bd6a7662-a4c3-47e3-8936-e6a5c27f55dc · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2729-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01786-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-6) bei atskirtime į atsiliepimÄ (b.l. 65-66) nurodė, kad nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio jis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl to patyrė didelius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , galimybių sumažėjimÄ , pažeminimÄ , nuolatinį baimės jausmÄ ir apatijÄ .

Teigė, kad kamerose, kuriose atliko bausmę, buvo laikoma nuo 3 iki 6 asmenų, todėl visÄ kamerose buvimo laikotarpį tekdavo gulėti arba sėdėti. Nurodė, jog kalinimo įstaigos patalpose buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, pareigÅ«nai elgėsi su nuteistaisiais netinkamai, asmens apžiÅ«ros daromos buvo antisanitarinėmis sÄ lygomis. Gyvenimo sÄ lygos kalinimo įstaigoje visÄ jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniÅ¡kos, žeminančios, kas akivaizdžiai pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį.

Jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir vertina 20 000 Eur.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 15-21) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo kalinamas nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. sausio 7 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pripažįsta, kad dėl teismo nutarčių, sprendimų vykdymo, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygų, atskirais laiko tarpais nuteistieji ir suimtieji laikomi mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv. m.) normÄ , tačiau įstaigos administracija negali daryti įtakos dėl suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai, taip pat visada stengiamasi, kad tai truktų kuo trumpesnį laiko tarpÄ .

Pažymėjo, jog kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių, graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, jog sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus, patalpos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t.y.

Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį (toliau – Konvencija), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, taip pat nurodė, kad kamerose buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, pareigÅ«nai elgėsi su nuteistaisiais netinkamai, asmens apžiÅ«ros buvo daromos antisanitarinėmis sÄ lygomis.Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės duomenimis pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2013 m. sausio 7 d. (b.l. 22-23).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – LukiÅ¡kių TI-K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo buvimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo mažai vietos, t.y. trÅ«ko ploto.Atsakovo atsiliepimo (b. l. 15-21) duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. sausio 7 d. buvo laikomas kamerose Nr. 105, 128, 134, 138, 155, 157, 166, 172, 177, 182, 196.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau pažymėjo, kad įstaigos administracija negali daryti įtakos dėl suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai (b.l. 18-19).IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso buvo kalinamas 246 paras, iÅ¡ kurių 226 parų jo kalinimo sÄ lygos neatitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu (pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas), kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis svyravo nuo 1,96 kv. m iki 2,64 kv. m., t. y. pareiÅ¡kėjui trÅ«ko nuo 1,64 kv. m. iki 0,96 kv. m. kameros ploto. Atsakovas neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti. Todėl konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam privalėjo bÅ«ti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui.

Pažymėtina, kad 20 parų vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos normos HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (tÄ patį numato ir Konstitucijos 21 str).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pastebėtina, jog EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje V. prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje esantys duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ tiesų ginčo laikotarpiu suimtiesiems tenkantis plotas periodiÅ¡kai buvo itin mažas, jie beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikru laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos bÅ«klę, jos pablogėjimÄ , kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y.

T. L. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Teismas taip pat konstatuoja, kad nustatytas pažeidimas nebuvo tęstinis, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo kilnojamas į skirtingas kameras ir tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas siekė ir 7,94 kv. m. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, jog rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis.1995 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, Å¡io įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimÄ , jų prieinamumÄ (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir Å«kiui, o Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t.

Å iame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kalinimo ypatumų. Jau minėto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali bÅ«ti izoliuotos. Å iose grupėse rÅ«kantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

Taigi, suimtasis (nuteistasis) turi teisę bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, tačiau jis privalo raÅ¡tu dėl to pateikti praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas plačiau aplinkybių dėl rÅ«kančiųjų laikymo atskirai nuo nerÅ«kančiųjų nepaaiÅ¡kino, jis tik nurodė, kad buvo laikomi kartu rÅ«kantys nuteistieji su nerÅ«kančiais ir dėl to kyla konfliktų. T. L. neteigė, kad yra nerÅ«kantis, tačiau net ir pateikus praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių, Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

Nesant asmenų praÅ¡ymų, pareigÅ«nai negali žinoti, kad asmuo yra nerÅ«kantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rÅ«kančių nuteistųjų. Taigi, aptartas LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pažeidimas laikytinas neįrodytu.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaromos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010, o 16.9 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

HN 76:2010 22 punktas nustato, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose turi bÅ«ti didelis gerai praleidžiantis Å¡viesÄ langas. Pažymėtina, kad minimalus kamerų langų dydis yra nustatytas siekiant užtikrinti natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl per mažo natÅ«ralaus kamerų apÅ¡vietimo, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad vien tik ta faktinė aplinkybė, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose turi bÅ«ti didelis gerai praleidžiantis Å¡viesÄ langas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nors Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-13.16-586, 2012 m. spalio 25 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-13.16-1259, 2012 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-13.16-1136 buvo konstatuota, kad kamerose Nr. 105, Nr.177, Nr. 196 tiek dirbtinė dieninė apÅ¡vieta, tiek naktinis apÅ¡vietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22, 23 punkto reikalavimų (b.l. 29-31, 43-44, 46-49), tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1131 ir 2012 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1549 (b.l. 32-35, 38-39), nurodyta, jog minėti trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti, o 2012 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1492 konstatuota, jog kameroje Nr. 196 iÅ¡matuota naktinė dirbtinė apÅ¡vieta atitinka minėtos normos reikalavimus (b.l. 50-51).PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog kamerose buvo Å¡alta ir drėgna.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI-K kamerose Nr. 105, 177, 196 Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gegužės 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-553, 2012 m. kovo 7 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-168, 2012 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1136, 2012 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1492 konstatuota, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkte numatytas vertes (b.l. 26-28, 40-42, 46-49, 50-51). Taip pat, kad santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus kameroje Nr. 105 matyti ir iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gegužės 30 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-586 (b.l. 29-31).

Pastarajame akte taip pat pažymėta, jog šioje kameroje yra langai, pritaikyti natūraliam vėdinimui per langus. Minėta aplinkybė konstatuota ir 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1136 bei 2012 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1492 kameroje Nr. 196 (b.l. 46-49, 50-51). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių kompetentingos institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K minėtose kamerose viršijo higienos normų reikalavimus, taigi nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo laikymo tikrintose kamerose metu teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pareiškėjo teigimu, gamtinius reikalus teko atlikinėti visų akivaizdoje.

Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1136 patvirtina, kad kameroje Nr. 196 yra įrengtas sanitarinis mazgas su tiekiamu Å¡altu vandeniu, kurį sudaro klozetas ir praustuvė (b.l. 46-49). Minėtu aktu nebuvo nustatyta pažeidimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo, todėl konstatuotina, jog tinkamas yra sanitarinio mazgo įrengimas. Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė netinkamÄ pareigÅ«nų elgesį su nuteistaisiais.

Byloje nėra duomenų, kad pareigÅ«nai su pareiÅ¡kėju elgėsi netinkamai, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipiÄ sis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl pareigÅ«nų elgesio iÅ¡tyrimo, todėl Å¡ie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad asmens apžiÅ«ros daromos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir pan.). Asmuo esant žemai oro temperatÅ«rai verčiamas nuogai nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.

Å ios pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, jis nenurodė, kada konkrečiai jo apžiÅ«ra buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, kokie daiktai buvo dedami į neÅ¡varias dėžes, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas nepagrindė.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, turinčia licencijÄ profilaktiniams dezinsekcijos bei deratizacijos darbams atlikti (b.l. 52-58) ir Å¡ios įmonės paslaugomis institucija naudojosi pastoviai, pagal poreikį.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-13.16-449 konstatuota, kad kameroje Nr. 105, kurioje bausmę atliko ir pareiÅ¡kėjas, buitinių parazitų ir graužikų tikrinimo metu nesimatė, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys apie žiurkes, tarakonus atmestinas.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Pažymėtina, kad bausmės vykdymo procese yra nustatomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimas (BVK 112 str. 1 d.) ir taikomas tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) teisių suvaržymas, todėl tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti skriaudÄ , byloje nėra.Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra įrodymų konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ dėl pareiÅ¡kėjo neužtikrintos teisės aktuose nustatytos kameros ploto tenkančio vienam asmeniui normos, dėl to pareiÅ¡kėjas neabejotinai galėjo patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus (stresÄ , pažeminimÄ ).

Aplinkybė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kalinimo laikotarpio, kai kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, trukmę, laikotarpiu, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.

– 800 Lt MMA (atitinkamai 231,69 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. – 850 Lt MMA (atitinkamai 246,18 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. – 1000 Lt (atitinkamai 289,62 Eur) MMA (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“).

Atsižvelgus į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 20 000 Eur neturtinę žalÄ , neadekvatus, nesuprantamas ir nepateisinamas nei teisingumo, nei protingumo prasme. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių duomenų bei nepateikė įrodymų, jog dėl dvasinių ir emocinių sukrėtimų, baimės, patiriamo streso bÅ«tų kreipęsis į gydytojus.

Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo laikymo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K trukmę ir pakankamai didelį ploto trÅ«kumÄ atitinkamais laikotarpiais nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. sausio 7 d. (226 paras pareiÅ¡kėjui teko nuo 1,96 kv. m iki 2,64 kv. m., t. y. pareiÅ¡kėjui trÅ«ko nuo 1,64 kv. m. iki 0,96 kv. m. kameros ploto), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus dėl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kurių intensyvumas pagal bylos aplinkybes neiÅ¡vengiamai virÅ¡ijo kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, taip pat į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Pats teisės pažeidimo pripažinimas ginčo atveju nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ . Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, nesant duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat byloje nesant ir skunde teismui pareiÅ¡kėjui nenurodžius jokių įrodymų, patvirtinančių anksčiau aptartos gyvenamosios normos vienam asmeniui nesilaikymo reikÅ¡mės ir poveikio jo sveikatos bÅ«klei (pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 1400 Eur suma.

Nurodytas dydis nustatytinas taip pat atsižvelgus į LukiÅ¡kių TI-K specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus, dalis laiko per kalinimo laikotarpį (1 val. per dienÄ ) skirta pasivaikščiojimui gryname ore, tuo metu kalinamieji irgi nebuvo kamerose. Taigi, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais spręstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirtos dvasinės skriaudos nėra pagrindo vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, t. y. 20 000 Eur, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1400 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti T. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1400 Eur ( vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Gintaras Čekanauskas