2024-10-02 Nr. AB-14251-3-61-3-00915-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-204-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00915-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „LGC CARGO“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, akcinė bendrovė „LTG Infra“) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir Administracija, LTSA) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. (1.9E) 1V-190 „Dėl UAB „LGC CARGO“ 2019 m. lapkričio 15 d. skundo“ (toliau – ir Įsakymas) 3 punktą visa apimtimi; 2) atmesti UAB „LGC CARGO“ 2019 m. lapkričio 15 d. skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu atmetė atsakovo LTSA skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė atsakovo LTSA apeliacinį skundą ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą nepakeistą.

II. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2024 m. liepos 25 d. gautas atsakovo LTSA prašymas išaiškinti LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-968/2024.

Atsakovas prašyme nurodo, kad jis savo skunde teismui prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. (1.9E) 1V-190 „Dėl UAB „LGC Cargo“ 2019-11-15 skundo“ 3 punktą, kuriuo Administracija buvo įpareigota „panaikinti Sprendimo Nr. PSE-356 3 punktą, bei įvertinus nagrinėjant skundą nustatytas aplinkybes, priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo Paraiškos Nr. 98 13, 15, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 68, 69 ir 70-ojoje eilutėse nurodytų pajėgumų skyrimo.“ Atsakovas pažymi, kad nuo 2019 m. gruodžio 8 d. pakeitus teisinį reguliavimą, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo funkcija yra perduota viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir Administracija šios funkcijos nebevykdo. Administracijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. PSE-256 ir Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. (1.9E) 1V-190 priimti dėl 2019–2020 m. tvarkaraščio, t. y. dėl šiuo metu jau pasibaigusio laikotarpio. Akivaizdu, kad pajėgumai negali būti skiriami ir faktiškai panaudojami jau pasibaigusiam laikotarpiui. Be to, LVAT 2024 m. kovo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prašė skirti pajėgumus 2019–2020 m. tvarkaraščiui, t. y. jau pasibaigusiam laikotarpiui, konstatavo, kad atsakovui Administracijai nebūtų įmanoma iš naujo įvertinti pareiškėjo paraiškos dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, todėl netenkino atitinkamo pareiškėjo reikalavimo.

Atsakovo nuomone, dėl nurodytų priežasčių Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. (1.9E) 1V-190 „Dėl UAB „LGC Cargo“ 2019-11-15 skundo“ 3 punktas šiuo metu negali būti įvykdomas. Atsakovas nurodo, kad siekiant užtikrinti vienodą teismų praktikos formavimą, reikalingas LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutarties išaiškinimas, paaiškinant, kaip ši nutartis turėtų būti įvykdyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios proceso teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016, 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašymo turinio matyti, jog jis nesiekia, kad jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas. Taigi pareiškėjas iš esmės siekia ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, o iš esmės teigia, kad teismo nutarties išaiškinimas būtinas siekiant užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą, bei laikosi pozicijos, kad yra neįmanoma įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.

LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama vienareikšmiškai, todėl tenkinti atsakovo prašymą išaiškinti nutartį nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas išaiškinti teismo nutartį neatitinka tokio prašymo tikslų, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-968/2024 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė