2018-10-03 Nr. AB-17238-3-64-3-02426-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1428-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02426-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. D. su skundu (I t., b. l. 2) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. spalio 31 d. jam būnant Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje apie 4 val. ryto jis buvo etapuojamas į Telšių AVPK areštinę nors turėjo miegoti iki 7 val. 2016 m. spalio 31 d. jis dalyvavo Telšių rajono apylinkės teismo posėdyje, kurio metu buvo neišsimiegojęs, susinervinęs, dėl to elgėsi neadekvačiai, negalėjo atsakinėti į klausimus. 2016 m. lapkričio 2 d. buvo etapuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) į Telšių AVPK areštinę ir patalpintas į kamerą Nr. 1, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų. Kadangi miegojimo inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) nebuvo dezinfekuoti, dėl netinkamų kalinimo sąlygų užsikrėtė niežais. Taip pat nebuvo dezinfekuota pati kamera, joje nebuvo gryno oro, nes langai buvo uždaryti ir neatsidarė. Be to, nebuvo rozečių, todėl negalėjo įsijungti elektros prietaisų. 2016 m. gruodžio 13 d. vėl buvo etapuotas į Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę ir ten vėl užsikrėtė niežais. Dėl to paskelbė bado akciją, atsisakė miegojimo inventoriaus ir jam teko miegoti ant metalinės lovos, kuri buvo surūdijusi ir nešvari. Dėl nurodyto patyrė nepatogumus, nuovargį, nemigą, dėl bado akcijos pablogėjo sveikata, gulėdamas ant geležinės lovos patyrė fizinį skausmą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių AVPK, atsiliepime (I t., b. l. 38–41, 114–117) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Telšių AVPK ginčui aktualiu laikotarpiu 2016 m. spalio 31 d. iš Mažeikių buvo konvojuotas į Telšius ir į kamerą patalpintas 05.55 val. 8.30 val. jis buvo nuvežtas į Telšių rajono apylinkės teismą ir 9.55 val. iš jo parvežtas. 10.34 val. jis buvo išvežtas į Mažeikius ir pristatytas 11.20 val. 2016 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas iš Šiaulių TI buvo konvojuotas į Telšius ir į kamerą uždarytas 11.30 val. 13.20 val. pareiškėjas konvojuotas į Telšių rajono apylinkės teismą ir 16.15 val. buvo parvežtas. 20.30 val. iš Telšių pareiškėjas buvo pervežtas į Mažeikius. Telšių AVPK pastate įrengtos 3 dvivietės ilgalaikio sulaikymo patalpos. Kiekvienoje patalpoje įrengtos apšildomos grindys, dušas, praustuvas, pritvirtintos individualios spintelės, lovos, taburetės, skaidraus stiklo langai (atsidaro), ventiliacija (veikianti), tualetas, atskirtas pertvara nuo bendro patalpos ploto. Pagal keliamus reikalavimus rozečių įrengimas ilgalaikio sulaikymo patalpose nenumatytas.

5. Telšių AVPK viršininko 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 86-V-724 patvirtintose Telšių AVPK areštinių vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta, jog nakties metas yra nuo 22.00 val. iki 07.00 val. Policijos pareigūnas D. R., priėmęs sprendimą konvojuoti pareiškėją nakties metu (poilsio laiku), atsakovo nuomone, netinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų, tačiau tai padarė dėl objektyvių priežasčių, t. y. pasirinko T. D. konvojavimo laiką iš Mažeikių į Telšių AVPK kai yra mažiausiai pranešimų, aktualiu paros laikotarpiu bei neužimtos policijos pajėgos, reaguojančios į įvykius. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog policijos pareigūnai D. B. ir R. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad tuo metu T. D. nemiegojo ir pats išreiškė sutikimą vykti nakties metu į Telšių AVPK, todėl, atsakovo vertinimu, T. D. teisė į poilsį pažeista nebuvo.

6. 2016 m. spalio 27 d. buvo atlikta Telšių AVPK patalpų dezinfekcija, kurios metu nustatyta, jog užkrėstumo lygis yra žemas. Atsižvelgęs į niežų aprašymą, atsakovas nurodė, jog pareiškėjas, būdamas vienas ilgalaikio sulaikymo kameroje Nr. 1 nuo 2016 m. spalio 31 d. 05.55 val. iki 8.30 val., nuo 9.55 val. iki 10.34 val. ir 2016 m. lapkričio 2 d. nuo 10.30 val. iki 13.20 val. ir nuo 16.15 iki 20.30 val. niežais užsikrėsti negalėjo, nes po 2016 m. spalio 27 d. atliktos dezinfekcijos be pareiškėjo ilgalaikio sulaikymo kamerose niekas nebuvo laikomas. Be to, pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų Telšių AVPK nebuvo gauta.

7. Pareiškėjas iš Šiaulių TI į Telšių AVPK atvyko 2016 m. gruodžio 13 d. 15.10 val. ir vos tik įėjęs į areštinę įteikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis atsisako imti miegamąjį inventorių ir miegos ant geležinės lovos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis buvo užsikrėtęs niežais, kankinosi ir gydėsi, todėl nesiruošia užsikrėsti vėl. Tame pačiame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad skelbia bado akciją ir atsisakė maisto davinio. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimais Telšių AVPK areštinė atitiko visus higienos reikalavimus, todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjas jau atvykdamas į areštinę buvo apsisprendęs badauti bei reikšti pretenzijas, veikė kryptingai ir apgalvotai, siekdamas vėliau pareikšti skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas pažymėjo, jog vien pareiškėjo teiginio, kad areštinė neatitinka higienos reikalavimų ir tai įtakojo jo sveikatos pablogėjimą, nepakanka žalai atlyginti.

II. 8. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo T. D. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamą konvojavimą buvo pažeista.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 31 d. iš Mažeikių 4.19 val. buvo konvojuotas į Telšius (pristatytas 05.55 val.). 8.30 val. pareiškėjas išvežtas į Telšių rajono apylinkės teismą ir 9.55 val. pristatytas į Telšių AVPK ilgalaikio sulaikymo patalpas. 10.34 pareiškėjas iš Telšių etapuotas į Mažeikius. Remdamasis Telšių APVK viršininko 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 86-V-216 patvirtinta areštinės dienotvarke, teismas nurodė, jog nakties metas areštinėje yra nuo 22 val. iki 7 val. ir jis sutampa su nepertraukiamu miegu. Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl konvojavimo teismas laikė nesvarbiomis ir pripažino, jog Telšių AVPK pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

10. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl miegojimo inventoriaus teismas atsižvelgė į byloje esančius patikrinimo aktų duomenis ir pažymėjo, jog Mažeikių areštinė atitiko higienos reikalavimus. Nustatyta, kad areštinės patalpose vykdoma profilaktinė dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija. Įvertinęs šiuos duomenis, pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Mažeikių areštinėje ir Telšių AVPK ilgalaikio sulaikymo patalpose teismas atmetė. Be to, teismas atmetė kaip neįrodytus pareiškėjo argumentus dėl jo užkrėtimo niežais.

11. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą. Tačiau šis pažeidimas buvo vienkartinis, trumpalaikis, pareiškėjui jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, jog pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą areštinėje ir konvojuojant buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. 12. Pareiškėjas T. D. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 1) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamą sprendimą, nes neatsižvelgė į jo patirtus išgyvenimus, pakenktą sveikatą, į tai, kad užsikrėtė odos liga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis buvo konvojuotas naktį, negavo pusryčių, buvo priverstas skelbti bado akciją. Adekvati neturtinei žalai atlyginti suma yra 12 000 Eur.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių AVPK, atsiliepime (II t., b. l. 8–9) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo nuomone, Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovas sutinka su teismo išdėstytais argumentais dėl pareiškėjo konvojavimo nakties metu bei jo nepamaitinimo, ir kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Tačiau pažymi, jog šie pažeidimai buvo vienkartiniai ir pareiškėjui jokių neigiamų išgyvenimų ar sveikatos sutrikimų nesukėlė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su, kaip teigiama, neteisėtais Telšių AVPK veiksmais, susijusiais su pareiškėjo konvojavimu ir higienos normų reikalavimų neužtikrinimu, atlyginimo pareiškėjui.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo konvojavimo iš Mažeikių rajono PK į Telšių apskrities VPK tvarka, nustatyta Konvojavimo taisyklių 154 punkte, t. y. pareiškėjas buvo konvojuotas nakties metu. Dėl netinkamai pasirinkto konvojavimo laiko pareiškėjas iš ryto nebuvo pamaitintas. Vertino, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, tačiau šis pažeidimas buvo vienkartinis, trumpalaikis, pareiškėjui jokių sveikatos sutrikimų nesukėlė, todėl apsiribojo teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą. Pareiškėjo argumentus dėl užkrėtimo niežais, kas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytus.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamą sprendimą, nes neatsižvelgė į jo patirtus išgyvenimus, pakenktą sveikatą, į tai, kad užsikrėtė odos liga, į tai, kad buvo konvojuotas naktį, negavo pusryčių, buvo priverstas skelbti bado akciją. Adekvati neturtinei žalai atlyginti suma yra 12 000 Eur.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Bylos duomenimis nustatyta, ką pripažino pirmosios instancijos teismas ir ko neginčija atsakovas, kad atsakovas, 2016 m. spalio 31 d. konvojuodamas pareiškėją nakties metu ir nesuteikęs pareiškėjui maitinimo, neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, t. y. byloje yra nustatyti ir įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Tačiau siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

22. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo konvojuotas naktį, negavo pusryčių, pažymi, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir pagrįstai vertino, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą. Tačiau atkreipė dėmesį, kad pažeidimas buvo vienkartinis, trumpalaikis, pareiškėjui jokių sveikatos sutrikimų nesukėlė.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).

24. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taigi neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

25. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

26. Bylos duomenis patvirtina, kad pareiškėjas, pažeidžiant Konvojavimo taisyklių 154 punkte nustatytą tvarką, buvo konvojuotas vieną kartą, t. y. 2016 m. spalio 31 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kokius sveikatos sutrikimus pareiškėjas patyrė dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų bei šių sutrikimų nedetalizavo. Pareiškėjo nusiskundimai dėl sveikatos būklės šioje dalyje yra abstraktaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl netinkamo konvojavimo ir maitinimo nesuteikimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo konvojavimo sąlygos neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, yra pagrįstas.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis užsikrėtė odos liga, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, jog jis Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose ir Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėse, būdamas 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d., užsikrėtė niežais, atmetė kaip nepagrįstus.

28. Visų pirma pažymėtina, kad byloje esantys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento patikrinimo aktai Nr. PA.8-167 (25.14.3.8.12) ir Nr. PA.8-216, kurių turinį įvertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog Mažeikių rajono policijos komisariato areštinė tikrinimo metu (2016 m. spalio 20 d., 2016 m. gruodžio 1 d.) atitiko higienos normos HN 134:2015, kuri, be kita ko, reglamentuoja teritorinių policijos įstaigų visuomenės sveikatos saugą, reikalavimus. Areštinės patalpose vykdoma profilaktinė dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija, lovos skalbiniai, rankšluosčiai, minkštas inventorius atitinka reikalavimus (I t., b. l. 151–156). Areštinės sanitarinis žurnalas patvirtina, kad prieš pareiškėjui atvykstant į areštinę (2016 m. gruodžio 13 d.) areštinės patalpos 2016 m. gruodžio 9 d., 2016 m. gruodžio 12 d. ir pareiškėjo atvykimo dieną buvo valytos ir dezinfekuotos (I t., b. l. 162). Kenkėjų kontrolės įmonės „Dezinfa“ 2016 m. spalio 18 d., 2016 m. lapkričio 18 d., 2016 m. gruodžio 16 d. atlikto kenkėjų stebėjimo ir naikinimo metu pareiškėjo nurodyti kenkėjai (niežai) aptikti nebuvo (I t., b. l. 165–167).

29. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje esančius pareiškėjo sveikatos istorijų ir medicininių dokumentų išrašus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl odos bėrimų, buvo atliktas patikrinimas ir nustatyti bėrimai ant kūno, skirtas gydymas (I t., b. l. 25, 36, 45). Šiaulių TI 2017 m. sausio 6 d. teismui pateikta pažyma patvirtina, kad 2016 m. konsultacijos metu pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė L23.9, t. y. nepatikslintos priežasties sukeltas alerginis kontaktinis dermatitas (I t., b. l. 104). 2016 m. gruodžio 13 d. pareiškėjo medicininės kortelės išrašas patvirtina, kad pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos būklės neturėjo, o 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo medicininėje kortelėje padarytame išraše nurodyta, kad ant odos naujų dėmelių nepastebima (I t., b. l. 63, 65). Šiaulių TI 2016 m. gruodžio 29 d. išduotame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui konstatuotas odos bėrimas, nustatyta diagnozė L25.0 – kosmetikos priemonių sukeltas nepatikslintas kontaktinis dermatitas (I t., b. l. 81). Nustatyti duomenis paneigia pareiškėjo tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl užsikrėtimo odos liga, kurią sukėlė niežai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo išvados skundo dalyje dėl užsikrėtimo niežais yra pagrįstos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies yra atmestini.

30. Pareiškėjas patirtos neturtinės žalos priežastimi įvardija taip pat tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis paskelbė bado akciją ir dėl to pablogėjo jo sveikata. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo verčiamas badauti, o tai reiškia, kad tokį sprendimą 2016 m. gruodžio 13 d. jis priėmė laisva valia. Be to, byloje neįrodyta aplinkybė, jog pareiškėjo odos bėrimai buvo sąlygoti atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl nėra pagrindo vertinimui, kad bado akcijos metu patirti pareiškėjo sveikatos sutrikimai atsirado dėl atsakovo kaltės, o greičiau dėl pareiškėjo sąmoningai pasirinkto elgesio modelio.

31. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, taikydamas teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė