bd78f9da-46dd-4d69-a7f0-29b2e04013e7 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-319/2016Proceso Nr. 1-64-1-00596-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.4.6.4.2. (S)                                                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas), Algirdo Jaliniausko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorams Vidui Kilinskui, Sauliui Striaušai, išteisintajam V.

P. (toliau – V. P.), jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės N. Z. K. atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, civilinių atsakovų: UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ atstovei S. L., (duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) “ filialÄ Lietuvoje atstovui J. K., „(duomenys neskelbtini) “ filialo atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V.

P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). N. Z. K., M. E. (M. E.), A. E. (A. E.) ir A. E. (A. E.) pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Automobilis „BMW 318“ vast. Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intas teisėtam valdytojui.  Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

V. P. buvo kaltinamas tuo, kad, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tai yra 2012 m. gegužės mėn. 11 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini) 46.481 kilometre, neatsargiai vairuodamas automobilį „Renault Kangoo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 141.3 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi automobilį „Renault Kangoo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei įvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ lenkė priekyje jo važiuojantį krovininį automobilį „Iveco Daily", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio slystamai lenkimo metu lietė kairįjį kėbulo Å¡onÄ , neįsitikino, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta sudarė kliÅ«tį (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam R.

E. (R. E.) (toliau – ir R. E.), privertė automobilio „BMW 318“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojÄ R. E. staigiai keisti važiavimo kryptį, dėl ko automobilis „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteko stabilumo, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiu krovininiu automobiliu „Scania", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. M. ( D. M.) ( toliau – ir D. M.), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio ,,BMW 318“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas R.

E..Pirmosios instancijos teismas V. P. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį iÅ¡teisino, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Teismas konstatavo, kad atlikdamas lenkimo manevrÄ dviejų krypčių kelyje su viena eismo juosta, kliudydamas „Iveco Daily“ automobilį, V. P. nors ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.5 punkto reikalavimus bei bendrÄ sias vairuotojo pareigas numatytas Kelių eismo taisyklių 9 punkte, tačiau nenustačius, jog lenkimo metu iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ jis kliudė prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiam R.

E. vairuojamam automobiliui, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad R. E. veiksmai, tai yra staigus vairo sukimas į deÅ¡inę, dėl ko įvyko eismo įvykis, buvo bÅ«tinas vykusioje kelio situacijoje, tarp aukščiau nurodytų V. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, eismo įvykio ir kilusių pasekmių yra atsitiktinis, o ne bÅ«tinas priežastinis ryÅ¡is. Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendį dėl V.

P. iÅ¡teisinimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti V. P. kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisti 4 metams laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius tenkinti pilnai.Prokuroras skunde nurodo, kad teismo iÅ¡vados dėl nepakankamų V.

P. kaltės įrodymų yra nepagrįstos bei neteisingos, neatitinka teisminio nagrinėjimo metu nustatytų įvykio aplinkybių, dėl ko nuosprendis naikintinas. Prokuroras teigia, kad pirmos instancijos teismas nepaisė LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, dėl ko iÅ¡ esmės netinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus.Nuosprendžio panaikinimo motyvai:

Dėl automobilio „Renault Kangoo“, iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Liudytojai D. M., K. L., M. B. (M. B.), V. M. (V. M.) (toliau – ir V. M.) nurodė, jog matė, kaip iki prasilenkiant automobiliams „Renault Kangoo“ ir BMW 318“, automobilis „Renault Kangoo“, vairuojamas V. P., buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Å ių liudytojų parodymai dėl esminių eismo įvykio aplinkybių - automobilių „Renault Kangoo“ ir „BMW“ padėčių kelio atžvilgiu, yra nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.

Jų parodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems bei vieni kitus papildo. Liudytojai K. L., D. M. nurodė, jog automobilis „Renault Kangoo“ su automobiliu „BMW“ prasilenkė tuo metu, kai automobilis „Renault Kangoo“ lenkė krovininį automobilį „Iveco Daily“, vairuojamÄ V. M.. Bylos duomenimis automobiliui „Renault Kangoo“ atliekant automobilio „Iveco Daily“ vairuojamÄ V. M. lenkimÄ , automobilis „Renault Kangoo“ kontaktavo deÅ¡iniu galinio vaizdo veidrodėliu su automobilio „Iveco Daily“ kėbulo kaire puse.

Tai patvirtina ir kaltinamasis V. P.. Liudytojas V. M. nurodė, jog kontakto su automobiliu „Renault Kangoo“ metu jo vairuojamas automobilis „Iveco Daily“ buvo apie 1 metro atstumu nuo kelio ašinės linijos. Prokuroras skunde nurodo, kad specialisto išvadoje Nr. 11-2717(12), nurodyta, jog įvykio vietoje eismo juostos plotis 3,65 m., automobilio „Renault Kangoo“ plotis - 1,66 m. ir kad minimalus saugus šoninis intervalas tarp priešpriešais važiuojančių automobilių „Renault Kangoo“ ir „BMW“ yra 1,2 m. (t .2 , b.l. 83-92), kas patvirtina, kad automobiliui „Iveco Daily“, vairuojamam V.

M., važiuojant apie 1 metro atstumu nuo eismo juostas skiriančios brÅ«kÅ¡ninės horizontalaus kelio ženklinimo linijos jį lenkiantis automobilis „Renault Kangoo“ lenkimo metu buvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ apie 0,66 m. Liudytojas V. M. nurodo, jog į kelkraÅ¡tį įvažiavo tik įvykus kontaktui tarp jo vairuojamo automobilio ir automobilio „Renault Kangoo“. Iki tol jis važiavo deÅ¡ine eismo juosta. AnalogiÅ¡kai nurodo ir liudytojas K. A. (K. A.) (toliau – ir K.

A.). (t. 4, b. l. 130-131). Tokiu bÅ«du V. P. vairuojant automobilį dalinai prieÅ¡prieÅ¡inio eismo važiuojamosios dalies puse, o automobiliui „BMW“, vairuojamam R. E., važiuojant prieÅ¡prieÅ¡ais savo važiavimo krypties eismo juostos viduriu, automobilio „Renault Kangoo“ vairuotojas V. P. sudarė automobilio „BMW“ vairuotojui kliÅ«tį, dėl ko privertė vairuotojÄ R. E. keisti važiavimo greitį ir kryptį. Skunde prokuroras teigia, kad BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių.

Tarp automobilio vairuotojo V. P. veiksmų - kelių eismo taisyklių pažeidimo bei įvykio metu kilusių pasekmių - R. E. žuvimo privalo būti tiesioginis priežastis ryšys. Tik esant šiai aplinkybei asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.LTEC Specialisto išvadoje Nr. 11-2717 (12) dėl eismo įvykio eigos nustatyta, jog jeigu automobilis „Renault Kangoo“, lenkdamas krovininį automobilį, sudarė kliūtį priešpriešais link (duomenys neskelbtini) važiuojančiam automobiliui „BMW“, tai automobilio „Renault Kangoo“ vairuotojo V.

P. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu bei jį sÄ lygojo. LTEC specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog minimalus saugus Å¡oninis intervalas tarp prieÅ¡prieÅ¡ai važiuojančių automobilių „BMW“ ir „Renault Kangoo“ yra 1,2 metro. Kaltinamasis nurodė, jog jam atliekant automobilio „Iveco“ lenkimÄ ir tuo pačiu prasilekiant su automobiliu BMW tarp jo vairuojamo automobilio ir automobilio „BMW“ Å¡onų buvo tik apie 30 cm. atstumas. Akivaizdu, jog jis nebuvo saugus.Vertinant liudytojų K.

L., D. M., M. B. ( M. B.) (toliau – ir M. B.), V. M. parodymus, darytina iÅ¡vada, jog betarpiÅ¡kai prieÅ¡ automobilių „Renault Kangoo“ ir „BMW“ prieÅ¡prieÅ¡inį prasilenkimÄ , automobilis „Renault Kangoo“, vairuojamas V. P., lenkdamas krovininį automobilį vairuojamÄ V. M., buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , dėl ko sudarė kliÅ«tį prieÅ¡inga kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW“, vairuojamam R. E., kas turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu bei jį sÄ lygojo.Skunde nurodoma, kad susidariusioje eismo situacijoje, jeigu kaltinamasis V.

P. bÅ«tų laikęsis KET reikalavimų, t. y. jis bÅ«tų įsitikinęs, jog lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡ai atvažiuojančioms transporto priemonėms bei atlikdamas automobilio „Iveco Daily“, lenkimo manevrÄ , nebÅ«tų iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , Å¡is eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs ir transporto priemonės bÅ«tų prasilenkę. Vadinasi, V. P. veiksmai buvo eismo įvykio metu kilusios pasekmės priežastis.

Prokuroro vertinimu, Å¡ių faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis V. P. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį pripažindamas V. P. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 straipsnio 5 dalyje. Nuosprendis V. P. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Priteistini nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai.Atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis V.

P. su (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, apklausė liudytojus ir detaliai įvertino kiekvieno iÅ¡ jų parodymus, iÅ¡nagrinėjo ir įvertino LTEC specialisto iÅ¡vados Nr. 11- 2717(12) teiginius bei atsižvelgė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto V. M. iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ Â nuosprendį.Atsikirtime V. P. nurodo, kad teismas visiÅ¡kai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog atlikęs autotechninį tyrimÄ specialistas nepadėjo nustatyti esminę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės, ar jo vairuojamas automobilis „Renualt Kangoo“, lenkdamas Baltarusijos piliečio V.

M. vairuojamÄ krovininį automobilį, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir tuo galėjo sukelti kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiam automobiliui „BMW 318“. Nurodo, kad apklausti liudytojai eismo situacijÄ stebėjo iÅ¡ įvairių krypčių ir atstumų, jų pačių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, prieÅ¡ingai nei teigė prokuroras, skiriasi bei esminiai prieÅ¡tarauja vieni kitiems. V. P. nurodo, kad prokuroras apeliaciniame skunde rėmėsi iÅ¡imtinai liudytojų parodymais, kurie neva pagrindė jo kaltę.

Tačiau D. M. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu negalėjo prisiminti, ar lenkdamas „Kangoo“ markės automobilis buvo pilnai iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , papildomai apklaustas vėlgi parodė, kad jis neįsidėmėjęs, ar Renault Kangoo automobilis pilnai visais ratais buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , matęs, kad iÅ¡ priekio tuo metu važiavo du lengvieji automobiliai. Apklaustas liudytoju teisme D. M. nurodė, kad nematęs, kiek V.

P. vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Liudytoja K. L. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad V. P. pradėjus lenkimo manevrÄ , prieÅ¡ jÄ važiavusi automobilių kolona pasitraukė arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ji taip pat pamatė jo manevrÄ , tik automobilis BMW nepasitraukė ir važiavo nekeisdamas važiavimo trajektorijos, jai susidarė įspÅ«dis, jog BMW vairuotojas ar nepastebėjo jo manevro, ar nesuprato Å¡iame kelyje (duomenys neskelbtini) eismo reguliavimo ypatumų, kuomet lenkimo manevro metu pasitraukiama arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to arba iÅ¡važiuojama į vieno metro pločio asfaltuos Å¡alikelės dalį taip sudarant galimybę automobiliams prasilenkti.

Jos manymu, jeigu automobilis BMW bÅ«tų pasitraukęs kartu su kitais, eismo įvykis bÅ«tų nekilęs, nes eismo sÄ lygos buvo geros. IÅ¡teisintasis atsikirtime nurodo, kad liudytojas M. B., neteisingai aiÅ¡kino, kad lenkdamas V. P. kirto iÅ¡tisinę eismo juostÄ , nes tai prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Taigi, niekas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nenurodė, kad jis neva iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , jÄ užėmė visu automobilio pločiu, niekas konkrečiai negalėjo pasakyti, kiek jo vairuojamas automobilis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ juostÄ .V.

P. įsitikinimu, visų Å¡ių liudytojų parodymus teismas detaliai iÅ¡nagrinėjo ir juos įvertino ir pritaria teismo vertinimui, kad Å¡ie parodymai neatspindi veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį reikalingo požymio, t. y. kliÅ«ties sudarymo prieÅ¡ais atvažiuojančiam automobiliui „BMW 318“. Pats prokuroras savo apeliaciniame skunde vadovaujasi tvirtinimu, kad lenkimo manevro metu jo automobilis neva buvo kirtęs skiriamÄ jÄ juostÄ 0,66 m plotyje, tačiau įvertinus tai, kad važiuojamosios dalies plotis yra 5,65 m (Eismo įvykio vietos planas) darytina iÅ¡vada, kad ir esant Å¡iai objektyviais duomenimis nepatvirtintai situacijai, nėra pagrindo teigti, jog tuo jis sukėlė kliÅ«tį.V.

P. teigimu, prokuroras savo pozicijÄ grindė iÅ¡imtinai tik jo kaltę galėjusių patvirtinti liudytojų parodymais, tačiau neminėjo ir neanalizavo liudytojų V. M. ir K. A. parodymų, kurie aiÅ¡kiai parodė, kad jis nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ kelio juostÄ ir iÅ¡tisinės linijos nekirto. V. P. atsikirtime atkreipia dėmesį, kad specialistas, iÅ¡analizavęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , padarė sÄ lyginę iÅ¡vadÄ , kad jeigu tai buvo kliÅ«tis, iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡važiavimas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ kategoriÅ¡kai nereiÅ¡kia kaip neabejotina kliÅ«tis prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui.

Galima teigti, kad ne bet koks iÅ¡važiavimas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ dalimi automobilio korpuso kelia grėsmę eismui, bet toks, kuris sudaro kliÅ«tį eismui. Taip pat iÅ¡teisintasis atsikirtime pažymi ir tai, kad visi liudytojai, važiavę prieÅ¡inga eismo kryptimi, vieningai teigia, kad jo lenkimo manevrÄ pastebėjo iÅ¡ toli ir dalyvaudami eisme jam pasiruošė pasitraukdami arčiau savo deÅ¡inio važiuojamosios dalies važiavimo kraÅ¡to, taigi, visi kiti automobiliai iÅ¡ anksto užėmė KET reikalavimus atitinkančiÄ važiavimo pozicijÄ , iÅ¡skyrus vienintelį nukentėjusįjį R.

E., kuris nereagavo į susidariusiÄ eismo situacijÄ ir važiavo savo eismo juosta arčiau eismo kryptis skiriančios juostos. Å ių visų aplinkybių analizė ir įvertinimas sudarė teismui pagrindÄ teigti, kad R. E. veiksmai, t. y. staigus vairo sukimas į deÅ¡inę, dėl ko ir kilo eismo įvykis, nebuvo bÅ«tinas vykusioje kelio situacijoje, todėl nėra bÅ«tino priežastinio ryÅ¡io tarp V. P. veiksmų ir atsiradusių žalingų padarinių.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.  IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų argumentus, atlikusi įrodymų tyrimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl kaltinamojo kaltės padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nebuvimo, tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymÄ vertindamas įrodymus, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad reikia priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apylinkės teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikintinas ir V. P. atžvilgiu priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos ir padarė neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadai dėl V. P. kaltės. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, kaip pagrįstai teigia apeliantai, buvo įvertinti fragmentiÅ¡kai, atsietai nuo visumos, iÅ¡skirtinį dėmesį suteikiant tik vienai įrodymų grupei, nevertinant Å¡ių parodymų prieÅ¡taringumo objektyviai užfiksuotoms įvykio aplinkybėms, kitų liudytojų parodymams.BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nurodant konkretų KET punktÄ , įstatyme numatytų padarinių kilimÄ ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Priežastinis ryÅ¡ys kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktÄ , ir kilusių padarinių.

Nusikalstama veika (BK 281 str.), kuria pažeidžiamos Kelių transporto eismo saugumo taisyklės, padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 str. 3 d.), t. y. nustačius subjektyviojo požymio buvimÄ â€“ kad kaltininkas (transporto priemonės vairuotojas), nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡iame straipsnyje nurodytais padariniais.

Å is nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai bÅ«tent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad V. P. 2012 m. gegužės mėn. 11 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini) 46.481 kilometre, neatsargiai vairuodamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Renault Kangoo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 141.3 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi automobilį „Renault Kangoo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei įvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ lenkė priekyje jo važiuojantį krovininį automobilį „Iveco Daily", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio slystamai lenkimo metu lietė kairįjį kėbulo Å¡onÄ , neįsitikino, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta sudarė kliÅ«tį (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam R.

E., privertė automobilio „BMW 318“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojÄ R. E. staigiai keisti važiavimo kryptį, dėl ko automobilis „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteko stabilumo, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiu krovininiu automobiliu „Scania", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. M., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio ,,BMW 318“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas R.

E.. Apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamasis V. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012 05 11 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ keliu, pasivijo du sunkiasvorius automobilius Baltarusijos registracijos numeriais, matė toli iÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojančius automobilius, parodė posÅ«kio signalÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ lenkdamas pirmÄ jį Baltarusijos automobilį. Aplenkus pirmÄ jį automobilį privažiavo prie antrojo, grįžęs į savo eismo juostÄ , antrasis Baltarusijos automobilis stipriai pasitraukė į deÅ¡inę, pastebėjo, kad gali pravažiuoti, todėl neiÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ padidino greitį lenkimui, iÅ¡ priekio važiuojantys automobiliai pasitraukė į Å¡onÄ , prasilenkiant su Baltarusijos automobiliu pastebėjo iÅ¡ priekio atvažiuojantį BMW automobilį, kuris truputį judėjo link jo vairuojamo automobilio, link kelio skiriamosios juostos.

Privažiavo prie pat lenkiamo automobilio, su Baltarusijos automobilio Å¡onu kontaktavo veidrodžiu, tuo metu iki BMW automobilio buvo apie 30 metrų atstumas, su BMW automobiliu prasilenkė bÅ«damas savo eismo juostoje, prasilenkė su BMW automobiliu apie pusės metro atstumu. Po kontakto su sunkiasvoriu automobiliu Å¡is pradėjo stabdyti, pats taip pat pradėjo stabdyti, sustojo vienas prie kito. Prasilenkimo metu Baltarusijos automobilis važiavo apie pusantro metro atstumu iki skiriamosios juostos, buvo palikęs pakankamÄ tarpÄ aplenkti.

Tik sustojus ir iÅ¡lipus iÅ¡ savo automobilio pamatė, kad BMW automobilis patyrė avarijÄ . Vairuojamos transporto priemonės dėl kontakto su Baltarusijos automobiliu buvo tiktai užlenktas veidrodėlis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje V. P. nuosekliai laikėsi savo pozicijos, tvirtindamas, kad lenkdamas antrÄ jį sunkiasvorį automobilį į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ nebuvo įvažiavęs ir ja važiavusiems automobiliams eismo nesutrukdė. Nurodė, kad tuomet, kai jis lenkė sunkiasvorį automobilį ir prasilenkdamas su BMW automobiliu, priartėjo prie lenkiamo sunkiasvorio ir su juo susiglaudė, tada Å¡is lenkiamas automobilis pasuko į kelkraÅ¡tį ir pradėjo stabdyti, tÄ patį padarė ir V.

P.. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Liudytoja K. L. parodė, kad įvykio laiku apie 90 km/h greičiu važiavo keliu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ais ta pačia kryptimi važiavo daugiau automobilių. Ji matė iÅ¡ priekio atvažiuojantį lenkimÄ vykdantį automobilį „Renault Kangoo“, Å¡iam automobiliui lenkiant į Å¡onus pasitraukė jos kryptimi važiavę automobiliai, taip pat ir prieÅ¡ais atvažiuojantys vilkikai. Mano, kad „Renault Kangoo“ automobilis važiavo dalimi savo eismo juostos, dalimi prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos.

Jos kryptimi važiavęs BMW automobilis nepasitraukė į deÅ¡inę pusė, kaip kiti, tačiau kad prasilenkti su „Renault Kangoo“ jis staigiai metėsi į deÅ¡inę, po to buvo sumėtytas. Liudytojos manymu, jeigu BMW automobilis nebÅ«tų pasukęs į deÅ¡inę, greičiausiai „Renault Kangoo“ ir BMW Å¡onais bÅ«tų kontaktavę. Ä®vykį matė per 2-3 automobilių atstumÄ , kurie važiavo priekyje jos vairuojamo automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo apklausta su kartus ir Å¡iuose jos parodymuose iÅ¡dėstytos iÅ¡ esmės tos pačios aplinkybės. Čia ji taip pat patvirtino, kad važiuojant keliu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), buvo kolona automobilių.

Matė, kaip prieÅ¡prieÅ¡ine kryptimi važiuojančius sunkiasvorius automobilius lenkė automobilis „kablukas“, sutiko, kad tai galėjo bÅ«ti „Renault Kangoo“ markės automobilis, jis važiavo maždaug kelio viduriui, pusė automobilio iÅ¡linkę į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Lenkiami sunkiasvoriais automobiliai traukėsi kuo arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio, prieÅ¡ais važiavusių automobilis kolona taip pat traukėsi arčiau deÅ¡inio kelkraščio, ji ir pati jau matydama iÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojantį lenkiantį automobilį, pasitraukė kuo arčiau deÅ¡inio kelkraščio.

Liudytoja matė, kaip prieÅ¡ jÄ , už 2 ar 3 automobilių važiuojantis BMW nesitraukė į deÅ¡inę, o važiavo savo juostos viduriu. PrieÅ¡ pat prasilenkiant BMW ir „Renault Kangoo“, pastarasis prisispaudė prie lenkiamo krovininio automobilio, o BMW tuo momentu staigiai metėsi į deÅ¡inę pusė ir jį pradėjo mėtyti po keliÄ . Liudytojas D. M. apklaustas teisme parodė, kad krovininiu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ jį važiavo kitas sunkvežimis. Nepaisant to, kad prieÅ¡ais važiavo automobiliai, „Renault Kangoo“ automobilis pradėjo lenkti prieÅ¡ jį važiuojantį krovininį automobilį.

Dėl to, prieÅ¡ais važiuojantys lengvieji automobiliai pradėjo trauktis link kelkraščio. Sunkvežimis, kurį lenkė „Renault Kangoo“, važiavo normaliai, savo juosta, lenkiantis automobilis turėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . „Renault Kangoo“ kai po lenkimo grįžo į savo juostÄ vėl lenkė ir buvo iÅ¡važiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Liudytojas matė, kad BMW automobilis pradžioje važiavo savo juosta ir tik likus nedideliam atstumui tarp jo ir „Renault Kangoo“, BMW pasuko į deÅ¡inę.

Liudytojas tvirtina, kad jei BMW automobilis nebūtų pasukęs į dešinę, jis būtų susidūręs su „Renault Kangoo“. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. t.y., kad važiuojant keliu link (duomenys neskelbtini), prieš jį važiuojantis automobilis „Renault Kangoo“ aplenkė jį, paskui lenkė prieš D. M. važiuojantį sunkvežimį, kuris lenkimo momentu važiavo savo eismo juostoje ir į kelkraštį išvažiavęs nebuvo.

Matė, kaip pradėjęs lenkti prieÅ¡ D. M. važiuojantį sunkvežimį, „Renault Kangoo“ automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tik neįsidėmėjo ar pilnai, visais ratais, bet didžioji Å¡io automobilio dalis buvo iÅ¡važiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nes trukdė iÅ¡ priekio atvažiuojantiems automobiliams. Liudytojas matė, kaip iÅ¡ priekio atvažiavo du lengvieji automobiliai, vienas kurių iÅ¡ anksto pasitraukė į Å¡alikelę, kad praleisti lenkiantį „Renault Kangoo“, o paskui tÄ automobilį važiavęs BMW nesitraukė ir toliau važiavo tiesiai savo juostÄ , o „Renault Kangoo“ važiavo tiesiai prieÅ¡ jį.

Liudytojui susidarė įspÅ«dis, kad MW vairuotojas nematė prieÅ¡ais atvažiuojančio „Renault Kangoo“, nes jie važiavo tiesiai prieÅ¡ais vienas kitÄ . Liudytojo manymu, BMW vairuotojas „Renault Kangoo“ automobilį pastebėjo likus labai nedideliam atstumui tarp jų ir jis staigiai metėsi į deÅ¡inę link kelkraščio, tuomet jį dėl atlikto staigaus manevro sumėtė ir jis pradėjo slysti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ link D. M. vairuojamo automobilio ir su juo susidÅ«rė ( T.2., b.l. 67-68,69-70).Liudytojas V.

M. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį Baltarusijos Respublikos Oktiabrsko rajono teisme, parodė, kad minimu laiku jam su krovininiu automobiliu važiuojant Lietuvos Respublikoje, kelyje jo vairuojamÄ transporto priemonę lenkė „Renault Kangoo“ automobilis, kuris lenkimo metu veidrodėliu kliudė jo vairuojamÄ automobilį. V. M. važiavo maždaug 1 metro atstumu nuo skiriamosios juostos. Kontaktuojant su „Renault Kangoo“ automobiliu pavažiavo į deÅ¡inę pusę. Negali pasakyti, ar kontakto metu „Renault Kangoo“ buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , prieÅ¡ tai buvo iÅ¡važiavęs. Jo nuomone, „Renault Kangoo“ automobilis lenkdamas jį negalėjo sudaryti kliÅ«ties automobiliams prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, nes „Renault Kangoo“ pradėjus lenkti jo vairuojamÄ automobilį, liudytojas pasitraukė į kelkraÅ¡tį, kad Å¡is pravažiuotų.

„Renault Kangoo“ pravažiavo ta pačia, jų krypties juosta. Ar „Renault Kangoo“ iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ ar ne, jis nematė. Liudytojas negalėjo atsakyti ir į klausimÄ , ar jį lenkdamas „Renault Kangoo“ kliudė kitoms maÅ¡inoms. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, nes buvo duoti iÅ¡ karto po įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jis važiavo savo eismo juostos maždaug viduriu, 1,5 metro atstumu nuo skiriamosios juostos.

Priekyje jo ta pačia kryptimi vairuojančių automobilių nebuvo. Važiuojant jis pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairiųjų durelių veidrodį. Tada jis įsijungė deÅ¡inįjį posÅ«kio signalÄ ir sustojo deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje. „Renault Kangoo“ vairuotojas taip pat sustojo. Incidento metu nieko iÅ¡ priekio atvažiuojančio nematė, nes nekreipė dėmesio ( T.2., b.l. 63-64).Liudytojas K. A. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį Baltarusijos Respublikos Minsko srities Žodino teisme, parodė, kad 2012 05 11 vyko tranzitu per Lietuvos RespublikÄ , vairavo automobilį „Iveco Daily“.

Priekyje ta pačia kryptimi maždaug už 10 metrų važiavo automobilis „Renault Kangoo“, o priekyje jo dar už maždaug deÅ¡imties metrų važiavo automobilis „Iveco Daily“ vairuojamas V. M.. Važiavo maždaug 70 km/h greičiu. Automobiliu važiavo maždaug 2 metrų atstumu nuo kelio aÅ¡inės linijos. „Renault Kangoo“ automobilis pradėjo lenkti V. M. vairuojamÄ automobilį neiÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , jam iÅ¡ priekio savo eismo juosta važiavo automobilis BMW, Å¡io automobilio vairuotojas matomai iÅ¡sigandęs automobilio „Renault Kangoo“ manevro atliko staigų manevrÄ , dėl ko BMW automobilį pradėjo mėtyti į Å¡onus, jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rė su krovininiu automobiliu.

Dėl automobilio BMW manevrų automobilio „Renault Kangoo“ vairuotojui teko prisispausti prie V. M. vairuojamo automobilio, dėl to galinio vaizdo veidrodėliu kontaktavo su priekaba. „Renault Kangoo“ automobilis važiavo savo eismo juostoje. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, juos pilnai patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. A. parodė, kad vyko su automobiliu IVECO iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), priekyje važiavo jo kolega V. M..

K. A. vairuojamÄ automobilį aplenkė „Renault Kangoo“ ir važiavo tarp jo ir K. A., paskui vėl parodė kairį posÅ«kį ir pradėjo lenkti K. A. vairuojamÄ krovininį automobilį. V. M. vairuojamas automobilis važiavo apie 1,5 metro atstumu nuo skiriamosios juostos. „Renault Kangoo“ susilygino su kolegos vairuojamu automobiliu ir staiga pasuko deÅ¡iniau ir kliudė V. M. automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, tada iÅ¡ karto pasuko kairiau apie 0,5 metro. IÅ¡ priekio jokio automobilio nebuvo.

Po veidrodėlio kliudymo, K. A. ir V. M. sustojo dešiniajame kelkraštyje. Sustojęs, liudytojas per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip už 200-300 metrų ant kelio slysdamas sukasi lengvasis automobilis. Kas galėjo kliudyto BMW vairuotojui, iš kur jis atsidūrė ir kodėl įvyko avarija liudytojas pasakyti negali, nes nepastebėjo. Liudytojas M. B. parodė, kad 2012 05 11 vairavo automobilį MB Lietuvos Respublikoje, o jo pusbrolis R. E. vairavo BMW automobilį. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi apie 80 km/h greičiu, eismo juostos viduriu, R.

E. važiavo priekyje jo, apie 10-15 metrų atstumu. Abiem kelio kryptimis buvo didelis judėjimas. PrieÅ¡ R. E. vairuojamÄ automobilį iÅ¡ priekio „iÅ¡dygo“ Å¡viesios spalvos pikapas ar furgonas. R. E., norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, pasuko į deÅ¡inę ir atsidÅ«rė neasfaltuotame kelkraÅ¡tyje, BMW ratai pradėjos slysti ir jis atsidÅ«rė skersai kelio, įvyko susidÅ«rimas su sunkvežimiu. Liudytojas parodė, kad pati avarijos akimirka galvoje yra neryÅ¡ki. Sakytum, kad per sekundės dalį R.

E. pasuko nuo kelio ir tÄ momentÄ jis pastebėjo kitÄ automobilį prieÅ¡ingoje kryptyje. Tarp R. ir jo buvo tarpas, todėl pats spėjo pasukti į deÅ¡inę. Gali bÅ«ti, kad R. tiesiog jo nematė ir paskutinę akimirkÄ pasuko vairÄ . PrieÅ¡ pat avarijÄ â€žKangoo“ vairuotojas pervažiavo iÅ¡tisinę baltÄ juostÄ . Nurodė, kad žino eismo ypatumus Lietuvos Respublikoje, čia yra įprasta lenkti esant iÅ¡tisinei baltai linijai. Nurodė, kad nematė kokiÄ transporto priemonę „Renault Kangoo“ vairuotojas lenkė.

Buvo labai didelis judėjimas ir buvo susitelkęs į savo transporto priemonės vairavimÄ . Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, juos pilnai patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. davė analogiÅ¡kus parodymus, kad važiuodamas paskui pusbrolį R. E., matė, kaip prieÅ¡prieÅ¡ine juosta važiavęs automobilis pasitraukė deÅ¡iniau, ir pamatė, kaip šį automobilį pradėjo lenkti lengvasis automobilis. Nurodė negalintis pasakyti, kiek Å¡is lenkiantis automobilis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , nes viskas vyko labai greitai.

Matė, kaip R. E. pasuko savo vairuojamÄ automobilį į deÅ¡inę, nes jei nebÅ«tų pasukęs, bÅ«tų susidÅ«ręs su tuo lenkiančiu automobiliu, tačiau pusbrolio maÅ¡inÄ sumėtė ir ji iÅ¡slydo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ (t. 2, b. l. 58-59).IÅ¡ 2012-05-11 Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini) 46.481 kilometre. Kelio danga asfaltas, kuris sausas. Krovinis automobilis ,,Scania"', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi, deÅ¡inėje kelio pusėje.

Dešiniajame kelkraštyje, (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi, stovi du kroviniai automobiliai „Iveco": valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priekyje, apie 168 m. atstumu nuo automobilio „Scania", stovi automobilis „Renault Kangoo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kairėje kelio pusėje stovi automobilis „BMW 318", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Stabdymo pėdsakas 21.1 m. dešinėje kelio pusėje (žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi).

Automobilio „BMW" slydimo žyme prasideda apie 3,5 m. nuo deÅ¡inės kelio pusės kelkraščio ir tęsiasi per visÄ keliÄ Ä¯ kairę kelio pusę. Kelio deÅ¡inėje pusėje fiksuota skysčių dėmė, vienos krypties eismo juostos ir už linijos esančios asfaltuotos kelio dangos bendras plotis- 5, 65 m. (t.1, b. l. 11-43).2012-05-11 Transporto priemones techninės apžiÅ«ros aktu nustatyta, jog atlikta automobilio „BMW 318" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra, nurodyti Å¡ios transporto priemones sugadinimai: sugadintas visas kėbulas (t. 1, b. l. 53).2012-05-11 Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu nustatyta, jog atlikta krovininio automobilio „Scania", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra, nurodyti Å¡ios transporto priemones sugadinimai: priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai ir posÅ«kio signalai, priekinė panelė, radiatorius ir jo grotelės, kairės pusės durys (t.. 1, b. l. 54).2012-08-24 daiktų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma automobilio ,,BMW 318", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra.

Fiksuoti šios transporto priemonės sugadinamai, fotografuota (t. 1, b. l. 57-64).2012-05-21 apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma automobilio „Renault Kangoo'", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra. Fiksuoti šie sugadinimai: automobilio kėbulo dešinėje pusėje ant galinio dešinės puses sparno jo galinėje dalyje horizontalus dažų įbrėžimas. Automobilio dešinio galinio vaizdo veidrodžio korpuso priekinėje dalyje ovalo formos dažų nubraukimas. Plastikinis šio veidrodžio laikiklis sutrūkęs. Automobilio plotis - 1,46 m. (t. 1, b. l. 93-100).2012-05-24 apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma automobilio Scania", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra, automobilio plotis 2 m 45 cm (t. 1, b. l. 102-109).Specialisto išvada Nr. M 122/12(09) nustatyta, jog R.

E. mirtis įvyko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimu dešinio smilkinkaulio - dešinio skruosto bei žando srityse, daugybiniais nubrozdinimais veido odoje, masyviomis kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje pusėje bei dešiniajame smilkininiame raumenyje, kaukolės skliauto kaulų (atlūžęs dešinio smilkinkaulio žvynas) ir pamato kaulų (dešinio smilkinkaulio dangčio ir siūlės tarp priekinės ir vidurinės duobių) lūžimais, galvos smegenų sukrėtimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (t.1, b. l. 1 11-115).UAB „L.

M." 2013-03-25 raštu nustatyta, jog automobilis „Renault Kangoo", pagamintas 2002 metais, kategorija N1BB, neturi funkcijos, kuria būtų galima automatiškai važiuojant užlenkti minėto automobilio išorinius užpakalinio vaizdo veidrodėlius (t. 2, b. l. 33).Specialisto išvada Nr. 11-2717(12) nustatyta, jog jeigu (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavęs automobilis „Renault Kangoo" lenkdamas krovininį automobilį sudarė kliūtį priešpriešais link (duomenys neskelbtini) važiuojančiam automobiliui „BMW", kurį vairavo R.

E., tai Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo tai, kad automobilio „Renault Kangoo" vairuotojui V. P. įvažiavus į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir sudarius kliÅ«tį automobiliui „BMW", jo vairuotojas R. E. įvažiavo į kelkraÅ¡tį, dėl to prarado važiavimo stabilumÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kuria prieÅ¡prieÅ¡iais artėjo vilkikas „Scania 124G" su puspriekabe „Koegel S 24". Tokie V. P. veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 8.3-92).UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto V.

M. iÅ¡vadoje konstatuota, jog „BMW 318“ vairuotojas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu Scania 124G V.Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu tuo pačiu metu kaip pradėjo sukti vairÄ bÅ«tų stabdęs automobilį. Å ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad tarp automobilių „BMW 318“ ir ,,Renault Kangoo“ bÅ«tų apie 1,2 m. Å¡oninis intervalas, jeigu automobiliams prasilenkiant BMW vairuotojas bÅ«tų važiavęs arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o „Renault Kangoo“ lenkiant automobilį „Iveco Daily“ Å¡is bÅ«tų judėjęs kairiuoju Å¡onu 1,5 m. nuo kelio ženklinimo linijos, skiriančios prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus.

Toks Å¡oninis intervalas pakankamas saugiam prasilenkimui.  2012 09 28 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad V. P. įvykio vietoje parodė apie savo veiksmus vairuojant automobilį „Renault Kangoo“, nurodė kur buvo Baltarusijos registracijos numeriais antro lenkiamo automobilio kairės pusės ratai, pradedant lenkimÄ . IÅ¡matavus nustatytas 1.8 m. atstumas nuo vidurio linijos, parodė vietÄ kurioje grįžo į savo juostÄ , bei vietÄ , kurioje kliudė krovininį automobilį veidrodėliu iki jo nurodomos automobilio BMW buvimo vietos iÅ¡matavus nustatytas 18,5 m atstumas.

Nurodė prasilenkimo su BMW automobiliu vietÄ ir savo automobilio buvimo vietÄ , iÅ¡matavus nustatytas 0,3 m. atstumas iki kelio vidurio linijos (t. 2, b. l. 106).Specialisto iÅ¡vadoje nepateikė konkrečios duomenų, kokiais greičiais judėjo automobiliai „Iveco Daily“ ir „Renault Kangoo“ bei kurioje vietoje įvyko Å¡ių automobilių susidÅ«rimas, taip pat nebuvo galima nustatyti, kurioje tiksliai kelio vietoje ir kokiose padėtyse važiuojamosios dalies pločio atžvilgiu bÅ«nant automobiliams „Iveco Daily“, „Renault Kangoo“ ir „BMW 318“ įvyko automobilio „Renault Kangoo“ ir prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio „BMW 318“ prasilenkimas.

Taigi akivaizdu, kad specialisto tyrimu nėra galimybės nustatyti esminę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės – ar automobilis „Renault Kangoo“ lenkimo metu buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ kliudydamas prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiai transporto priemonei. (t. 2, b. l. 87-88)Kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad norint konstatuoti kaltinime nurodyto Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ turi bÅ«ti nustatyta, kad kaltinamasis V. P. lenkdamas transporto priemonę Baltarusijos registracijos numeriais, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ sukliudydamas prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiai R.

E. vairuojamai transporto priemonei. Å ios aplinkybės nenustačius specialisto iÅ¡vadoje, turi bÅ«ti neabejotinai nustatyta kitais bylos įrodymais, Å¡iuo atveju įvykio vietoje buvusių ir apklaustų asmenų parodymais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atlikdamas lenkimo manevrÄ dviejų krypčių kelyje su viena eismo juosta, kliudydamas „Iveco Daily“ automobilį, V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.5 punkto reikalavimus bei bendrÄ sias vairuotojo pareigas numatytas Kelių eismo taisyklių 9 punkte, tačiau įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo kad nėra nustatyta, jog lenkimo metu iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ kliudydamas prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiam R.

E. vairuojamam automobiliui, dėl ko nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad R. E. veiksmai, tai yra staigus vairo sukimas į deÅ¡inę, dėl ko įvyko eismo įvykis, buvo bÅ«tinas vykusioje kelio situacijoje. Skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta iÅ¡vada, kad tarp aukščiau nurodytų V. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, eismo įvykio ir kilusių pasekmių yra atsitiktinis, o ne bÅ«tinas priežastinis ryÅ¡is. Nusikaltimo sudėties V. P. veikoje buvimui patvirtinti ar paneigti yra bÅ«tinas teisingas priežastinio ryÅ¡io su kilusiais padariniais buvimo patvirtinimas ar paneigimas.

Priežastinio ryÅ¡io buvimo patvirtinimui yra bÅ«tinas bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos (Å¡is nustatymas parodo ar abiejų, ar tik vieno iÅ¡ eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga) ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio (Å¡is nustatymas parodo ar priežastinis ryÅ¡ys buvo dėsningas, t.y.bÅ«tinasis, ar atsitiktinis) nustatymas. KET pažeidimas bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga laikomas tuomet, jei tokioje pat situacijoje vienam iÅ¡ eismo dalyvių pažeidus KET reikalavimus, o kitam jų laikantis, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Priežastinis ryÅ¡ys kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktÄ , ir kilusių padarinių. Sprendžiant šį klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar V. P. pažeidė bÅ«tent tokius Kelių eismo taisyklių 9 p., 141.3 p., reikalavimus, kurie gali bÅ«ti vertinami kaip priežastis kilusioms pasekmėms atsirasti, o bÅ«tent, ar jis vairuodamas automobilį „Renault Kangoo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei įvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , lenkė priekyje jo važiuojantį krovininį automobilį „Iveco Daily", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , neįsitikino, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms.Kolegijos įsitikinimu, nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir atsakydamas į klausimÄ , ar V.

P., privalėjęs važiuoti atsargiai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, laikėsi Å¡ių taisyklių ir buvo atsargus, ar jo veiksmai lėmė eismo įvykį ir jo metu sužaloto R. E. mirtį, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius visas svarbias bylai aplinkybes, dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo. O kitų įvykį mačiusių asmenų parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepatikimus, nes, anot jo, aplinkybę dėl automobilio „Renault Kangoo“ iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , lenkiant krovininį automobilį ir prasilenkiant su BMW automobiliu, jie pateikia kaip situacijos vertinimÄ jų požiÅ«riu, o ne kaip neabejotinai matytas ir suvoktas reikÅ¡mingas aplinkybes.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tiek kaltinamojo, tiek ir visų liudytojų parodymus vertino netinkamai, akcentavo tik kai kurias nurodytas aplinkybes, atskiriant jas iÅ¡ bendro parodymų turinio, tokiu bÅ«du iÅ¡kreipiant jų esmę.

Pirmosios instancijos teismas V. P. nekaltumÄ grindė jo paties bei liudytojų K. A. bei V. M. parodymais, tačiau iÅ¡analizavus Å¡iuos parodymus, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, jie negali bÅ«ti laikomi patikimais ir neginčijamais V. P. nekaltumo įrodymais. Kaltinamasis V. P. nuo bylos tyrimo pradžios savo kaltę nuosekliai neigė, tvirtindamas, kad prasilendamas su BMW automobiliu, buvo savo važiuojamojoje eismo juostoje ir BMW automobilio staigus manevras negalėjo bÅ«ti atliktas dėl to, jog jis sutrukdė normaliam eismui. Tačiau vertinant V.

P. parodymų visumÄ kitų bylos duomenų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad jie prieÅ¡tarauja tiek tarpusavyje, tiek ir kitiems įrodymams. Ir nesutiktina su tuo, kad tokiÄ kaltinamojo versijÄ patvirtina liudytojo K. A. kategoriÅ¡ki parodymai, jog „Renault Kangoo“ automobilis lenkdamas V. M. vairuojamÄ automobilį, nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .Kaltinamasis nuosekliai teigė, jog prasilenkiant su BMW automobiliu, jis nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nes lenkiamas automobilis IVECO buvo smarkiai pasitraukęs į deÅ¡inę pusę ir todėl jo automobilis tilpo savo juostoje.

Jis teigė, kontaktavo veidrodžiu su lenkiamu sunkiasvoriu automobiliu tuo metu, kai BMW automobilio buvo likę apie 30 metrų. Tačiau liudytojas K. A., kuris vairavo lenkiamÄ automobilį „Iveco Dauly“, teigė, kad „Renault Kangoo“ prisispaudė prie jo vairuojamo automobilio tik tuomet, kai iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡ais važiavęs automobilis BMW padarė staigų manevrÄ ir pradėjo mėtytis. Pats V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai lenkė sunkiasvorį automobilį ir prasilenkdamas su BMW automobiliu, priartėjo prie lenkiamo automobilio ir su juo susiglaudė.

Tuomet lenkiamas automobilis pasuko į kelkraÅ¡tį ir sustojo. Liudytojas K. A. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį, iÅ¡ tiesų parodė kaip ir kaltinamasis, kad „Renault Kangoo“ automobilis pradėjo lenkti V. M. vairuojamÄ automobilį neiÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ . Tačiau parodė ir tai, kad jam iÅ¡ priekio savo eismo juosta važiavęs automobilis BMW atliko staigų manevrÄ , pasukdamas į deÅ¡inę, liudytojo nuomone, taip jis pasielgė matomai iÅ¡sigandęs automobilio „Renault Kangoo“ manevro.

Nesuprantamas liudytojo samprotavimas, jog „Dėl automobilio BMW manevrų automobilio „Renault Kangoo“ vairuotojui teko prisispausti prie V. M. vairuojamo automobilio, dėl to galinio vaizdo veidrodėliu kontaktavo su priekaba“. Tačiau visi apklausti asmenys patvirtino, kad BMW vairuotojas prasilenkimo momentu manevravo į deÅ¡inę pusę, t. y. tolyn nuo „Renault Kangoo“ automobilio, o ne link jo, todėl jam nebuvo jokios priežasties sukti į deÅ¡inę ir užkabinti lenkiamÄ sunkvežimį.

Liudytojas K. A. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi. Apklausiant liudytojÄ praėjus mažiau laiko po įvykio jis nurodė, kad kai „Renault Kangoo“ pradėjo lenkti V. M. vairuojamÄ krovininį automobilį, jis važiavo apie 1,5 metro atstumu nuo skiriamosios juostos. „Renault Kangoo“ susilygino su kolegos vairuojamu automobiliu ir staiga pasuko deÅ¡iniau ir kliudė V. M. automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, tada iÅ¡ karto pasuko kairiau apie 0,5 metro. IÅ¡ priekio jokio automobilio nebuvo.

Po veidrodėlio kliudymo, K. A. ir V. M. sustojo dešiniajame kelkraštyje ir tuomet per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip už 200-300 metrų ant kelio slysdamas sukasi lengvasis automobilis. Kas galėjo kliudyti BMW vairuotojui, iš kur jis atsidūrė ir kodėl įvyko avarija liudytojas pasakyti negali, nes nepastebėjo. Kaip matyti, liudytojo K. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant jį pagal bendradarbiavimo sutartį, skiriasi, jie kai kuriose detalėse prieštaringi, nors, kaip minėta, jis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, laikyti tokius parodymus atitinkančiais faktus ir vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ , vien dėl to, kad liudytojas nesuinteresuotas bylos baigtimi ir kad Å¡is liudytojas pagal jo buvimo vietÄ Ä¯vykio metu, geriausiai galėjo matyti ir suvokti situacijÄ iÅ¡ visų galimų liudytojų, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad aplinkybę, jog „Renault Kangoo“ pradėjus lenkti V. M. vairuojamÄ automobilį, Å¡is pasitraukė į kelkraÅ¡tį, patvirtino ir liudytojas V.

M.. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo V. M. parodymų, pradžioje jis teigė, kad jis pavažiavo ne į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, o į deÅ¡inę pusę, ir ne tuomet, kai „Renault Kangoo“ jį lenkė, o jau kontaktuojant su Å¡iuo automobiliu. Jis negali pasakyti, ar kontakto metu „Renault Kangoo“ buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tačiau matė, kad prieÅ¡ tai buvo iÅ¡važiavęs. Ä® klausimÄ , ar galėjo „Renault Kangoo“ automobilis sudaryti kliÅ«tį automobiliams prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, nurodė, kad mano, jog ne, maÅ¡ina pravažiavo ta pačia juosta, tačiau ar „Renault Kangoo“ iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ ar ne, jis nematė.

Vėliau jau parodė, kad „Renault Kangoo“ pradėjus lenkti jo vairuojamÄ automobilį, jis pasitraukė į kelkraÅ¡tį, kad ši pravažiuotų. Liudytojas V. M. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį Baltarusijos Respublikos Oktiabrsko rajono teisme, parodė, kad minimu laiku jam su krovininiu automobiliu važiuojant Lietuvos Respublikoje, kelyje jo vairuojamÄ transporto priemonę lenkė „Renault Kangoo“ automobilis, kuris lenkimo metu veidrodėliu kliudė jo vairuojamÄ automobilį.

V. M. važiavo maždaug 1 metro atstumu nuo skiriamosios juostos. Kontaktuojant su „Renault Kangoo“ automobiliu pavažiavo į deÅ¡inę pusę. Negali pasakyti, ar kontakto metu „Renault Kangoo“ buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , prieÅ¡ tai buvo iÅ¡važiavęs. Jo nuomone, „Renault Kangoo“ automobilis lenkdamas jį negalėjo sudaryti kliÅ«ties automobiliams prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, nes „Renault Kangoo“ pradėjus lenkti jo vairuojamÄ automobilį, liudytojas pasitraukė į kelkraÅ¡tį, kad Å¡is pravažiuotų.

„Renault Kangoo“ pravažiavo ta pačia, jų krypties juosta. Ar iÅ¡važiavo „Renault Kangoo“ į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ ar ne, jis nematė. Liudytojas negalėjo atsakyti ir į klausimÄ , ar jį lenkdamas „Renault Kangoo“ kliudė kitoms maÅ¡inoms. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, nes buvo duoti iÅ¡ karto po įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jis važiavo savo eismo juostos maždaug viduriu, 1,5 metro atstumu nuo skiriamosios juostos.

Priekyje jo ta pačia kryptimi vairuojančių automobilių nebuvo. Važiuojant jis pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairiųjų durelių veidrodį. Tada jis įsijungė deÅ¡inįjį posÅ«kio signalÄ ir sustojo deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje. „Renault Kangoo“ vairuotojas taip pat sustojo. Incidento metu nieko iÅ¡ priekio atvažiuojančio nematė, nes nekreipė dėmesio. ( T.2., b.l. 63-64).Kaip matyti, liudytojo V. M. parodymai tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

IÅ¡ jų nėra aiÅ¡ku, ar lenkimo momentu V. M. vairuojamas automobilis buvo savo eismo juostoje, 1 metro ar 1,5 metrų atstumu nuo skiriamosios juostos, ar deÅ¡iniaisiais ratais jau buvo kirtęs Å¡alikelės juostÄ . Liudytojas iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad „Renault Kangoo“ automobilis lenkdamas jį negalėjo sudaryti kliÅ«ties automobiliams prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, todėl kad „Renault Kangoo“ pradėjus lenkti jo vairuojamÄ automobilį, liudytojas pasitraukė į kelkraÅ¡tį, kad Å¡is pravažiuotų.

Tačiau tuose pačiuose parodymuose liudytojas parodė, kad lenkimo momentu jis važiavo savo eismo juosta 1 metrų nuo skiriamosios juostos atstumu, kad jis nematė, ar „Renault Kangoo“ iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ ar ne ir negalėjo atsakyti, ar į klausimÄ , ar jį lenkdamas, „Renault Kangoo“ kliudė kitoms maÅ¡inoms. Akivaizdu, kad tokie parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais ir vertinami kaip V. P. kaltę paneigiantis įrodymas. Ir prieÅ¡ingai, liudytojų K. L.

D. M. ir M. B. parodymai skundžiamame nuosprendyje buvo vertinti kaip nepatikimi, nepatvirtinantys jokių svarbių aplinkybių, visiÅ¡kai nepagrįstai laikant, kad Å¡ie asmenys neteisingai suvokė įvykį, matytas aplinkybes, teismas nevertino liudytojų parodymų patikimumo dėl esminių faktų, nepalygino jų su kitais bylos įrodymais.IÅ¡ liudytojos K. L. parodymų matyti, kad ji teigė matanti iÅ¡ priekio atvažiuojantį lenkimÄ vykdantį automobilį „Renault Kangoo“. Å iam automobiliui lenkiant, į Å¡onus pasitraukė jos kryptimi važiavę automobiliai, taip pat ir prieÅ¡ais atvažiuojantys vilkikai. Mano, kad „Renault Kangoo“ automobilis važiavo dalimi savo eismo juostos, dalimi prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos.

Jos kryptimi važiavęs BMW automobilis nepasitraukė į deÅ¡inę pusė, kaip kiti, tačiau jau esant „Renault Kangoo“ netoli, jis staigiai metėsi į deÅ¡inę, po to buvo sumėtytas. Liudytojos manymu, jeigu BMW automobilis nebÅ«tų pasukęs į deÅ¡inę, greičiausiai „Renault Kangoo“ ir BMW Å¡onais bÅ«tų kontaktavę. Ä®vykį matė per 2-3 automobilių atstumÄ , kurie važiavo priekyje jos vairuojamo automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja įvykio aplinkybes iÅ¡dėstė kiek detaliau, nurodyta, kad buvo matė, kaip prieÅ¡prieÅ¡ine kryptimi važiuojančius sunkiasvorius automobilius lenkė automobilis „Renault Kangoo“, jis važiavo maždaug kelio viduriui, pusė automobilio iÅ¡linkę į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Lenkiami sunkiasvoriais automobiliai traukėsi kuo arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio, prieÅ¡ais važiavusių automobilis kolona taip pat traukėsi arčiau deÅ¡inio kelkraščio, ji ir pati jau matydama iÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojantį lenkiantį automobilį, pasitraukė kuo arčiau deÅ¡inio kelkraščio. Liudytoja matė, kaip prieÅ¡ jÄ , už 2 ar 3 automobilių važiuojantis BMW nesitraukė į deÅ¡inę, o važiavo savo juostos viduriu. PrieÅ¡ pat prasilenkiant BMW ir „Renault Kangoo“, pastarasis prisispaudė prie lenkiamo krovininio automobilio, o BMW tuo momentu staigiai metėsi į deÅ¡inę pusė ir jį pradėjo mėtyti po keliÄ .

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, toks nuoseklus įvykio aplinkybių iÅ¡dėstymas, kur logiÅ¡kai konstatuojama veiksmų seka, neduoda jokio objektyvaus pagrindo abejoti tokių parodymų patikimumu. Be kita ko, visiÅ¡kai nesuprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog „neatmestina, kad liudytoja aiÅ¡kindama apie aplinkybes, vertina ir prieÅ¡ tai matytÄ â€žRenault Kangoo“ atliktÄ pirmojo Baltarusijos vilkiko lenkimÄ . Nesutiktina ir su pirmosios instancijos nuosprendyje pateiktu liudytojo D.

M. parodymų vertinimu. liudytojas D. M. tiek teisme tiek ikiteisminiame tyrime, taip pat apklaustas teisme nurodė iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes, kad krovininiu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ jį važiavo kitas sunkvežimis. Nepaisant to, kad prieÅ¡ais važiavo automobiliai, „Renault Kangoo“ automobilis pradėjo lenkti prieÅ¡ jį važiuojantį krovininį automobilį. Jo teigimu, automobilis „Renault Kangoo“ prieÅ¡ prasilenkdamas su BMW automobiliu turėjo bÅ«ti iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ visas arba jo pusė, bet kiek, tiksliai pasakyti negali.

Dėl to prieÅ¡ais važiuojantys lengvieji automobiliai pradėjo trauktis link kelkraščio. Sunkvežimis, kurį lenkė „Renault Kangoo“, važiavo savo juosta. „Renault Kangoo“ kai po lenkimo grįžo į savo juostÄ , vėl lenkė ir buvo iÅ¡važiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Liudytojas matė, kad BMW automobilis pradžioje važiavo savo juosta ir tik likus nedideliam atstumui tarp jo ir „Renault Kangoo“, BMW pasuko į deÅ¡inę. Liudytojas tvirtina, kad jei BMW automobilis nebÅ«tų pasukęs į deÅ¡inę, jis bÅ«tų susidÅ«ręs su „Renault Kangoo“. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D.

M. nurodė daugiau detalių, o bÅ«tent, kad automobilis „Renault Kangoo“ aplenkė jį, paskui lenkė prieÅ¡ais važiuojantį sunkvežimį, kuris lenkimo momentu važiavo savo eismo juostoje ir į kelkraÅ¡tį iÅ¡važiavęs nebuvo. Matė, kaip pradėjęs lenkti prieÅ¡ D. M. važiuojantį sunkvežimį, „Renault Kangoo“ automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tik neįsidėmėjo ar pilnai, visais ratais, bet didžioji Å¡io automobilio dalis buvo iÅ¡važiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nes trukdė iÅ¡ priekio atvažiuojantiems automobiliams. Liudytojas matė, kaip iÅ¡ priekio atvažiavo du lengvieji automobiliai, vienas kurių iÅ¡ anksto pasitraukė į Å¡alikelę, kad praleisti lenkiantį „Renault Kangoo“, o paskui tÄ automobilį važiavęs BMW nesitraukė ir toliau važiavo tiesiai savo juostÄ , o „Renault Kangoo“ važiavo tiesiai prieÅ¡ jį.

Liudytojui susidarė įspÅ«dis, kad MW vairuotojas nematė prieÅ¡ais atvažiuojančio „Renault Kangoo“, nes jie važiavo tiesiai prieÅ¡ais vienas kitÄ . Liudytojo manymu, ,,BMW“ vairuotojas „Renault Kangoo“ automobilį pastebėjo likus labai nedideliam atstumui tarp jų ir jis staigiai metėsi į deÅ¡inę link kelkraščio, tuomet jį dėl atlikto staigaus manevro sumėtė ir jis pradėjo slysti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ link D. M. vairuojamo automobilio ir su juo susidÅ«rė.

Kolegijos vertinimu, tokie liudytojo parodymai vertintini kaip nuoseklÅ«s, atitinkantys kitų liudytojų parodymus bei kitÄ bylos medžiagÄ ir neduoda jokio pagrindo teigti, kad jie nėra kategoriÅ¡ki ir jais iÅ¡ esmės pateiktas situacijos vertinimas, o ne neabejotinai matytos ir suvoktos reikÅ¡mingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vertindamas tik vienÄ parodymų frazę, kad automobilis „Renault Kangoo“ prieÅ¡ prasilenkdamas su ,,BMW“ automobiliu „turėjo bÅ«ti iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ visas arba jo pusė, kiek tiksliai pasakyti negali“, tačiau nevertino parodymų turinio visumos ir visų iÅ¡dėstytų minčių eigos.

Pažymėtina, kad tuose pačiuose parodymuose, kuriuos analizavo ir apylinkės teismas, dar buvo pasakęs, kad „Renault Kangoo“ automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tik neįsidėmėjo ar pilnai, visais ratais, bet didžioji Å¡io automobilio dalis buvo iÅ¡važiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nes trukdė iÅ¡ priekio atvažiuojantiems automobiliams. Taigi, liudytojas abejonę iÅ¡reiÅ¡kė ne dėl to, ar automobilis „Renault Kangoo“ apskritai buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , (dėl Å¡ios aplinkybės jis jokių abejonių neturėjo), o tik dėl to, kokia jo dalis buvo iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Todėl nuosprendžio iÅ¡vada, kad liudytojo D. M. parodymų pagrindu taip pat nėra galimybės nustatyti, ar automobilis „Renault Kangoo“ buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , o jeigu buvo ar tuo metu kliudė prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančiam BMW automobiliui, yra neatitinkanti faktinių aplinkybių, todėl neteisinga. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos nuosprendyje pateiktu liudytojo M. B. parodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas juo laikė prieÅ¡taringais, nes liudytojas teigė , kad „Renault Kangoo“ automobilis prieÅ¡ pat avarijÄ pervažiavo eismo juostas skiriančiÄ linijÄ Â per pusę savo automobilio pločio, tačiau nurodė, kad avarijos akimirka atmintyje iÅ¡likusi neryÅ¡kiai, automobilį „Renault Kangoo“ pastebėjo per sekundės dalį R.

E. automobilį pasukus į deÅ¡inę, viskas vyko pernelyg greitai. Dėl ko teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M. B. iÅ¡ esmės pateikia situacijos vertinimÄ , o ne neabejotinai matytas ir suvoktas reikÅ¡mingas aplinkybes, ir todėl jo parodymų nelaikė patikimais ir atitinkančiais objektyvias aplinkybes. Kolegija laiko, kad toks vertinimas padarytas analizuojant ne parodymų visumÄ , o tik iÅ¡ konteksto iÅ¡skirtas ir nuo visumos atsietas frazes.Kaip matyti iÅ¡ liudytojo M. B. parodymų, jis aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodė, kad prieÅ¡ R.

E. vairuojamÄ automobilį, kuris važiavo prieÅ¡ liudytojÄ , staiga atsirado Å¡viesios spalvos pikapas ar furgonas, t. y. V. P. vairuojamas „Renault Kangoo“. Matė, kaip R., norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, pasuko į deÅ¡inę ir atsidÅ«rė neasfaltuotame kelkraÅ¡tyje, ,,BMW“ ratai pradėjos slysti ir jis atsidÅ«rė skersai kelio, įvyko susidÅ«rimas su sunkvežimiu. Ä® klausimÄ , ar jis prieÅ¡ įvykį matė prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, jis atsakė, kad pati avarijos akimirka galvoje yra neryÅ¡ki, atrodė, per sekundės dalį R. pasuko nuo kelio ir tÄ momentÄ jis pastebėjo kitÄ automobilį prieÅ¡ingoje kryptyje.

Tarp R. ir jo buvo tarpas, todėl pats spėjo pasukti į deÅ¡inę. Gali bÅ«ti, kad R. tiesiog jo nematė ir paskutinę akimirkÄ pasuko vairÄ . Patvirtino, kad matė, kaip prieÅ¡ pat avarijÄ â€žRenault Kangoo“ vairuotojas pervažiavo iÅ¡tisinę baltÄ juostÄ . Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. davė analogiÅ¡kus parodymus, taip pat patvirtino, kad matė, kaip prieÅ¡prieÅ¡ine juosta važiavęs automobilis pasitraukė deÅ¡iniau, ir pamatė, kaip šį automobilį pradėjo lenkti lengvasis automobilis.

Nurodė, jog negalintis pasakyti, kiek Å¡is lenkiantis automobilis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , nes viskas vyko labai greitai. Matė, kaip R. E. pasuko savo vairuojamÄ automobilį į deÅ¡inę, nes jei nebÅ«tų pasukęs, bÅ«tų susidÅ«ręs su tuo lenkiančiu automobiliu, tačiau pusbrolio maÅ¡inÄ sumėtė ir ji iÅ¡slydo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ . Tokie parodymai neabejotinai leidžia teigti, kad liudytojas nuosekliai tvirtino matęs, kad „Renault Kangoo“ automobilis lenkimo momentu buvo kirtęs skiriamÄ jÄ eismo juostÄ , tik negalėjo pasakyti kiek.

IÅ¡ liudytojų parodymų aiÅ¡kiai matyti, kad jis nuosekliai tvirtino matęs „Renault Kangoo“ kirtus skiriamÄ jÄ eismo juostÄ , o tai, kad jis negalėjo tiksliai nurodyti kiekvienos įvykio detalės, paaiÅ¡kino tuo, kad viskas vyko greitai ir Å¡is teiginys niekaip neprieÅ¡tarauja kitiems jo parodymų teiginiams ir nepaneigia, kad jis matė ir įsiminė „Renault Kangoo“ automobilio padėtį lenkimo momentu. Jo parodymai, kad buvo labai didelis judėjimas ir jis buvo susitelkęs į savo transporto priemonės vairavimÄ , taip pat nepaneigia, kad jis galėjo užfiksuoti ir atsiminti svarbių įvykio detalių.

Taigi, iÅ¡analizavus liudytojų parodymus, matyti, kad nei vienas jų negalėjo kategoriÅ¡kai ir nuosekliai patvirtinti, jog tuo metu, kai automobilis „Renault Kangoo" lenkė krovininį automobilį ir prasilenkinėjo su prieÅ¡ais jį, link (duomenys neskelbtini) važiuojančiam automobiliui „BMW", nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Tik pats kaltinamasis V. P. nuosekliai tvirtino, kad prasilenkimo momentu į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ nebuvo iÅ¡važiavęs, tačiau Å¡i jo versija nepasitvirtino.

PrieÅ¡ingai, įvertinus liudytojų K. L. D. M. ir M. B. parodymus kiekvienÄ atskirai ir jų viseto kontekste, kolegijos įsitikinimu, jie yra patikimi, nes sutampa esminėse detalės, vieni kitus papildo. Å ie asmenys neabejotinai nurodė aiÅ¡kiai matę įvykių sekÄ , visi galėjo patvirtinti, kad „Renault Kangoo" lenkdamas krovininį automobilį tikrai buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tik negalėjo tiksliai nusakyti, kokia automobilio dalis buvo prieÅ¡ingoje juostoje, kad automobilis „BMW“ važiavo savo eismo juostos viduriu ir „Renault Kangoo" lėkė tiesiai į jį, ir jeigu R.

E. nebÅ«tų staigiai pasukęs savo vairuojamo automobilio į deÅ¡inę, jie bÅ«tų susidÅ«rę, kas patvirtina, kad V. P. sudarė kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojančiam automobiliui. Pažymėtina, kad kaltinamojo versijÄ paneigia ir nustatytos faktinės aplinkybės, kurių neginčija ir pats kaltinamasis. Neginčijamai nustatyta, kad V. P. lenkdamas sunkiasvorį automobilį ir su juo susilyginęs, staiga pasuko į deÅ¡inę jo link, susilietė savo automobilio Å¡onu su jo atgalinio vaizdo veidrodėliu.

Tad jeigu, pasak kaltinamojo, jis lenkimo metu važiavo savo krypties eismo juosta, iki kurios dar buvo likę keliasdešimt centimetrų, o BMW automobilis taip pat važiavo savo eismo juostos viduriu, lieka neaišku, kodėl ir pats V. P. prasilenkimo momentu staigiai manevravo link lenkiamo automobilio, su juo net sukontaktuodamas. Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini) “ specialisto V. M. išvados matyti, kad tarp automobilių „BMW 318“ ir Renault Kangoo būtų susidaręs saugus – apie 1,2 m.

Å¡oninis intervalas, jeigu automobiliams prasilenkiant, BMW vairuotojas bÅ«tų važiavęs arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o „Renault Kangoo“ lenkiant automobilį „Iveco Daily“ Å¡is bÅ«tų judėjęs kairiuoju Å¡onu 1,5 m. nuo kelio ženklinimo linijos, skiriančios prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus. Toks Å¡oninis intervalas pakankamas saugiam prasilenkimui. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir apklaustų liudytojų parodymai, kurie patvirtino, kad kitos maÅ¡inos, pamatę iÅ¡ prieÅ¡ais lenkiantį „Renault Kangoo“ automobilį, laiku pasitraukė prie deÅ¡inio kelkraščio ir su juo prasilenkė, tačiau BMW automobilis važiavo savo juostos viduriu.

Kadangi BMW automobilis važiavo savo eismo juostos viduriu, net ir laikant, kad „Iveco Daily“ judėjo kairiuoju Å¡onu 1,5 m. nuo kelio ženklinimo linijos, vadovaujantis specialisto V. M. iÅ¡vados duomenimis, Å¡oninis intervalas nebuvo pakankamas saugiam prasilenkimui. Pats V. P. parodė, kad prasilenkiant su BMW, tarp jų buvo 0,5 metro atstumas, ikiteisminiam tyrime jis nurodė 0,3 metro atstumÄ , kas akivaizdžiai rodo, kad toks atstumas tikrai nėra saugus. Specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2717(12) nustatyta, jog jeigu (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavęs automobilis „Renault Kangoo" lenkdamas krovininį automobilį sudarė kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡ais link (duomenys neskelbtini) važiuojančiam automobiliui „BMW", kurį vairavo R.

E., tai Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo tai, kad automobilio „Renault Kangoo" vairuotojui V. P. įvažiavus į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir sudarius kliÅ«tį automobiliui „BMW", jo vairuotojas R. E. įvažiavo į kelkraÅ¡tį, dėl to prarado važiavimo stabilumÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kuria prieÅ¡prieÅ¡iais artėjo vilkikas „Scania 124G" su puspriekabe „Koegel S 24". Tokie V. P. veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (II t., b.l. 8.3-92).Kolegija konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma leidžia neabejotinai teigti, kad bÅ«tent kaltinamojo V.

P. veiksmai, t.y. kad jis, „Renault Kangoo" vairuojamu automobiliu, lenkdamas krovininį automobilį įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir sudarė kliÅ«tį savo eismo juosta važiavusiam automobiliui „BMW", kurį vairavo R. E., kuris siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo įvažiavo į kelkraÅ¡tį, dėl to prarado važiavimo stabilumÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojančiu vilkiku su puspriekabe, ir buvo bÅ«tinoji padarinių sÄ lyga – R.

E. žūtis. IÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų seka, kad V. P., bÅ«damas profesionaliu vairuotoju neįsitikino, kad jo atliekamas manevras bus saugus, nors akivaizdu, jog turėdamas vairuotojo pažymėjimÄ bei reikiamÄ vairuoti transporto priemones kategorijÄ , atsižvelgiant į veikos aplinkybes, turėjo ir galėjo numatyti, kad jam lenkiant sunkiasvorį automobilį ir nors nedaug kertant eismo juostÄ skiriančiÄ linijÄ , prieÅ¡ais atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojai neprivalo sudaryti saugias sÄ lygas prasilenkimu t. y. trauktis prie deÅ¡inio jų eismo juostos kraÅ¡to, dėl ko gali susidaryti avarinė situacija, t. y. kad jo padarytas aukščiau minėtas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau to nenumatė, todėl daroma iÅ¡vada, kad nusikalstama veika padaryta neatsargiai dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo.

IÅ¡dėstytos aplinkybės duoda pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veiksmuose yra BK 281 straipsnio 5 dalyje sudėtis, nes veikÄ kvalifikuojantis požymis žmogaus žūtis. Dėl bausmės skyrimo.BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).Kolegija nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis V. P. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau už KET pažeidimus nebaustas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių.

Kolegija sprendžia, kad kaltinamajam turi bÅ«ti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis, netgi nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatomas mažesnis, nei įstatyme už neatsargius nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaltinamasis nuo nusikalstamos veikos padarymo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, dirba, teismas turi pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, numatytÄ pareigÄ bei BK 71 straipsnyje. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sÄ lyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nurodytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje nurodytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų atėmimÄ dirbti šį darbÄ ).

Teismas Å¡iÄ aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ ( kasacinės bylos 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011). Prokuroras apeliaciniame skunde nepraÅ¡o kaltinamojo V. P. atžvilgiu taikyti aptartÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti kaltinamojo (iÅ¡teisintojo) iÅ¡teisintojo padėties daugiau, negu praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4d.). Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Civilinės ieÅ¡kovės N. Z.

K. atstovas advokatas Vidmantas Ravinis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti: iÅ¡ atsakovo „(duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje (kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovės N. Z. K. naudai priteisti 1401,56 Lt turėtų tiesioginių iÅ¡laidų, turtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje (kodas (duomenys neskelbtini)) netektÄ iÅ¡laikymÄ Å¾uvusiojo nepilnamečiams vaikams M.

E. gimusiam (duomenys neskelbtini) , A. E. gimusiam (duomenys neskelbtini) ir A. E. gimusiam (duomenys neskelbtini) nuo 2014-01-01 iki kiekvieno iÅ¡ jų pilnametystės, vienkartine iÅ¡moka, M. E. gimusiam (duomenys neskelbtini) priteisiant 61 500 Lt, A. E. gimusiam (duomenys neskelbtini) priteisiant 81 000 Lt ir A. E. gimusiam (duomenys neskelbtini) priteisiant 89 000 Lt. Nustatant, kad Å¡ia lėšas uzufrukto teise tvarkys nepilnamečių vaikų motina N. Z. K., atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.Priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje (kodas (duomenys neskelbtini)) netekto iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams M.

E. gimusiam (duomenys neskelbtini), A. E. gimusiam (duomenys neskelbtini) ir A. E. gimusiam (duomenys neskelbtini) įsiskolinimÄ už 18 (aÅ¡tuoniolika) mėnesių nuo (2012-06-01 iki 2014-01-01), po 9000 Lt kiekvienam vaikui, viso bendrai 27 000 Lt. (dvideÅ¡imt septyni tÅ«kstančiai litų) sumai. Nustatant, kad Å¡ia lėšas uzufrukto teise tvarkys nepilnamečių vaikų motina N. Z. K. gimusi (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.Priteisti iÅ¡ atsakovų „(duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje (kodas (duomenys neskelbtini)) ir Uždarosios akcinės bendrovės "(duomenys neskelbtini)" filialas "(duomenys neskelbtini) Å¡iluma" (kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovės N. Z.

K. naudai 100 000 Lt sumÄ ieÅ¡kovo M. E. gimusio (duomenys neskelbtini) naudai 100 000 Lt sumÄ A. E. gimusio (duomenys neskelbtini) naudai 100 000 Lt ir A. E. gimusio (duomenys neskelbtini) naudai 100 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 1-8).  Teismai, baudžiamosiose bylose spręsdami žalos atlyginimo klausimus, susijusius su tarptautiniu elementu (kai vienas iÅ¡ ginčo teisinių santykių subjektų yra užsienio valstybės pilietis), taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) Pirmosios knygos VI skirsnio nuostatas (CK 1.43–1.47 straipsnius), Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymÄ , 1969 m.

Vienos konvencijÄ dėl sutarčių teisės, Lietuvos dviÅ¡ales (daugiaÅ¡ales) tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos, darbo ir baudžiamosiose bylose bei kitus teisės aktus. CK 1.43–1.47 straipsniuose įtvirtintos kolizinės normos tiesiogiai bylos Å¡alių santykių dėl žalos atlyginimo nereglamentuoja, o tik nurodo užsienio valstybės teisės sistemÄ , kurios materialinė teisė turi bÅ«ti taikoma konkrečioje situacijoje. CK 1.44 straipsnis nurodo į 1971 m. gegužės 4 d.

Hagos konvencijÄ eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimui taikytinai teisei. Å ios Konvencijos 3 straipsnyje nurodyta, kad deliktinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, nustatoma pagal valstybės, kurios teritorijoje jis įvyko, teisę, o 15 straipsnyje pažymėta, jog Konvencija neturi pirmumo prieÅ¡ kitas tarptautines sutartis. Todėl, kai tarp Lietuvos ir užsienio valstybės, kuri nėra minėtos Konvencijos dalyvė, yra dviÅ¡alė teisinės pagalbos sutartis, kurioje nustatyti taikytinos teisės klausimai, taikoma dviÅ¡alė sutartis, o ne Konvencija.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju vadovaujamasi CK 1.37 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta specialiÄ ja norma, nustatančia, kad draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, o nekilnojamojo daikto draudimo atveju – valstybės, kurios teritorijoje yra daiktas, teisė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29. 29).BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla.

BPK 115 straipsnio 1 dalis teismÄ Ä¯pareigoja visais atvejais iÅ¡spręsti civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Tačiau BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta iÅ¡imtis, kai teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai yra tuomet, kai civilinio ieÅ¡kinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.Kaip matyti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovė N. Z.

K. patyrė Å¡ias tiesiogines iÅ¡laidas: 140 EUR (483 Lt.) iÅ¡laidas susijusias su skrydžiu į LietuvÄ , 2013-10-03 ji atskrido Ä® LietuvÄ pas tyrėjus apklausai, tai pat 2013-10-03 patyrė 10,30 Eur (35,56 Lt.) iÅ¡laidas traukinio bilietui iki oro uosto ir 30 Lt. autobuso bilietui Vilnius-Marijampolė. Su dokumentų vertimu ieÅ¡kovė N. Z. K. patyrė 553 Lt. iÅ¡laidas. Viso tiesioginių iÅ¡laidų ji patyrė 319 Eur (1101,56 Lt). Prie ieÅ¡kinio pateikti dokumentai, patvirtinantys Å¡ias iÅ¡laidas, todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos tenkintina.Civilinių ieÅ¡kovų atstovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro ir netektas iÅ¡laikymas, t.y. nepilnamečiai vaikai M.

E. gim. (duomenys neskelbtini), A. E. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. E. gim. (duomenys neskelbtini) neteko tėvo, t. y. neteko maitintojo (CK 6.284 str. 2 d.), todėl minėta turtinė žala taip pat privalo bÅ«ti atlyginta.Kolegija, iÅ¡analizavusi civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus bei juos pagrindžiančius duomenis dėl iÅ¡laikymo priteisimo žuvusiojo nepilnamečiams vaikams, konstatuoja, kad jie nėra pakankami daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodyta, jog netekta Å¡eimos pajamų dalis, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymas, susijęs su R.

E. žūtimi.Pažymėtina, kad asmuo, pateikdamas civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, sutinkamai su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, CPK 178 straipsnio nuostatomis, turi tiksliai įrodyti patirtos žalos dydį, todėl teismui neturi kilti abejonių dėl praÅ¡omų priteisti sumų pagrįstumo. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimÄ mirus fiziniam asmeniui, laikomi tie, kurie dėl asmens žūties patyrė nuostolių – neteko dalies teikto iÅ¡laikymo arba galimybės įgyvendinti teisę į iÅ¡laikymÄ . Tai gali bÅ«ti asmenys, kurie: faktiÅ¡kai gavo iÅ¡laikymÄ arba turėjo teisę į iÅ¡laikymÄ iÅ¡ žuvusiojo. Teisė gauti iÅ¡ mirusio asmens iÅ¡laikymÄ jo mirties dienÄ yra siejama su teisine iÅ¡laikymo pareiga. LAT 2006-09-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2006). CK 6.284 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, jog turinčiais teisė į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo pripažįstama nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniui, nedarbingiems tėvams ar kitiems faktiniams nedarbingiems iÅ¡laikytiniams, taip pat žuvusiojo vaikui, gimusiam po jo mirties.

Netekus maitintojo jiems atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 straipsnio 2 dalis). Teisė gauti iÅ¡ mirusio asmens iÅ¡laikymÄ jo mirties dienÄ yra siejama su teisine iÅ¡laikymo pareiga, kuri atsiranda tuo atveju, jeigu reikalavimÄ atlyginti žalÄ remiantis CK 6.284 straipsniu reiÅ¡kiantis asmuo turėjo teisę reikalauti teikti jam iÅ¡laikymÄ . CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos adresatų (nepilnamečių vaikų, sutuoktinių, nedarbingų tėvų ar kitų faktinių nedarbingų iÅ¡laikytinių, bei vaiko, gimusio po fizinio asmens mirties) teisė į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo atsiranda skirtingais pagrindais, t. y. vienų dėl faktiÅ¡kai jiems mirusiojo teikto iÅ¡laikymo, o kitų dėl teisės tokį iÅ¡laikymÄ gauti turėjimo.

Å iuo atveju teisės į iÅ¡laikymÄ turėjimas negali bÅ«ti traktuojamas abstrakčiai, bet siejamas su konkrečiomis aplinkybėmis, kurioms atsiradus, įgyjama tokia teisė. Tėvų ir vaikų bei sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo santykius reglamentuoja CK 3 knygoje Å eimos teisė įtvirtintos normos. Nepilnamečiai vaikai visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ir kitų sÄ lygų, turi teisę gauti iÅ¡ tėvų iÅ¡laikymÄ (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), atitinkamai vieno iÅ¡ tėvų mirties atveju turi teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad iÅ¡laikymo dydis yra vertinamoji aplinkybė, todėl siekiant įrodyti jo dydį, reikia pateikti kuo tikslesnius skaičiavimus ir įrodymus apie tam tikrų iÅ¡laikymui skirtinų lėšų poreikį bei tai, kad toks iÅ¡laikymas buvo skirtas. Civilinis atsakovas atsiliepime į civilinį ieÅ¡kinį taip pat nurodo, kad vertinant padarytÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡eimos pajamų netekimÄ dėl draudžiamojo įvykio, t. y. turi bÅ«ti nustatyta Å¡eimos pajamų dalis, tenkanti vienam Å¡eimos nariui iki eismo įvykio, ir tenkanti pajamų suma po įvykio.Civilinis ieÅ¡kinys dėl vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡ pilnametystės priteisimo grindžiamas tuo, kad civilinės ieÅ¡kovės žuvęs sutuoktinis dirbo, turėjo pajamas, iÅ¡ kurių iÅ¡laikė nepilnamečius vaikus, o jam žuvus, Å¡eima neteko Å¡ių pajamų.

Duomenų apie žuvusiojo gautas pajamas jo sutuoktinė nepateikė, todėl nustatyti, kokias pajamas jis gavo ir apskaičiuoti, kiek galėjo skirti vaikų poreikiams tenkinti, nėra jokios galimybės. LAT formuojama praktika nurodo, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui, yra CK 6.461 str. 2 d. nurodyta viena minimali mėnesinė alga. Tačiau pagal CK 3.192 str., iÅ¡laikymÄ vaikams privalo teikti jų tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl tėvai galėjo teikti iÅ¡laikymÄ didesnį nei skaičiuojant nuo minimalios algos, toks iÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas ir toliau iki vaiko pilnametystės. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr.122 11 punkte numatyta, kad žalos atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo dydį nustato draudikas (atsakovas), jis žalos dydį nustato atsižvelgiant į pateiktus dokumentus.

Mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ gaudavo asmenys turintys teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, apskaičiuojama Taisyklių 8-10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo pajamas, iÅ¡laikytinių skaičių ir iÅ¡laikytinių socialinio draudimo iÅ¡mokas susijusias su maitintojo netekimu, kitas pagal teisės aktus mokamas iÅ¡mokas dėl maitintojo netekimo.IeÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti nepilnamečiams M. E., A. E. ir A. E. po 144,81 Eur (500 litų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, kaip iÅ¡laikymÄ , bent minimaliems jų poreikiams patenkinti, kurį jie bÅ«tų gavę iÅ¡ savo tėvo, jei jis bÅ«tų nežuvęs. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo orientaciniu kriterijumi, t.y., kad vaikui iÅ¡laikyti per mėnesį jo tėvai turi skirti vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ .

Tačiau Kasacinio teismo praktikoje, ne kartÄ teismams yra nurodyta, kad iÅ¡laikymo teisiniams santykiams CK 6.461 straipsnio nuostatos netaikomos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju Å¡alies pareiga yra įrodyti vaiko poreikius, iki žalos atsiradimo turėtas ir gautas iÅ¡laikymas. Kaip jau minėta, byloje yra neginčijami duomenys, kad M. E., A. E. ir A. E. yra žuvusiojo sÅ«nÅ«s, ir pagal įstatymÄ jie turėjo teisę į iÅ¡laikymÄ iÅ¡ tėvo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių tėvas mokėjo iÅ¡laikymÄ vaikams, o Å¡ie jį gavo.

Nors ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį reikia bent 500 litų, tačiau Å¡io reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais. Kadangi nėra jokių duomenų apie žuvusiojo gautas darbo ar kitas Å¡eimos gautas pajamas ir jų Å¡altinius, nėra žinoma, ar žuvusysis apskritai teikė vaikams iÅ¡laikymÄ ir kad nepilnamečių vaikų turtinė padėtis žuvus jų tėvui, pablogėjo, o jeigu iÅ¡laikymÄ teikė, kokio dydžio ir kaip dėl jo netekties pasikeitė vaikų turtinė padėtis.

Taigi, nėra duomenų, ar nepilnamečiai vaikai neteko pajamų dėl tėvo žūties, jei taip, kokio dydžio pajamų jie neteko (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Byloje yra duomenys, kad žuvusiojo R. E. nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamos vaiko paÅ¡alpos: M. E. po 378,18 Eur, A. E. ir A. E. – po 346,82 Eur. Å ie duomenys patvirtina tik socialinių iÅ¡mokų mokėjimo faktÄ , tačiau juose nenurodyta, nuo kada ir kokiu pagrindu žuvusiojo nepilnamečiams vaikams yra mokamos Å¡ios iÅ¡mokos, todėl nėra pagrindo teigti, kad iÅ¡mokos susiję su maitintojo netekimu.

Nustačius, kad nepilnamečiams žuvusiojo vaikams socialinės paÅ¡alpos susiję su draudiminiu įvykiu, t. y. mokamos nuo žūties dienos, jų dydis turėtų bÅ«ti įskaitomas į atlyginamos žalos dydį, jei tokį ieÅ¡kovė įrodytų.Dėl Å¡ių aplinkybių, civilinei ieÅ¡kovei N. Z. K. pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui (BPK 115 str. 2 d.).Dėl neturtinės žalos.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes – tame tarpe ir į nukentėjusiojo turtinę padėtį, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Aptarti neturtinės žalos atsiradimo požymiai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog neturtinė žala, mirus artimajam, pripažįstama tik pasitvirtinus dėl to atsiradusiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams. Tokie iÅ¡gyvenimai paprastai atsiranda kai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmių prarandamas asmuo, su kuriuo nukentėjusįjį siejo artimi Å¡eimyniniai, emociniai ryÅ¡iai ir yra realaus pagrindo teigti, kad dėl netekties nukentėjusysis patyrė gilų emocinį Å¡okÄ , dvasinį diskomfortÄ ir kitus padarinius, kurie sÄ lygojo pasikeitusiÄ gyvenimo kokybę.

Kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje tokie požymiai nustatyti. Dėl kaltinamojo V. P. nusikalstamos veikos pasekmių N. Z. K. neteko vyro, Å¡eimos nario, su kuriuo turi tris bendrus vaikus, jie neteko tėvo. Civilinė ieÅ¡kovė su žuvusiuoju gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, augino bendrus vaikus, todėl akivaizdu, kad dėl jo mirties ji patyrė dvasinį diskomfortÄ bei nervinį sukrėtimÄ , jai iÅ¡ tiesų padaryta moralinė žala. Netekus sutuoktinio ir vaikų tėvo visa nepilnamečių vaikų priežiÅ«ra, auginimas, auklėjimas ir visi rÅ«pesčiai užgulė ant ieÅ¡kovės N. Z.

K. pečių. Ieškovė N. Z. K. sužinojusi apie sutuoktinio žūtį dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės pirmosios pagalbos skyrių, kur buvo suteikta medicininė pagalba. Po sutuoktinio mirties N. Z. K. tapo įsitempusi, dirgli, dažnai jaučia nuovargio simptomus. Mirus sutuoktiniui tapo ypač įtempti santykiai su vyro giminėmis. Dėl nuolat patiriamų stresų N. Z. K. 2013-02-04 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės pirmosios medicinos pagalbos skyrių, kur jai nustatyta diagnozė – depresija, buvo gydoma (duomenys neskelbtini) pirmosios medienos pagalbos skyriuje.

Nustatyta diagnozė astenoneurotinis sindromas.Dėl tėvo žūties iÅ¡gyvena ir visi trys nepilnamečiai vaikai, kurie prie tėvo buvo ypač prisirišę ir su juo praleisdavo daug laiko. Vaikai labai mėgo su tėvu žaisti bei leisti su juo laisvalaikį. Nuolatos su juo vykdavo į iÅ¡vykas bei pas vyro tėvus bei gimines. Akivaizdu, kad tokio pažeidžiamo amžiaus vaikams netekus vieno iÅ¡ artimiausių žmonių, padaryta negrįžtama moralinė žala. Nepaneigtina, kad tėvo žūtis ypatingai įtakojo mažamečių vaikų psichinę ir fizinę sveikatÄ , jie neteko vieno iÅ¡ tėvų globos, pagalbos, paramos, kuri jiems esantiems dar tokio amžiaus, ypač reikalinga kiekvienÄ dienÄ .

Sprendžiant dėl civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti dydžio pagrįstumo, kolegija atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikÅ¡mingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, aplinkybių visumÄ , taip pat ir į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Pagal aktualiausiÄ teismų praktikÄ , Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 55 244 Lt (16 000 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 65 603 Lt (19 000 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015).

Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, mano, kad 15 000 Eur neturtinės žalos dydis žuvusiojo sutuoktinei ir kiekvienam jų nepilnamečiui vaikui yra ta suma, kuri atitiks protingÄ balansÄ tarp realios kompensacijos už patirtÄ dvasinį skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus bei žalÄ padariusio asmens interesų paisymÄ .

Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali bÅ«ti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo bÅ«ti) draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , – žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau Å¡ios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. ŽalÄ padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė.

Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalÄ padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalÄ kyla kitu pagrindu – iÅ¡ draudimo sutarties. Tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačiÄ draudimo sutartį. BÅ«tent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokiÄ Å¾alÄ ir kokia apimtimi atlygina draudikas.

Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia nukentėjusiajam iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį privalo atlyginti žalÄ padaręs, t. y. atsakingas už žalÄ , asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-207/2009, Nr. 2K-86/2012, 2K-149/2013, 2K-280/2014).Transporto priemonės, kuriÄ vairuodamas V. P. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta (duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje.

Be to, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Draudiko „(duomenys neskelbtini)“ filialo buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (liudijimu), pagal kuriÄ draudžiama transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, virÅ¡ijanti sumas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimÄ . Å ioje sutartyje numatyta franÅ¡izė 10 000 Eurų kiekvienam įvykiui. Å ia draudimo sutartimi apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, virÅ¡ijanti draudimo sumas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimÄ , kas Lietuvoje yra 5 000 000 Eur žala asmeniui, įskaitant 5000 Eurų moralinę žalÄ ir 1 000 000 Eur turtui.

Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymÄ asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusieji įgyja teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalÄ atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD) redakcijos 11 str. 1 d. 3 punktu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Taigi draudimo bendrovė eismo įvykio metu galiojusios sutarties pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ minėtų sumų. Todėl civiliniams ieÅ¡kovams Å¡ioje byloje padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti: draudikas „(duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje, ir nepakankant draudimo atlyginimo – pagal tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ bei Draudiko „(duomenys neskelbtini) “ filialo sudarytoje Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytÄ franÅ¡izę draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (viso 10 000 Eurų, kiekvienam nukentėjusiajam proporcingai po 2 500 Eurų ), o likusiÄ sumÄ â€“ draudikas „(duomenys neskelbtini) “ filialas (sutartyje numatytas Transporto priemonių papildomos civilinės atsakomybės limitas – 289 620 Eur).

Padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengus pagal sutartis numatyta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį privalo atlyginti žalÄ padaręs, t. y. atsakingas už žalÄ , asmuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, nes V. P. įvykio metu buvo darbiniuose santykiuose su Å¡ia bendrove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes civilinių ieÅ¡kovų civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies ir N.i Z. K. priteistina turtinė žala, turėta dėl tiesioginių iÅ¡laidų 319.03 Eurų (1101,56 Lt), kuriÄ padengti privalo „(duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje, ir neturtinei žalai atlyginti jai ir jos nepilnamečiams vaikams M.

E. gim. (duomenys neskelbtini) , A. E. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. E. gim. (duomenys neskelbtini) , kiekvienam po 15 000 Eurų, nevirÅ¡ijant įstatyme ir sutartyje numatytų maksimalių sumų, t.y. po 5 000 Eurų iÅ¡ „(duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje, po 2 500 Eurų iÅ¡ Draudėjo pagal tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Draudiko „(duomenys neskelbtini)“ filialo sudarytoje Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytÄ franÅ¡izę ir po 7 500 Eurų iÅ¡ Draudiko „(duomenys neskelbtini)“ filialo pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su Draudėju UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,                                                    n u s p r e n d ž i a :Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Sauliaus StriauÅ¡os apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo:V.

P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti bausmę terminuotÄ laisvės atėmimÄ dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 71 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. P. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Ä®mokÄ sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodant vardÄ , pavardę, asmens kodÄ (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti civilinės ieÅ¡kovės N. Z. K. naudai iÅ¡ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje 319 Eur (tris Å¡imtus devyniolika eurų) turtinės žalos turėtų tiesioginių iÅ¡laidų atlyginimo;priteisti civilinės ieÅ¡kovės N. Z.

K. naudai 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti, – priteisiant 5000 (penkis tÅ«kstančius) Eur iÅ¡ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje, 2 500 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) Eurų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 7 500 (septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) Eur iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ filialo;priteisti civilinio ieÅ¡kovo M. E. gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) Eurų neturtinei žalai atlyginti, priteisiant 5000 (penkis tÅ«kstančius) Eur iÅ¡ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje, 2 500 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) Eur iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 7 500 (septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) Eur iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ filialo;priteisti civilinio ieÅ¡kovo A.

E. gimusio (duomenys neskelbtini) naudai 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) Eurų neturtinei žalai atlyginti, priteisiant – 5000 (penkis tÅ«kstančius) Eur iÅ¡ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje, 2 500 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) Eur iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 7 500 (septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) Eur iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ filialo;priteisti civilinio ieÅ¡kovo A.

E. gimusio (duomenys neskelbtini) , naudai 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant 5000 (penkis tÅ«kstančius) Eurų iÅ¡ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) veikiančio per struktÅ«rinį padalinį „(duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje, 2 500 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) Eur iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 7 500 (septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) Eur iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ filialo. Civilinei ieÅ¡kovei N. Z. K. pripažinti teisę į ieÅ¡kinio dėl vaikų iÅ¡laikymo patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui (BPK 115 str. 2 d.).Nepilnamečiams priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jų motinai N. Z.

K..KardomÄ jÄ priemonę –raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, V. P. panaikinti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .  Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                                                                                 Rimas Å virinas                                                                                                                         Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                              Algirdas Remeika