bd6cabfc-3aea-454c-a05f-4449eefead1e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-439-966/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08160-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S 2021 m. liepos 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Rimai ČitavičiÅ«tei, nuteistojo D. B. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, priteista iÅ¡ D.

B. 309,99 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 14 d. apie 15 val. 2-7 min. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje, nuo lentynos paėmė žaidimų kompiuterį „SONY PlayStation 4“ 309,99 Eur vertės ir įsidėjęs į su savimi į parduotuvę atsineÅ¡tÄ krepšį, žaidimų kompiuterį iÅ¡sinešė iÅ¡ parduotuvės už jį nesumokėjęs, taip pagrobė svetimÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 309,99 eurų turtinę žalÄ .

2. Alytaus apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalstamÄ veikÄ D. B. padarė bÅ«damas recidyvistas), įvertino tyčinį nusikaltimo pobÅ«dį, asmenybę charakterizuojančius duomenis. Ä®vertinęs Å¡ių duomenų visumÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tik laisvės atėmimo bausme bus pasiekti bausmės tikslai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. prašo sušvelninti bausmę. Nurodo, kad kaltę pripažino, tačiau teismas sprendė, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Taip pat teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis yra recidyvistas, nors nei vienas teismas jo recidyvistu nebuvo pripažinęs.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Nuteistasis už nepagarbÄ teismui buvo paÅ¡alintas iÅ¡ teismo posėdžio salės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 6 dalies pagrindais. Prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundÄ . Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus padavė nuteistasis D. B.. Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti jį kaltu dėl svetimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio – turto vagystės, tačiau nesutinka su jam už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausme, praÅ¡ydamas suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), bei nesutinkama su pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, Å¡iais aspektais ir patikrinamas skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendis.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra nustatęs alternatyvias bausmių rÅ«Å¡is vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų.

8. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. B. skirtinÄ bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , praeityje teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė, esant iÅ¡nykusiam teistumui, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (2019 m. vasario 14 d.) yra tris kartus teistas – 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. liepos 2 d., 2020 m. spalio 14 d., tačiau bausmės pagal Å¡iuos nuosprendžius yra atliktos. Teismas įvertino ir tai, kad D.

B. 2021 m. kovo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 180 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgta ir į tai, kad jis baustas administracinėmis nuobaudomis. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, kad D.

B. tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ bei paskyrė nuteistajam 1 metų laisvės atėmimÄ .

9. Nuteistasis, ginčydamas jam paskirtÄ bausmę, apeliaciniame skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismas be pagrindo jo prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei pažeidė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pripažindamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du Å¡ios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Å i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiÅ¡kia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalÄ ir pan.

11. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, bylÄ nagrinėjant teisme, D. B. pripažino savo kaltę dėl kompiuterio vagystės, iÅ¡dėstė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, neginčijo pagrobto turto vertės. Ä®vertinęs D. B. visiÅ¡kÄ kaltės pripažinimÄ , vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas atliko sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir sumažino paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu. Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistojo gynėjas, visiÅ¡kas kaltės pripažinimas, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas ir BK 641 straipsnio nuostatų taikymas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės buvimo.

Nors nuosprendyje lengvinančių aplinkybių nebuvimas konstatuotas visiÅ¡kai nemotyvuojant tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, tačiau tai nepaneigia teismo iÅ¡vados teisingumo. Nors iÅ¡ tiesų 2021 m. balandžio 15 d. teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad kaltinamasis iÅ¡reiÅ¡kė gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos bei pripažino civilinį ieÅ¡kinį (5 t., b. l. 99), tačiau iÅ¡klausius Å¡io teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, įraÅ¡o 14.38 min.), akivaizdu, kad toks iÅ¡reikÅ¡tas gailėjimasis dėl įvykdymo nusikaltimo yra formalus, nes D.

B. neketina sumažinti neigiamų savo nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių, nesiruoÅ¡ia atlyginti turtinės žalos nukentėjusiam juridiniam asmeniui, teigdamas, kad tam ir vogė, kad nereikėtų už svetimÄ turtÄ mokėti. Toks kaltinamojo požiÅ«ris, jo charakteristika, rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiÅ¡kai ir visiÅ¡kai nedaro dėl jų iÅ¡vadų. Atsižvelgdama į tokias D.

B. nuostatas bylos nagrinėjimo teisme metu ir kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie aptariamos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

12. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sÄ voka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. AiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens pripažinimas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, Nr. 2K-231-495/2019).

Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ . Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), Å¡iuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

13. Apeliantas neginčija savo ankstesnio teistumo, tačiau pažymi, kad nei vienas teismas jo recidyvistu nebuvo pripažinęs. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. iki Å¡ioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas aÅ¡tuonis kartus: 1) 2007 m. lapkričio 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 2) 2009 m. gegužės 29 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; 3) 2010 m. gruodžio 10 d.

Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 4) 2012 m. spalio 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktÄ , laisvės atėmimu 4 metams; 5) 2013 m. lapkričio 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 2013 m. birželio 27 d. teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams; 6) 2013 m. spalio 10 d.

Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktÄ , laisvės atėmimu 2 metams, ir taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; 7) 2013 m. lapkričio 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, ir taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 27 d. teismo nutartimi nustatyta bausme, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams, 2014 m. vasario 7 d. teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams; 8) 2014 m. birželio 10 d.

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, ir taikant BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 7 d. teismo nutartimi nustatyta bausme, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams, bausmę atlikęs 2017 m. rugpjūčio 11 d. (3 t., b. l. 100–112). Taigi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, nustatančiu, kad turinčiu teistumÄ laikomas asmuo, kuris nuteistas už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikęs paskirtÄ bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus, jei jis nuteistas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , teistumas D.

B. turėjo iÅ¡nykti ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 11 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino nuteistojo D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir atsižvelgė į jÄ skirdamas nuteistajam bausmę.

14. Taigi, ivertinusi tai, kad šis teistumas D. B. nėra pirmasis, kad jis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, pajamų pragyvenimui nesiekia įgyti teisėtu būdu – dirbdamas, be to, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo D.

B. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkis, negali bÅ«ti laikoma netinkama, per griežta ir neproporcinga tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytam nusikaltimui. Pagrindo dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę nenustatyta. AukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, bausmės skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, D. B. paskirta bausmė atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

15. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų teikiant teisinę pagalbÄ nuteistajam D. B., kurias sudaro 117 Eur (5 t., b. l. 140). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

17. Vertinamu atveju nuosprendį skundė nuteistasis D. B., iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka pagrindas keisti nuosprendį ir Å¡velninti paskirtÄ bausmę nenustatytas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ jis Å¡iuo metu atlieka. Byloje duomenų apie nuteistojo turtÄ , gaunamas pajamas nėra. Taigi byloje nesant duomenų apie nuteistojo realiÄ galimybę pagal esamÄ turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ bÅ«tinÄ gynėjo dalyvavimÄ nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo D.

B. neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo D. B. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro 117,00 Eur, neiÅ¡ieÅ¡koti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Remeika Jurga Vasiliauskienė