bd76075a-373e-43d7-ba7c-e138e391e8a9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2965-961/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10873-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Džestinai MedeiÅ¡ytei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajam R. M., vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, dirbantis pagal patentÄ â€“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant atlyginti turtinę žalÄ per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val. per Å¡eÅ¡is mėnesius globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 164 straipsnyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: R. M. pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 vengė pareigos nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. iÅ¡laikyti savo dukrÄ A. M., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), kiekvienÄ mėnesį mokant po 86,89 Eur (300 Lt) dydžio pajamų iki jos pilnametystės ar teikti kitÄ bÅ«tinÄ materialinę paramÄ vaikui, bei galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti jos sÄ moningai nevykdė, dėl ko 2018 m. gegužės 16 d. susidarė finansinis įsiskolinimas 17160,39 Eur.

Teismo posėdžio metu R. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2004 m. jo buvusi žmona pradėjo važinėti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , ten padirbdavo pusę metų ir grįždavo atgal. Po dvejų metu buvusi žmona pasiÅ«lė važiuoti gyventi į DidžiÄ jÄ BritanijÄ . Žmona iÅ¡važiavo pirma, sakė įsikurs, priregistruos dukrÄ . Jis davė leidimÄ vaikÄ iÅ¡sivežti į užsienio Å¡alį. Vos tik buvusi sutuoktinė iÅ¡važiavo, nebebuvo įmanoma su ja susiekti telefonu.

Po metų prasidėjo teisme procesas dėl skyrybų, per kurį sužinojo, kad iÅ¡ jo yra priteisti alimentai vaikui. Iki tol to fakto jis nežinojo, nes gyveno dar kartu su savo buvusia žmona, jokio laiÅ¡ko iÅ¡ teismo dėl alimentų priteisimo negavo, už jį apie teismo dokumentų gavimÄ pasirašė buvusi sutuoktinė. Po buvusios žmonos iÅ¡vykimo su dukra jis su jomis nebendravo, pinigų nemokėjo, nes neturėjo buvusios žmonos banko sÄ skaitos, bet niekur jos sužinoti ir nesikreipė. Jo nedomina dukros gyvenimas.

Jis neginčijo, kad A. M. yra jo dukra. Gaudavo pajamas, bet pinigų dukros iÅ¡laikymui neduodavo. Darbo sezono metu jo pajamos bÅ«davo tarp 500 ir 700 Eur. Jis supranta, kad vaikui reikia pinigų ir rÅ«bams pirkti, ir maistui. Nepamena, ar gaudavo praneÅ¡imus iÅ¡ antstolių dėl pinigų mokėjimo vaiko iÅ¡laikymui. Ä® prokuratÅ«rÄ dėl galimai jo buvusios žmonos paraÅ¡o ant teismo dokumento, kuriuo jam buvo priteistas iÅ¡laikymas vaikui, įteikimo pažymos nesikreipė. Savo elgesį vertina blogai, bet neturėjo galimybių mokėti vaikui pinigų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai iÅ¡tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad turi dvi dukras. Viena iÅ¡ jų A. M., gimusi (duomenys neskelbtini). A. M. motina yra J. Kada su J. įregistravo santuokÄ ir jÄ nutraukė, jis neprisimena. Apie teismo sprendimÄ dėl lėšų priteisimo vaiko iÅ¡laikymui žinojo, teismo posėdyje nedalyvavo, buvo tinkamai informuotas apie minėtų lėšų priteisimÄ , teismo dokumentus gavo paÅ¡tu, teismo sprendimas buvo jam suprantamas.

Kai buvo santuokoje su Jurgita, Å¡eimÄ iÅ¡laikė jis, tuo metu J. nedirbo. Å eimai skirdavo visus pinigus, kiek uždirbdavo, kokia tai buvo suma, įvardinti negali, bet mokėdavo ir buto nuomÄ , ir buitinius reikalus. 2004 m. Jurgita jo paprašė, kad leistų A. M. iÅ¡sivežti ne ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui į AnglijÄ . Ji sakė, kad važiuoja dirbti, iÅ¡nuomos butÄ , ten jau yra jai darbas ir po mėnesio jis ten atvažiuos pas jÄ . Jie nuėjo pas notarÄ , jis patvirtino leidimÄ iÅ¡sivežti dukrÄ .

J. su dukra iÅ¡važiavo ir jis po kokių 6-10 mėnesių sužinojo, kad ji padavė dokumentus skyryboms. Kai ji iÅ¡važiavo, nuo pat pirmos dienos dingo ryÅ¡ys. Ji neleido jam bendrauti su dukra, pati taip pat ji pati su juo nebendravo, nekeldavo telefono ragelio. 2007 m. kreipėsi į teismÄ dėl teismo įsakymo panaikinimo ir dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo, bet teismas tokio sprendimo nepriėmė. Å iuo metu yra registruotas darbo biržoje, jokių pajamų iÅ¡ darbo biržos negauna, turi pasiėmęs patentÄ , kad dirba kas antrÄ dienÄ , t. y. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais.

Darbo biržoje sulaukdavo pasiÅ«lymų dirbti, bet atsisakydavo, nes moka minimumÄ . Po teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo darbo irgi ieÅ¡kojo, viskÄ darė per darbo birÅ¾Ä , pats jokių darbo skelbimų nežiÅ«rėjo. Nedarbingumo po teismo sprendimo dėl vaikui iÅ¡laikymo priteisimo neturėjo. Su A. M. motina ryÅ¡io visiÅ¡kai nepalaikė. Vaikui jokios materialinės pagalbos neteikė, nes neturėjo kokiu bÅ«du tai padaryti, vaiko mama taip pat vengė su juo bendrauti. Kad Å¡iai dienai yra skolingas už vaiko iÅ¡laikymÄ 17160,39 Eur, žino.

Turto, registruoto savo vardu, neturi jokio. Už dviračių remontavimÄ gauna grynais pinigais. Jokios bendrovės akcininkas nėra. IÅ¡ mokesčių inspekcijos jokių permokų niekada susigražinęs nėra. Po teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo jokių pareigų nėjo, oficialiai jokios darbovietės neturėjo, niekur nedirbo. VisÄ laikÄ dirbo su patentu, vasaros sezonu taisė dviračius. Per visÄ sezonÄ jo uždarbis apytiksliai yra 4 000 Eur. Sezonas trunka 5-6 mėnesius, prasideda kovo-balandžio mėnesį, baigiasi rugsėjį-spalį.

IÅ¡ tų pinigų nė karto nėra mokėjęs vaikui pinigų. Jokių paÅ¡alpų iÅ¡ valstybės negauna. Nemokėjo dukrai, nes neturi pinigų, pačiam už tokiÄ sumÄ sunku gyventi, taip pat dukros mama J. nepalaiko su juo jokių ryÅ¡ių. Dukros likimas jam rÅ«pi, bet dėl to jis nedarė nieko, nes su ja nesusisiekia. Jeigu J. pradėtų su juo bendrauti, jis su savo dukra bendrauti norėtų, jÄ auklėti taip pat norėtų. Žino, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra numatyta pareiga rÅ«pintis savo vaiku iki pilnametystės. Antstolis vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vaiko naudai.

Nedarbingumo, invalidumo ar apribotos galimybės dirbti nėra, vertina save kaip fiziÅ¡kai sveikÄ Å¾mogų. Planuoja ir toliau taisyti dviračius ir dirbti su patentu. (b.l.

28) Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad R. M. yra jos buvęs vyras, jie turi bendrÄ dukrÄ A. M., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Ji 2004 metais kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo jų dukrai A. M.. Teismas 2004 metais priteisė iÅ¡ R. M. po 300 Lt į mėnesį vaikui. Posėdyje R. M. nedalyvavo, bet, kiek jai yra žinoma, buvo tinkamai informuotas apie teismo sprendimÄ . Å iuo metu ji gyvena Londone kartu su savo dukromis A. ir A. Ä® LondonÄ gyventi iÅ¡vyko 2005 metais.

Nuo 2000 m. iki 2004 m. jie gyveno kartu su R. M.. 2005 m. oficialiai iÅ¡siskyrė. Kai gyveno kartu, R. M. rÅ«pinosi jų Å¡eima, duodavo pinigus, jÄ iÅ¡laikė. Po teismo sprendimo, kai R. M. buvo priteisti mokėjimai dukrai, R. M. nė vienÄ kartÄ nėra mokėjęs jokių pinigų ar kitaip prisidėjęs prie iÅ¡laikymo. Kiti R. M. Å¡eimos nariai taip pat nėra niekaip prisidėję prie jų dukros iÅ¡laikymo. Apie 3-4 metus R. M. visiÅ¡kai nebendrauja su dukra. Nei jai skambina, nei kitaip ieÅ¡ko ryÅ¡ių su ja bendrauti.

Iki to laiko paskambindavo vienÄ kartÄ per metus pasveikinti dukrÄ su gimtadieniu. Jokių dovanų per dukros gimtadienį nėra dovanojęs. Kiek jai yra žinoma, R. M. skola dėl dukros iÅ¡laikymo Å¡iai dienai yra apie 17000 Eur . (b.l.

22) IÅ¡ nukentėjusiosios J. M. advokatės pareiÅ¡kimo matyti, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 buvo iÅ¡duotas teismo įsakymas ir buvo priteista iÅ¡ R. M. iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai A. M., mokant po 300 Lt (87 Eur) kas mėnesį nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. iki dukros pilnametystės. R. M., bÅ«damas sveikas ir darbingas, žinodamas apie iÅ¡duotÄ Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įsakymÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo dukrai, nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. iki Å¡iol vengia pareigos mokėti lėšas, dėl ko susidarė 16668,17 Eur skola.

R. M. materialinė padėtis yra gera, jis daugiau nei 15 metų vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prekyba, turi savo parduotuvę. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios J. M. advokatė praÅ¡o pradėti R. M. atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje. (b.l. 5-6) IÅ¡ gimimo liudijimo matyti, kad A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. M., o motina – J. M.. (b.l.

20) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 iš R. M. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. M. mokant 300 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. iki jos pilnametystės. (b.l.

8) IÅ¡ UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centro atstovo 2008 m. sausio 2 d. raÅ¡to matyti, kad buvo kreiptasi į antstolį GintautÄ PuodžiukÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 vykdymo. RaÅ¡te nurodyta, kad skolininkas R. M. nėra sumokėjęs nė vieno lito pagal minėtÄ teismo įsakymÄ . (b.l.

32) Antstolio Gintauto Puodžiuko 2008 m. sausio 11 d. patvarkymu priimtas vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. Nr. L-2-9228-26/2004 dėl išlaikymo vaikui išieškojimo iš R. M. išieškotojos J. M. naudai. (b.l.

34) Antstolio Gintauto Puodžiuko 2008 m. sausio 11 d. patvarkymu dėl informacijos apie turimÄ turtÄ pateikimo, adresuoto R. M. adresu (duomenys neskelbtini), R. M. buvo įpareigotas atvykti į antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontorÄ darbo dienomis ir nurodyti turimÄ turtÄ , į kurį pageidauja nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl skolos už vaiko iÅ¡laikymÄ arba pateikti savo pasiÅ«lymÄ dėl vykdomojo dokumento įvykdymo. (b.l.

34) IÅ¡ registruotos siuntos įteikimo praneÅ¡imo matyti, kad antstolio Gintauto Puodžiuko 2008 m. sausio 11 d. patvarkymas dėl informacijos apie turimÄ turtÄ pateikimo R. M. nebuvo įteiktas. (b.l.

35) Antstolio Gintauto Puodžiuko 2010 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tu „Dėl atvykimo į antstolių kontorÄ â€œ, adresuoto R. M. adresu (duomenys neskelbtini), R. M. dėl vykdomos skolos dėl dukros iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo įpareigotas atvykti į antstolio kontorÄ . (b.l.

55) Iš registruotos siuntos įteikimo pranešimo matyti, kad antstolio Gintauto Puodžiuko 2010 m. rugpjūčio 17 d. raštas „Dėl atvykimo į antstolių kontora“ R. M. nebuvo įteiktas. (b.l.

56) IÅ¡ antstolio Gintauto Puodžiuko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2008 m. vasario 7 d. iÅ¡ R. M. banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) buvo nuraÅ¡yta 12,30 Lt, 2008 m. gegužės 31 d. – 88,30 Lt pagal vykdomÄ jį dokumentÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo; 2009 m. rugsėjo 23 d. iÅ¡ R. M. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuraÅ¡yta 7,00 Lt pagal vykdomÄ jį dokumentÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo. Visos nuraÅ¡ytos pinigų sumos nuo R. M. bankų sÄ skaitų buvo užskaitytos kaip antstolio vykdymo iÅ¡laidos. (b.l. 41,42,53) IÅ¡ antstolio Gintauto Puodžiuko padėjėjos 2018 m. birželio 19 d. pažymos matyti, kad R.

M. vaiko išlaikymo įsiskolinimas nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. gegužės 16 d. yra 17160,39 Eur. (b.l .71-72) Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto duomenimis, R. M. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje Vilniaus skyriuje buvo registruotas 8 kartus: nuo 2002 m. lapkričio 5 d. iki 2002 m. gruodžio 15 d., nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d., nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2008 m. spalio 29 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. kovo 15 d., nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. birželio 30 d., nuo 2016 m. liepos 1 d. iki šiol.

Registracijų laikotarpiais nuo 2002 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. sausio 1 d. asmeniui Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus skyrius nemokėjo nedarbo socialinio draudimo išmokų. (b.l.

77) Sodros iÅ¡raÅ¡o duomenimis, R. M. nuo 2004 m. iki 2018 m. dirbo pagal verslo liudijimÄ , nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. spalio 30 d. gavo iÅ¡ viso pajamų 1130,01 Eur, nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 30 d. – 116,10 Eur. (b.l. 79-91) IÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijų matyti, kad nuo 2011 m. iki 2016 m. R. M. vertėsi individualia veikla, už minėtÄ veiklÄ už 2011 m. gavo pajamų – 5500,00 Lt, už 2012 m. – 4535,00 Lt, už 2013 m. – 5000,00 Lt, už 2014 m.

– 7645,00 Lt, už 2015 m. – 2620,00 Eur, už 2016 m. – 4344,00 Eur. (b.l. 94, 97, 110, 113, 116, 119) Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad R. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 164 straipsnyje. BK 164 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , mokėti lėšas vaikui iÅ¡laikyti ar teikti kitÄ bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ vaikui vengimÄ . Baudžiamoji atsakomybė už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y.

žinodamas, kad turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ , ir galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti jos sÄ moningai nevykdo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2016, 2K-9/2014 ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytÄ pareigÄ , supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti.

Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali bÅ«ti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbÄ dėl ligos, sunkiÄ finansinę padėtį, įkalinimÄ ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2014, 2K-218/2012 ir kt.). Vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ nebÅ«tinai reiÅ¡kia tiesioginį atsisakymÄ mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitÄ bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ ), nors ir turint tam galimybių.

Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sÄ moningai sukuriant situacijÄ , dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) iÅ¡laikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Vengimas gali pasireikÅ¡ti įvairiais bÅ«dais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).

Teisiamojo posėdžio metu R. M. pripažino, jog jis žino, kad pagal teismo įsakymÄ kiekvienÄ mėnesį savo dukros iÅ¡laikymui privalo mokėti nustatytÄ sumÄ , tačiau iÅ¡laikymo visiÅ¡kai nemokėjo, nors sezoninio darbo metu gaudavo tarp 500-700 Eur. Su savo dukra, jai su motina iÅ¡vykus į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , visiÅ¡kai nebendravo, dukros gyvenimas jo visiÅ¡kai nedomina. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog žinojo apie teismo įsakymÄ , pagal kurį jam yra nustatyta į mėnesį mokama suma dukros iÅ¡laikymui, tačiau vaikui jokių pinigų nemokėjo, materialinės pagalbos neteikė, žino, kad Å¡iuo metu vaiko iÅ¡laikymo skola yra 17160,39 Eur.

Jis visÄ laikÄ dirbo su patentu sezoninį darbÄ , kurio metu uždirbdavo apie 4000 Eur, tačiau iÅ¡ minėtų pinigų nėra mokėjęs dukrai. Jis yra registravęsis darbo biržoje, bet darbo pasiÅ«lymų atsisakydavo, nes siÅ«loma alga bÅ«davo minimumas, pats darbo pasiÅ«lymų savarankiÅ¡kai nesiieÅ¡kojo, jo galimybės dirbti nėra apribotos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis nei teisiamajame posėdyje, nei ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis pagal teismo įsakymÄ negalėjo teikti dukrai priteisto iÅ¡laikymo, tokių priežasčių, įvertinus byloje užfiksuotus duomenis, nenustatė ir teismas.

FaktÄ , jog R. M. nemokėjo vaikui iÅ¡laikymo, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Šį faktÄ patvirtina nukentėjusiosios J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ kurių matyti, jog po to, kai 2004 m. rugsėjo 6 d. teismas iÅ¡ kaltinamojo priteisė mokėti po 300 Lt kas mėnesį nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės, R. M. nė karto dukrai pinigų nesumokėjo, kitaip prie dukros iÅ¡laikymo neprisidėjo. R. M. apie 3-4 metus visiÅ¡kai nepalaiko ryÅ¡io su dukra.

Dukros neiÅ¡laikymo faktÄ taip pat patvirtina nukentėjusios J. M. atstovės advokatės pareiÅ¡kime, UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centro raÅ¡te, antstolio Gintauto Puodžiuko 2008 m. sausio 11 d. patvarkyme, antstolio Gintauto Puodžiuko padėjėjos 2018 m. birželio 19 d. suraÅ¡ytoje pažymoje užfiksuoti duomenys. IÅ¡ Sodros iÅ¡raÅ¡o ir VMI deklaracijos matyti, jog R. M. įvairiais laikotarpiais nuo 2004 metų iki 2018 metų dirbo pagal verslo liudijimÄ , individualiÄ veiklÄ ir gavo pajamų, o iÅ¡ Vilniaus teritorinės darbo biržos raÅ¡te užfiksuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis įvairiais laikotarpiais registravosi darbo biržoje.

Taip pat Sodros iÅ¡raÅ¡e bei Vilniaus teritorinės darbo biržos raÅ¡te užfiksuoti duomenys patvirtina, jog R. M., nors ir buvo darbingas, tačiau tam tikrais laikotarpiais nei dirbo, nei registravosi darbo biržoje. Pažymėtina, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimo pažymoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog R. M. skola už vaiko neiÅ¡laikymÄ 2018 m. gegužės 16 dienÄ yra 17160,39 Eur. R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis apie teismo priimtÄ Ä¯sakymÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimÄ sužinojo tik skyrybų proceso metu teisme.

Kadangi jo žmona mokėjo pasiraÅ¡yti jo paraÅ¡u, tai ant teismo įsakymo gavimo dokumentų pasirašė ji, o ne jis. Teismas tokius R. M. teiginius vertina kaip nepagrįstus, siekiu suÅ¡velninti savo atsakomybę. Pažymėtina, kad R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie teismo sprendimÄ dėl lėšų priteisimo vaikui žinojo, buvo tinkamai apie tai informuotas, dokumentus gavo paÅ¡tu, sprendimas jam buvo suprantamas. Atkreiptinas dėmesys, kad R. M., galimai sužinojęs apie teismo įsakymÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo priteisimo skyrybų proceso metu nesikreipė į jokias institucijas dėl galimai ne jo paraÅ¡o padėjimo ant dokumento įteikimo ar kitaip nebandė skųsti priimto teismo įsakymo įteikimo jo vardu teisėtumo.

Be to, R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad viena iÅ¡ priežasčių, kodėl nemokėjo pinigų dukros iÅ¡laikymui – ne tik jo nedidelės pajamos, bet ir tai, kad jis nepalaikė ryÅ¡ių su buvusia žmona, neturėjo jos banko sÄ skaitos. Vis tik teismas ir šį R. M. teiginį vertina kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ byloje esančių antstolio Gintatuto Puodžiuko banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad iÅ¡ R. M. dviejų banko sÄ skaitų 2008 m. ir 2009 m. buvo areÅ¡tuotos ir nuraÅ¡ytos piniginės lėšos.

Tai reiÅ¡kia, kad R. M. privalėjo žinoti ir žinojo, jog iÅ¡ jo gautų pajamų antstolis vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tačiau kaltinamasis į antstolį nesikreipė, jokio noro bendradarbiauti ir padengti nors dalį vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimo ar susitarti, kaip tai padarys, neparodė. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir tai, kad, pasak kaltinamojo, jis dukros iÅ¡laikymui neduodavo pinigų, nes jo gaunamų pajamų už sezoninį darbÄ sunkiai užtenka ir jo paties pragyvenimui. Čia pažymėtina, kad iÅ¡ Sodros iÅ¡raÅ¡o matyti, kad R.

M., gyvendamas kartu su Å¡eima, t.y., dukra A. M. ir buvusia žmona J. M., irgi vertėsi individualia veikla, tačiau tiek iÅ¡ nukentėjusiosios J. M., tiek iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų matyti, kad tuo metu Å¡eimÄ iÅ¡laikė vien tik jis: mokėjo už buto nuomÄ , Å¡eimos buitį, nes tuo metu buvusi žmona nedirbo. Taigi aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog R. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimÄ mokėti lėšas savo vaikui iÅ¡laikyti, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, nes sÄ moningai nemokėdamas iÅ¡laikymo suvokė savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog R. M. teismo sprendimu buvo įpareigotas savo dukrai iki pilnametystės mokėti kas mėnesį po 87 Eur (300 Lt) ir 2018 m. birželio 19 d. R. M. finansinis įsipareigojimas dėl vaiko neišlaikymo sudarė 17160,39 Eur. Iš antstolio Gintauto Puodžiuko padėjėjos surašytos 2018 m. birželio 19 d. pažymos matyti, kad R. M. kas mėnesį dukros išlaikymui turėjo mokėti po 86,89 Eur, o jo įsiskolinimas 2018 m. gegužės 16 dienai buvo – 17160,39 Eur.

Taigi minėtos aplinkybės kaltinime keistinos. Teismas taip pat tikslina kaltinimÄ nurodydamas, kad R. M. vengė pareigos iÅ¡laikyti savo dukrÄ A. M. nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. Teismas konstatuoja, kad minėtų aplinkybių patikslinimas nekeičia R. M. veiksmų kvalifikacijos pagal BK 164 straipsnį. R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, taip pat nenustatyta. Teismas pažymi, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino.

Vis tik teismas Å¡ioje vietoje pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Teismo vertinimu, nors R. M. dėl savo nusikalstamos veikos prisipažino, tačiau jokio gailėjimosi dėl savo elgesio neparodė, todėl negali bÅ«ti R.

M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas, skirdamas bausmę R. M., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė tiesiogine tyčia. Taip pat teismas įvertina ir nusikalstamos veikos trukmę (ji truko daugiau nei trylika metų), kaltinamasis iÅ¡ esmės savo vaikui nemokėjo tokio iÅ¡laikymo, kuris galėtų patenkinti tik minimaliausius vaiko poreikius.

Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. R. M. anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, Å¡iuo metu užsiima individualia veikla, o tai reiÅ¡kia, jog kaltinamasis Å¡iuo metu realiai atlieka darbines funkcijas ir gauna pajamų, iÅ¡ kurių gali mokėti iÅ¡laikymÄ savo vaikui, tačiau to nedaro. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, R. M. skirtina BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – vieÅ¡ieji darbai, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Å¡ios bausmės vidurkis, numatytas BK 46 straipsnyje.

BÅ«tent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri pradėjus bausmės vykdymÄ naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

R.M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – vieÅ¡uosius darbus Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. galutinę bausmę – vieÅ¡uosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. R. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti.

R. M. išaiškinti, kad:

1) nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtÄ laikÄ neatlygintinai dirbti teismo nustatytÄ valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2) Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik raÅ¡ytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, Å¡iÄ bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismÄ su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areÅ¡tu.

3) Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtÄ laikÄ neiÅ¡dirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laikÄ , kol Å¡is asmuo iÅ¡dirbs paskirtÄ laikÄ .

4) Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti Å¡iÄ bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areÅ¡tu arba bauda. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Mateikienė