bd694acf-e87c-40d1-b3cc-6970c1f17b21 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-811-142/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04741-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. J. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,n u s t a t ė :M. J. (toliau – pareiÅ¡kėja) 2013 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) sustabdyti bylÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – Konstitucinis Teismas) su praÅ¡ymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2009 m. liepos 17 d. redakcija), įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija);

2) priteisti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (b. l. 1–6).Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad yra Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė. PaaiÅ¡kina, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. pareiÅ¡kėjai buvo mokamas neproporcingu bÅ«du sumažintas darbo užmokestis, taip ne tik pažeidžiant pareiÅ¡kėjos konstitucinę teisę gauti teisingÄ atlygį už darbÄ , bet ir kėsinantis į prokuroro ir prokuratÅ«ros nepriklausomumÄ .

PareiÅ¡kėjos manymu, jos atlyginimas turėjo bÅ«ti apskaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis įsakymo priedėlio redakcija, galiojusia iki 2009 m. gegužės 1 d., t. y. ir toliau taikant pareiginės algos koeficientÄ 8,3 (vietoje taikyto 8,1).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. 2016 m. vasario 15 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ , pareiÅ¡kėjai nedalyvaujant (b. l. 50).Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra (toliau – Generalinė prokuratÅ«ra) atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13–15).

Tuo atveju, jeigu skundas bÅ«tų patenkintas, praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ , mokėjimus iÅ¡dėstant proporcingai per vienerius metus. Atsiliepime Generalinė prokuratÅ«ra nurodo, kad darbo užmokestis pareiÅ¡kėjai buvo skaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Teismo posėdyje Generalinės prokuratÅ«ros atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 49). Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.) priedėlio III skirsnio 4 ir 4.5 punktų, numatančių, kad Å iaulių ir Panevėžio miestų apylinkių prokuratÅ«rų prokurorams pareiginės algos koeficientas yra 8,01, taikymo ginčo laikotarpiu.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai (Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei) nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taikant pareiginės algos koeficientÄ 8,1 (b. l. 16).

Kaip minėta, pareiÅ¡kėja mano, kad jai darbo užmokestis buvo sumažintas (minėtÄ koeficientÄ sumažinus nuo 8,3 iki 8,1), nesilaikant proporcingumo principo (b. l. 4).Prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymas, kurio 49 straipsnyje nurodyta, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymas (toliau – Ä®statymas). Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio.

Prokurorų pareiginės algos koeficientai yra nustatyti Įstatymo priedėlio III skirsnyje. Šiaulių ir Panevėžio miestų apylinkių prokuratūrų prokurorams iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 8,03, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. šis koeficientas buvo sumažintas iki 8,01. 2009 m. liepos 17 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numatė, kad III skirsnyje pakeisti pareiginės algos koeficientai galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Å is terminas vėliau kelis kartus buvo pratęstas, galutinį galiojimo terminÄ nustatant iki 2012 m. balandžio 30 d. Kaip minėta, pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ manydama, kad jai darbo užmokestis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. buvo sumažintas neproporcingu bÅ«du. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ieškinio senaties taikyti neprašo, teismas pareiškėjos reikalavimams senaties instituto netaiko.Kaip minėta, pareiškėja skunde kelia DK 298 ir 301 straipsnių konstitucingumo klausimus. 2014 m. gegužės 8 d.

Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame, be kita ko, konstatavo, kad DK 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Å ios DK nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikomos. 2014 m. gruodžio 22 d.

Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansiniai padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Å iame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiginės algos koeficientai prokurorams buvo sumažinti skirtingu mastu, t. y. nuo 3 proc. iki 18,65 proc.

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime padarė iÅ¡vadÄ , kad Ä®statymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnyje nustatytas neproporcingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, inter alia pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų prokurorų atlyginimų dydžių proporcijos (atliekančio sudėtingÄ aukÅ¡tos kvalifikacijos darbÄ , kuriam reikalinga didelė patirtis ir atsakomybė, prokuroro atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingÄ darbÄ , kuriam reikalinga mažesnė patirtis ir atsakomybė, dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo, o tam tikrais atvejais net sulygintas su juo).

Konstatuotas tokio teisinio reguliavimo prieÅ¡taravimas Konstitucijai ta apimtimi, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad atitinkamai taip pat (tokia pačia apimtimi) Konstitucijai prieÅ¡taravo ir III skirsnio galiojimo termino pratęsimas iki 2012 m. balandžio 30 d. Konstitucinis Teismas, užtikrindamas konstitucinės jurisprudencijos tęstinumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ) ir savo sprendimų prognozuojamumÄ , remdamasis savo jau suformuota oficialiÄ ja konstitucine doktrina ir precedentais, 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodė, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, suformuotos 2013 m. liepos 1 d.

Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) mutatis mutandis taikytinos ir teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties buvo mažinami prokurorų ir kitų valstybės pareigūnų atlyginimai.

Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieÅ¡taravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingÄ dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymÄ visuomenės nariams.

Konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiÅ¡kinamas konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo kontekste, suponuoja įstatymų leidėjo pareigÄ nustatyti nediskriminacinį atlyginimų mažinimo mastÄ , kuriuo atlyginimai bÅ«tų proporcingai mažinami visoms Å¡ių asmenų kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės institucijose ir kokias pareigas jie eina. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo (toliau – 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas). Å iame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime taip pat buvo cituojamas Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgiant į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu.

Valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, įstatymų leidėjas turi nedelsiant priimtu teisės aktu (įstatymu) nustatyti kompensavimo mechanizmÄ , kad bÅ«tų užtikrinti asmenų, patyrusių praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, teisėti lÅ«kesčiai.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) numatyta nustatyti patirtų praradimų grÄ Å¾inimo mechanizmÄ , kuris bÅ«tų taikomas asmenims, kurių darbo užmokestis (atlyginimas) ekonominės krizės laikotarpiu buvo mažintas, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurias Konstitucinis Teismas pripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai ne tik 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, bet ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu.

MinėtÄ mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡ių nuostatų konstitucingumÄ 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad minėtas atidėjimas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, nepažeidžia praradimus patyrusių asmenų teisėtų lÅ«kesčių, nes nėra argumentų teigti, kad vienų metų terminas, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nelaikytinas protingu laikotarpiu.2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), nustatantis patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus. Jame nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).Taigi, patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme.

Å iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir prokurorams, pirmÄ jÄ mokėtinos sumos procentinę dalį numatant iÅ¡mokėti jau 2016 metais (2 straipsnio 7 punkto 1 papunktis). Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme praradimų kompensavimo tvarka yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ .

LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A602-669/2016, Nr. A-668-602/2016). Konstatuotina, kad tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo.

PareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjos M. J. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                    Halina Zaikauskaitė