2020-10-21 Nr. AB-20383-3-63-3-00338-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4893-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00338-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. K. (A. M. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 128-57 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. K. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)” (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 21 d. sudarė darbo sutartį su Lietuvos Respublikoje registruota įmone uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Daroda”, kuri žadėjo jį įdarbinti bei suteikti gyvenamąjį būstą Lietuvos Respublikoje. Teigė, kad beveik pusę metų laukė vizos Kaire (Egipte), kai ji jam buvo išduota ir jis atvyko į Lietuvos Respubliką (2019 m. rugpjūčio 16 d.). UAB „Daroda” darbo nesuteikė, todėl neturėdamas darbo ėmė jo ieškoti savo iniciatyva ir nuo 2020 m. balandžio 6 d. dirba UAB „Franklis” pagalbiniu darbininku. Pareiškėjas gauna 991,74 Eur darbo užmokestį, yra su UAB „Franklis” sudaręs neterminuotą darbo sutartį, moka socialinio ir sveikatos draudimo įmokas. Tvirtino, kad įdarbinant nei darbdaviui nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nei pačiam pareiškėjui nekilo abejonių, kad viza yra galiojanti. Nurodė, kad vizoje įrašyta galiojimo data iki „20-11-19”.

3. Pareiškėjas vadovavosi Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 2(78) „Dėl datos rašymo”, Lietuvos standarto LST EN 28601 rekomendacijomis, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo” ir pažymėjo, jog dokumentuose tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai, pirmiausia nurodoma metų skaitinė išraiška, tada mėnesio bei dienos. Pildant Migracijos departamento pateikiamą vizos išdavimo formą, taip pat nurodoma pateikti vizos galiojimo datą skaitmeninis tokia tvarka: metai –mėnuo – diena. Pareiškėjas manė, jog, kad jo vizos galiojimas baigsis 2020 m. lapkričio 19 d., o ne 2019 m. lapkričio 20 d.

4. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi yra nepagrįstas objektyviais faktais, jų vertinimu, nenustatytos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti ar paneigti atsakovo sprendimo pagrįstumą, įstatymo pažeidimą ir šio pažeidimo pavojingumo pobūdį bei mastą. Ginčijamas sprendimas prieštarauja Europos Sąjungos teisiniam reglamentavimui, Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikai.

5. Pažymėjo, jog ginčijamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui, ir grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 128 straipsnio 1 dalimi. Atkreipė dėmesį, kad turi Šengeno valstybės (LTU) D tipo vizą. Tiek pareiškėjas, tiek jį įdarbinęs UAB „Franklis”, tiek Valstybinio socialinio fondo valdyba suprato, kad vizos galiojimo data yra ne 2019 m. lapkričio 20 d., o 2020 m. lapkričio 19 d. Manė, kad toks suvokimas atitinka ir Lietuvos Respublikos oficialiai įtvirtintas datos rašymo taisykles, ir Migracijos departamento pateikiamą vizos išdavimo formą, kurioje data pildoma taip pat pirmiausia nurodant metus, tada mėnesį ir dieną. Sužinojęs, kad jo viza negalioja, suruošė dokumentus jos pratęsimui (naujos D tipo vizos išdavimui), o gavęs vizą, planavo kreipsis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėjas turi darbą, gauna darbo užmokestį, moka visus privalomus mokesčius, nuomojasi gyvenamąjį būstą, gerbia Lietuvos Respubliką, jos žmones ir įstatymus, o dėl vizos pratęsimo nesikreipė tik būdamas suklaidintas vizos galiojimo datos.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė dėl pandemijos keliamų grėsmių nuo 2020 m. kovo 16 d. yra paskelbusi karantiną visoje Lietuvos Respublikoje ir yra patvirtinusi karantino režimą. Vykstant pandemijai dėl COVID 19 viruso, daugelis pasaulio valstybių yra įvedusios apribojimus dėl sienų kirtimo, sumažintas tarptautinis keleivių pervežimas. Manė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) šiuo metu, neįsitikino, ar tokia galimybė apskritai objektyviai egzistuoja. (Duomenys neskelbtini) šiuo metu yra paskelbta komendanto valanda, 2020 m. balandžio 20 d. fiksuoti 270 COVID 19 virusu užsikrėtusių žmonių, 14 mirčių (Europos ligų prevencijos kontrolės centro departamento duomenys). Departamentas neįvertino galimybės, ar pareiškėjas prieš išvykdamas turės galimybę pasitikrinti, ar neserga, ar neužkrės bendrakeleivių bei ar bus įleistas į šalį.

7. Pareiškėjas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (administracinė byla Nr. A858-2332/2011) bei Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 20 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnį. Nurodė, jog aiškinant Įstatymą ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, privalo būti atsižvelgiama ir į minėtoje Direktyvoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. Direktyvos 6 straipsnio 1 ir 4 dalis. Direktyvos preambulės šeštoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą.

8. Atkreipė dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl užsieniečio grąžinimo, kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti įvertinamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės. Prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę, turi būti įvertinta, ar konkrečiu atveju yra faktinių aplinkybių, užkertančių kelią to asmens grąžinimui į užsienio valstybę, taikant galiojančias Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Manė, kad konkrečiomis aplinkybėmis ginčijamas sprendimas dėl grąžinimo į (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas objektyviais faktais ir neteisėtas.

9. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu, tačiau atsisakė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas pripažino, kad žino, jog viza buvo išduota 6 mėn.

10. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašo jo netenkinti.

11. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 8 d. buvo gautas telefoninis pranešimas iš Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje galimai neteisėtai yra du (duomenys neskelbtini) piliečiai. Minėtoms aplinkybėms išsiaiškinti pareiškėjas buvo pristatytas į VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos tarnybines patalpas. Patikrinus pareiškėjo pasą Nr. A1770198, galiojantį iki 2021 m. lapkričio 23 d., buvo nustatyta, kad jame yra nacionalinė viza (D), įklijos Nr. 003744706, išduota 2019 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos ambasados Egipte. Minėta viza galiojo nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., yra daugkartinė, buvimo dienų skaičius neribojamas.

12. Paaiškino, kad aiškinantis aplinkybes, pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. per Vilniaus oro uostą į Lietuvą atvyko tikslu dirbti, Lietuvos Respublikoje gyvena Karališkių g. 2–9, Klaipėda, grįžti į (duomenys neskelbtini) pageidauja. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, pateikdamas paaiškinimą, asmuo pripažino, kad turi Lietuvos vizą, bet ji yra pasibaigusi.

13. Nurodė, kad VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai, atlikę administracinio nusižengimo tyrimą ir surinkę įrodymus, 2020 m. balandžio 8 d., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 37235-ANRN-493-2020 dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje, kuriuo užsienietis pripažintas pažeidęs Įsatymo124 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bei vadovaujantis 23 straipsnio 2 punktu konstatuota, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas dėl to jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

14. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atžvilgiu, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu (jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui), 2020 m. balandžio 8 d. priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo užsienietis įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2020 m. gegužės 8 d.

15. Nurodė, kad 1990 m. Šengeno konvencijos, kuri yra 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos „Dėl Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo” pagrindas (toliau – ir Šengeno konvencija) ir įgyvendinantis dokumentas, kurio nuostatos Lietuvai privalomos nuo prisijungimo prie Šengeno sutarties, 5 straipsnyje nustatyta, kad esant šiame straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bei nesant kliūčių, užsieniečiai į susitariančių šalių teritorijas gali atvykti ir ten būti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šengeno konvencijos 18 straipsnyje nustatyta, jog vizos, ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui, yra nacionalinės vizos, išduodamos vienos iš susitariančiųjų šalių pagal jos nacionalinius teisės aktus. Tokios vizos leidžia jų turėtojams vykti tranzitu per kitų susitariančiųjų šalių teritorijas, kad pasiektų vizą išdavusios susitariančios šalies teritoriją. Taip pat nurodė, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), VII priedo 7 skirsnyje nustatyta, jog siekiant palengvinti kontroliuojančių institucijų darbą, šiame skirsnyje nurodytos vizos žymimos raidėmis A, C ir D, kur „D” raide žymimos ilgalaikės vizos.

16. Nacionalinių ilgalaikių vizų (numatomam buvimui, viršijančiam 3 mėnesius) išdavimo procedūros ir sąlygos numatytos nacionalinės teisės aktuose (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. IV-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas)), nors nacionalinės ilgalaikės vizos turėtojai turi teisę judėti valstybių narių teritorijoje pagal 2010 m. kovo 25 d. Reglamentą (ES) Nr. 265/2010, iš dalies keičiantį Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Reglamentą (EB) Nr. 562/2006 (Šengeno sienų kodeksas), kiek tai susiję su ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimu.

17. Nurodė, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399 „Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso” (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies b) punkte nustatyta, jog numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlyga yra tokia: jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog siekiant įgyvendinti 1 dalį, atvykimo data laikoma pirma buvimo valstybių narių teritorijoje diena, o išvykimo data laikoma paskutinė buvimo valstybių narių teritorijoje diena. Skaičiuojant buvimo valstybės narės teritorijoje trukmę, neįskaičiuojami buvimo laikotarpiai, leisti pagal leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą.

18. Atsakovas priėjo išvadą, kad ilgalaikės vizos išduodamos pagal nacionalinius teisės aktus, ir jas išdavusios valstybės narės leidžia tokių vizų turėtojams būti savo valstybėje netaikydamos bendrojo 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį skaičiavimo, t. y. ilgalaike „D” tipo viza patvirtina leidimą būti darbo (ar kitais, atitinkančiais šalies interesus) tikslais būti toje valstybėje narėje visą vizos galiojimo laiką. Pažymėjo, kad minėtos Šengeno nuostatos, reglamentuojančios asmenų judėjimą per sienas, visa apimtimi perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, ir pagrindinis teisės aktas, nustatantis užsieniečių atvykimą, buvimą bei gyvenimą Lietuvoje, kaip Šengeno erdvės narėje, reglamentuoja Įstatymas. Be to, Įstatymas iš esmės nustato tik sprendimų dėl užsieniečio grąžinimo priėmimo pagrindus, detalesnė šios procedūros tvarka reglamentuota Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Nr. 1V-429 (toliau – ir Sprendimų aprašas).

19. Atsakovas nurodė, kad teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl grąžinimo į kilmės šalį priimančiai institucijai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo. Tačiau sprendimas turi būti priimtas ne tik nustačius formalius pagrindus dėl užsieniečių grąžinimo, bet laikantis Aprašo 24 punkte nustatytos procedūros. Tuo atveju, kai užsienietis Lietuvos Respublikoje gyvena pasibaigus vizos galiojimui, kompetentingos institucijos turi spręsti dėl jo tolimesnio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir priimti jo atžvilgiu sprendimą dėl grąžinimo, nustatant jam ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą savarankiškai išvykti iš Lietuvos valstybės. Sprendimas dėl grąžinimo nepriimamas, kai yra nustatoma, kad egzistuoja Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. kai nustatoma, kad grąžinus užsienietį, iškils pavojus jo asmeniui.

20. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui, t. y. egzistuoja Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sprendimo grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priėmimo pagrindas. Priimdamas ginčijamą sprendimą, nenustatė Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, kuriems esant ginčijamas sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo negalėjo būti priimtas. Užsienietis apklausos metu nepateikė duomenų apie tai, kad jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas kilmės valstybėje. Tvirtino, kad priimant sprendimą buvo atsižvelgta ir į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes.

21. Pažymėjo, kad vertinant buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, nustatyta, kad didžiąją savo buvimo šalyje laiko dalį, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas buvo neteisėtai; šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nenustatyta. Atkreipė dėmesį, kad vertinant esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad užsienietis UAB „Franklis” įdarbintas pažeidžiant nustatytą įdarbinimo tvarką, kadangi buvo įdarbintas ne ten, kur jam išduota viza darbui (UAB „Daroda” – dirbti tolimųjų reisų vairuotoju).

22. Konstatavo, kad vertinant padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, pareiškėjas šalyje yra neteisėtai ilgą laiką bei dirba UAB „Franklis” nelegaliai. Pažymėjo, jog Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius dėl šio atvejo atlieka tyrimą. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galėjo vizos galiojimo metu kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar naujos nacionalinės vizos gavimo, bet to nepadarė. Pareiškėjas nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, kad Lietuvos Respublikoje būtų teisėtai, nepažeisdamas nustatytos būvimojoje tvarkos. Tvirtino, kad pareiškėjas suprato, jog turima viza negalioja, ir tai patvirtina jo paaiškinime teiktame Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui esantis patvirtinimas: „Taip, aš turiu Lietuvos vizą, bet ji yra pasibaigusi”.

23. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytu motyvu, jog nebuvo tinkamai taikytas Įstatymo 128 straipsnis. Pastebėjo, kad priimant skundžiamą sprendimą, buvo atsižvelgta į Direktyvos 5 straipsnyje esantį negrąžinimo principą, t. y. valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į: a) vaiko interesus, b) šeimos gyvenimą, c) atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę. Iš byloje ir duomenų bazėse esančių duomenų nenustatė, kad pareiškėjas turi vaikų, šeiminių ryšių ar sveikatos problemų, siejančių jį su Lietuvos Respublika, dėl kurių negalėtų išvykti. Pareiškėjas privalės išvykti pasibaigus karantinui Lietuvos Respublikoje per nustatytą tam tikrą toleravimo laikotarpį. Koks konkrečiai laikotarpis bus skiriamas išvykti spręs vėliau, o šiuo metu siūloma Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje užpildyti standartinę pranešimo formą.

II. 24. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 128-57 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. K. grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ” teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai išnagrinėjo dokumentus dėl pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini), t. y., gavęs VDI raštą „Dėl informacijos pateikimo” bei VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. tarnybinį pranešimą „Dėl administracinės teisenos ir grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ”, aplinkybėms išsiaiškinti pareiškėją pristatė į VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos tarnybines patalpas, kur buvo patikrintas pareiškėjo pasas Nr. A1770198, (galiojantis iki 2021 m. lapkričio 23 d.), nacionalinė viza (D) Nr. 003744706, išduota 2019 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos ambasados Egipte, atlikta pareiškėjo apklausa, kuri užfiksuota užsieniečio apklausos lape, įvertintas pareiškėjo 2020 m. balandžio 8 d. paaiškinimas VDI, todėl nėra pagrindo netikėti šiais atsakovo pateiktais įrodymais.

27. Teisėjų kolegija vertino, kad pareiškėjo skundo argumentai apie tai, jog ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas dėl to, kad jis buvo suklaidintas ir manė, jog vizos galiojimo data yra ne iki 2019 m. lapkričio 20 d., o iki 2020 m. lapkričio 19 d., yra visiškai nepagrįsti. Teismas vertino, kad tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Iš vizos Nr. 003744706 teismas nustatė, jog viza pareiškėjui buvo išduota 2019 m. birželio 11 d. (vizoje nurodyta 11-06-19), ir galioja nuo 2019 m. birželio 25 d. (vizoje nurodyta 25-06-19) iki 2019 m. lapkričio 20 d. (vizoje nurodyta 20-11-19). Vizoje Nr. 003744706 tiek jos data, tiek galiojimas (nuo – iki) nurodyti dienomis – mėnesiais – metais. Teisėjų kolegija nusprendė, kad šioje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo suprasti, kad vizos galiojimo pabaiga yra 2019 m. lapkričio 20 d. Kita išvada negalėjo būti padaryta, vien dėl to, kad kitose grafose („Data”; „Nuo”) data taip pat nurodyta dienomis – mėnesiais – metais, o pareiškėjas turėjo suprasti, jog jam viza buvo išduota 2019 m. birželio 11 d., o ne 2011 m. birželio 19 d., ir kad galioja ne nuo 2025 m. birželio 19 d., o nuo 2019 m. birželio 25 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad žinojo, jog viza išduota 6 mėnesių laikotarpiui, ir tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti suprantamas toks datos rašymas, koks yra vizoje Nr. 003744706. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pase gimimo data, galiojimo datos taip pat nurodytos dienomis – mėnesiais – metais.

28. Dėl pareiškėjo argumentų, jog pagal Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 2(78) „Dėl datos rašymo”, Lietuvos standartą LST EN 28601 rekomendacijas, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo”, dokumentuose tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai, pirmiausia nurodoma metų skaitinė išraiška, tada mėnesio bei dienos. Šiuo atveju vizos įklijos pildymo reikalavimai nustatyti Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009 nustatytame Bendrijos vizų kodekse (toliau – ir Vizų kodeksas). Vizos Nr. 003744706 priėmimo metu galiojusio Vizų kodekso VII priede reglamentuotas vizos įklijos pildymas. Pagal nurodyto priedo 2 skirsnį „nuo … iki”: „šiame skirsnyje nurodomas laikotarpis, kuriuo vizos turėtojui leidžiama būti teritorijoje. Data, nuo kurios vizos turėtojas gali atvykti į teritoriją, kurioje galioja viza, įrašoma po žodžio „NUO”, kaip nurodyta toliau: diena užrašoma dviem skaitmenimis, iš kurių pirmasis yra nulis, jei atitinkama diena žymima vienaženkliu skaitmeniu, horizontalus brūkšnys, mėnuo užrašomas dviem skaitmenimis, iš kurių pirmasis yra nulis, jei atitinkamas mėnuo žymimas vienaženkliu skaitmeniu, horizontalus brūkšnys, metai užrašomi dviem skaitmenimis, kurie atitinka paskutinius du metų skaitmenis. Pavyzdžiui: 05–12–07 = 2007 m. gruodžio 5 d. Laikotarpio, kuriuo vizos turėtojui leidžiama būti teritorijoje, paskutinės dienos data įrašoma po žodžio „IKI” tokiu pat būdu, kaip pirmoji data. Vizos turėtojas privalo palikti teritoriją, kurioje galioja viza, iki tos dienos pusiaunakčio”. Teismas pažymėjo, jog Vizų kodeksas yra viešai prieinamas ir išverstas į 24 kalbas. Pareiškėjui išduotoje vizoje Nr. 003744706 data, iki kada leidžiama likti Lietuvos Respublikoje, nurodyta pagal nustatytus reikalavimus.

29. Teisėjų kolegija nusprendė, kad aptariamos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra nereikšmingos, nes tokie pareiškėjo argumentai yra tik gynybinė pozicija, nepagrįsta teisiniais argumentais, o vien tik pareiškėjo įsitikinimas (manymas) negali būti laikomas objektyviu kriterijumi (aplinkybe), į kurią turi būti atsižvelgta vertinant pareiškėjui išduotos vizos galiojimą. Pareiškėjo suklydimas nepateisina to, kad jis nuo 2019 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai (pasibaigus vizos galiojimui).

30. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįsitikino, ar galimybė grįžti į (duomenys neskelbtini) objektyviai egzistuoja dėl COVID 19 situacijos, pažymėjo, jog atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ir atsiliepime paaiškino, kad supranta, jog šiuo metu pareiškėjui nėra galimybės išvykti į (duomenys neskelbtini) dėl pandemijos, tačiau aktyviai seka informaciją, o pareiškėjas taip pat turi domėtis informacija ir užpildyti standartinę pranešimo formą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje. Teismas neabejojo atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad egzistuojat pandemijos situacijai, pareiškėjo išvykimui į (duomenys neskelbtini) bus nustatytas tam tikras toleravimo laikotarpis, dėl kurio, įvertinus aktualią informaciją ir esamą situaciją, konkrečiai bus sprendžiama vėliau.

31. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, vertinant Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, nustatyta, jog didžiąją savo buvimo šalyje laiko dalį, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas buvo neteisėtai (pasibaigus vizos galiojimui); šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nenurodė. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis turi darbą, gauna darbo užmokestį, moka visus privalomus mokesčius, nuomojasi gyvenamąjį būstą, gerbia Lietuvos Respubliką, jos žmones ir įstatymus, pažymėtina, jog pareiškėjas UAB „Franklis” dirba tik nuo 2020 m. balandžio 7 d. (ginčijamas sprendimas priimtas 2020 m. balandžio 8 d.). Pareiškėjas neteikė duomenų, jog iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (t. y. iki įsidarbinimo UAB „Franklis”) pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus buvo įsidarbinęs kitoje įmonėje. Be kita ko, UAB „Daroda” 2018 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo raštas „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės (D) vizos išdavimo” patvirtina, kad pareiškėjui viza buvo išduota ir jis turėjo dirbti UAB „Daroda”, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas dirba kitoje įmonėje UAB „Franklis”. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad VDI rašte „Dėl informacijos pateikimo” pateikta informacija, jog VDI Klaipėdos teritorinis skyriaus inspektoriai 2020 m. balandžio 8 d., atlikdami patikrinimą nuosavo namo teritorijoje nustatė, kad pareiškėjas yra įdarbintas UAB „Franklis” nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t.y. nelegaliai (Užimtumo įstatymo 56 str.). Nurodyti duomenys patvirtina, kad šiuo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi objektyviais kriterijais, t. y. atsižvelgė ne vien į neteisėto buvimo faktą, bet ir į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes bei tinkamai vertino šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiku, šeiminiais ryšiais su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamais socialiniais, ekonominiais ir kitais ryšiais su Lietuvos Respublika, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį, mastą ir kt.

32. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, jei jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui. Šioje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjo viza galiojo iki 2019 m. lapkričio 20 d., taigi, nuo 2019 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Be to, atsakovas atsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikiusi teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

III. 33. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikinamas 2020 m. balandžio 8 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas Nr. 128-57 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. K. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)”. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas teigia, kad šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovo surašyto administracinio akto galimybės įvykdymo. Objektyviai 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 128-57 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. K. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ negali būti įvykdomas bei savanoriškai pačio pareiškėjo, nei priverstinai atsakovo. (Duomenys neskelbtini) sienos šiuo metu uždarytos, viešai prieinamais duomenimis valstybėje yra užfiksuoti 3 727 koronavirusinės infekcijos atvejai bei 104 mirtys. Nėra organizuojama jokių skrydžių į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti suformuluotas taip, jog asmenys, kuriems yra skirtas aktas, galėtų įgyvendinti reikalavimus, kuriuos nustato aktas. Dėl to viešojo administravimo subjektas privalo tiksliai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, kad individualus administracinis aktas būtų įvykdomas. Jei individualus administracinis aktas yra suformuluotas taip, kad akto adresatui tampa neįmanoma įgyvendinti įpareigojimų, kuriuos nustato aktas, individualus aktas gali būti naikinamas.

35. Pareiškėjo nuomone, 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 128-57 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

36. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

37. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 15 d. nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nėra nustatyto draudimo užsieniečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kad spendimo dėl grąžinimo priėmimo metu Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas ir skrydžiai nevyko, užsieniečiai esantys neteisėtai ir dėl kurių priimtas sprendimas dėl grąžinimo, bet laikotarpis savanoriškai išvykti baigėsi karantino metu, galėjo likti Lietuvos Respublikoje. Tačiau tokie užsieniečiai privalėjo išvykti pasibaigus karantinui Lietuvos Respublikoje per nustatytą toleravimo laikotarpį. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje viešai skelbiamoje informacijoje keliaujantiems į (duomenys neskelbtini) rekomenduojama atkreipti dėmesį į kelionės saugumą, tačiau informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės sienos būtų uždarytos, nėra. Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymu V-1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo” skelbiama, kad 2020 m. birželio 21 d. duomenimis suminis 14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkstančių gyventojų (duomenys neskelbtini) neviršija 25 susirgimų koronaviruso infekcija atvejų, todėl grįžti į (duomenys neskelbtini) yra pakankamai saugu laikantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų.

38. Atsakovo nuomone, užsienietis turi dėti visas pastangas, kad įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą įpareigojantį jį savanoriškai išvykti iš šalies. Institucija negavo jokių duomenų apie tai, kad užsienietis kreipėsi į savo šalies kompetentingas institucijas ar Tarptautinė migracijos organizaciją dėl grįžimo į savo šalį galimybių. Taip pat iš užsienio negauta duomenų apie tai, kad nėra skrydžių į (duomenys neskelbtini) ar nėra galimybių grįžti į savo šalį sausumos transportu. Atsakovas taip pat pastebi, kad sprendimas yra dėl asmens savanoriško grįžimo, kas lingvistine prasme reikštų, jog asmuo pats sprendžia kaip rinktis maršrutą, kokiu laiku tinkamiausia ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 128-57 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. K. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)” teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatė, kad pareiškėjo viza galiojo iki 2019 m. lapkričio 20 d., todėl nuo 2019 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovas atsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini).

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 128-57 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. K. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)” neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Paaiškina, kad ginčijamo sprendimo objektyviai įvykdyti negali, nes (duomenys neskelbtini) sienos šiuo metu uždarytos, viešai prieinamais duomenimis valstybėje yra užfiksuoti 3 727 koronaviruso infekcijos atvejai bei 104 mirtys, nėra organizuojama jokių skrydžių į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti suformuluotas taip, jog galėtų įgyvendinti jame nurodytus reikalavimus.

42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.

43. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. Nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) (Nutarimas negalioja nuo 2020 m. birželio 17 d.) paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 6 punkte numatyta karantino režimo trukmė yra nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 16 d.). Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 8 d., paskelbto karantino laikotarpiu, priėmė sprendimą Nr. 128-57 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. K. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)”. Ginčijamame sprendime, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgiant į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti A. M. K. į (duomenys neskelbtini), nusprendė įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2020 m. gegužės 8 d.

44. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.).

45. Teisėjų kolegija, vertindama šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016).

46. Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo sprendimo atitiktį Nutarties 44 ir 45 punktuose nurodytam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai šio teisinio reglamentavimo aiškinimo ir taikymo praktikai, nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo argumentus, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pandemijos laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti sudėtinga įvykdyti ginčijamą sprendimą ir išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Dėl pandemijos objektyviai susiklosčiusios sąlygos, trukdančios užsieniečiui įvykdyti šalies kompetentingos institucijos ginčijamą sprendimą, yra įpareigojimų nevykdymą pateisinančios priežastys, dėl kurių užsieniečiui negali kilti neigiamų teisinių pasekmių. Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad tai neatleidžia užsieniečio nuo pareigos vykdyti įpareigojimus elgiantis atidžiai ir rūpestingai (pagal bonus pater familias elgesio standartą), laikantis elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų (žr., 2020 m. spalio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4895-415/2020). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas paskelbto karantino laikotarpiu arba pasibaigus karantinui, būtų siekęs įgyvendinti skundžiamą sprendimą ir dėjęs pastangas išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

48. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog sprendimo dėl grąžinimo priėmimo metu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas ir skrydžiai nevyko, užsieniečiai, kurie yra neteisėtai ir dėl kurių priimtas sprendimas dėl grąžinimo, bet laikotarpis savanoriškai išvykti baigėsi karantino metu, galėjo likti Lietuvos Respublikoje, tačiau tokie užsieniečiai privalėjo išvykti pasibaigus karantinui Lietuvos Respublikoje. Taigi, pasibaigus paskelbtam karantino laikotarpiui, pareiškėjas privalėjo įvykdyti ginčijamą sprendimą ir išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šios pareigos vykdymui svarbu ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos viešai skelbiamus duomenis, (duomenys neskelbtini) sienos, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, nėra uždarytos.

49. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

50. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. K. (A. M. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė