios konkrečios bylos nagrinėjamu atveju yra reikÅ¡minga aplinkybė, kad apeliantas nebuvo dėl tyčinio bankroto likviduotos įmonės pradinis kreditorius, jis yra teisių perėmėjas ir jo reikalavimai tyčinio bankroto byloje nebuvo tenkinti.

22. Pažymėtina, kad tenkinus apelianto UAB „Romiris“ ieÅ¡kinį, įmonė neįgis reikalavimo teisės į BUAB „Mevex“, nes įmonė yra likviduota, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio reikalavimas nėra nukreiptas į bankrutavusios įmonės turtÄ . Tai lemia iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ir pirmosios instancijos teismo apskųstÄ ja nutartimi turtiniu pripažintas reikalavimas nėra tiesiogiai (betarpiÅ¡kai) susijęs bÅ«tent su BUAB „Mevex“ bankroto procesu, su Å¡io juridinio asmens įsipareigojimais ieÅ¡kovui, todėl pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog byloje pareikÅ¡tas reikalavimas neatitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte reglamentuotos procesinės situacijos.

23. Kaip minėta, CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei. Atkreiptinas dėmesys, kad inicijuoto teisminio proceso baigtis – kai realias pasekmes sukels ne tik ieškinio tenkinimas ar atmetimas, yra pernelyg nutolusi nuo pasekmių bankrutavusiai įmonei ir nesukels tiesioginių teisinių pasekmių bankrutavusiai bendrovei.

24. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ 2019 m. birželio 3 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį keisti arba naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo 25. CPK 123 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti procesinių dokumentų juridiniams asmenims įteikimo bÅ«dus, numato, kad kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus deÅ¡imčiai dienų nuo iÅ¡siuntimo.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Romiris“ ieÅ¡kinyje nurodė visÄ teismo korespondencijÄ siųsti adresu įmonės vadovui I. R. adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu nusiuntus procesinius dokumentus (2019 m. birželio 3 d. nutartį), apeliantė per nustatytÄ saugojimo terminÄ paÅ¡te siuntos neatsiėmė, tačiau teismas procesinių dokumentų įmonės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), nesiuntė, todėl laikytina, kad CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu apeliantei teismo siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tinkamai, tai sudaro pagrindÄ pripažinti, jog dėl netinkamai taikytos procesinės teisės normos buvo priimta nepagrįsta nutartis, ir panaikinti 2019 m. birželio 17 d. nutartį, kuria ieÅ¡kinys grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trÅ«kumams paÅ¡alinti (iki 2019 m. birželio 14 d.), nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka baigėsi, skirtinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir nustatyti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Romiris“ deÅ¡imties dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties kopijos įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti 2 401 Eur (dviejų tÅ«kstančių keturių Å¡imtų vieno euro) dydžio žyminį mokestį ir 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) žyminį mokestį ir tuos duomenis pateikti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Danguolė Martinavičienė