bd659705-b1f2-459e-9ec1-a2fdd39bbd5b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-620-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09848-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.1.2.4.2.1; 2.1.2.4; 2.6.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-14997-863/2020 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logvisa“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Delamode Baltics“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Gessa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Logvisa“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Delamode Baltics“ 9 792,99 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 21 d. už suteiktas pervežimo (pervežimo tarpininkavimo) paslaugas iÅ¡rašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras 18 792,99 Eur sumai.

PaaiÅ¡kino, jog iki nutarties iÅ¡kelti UAB „Logvisa“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos t. y. 2019 m. liepos 19 d. UAB „Delamode Baltics“ pagal pateiktas sÄ skaitas sumokėjo 9 000 Eur, liko skolinga 9 792,99 Eur.

2. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad tarp jos kaip pervežimų užsakovo, UAB „Gessa”, kaip vežėjo ir ieÅ¡kovės kaip laiduotojo, 2018 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. 2018/09/29-02, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, kad UAB „Gessa” jai teiks krovinių vežimo paslaugas pagal jos pateiktus užsakymus. PaaiÅ¡kino, jog sutartimi Å¡alys susitarė, kad siekiant kuo ekonomiÅ¡kesnio krovinių pervežimo, ji kaip kuro tiekėjų tarpininkė, leis UAB „Gessa“ naudotis kuro tiekėjų teikiamomis kuro kortelėmis, o UAB „Gessa“ turės atsiskaityti už kurÄ su ieÅ¡kove sutartyje aptarta tvarka.

Nurodė, jog tÄ pačia sutartimi ieÅ¡kovė kaip laiduotoja, įsipareigojo jai neatlygintinai atsakyti už vežėjo UAB „Gessa“, jos atžvilgiu, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas visas ar dalį savo esamų ar bÅ«simų prievolių, kylančių iÅ¡ bendradarbiavimo sutarties, be to ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakyti jai visu savo esamu ir bÅ«simu turtu bei lėšomis. PaaiÅ¡kino, jog atsižvelgiant į nurodytÄ triÅ¡alį Å¡alių susitarimÄ tarp Å¡alių vyko įskaitymai, be to siekdami taikiai užbaigti tarpusavio prievoles bendru Å¡alių susitarimu Å¡alys sudarė ir įvykdė 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. sausio 23 d. triÅ¡ales užskaitos sutartis (toliau – TriÅ¡alės užskaitos sutartys), todėl jokio įskolinimo nėra.

3. IeÅ¡kovė BUAB „Logvisa“ pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame ieÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kovė BUAB „Logvisa“, atsakovė UAB „Delamode Baltics“ bei trečiasis asmuo BUAB „Gessa“ 2018 m. rugsėjo 29 d. sudarydamos Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2018/09/29-02 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis, ginčo sutartis) pažeidė BUAB „Logvisa“ kreditorių teises ir interesus bei dėl sudarytos Bendradarbiavimo sutarties ir jos pagrindu sudarytų užskaitų sutarčių buvo padaryta žala BUAB „Logvisa“, todėl actio Pauliana ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.82 straipsnio pagrindu praÅ¡o teismo pripažinti negaliojančia tarp bylos Å¡alių 2018 m. rugsėjo 29 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/29-02 5 dalį „Laidavimas“ ir TriÅ¡ales užskaitos sutartis, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 13 006,86 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymėjo, jog ginčijama bendradarbiavimo sutartimi UAB „Delamode Baltics“ buvo suteiktos iÅ¡skirtinės teisės gauti UAB „Gessa“ skolos padengimÄ UAB „Logvisa“ bei jos kreditorių sÄ skaita.

4. Atsakovė UAB „Delamode Baltics” pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei remiantis ieÅ¡kinyje nurodytomis PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis bei atsižvelgiant į atsakovės teismui pateiktas kreditines PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, teismui yra pagrindas konstatuoti, kad bendra suteiktų paslaugų suma sudarė 18 006,86 Eur, mokėjimo pavedimais atsakovė yra sumokėjusi ieÅ¡kovei 9 000,00 Eur, likusi skolos suma sudengta remiantis TriÅ¡alėmis užskaitos sutartimis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 13 006,86 Eur skolÄ .

Nurodė, kad bylos Å¡alys dar iki ginčo sutarties sudarymo aktyviai bendradarbiavo krovinių pervežime ir kuro kortelių naudojime ir viena kitos atžvilgiu turėjo finansinių įsipareigojimų, bei buvo sutarusios dėl galimybių atlikti užskaitas. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovės laidavimas už BUAB „Gessa“ prievoles atsakovei buvo bÅ«tina Å¡alių tolimesnio bendradarbiavimo ieÅ¡kovei ir BUAB „Gessa“ naudojantis UAB „AS24 Lietuva” kuro kortelėmis, už kurių naudojimÄ kuro tiekėjui UAB „AS24 Lietuva” buvo laidavusi atsakovė, sÄ lyga, todėl ieÅ¡kovės įsipareigojimas laiduoti už BUAB „Gessa“ negali bÅ«ti laikoma nenaudinga ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros buvo apmokėtos (užskaitytos), todėl atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieÅ¡kove ir nėra skolinga ieÅ¡kovei ieÅ¡kiniu reikalaujamos priteisti sumos. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimui dėl skolos už pervežimo paslaugas priteisimo taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 32 straipsnio 2 punkte, kurį ieÅ¡kovė yra praleidusi, todėl teismui nusprendus tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/29-02 5 dalies ir TriÅ¡alių užskaitų pripažinimo negaliojančiomis, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei turėtų bÅ«ti atmestinas, kaip pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančia UAB „Delamode Baltics“, UAB „Gessa“ ir UAB „Logvisa“ 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 dalį „Laidavimas“ ir jos pagrindu Å¡alių sudarytas 2019 m. sausio 21 d. TriÅ¡alę užskaitos sutartį ir 2019 m. sausio 23 d. TriÅ¡alę užskaitos sutartį. Taip pat priteisė ieÅ¡kovei BUAB „Logvisa“, iÅ¡ atsakovės UAB „Delamode Baltics“ 13 006,86 Eur skolÄ už suteiktas vežimo paslaugas ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Delamode Baltics“, valstybės naudai 294,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ydama taikyti actio Pauliana institutÄ ieÅ¡kinį grindė aplinkybe, kad ieÅ¡kovės kreditorių interesai buvo pažeisti ieÅ¡kovei prisiėmus atsakomybę už UAB „Gessa“ skolas, atsiradusias iki ginčo sutarties sudarymo, buvo užtikrintos UAB „Delamode Baltics“ kreditorinių reikalavimų patenkinimas, o kitų kreditorių teisės pažeistos. Tačiau su tokia pozicija teismas nesutiko ir pažymėjo, jog byloje nenustatyta ginčo, jog Bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu t. y. 2018 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovė buvo nemoki.

Pats bankroto administratorius ieškinyje nurodė, jog mokestinių prievolių kreditoriams ieškovė pradėjo nebevykdyti 2018 m. lapkričio mėnesį, apie ieškovės pradelstus įsipareigojimus 2018 metų rugsėjo mėnesiui byloje duomenų nėra. Teismo vertinimu, Bendradarbiavimo sutarties sudarymas galėtų būti vertinamas tik kaip prielaida galimiems ieškovės kreditorių teisių pažeidimams ateityje atsirasti, tačiau pats sandoris tokių pažeidimų nesukūrė. Šiuo atveju kreditorių interesus galimai pažeidė ginčo Bendradarbiavimo sutarties pagrindu sudarytos trišalės užskaitos, tačiau šių užskaitų, kaip savarankiškų sandorių, negaliojimo klausimo ieškovė ieškinyje neiškėlė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo, todėl teismas dėl to nepasisakė.

7. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė, ginčydama Bendradarbiavimo sutarties 5 dalį nurodė, jog pastaroji buvo akivaizdžiai žalinga bendrovei, nes ieškovė neatlygintinai prisiėmė atsakomybę už kitos bendrovės finansinius įsipareigojimus. Su tokia nemokumo administratoriaus pozicija teismas sutiko ir pažymėjo, jog visos ginčo sandorį sudariusios šalys yra pelno siekiančios, todėl neatlygintinas laidavimas ar kitų įsipareigojimų prisiėmimas de facto prieštarauja pelno siekiančio juridinio asmens interesams.

8. Teismo vertino, jog atsakovės argumentai, jog ginčo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė gavo didelę komercinę naudÄ , nes vežimo paslaugoms vykdyti gaudavo kuro, už kurį apmokėdavo tik po paslaugų suteikimo yra atmestini, kaip nepagrįsti, nes tokiÄ naudÄ ieÅ¡kovė jau įgijo dviÅ¡alės 2018 m. gegužės 23 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/05/23-07 pagrindu, tuo tarpu ginčijamos triÅ¡alės Bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė tik įsigijo papildomų įsipareigojimų už kitÄ juridinį asmenį, negaudama jokių papildomų teisių savo naudai.

IeÅ¡kovės prisiimtų įsipareigojimų turinys, teismo vertinimu, yra visiÅ¡kai neapibrėžtas laiko požiÅ«riu ir neribojamas jokia suma, o sandoris, iÅ¡ kurio tokie įsipareigojimai kyla, gali bÅ«ti keičiamas be ieÅ¡kovės žinios ir sutikimo. Ä®vertinus tokių ginčijamo sandorio sÄ lygų visetÄ teismas konstatavo, jog ginčo Bendradarbiavimo sutarties 5 dalis buvo nenaudinga ieÅ¡kovei, sandorio sÄ lygos dėl neatlygintinio neriboto mÄ sto įsipareigojimų prisiėmimo byloja apie tai, jog susitarimo akivaizdus žalingumas turėjo bÅ«ti žinomas sandorį sudariosioms Å¡alims ir atitinkamai byloja apie Å¡alių nesÄ Å¾iningÄ elgesį sutarties sudarymo metu.

9. Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovės argumentus, jog ginčijamos Bendradarbiavimo sutarties sudarymas buvo sÄ lygotas pasikeitusia faktine situacija, nes tapo aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovė pati vežimo paslaugų neteiks, veiks kaip ekspeditorius, o faktines vežimo paslaugas teiks UAB „Gessa“. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų kas naudojosi kuro kortelėmis po ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo. Ginčijamose triÅ¡alėse užskaitose užskaitytos sumos pagal neapmokėtas kuro sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ytas už laikotarpį iki ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo bei sumos už UAB „Logvisa“ suteiktas vežimo paslaugas 2019 metų sausio mėnesį t. y. tarp įskaitytų prievolių yra beveik metų laikotarpis.

IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje eB2-161-640/2020, kuria UAB „Gessa“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, matyti, jog pastaroji bendrovė buvo nemoki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu, nuo 2017 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų vieÅ¡ajam registrui, todėl teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, jog ginčijama Bendradarbiavimo sutartimi buvo apsaugotos atsakovės finansiniai interesai ir teisės į laiko prasme „pasenusias“ skolas, tuo tarpu ieÅ¡kovė atsisakė apmokėjimo už teikiamas paslaugas pagal einamÄ sias sÄ skaitas.

10. Taip pat teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovės argumentus apie tai, jog ginčijama sutartimi buvo siekiama sumažinti jos verslo rizikÄ , nes ji įsipareigojo atsiskaityti su kuro tiekėju už kuro faktinius naudotojus. Susipažinus su į bylÄ pateiktos atsakovės ir kuro tiekėjo UAB „AS24 Lietuva“ 2017 m. sausio 12 d. Bendradarbiavimo sutarties sÄ lygomis matyti, jog kuro tiekėjas sutiko, kad esant UAB „Delamode Baltics“ ir jos partnerių susitarimui, už kurÄ atsiskaitytų ne kurÄ gaunantys asmenys, o UAB „Delamode Baltics“, tačiau prievolės atsiskaityti už faktinius kuro naudotojus ar už jos laiduoti sutartyje nėra.

11. Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visetÄ teismas reikalavimÄ dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 5 dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu teismas tenkino. Kadangi 2019 m. sausio 21 d. ir sausio 23 d. TriÅ¡alės užskaitos sutartys buvo sudarytos pripažintos negaliojančia Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 5 dalies nuostatų pagrindu, pastarÄ sias teismas taip pat pripažino negaliojančiomis. Teismas atsižvelgdamas į visų triÅ¡alę Bendradarbiavimo sutartį sudariusių Å¡alių akivaizdžiai nesÄ Å¾iningÄ elgesį, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo restitucijos taikymo bendrųjų taisyklių ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė neteisėtai atliktų užskaitų suma – 13 006,86 Eur atlyginimas už suteiktas vežimo paslaugas pagal tik iÅ¡ dalies apmokėtas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras.

12. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl atsakovė, teismo vertinimu, nepagrįstai prašė taikyti CMR konvencijoje numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju nėra praleistas, nes byloje pareikÅ¡tiems reikalavimams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13.

Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB “Logvisa” nemokumo (bankroto) bylos administravimui skirtų lėšų atsakovės UAB “Delamode Baltics” naudai visas Å¡ioje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1.

Apeliantė nurodo, kad įsiteisėjusiame 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019, kuriuo teismas tenkino UAB „Delamode Baltics” ieÅ¡kinį UAB „Logvisa“ dėl 17 330,34 Eur skolos už iÅ¡ UAB „AS24 Lietuva” įsigytÄ kurÄ , yra konstatuota, kad Laidavimo sutartimi UAB „Delamode Baltics”, kaip laiduotoja, atsiskaitė su UAB „AS24 Lietuva” UAB „Logvisa” įsigytÄ kurÄ pagal UAB „AS24 Lietuva” UAB „Logvisa“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, t. y. buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad apeliantė laidavo UAB „AS24 Lietuva” už ieÅ¡kovės tinkamÄ prievolių vykdymÄ ir Å¡ios faktinės aplinkybės neginčija ir pati ieÅ¡kovė.

Apeliantės nuomone, Å¡ioje civilinėje byloje taikytina prejudicija ir laikytina įrodyta aplinkybė, kad UAB „Delamode Baltics“ Laidavimo sutartimi laidavo UAB „AS24 Lietuva” už tinkamÄ UAB „Logvisa“ prievolių įvykdymÄ . 13.2. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3506-262/2019 patvirtino UAB „Delamode Baltics“ kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovei 17 330,34 Eur sumoje ir tai patvirtina, kad kurÄ savo reikmėms naudojo ieÅ¡kovė, ji pati nėra atsiskaičiusi su kuro tiekėju ir dėl to ginčo tarp bylos Å¡alių nėra.

Todėl visiÅ¡kai nepagrįstas teismo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, kas naudojosi kuro kortelėmis. 13.3. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ atsiskaityti su BUAB „Gessa“ už suteiktas paslaugas, t. y. Å¡ios Å¡alys viena kitos atžvilgiu turėjo prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų atsiskaičiusi su BUAB „Gessa“ už suteiktas pervežimo paslaugas ar, kad minėtas pervežimo paslaugas bÅ«tų teikusi ne BUAB „Gessa“.

IeÅ¡kovė byloje nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad nors kartÄ per visÄ kuro įsigijimo iÅ¡ UAB „AS24 Lietuva” laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. liepos 8 d., kai ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, bÅ«tų tiesiogiai apmokėjusi UAB „AS24 Lietuva” sÄ skaitas už į kreditÄ Ä¯sigytÄ kurÄ . 13.4. Apeliantės teigimu, visas tris ginčo Å¡alis siejo tarpusavio bendradarbiavimas, kai ieÅ¡kovė teikdavo pervežimo paslaugas apeliantei pasitelkdama atsakovę UAB „Gessa,“ kaip faktinį vežėjÄ , bei, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė UAB „Gessa“ visÄ bendradarbiavimo laikÄ nors ir įsigydavo iÅ¡ UAB „AS24 Lietuva” kurÄ Ä¯ kreditÄ , tačiau pačios už jį niekada nemokėjo, o už Å¡iuos asmenis su kuro tiekėju UAB „AS24 Lietuva” atsiskaitydavo apeliantė.

Teismo argumentas, kad bylos Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos atlikdamos TriÅ¡ales užskaitos sutartis atmestinas kaip prieÅ¡taraujantis byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams, objektyvumo, protingumo ir teisingumo principams. Todėl bylos Å¡alių bendradarbiavimo laikotarpiu susiklosčius nurodytai situacijai bei įvertinus tÄ aplinkybę, kad atsakovė buvo laidavusi už ieÅ¡kovę kuro tiekėjui UAB „AS24 Lietuva”, ieÅ¡kovės laidavimas apeliantei už jos samdomo faktinio vežėjo UAB „Gessa“ finansinių įsipareigojimų įvykdymÄ nėra be teisinio pagrindo atliktas veiksmas, ir toks laidavimas nelaikytinas pažeidžiančiu ieÅ¡kovės kreditorių interesus. 13.5.

Apeliantės vertinimu, teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡alių sudaryta Bendradarbiavimo sutartimi Nr. 2018/09/209-02 ieÅ¡kovei buvo sudarytos visos sÄ lygos itin palankiomis sÄ lygomis vykdyti komercinę veiklÄ â€“ teikti krovinių pervežimo paslaugas iÅ¡ karto neatsiskaitant su kurio tiekėju už faktiÅ¡kai įsigytÄ kurÄ , kas galutiniame rezultate ieÅ¡kovei leido nesumokėti atsakovei 17 330,34 Eur, o Å¡iuos pinigus panaudoti kitoms ieÅ¡kovės įmonės reikmėms, t. y. po ieÅ¡kovės ginčijamų TriÅ¡alių užskaitos sutarčių sudarymo, kurių pagrindu atsakovė nemokėjo ieÅ¡kovei 13 006,86 Eur, ieÅ¡kovė, neatlygintinai įsigijo kuro, kurį panaudojo savo reikmėms už 17 330,34 Eur ir gavo naudÄ , todėl teismas nepagrįstai sprendė apie bylos Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ ir be teisinio pagrindo pripažino negaliojančiomis ieÅ¡kovės ginčo Bendradarbiavimo sutarties dalį „Laidavimas“ ir jos pagrindu Å¡alių sudarytas TriÅ¡ales užskaitos sutartis. 13.6.

Teismas nusprendęs taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , sukÅ«rė apeliantės padėties nepagrįstÄ pablogėjimÄ , o ieÅ¡kovei nepagrįsto pagerėjimo situacijÄ , t. y. situacijÄ , kurios bÅ«tent ir siekiama iÅ¡vengti taikant CK 6.145 straipsnio 2 dalį, nes atsakovė neturi jokių galimybių susigrÄ Å¾inti iÅ¡ UAB „AS24 Lietuva“ už BUAB „Gessa“ ir BUAB „Logvisa“ sumokėtų pinigų už Å¡ių asmenų įsigytÄ kurÄ , kaip ir neturi galimybės kuro ar atsiskaitymo už jį atgauti iÅ¡ UAB „Logvisa“ ir UAB „Gessa“.

Teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad apeliantė už kurÄ jo tiekėjui UAB „AS24 Lietuva“ sumokėdavo ne iÅ¡ anksto, o tik po to, kai ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB „Gessa“ faktiÅ¡kai jį užsipildavo ir sunaudodavo, t .y. po to, kai ginčo Å¡alys BUAB „Logvisa“ ir UAB „Gessa“ gaudavo realiÄ naudÄ , kuri leido joms nestabdant vykdyti Å«kinę – komercinę veiklÄ , kuri turėjo neÅ¡ti pajamas ir pelnÄ . Todėl esant tokiai situacijai, kai visos bylos ir sandorio Å¡alys turėjo sÄ Å¾iningÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ suinteresuotumÄ sudaryti Bendradarbiavimo sutartį ir jos pagrindu viena kitos atžvilgiu prisiimti finansinius įsipareigojimus, prioritetinis tik vienos iÅ¡ jų, t. y. ieÅ¡kovės teisių gynimas apeliantės sÄ skaita neatitinka CK 6.145 straipsnio 2 dalimi siekiamų tikslų, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma restitucija. 13.7.

Pagal CMR konvencijÄ vienerių metų senaties terminas taikomas ieÅ¡kiniams, reiÅ¡kiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo, pavėluoto pristatymo, krovinio dokumentų praradimo ar neteisingo jų panaudojimo taip pat ir vežėjo ieÅ¡kiniams dėl užmokesčio už vežimÄ . Todėl remiantis ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje teikiamais paaiÅ¡kinimais, kad atsakovė skolinga ieÅ¡kovei už suteiktas pervežimo paslaugas ir vadovaujantis CMR konvencija, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimui dėl 13 006,86 Eur skolos už pervežimo paslaugas priteisimo, teismas, esant atsakovės praÅ¡ymui, turėjo pagrindÄ taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytÄ CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punkte, kurį ieÅ¡kovė yra praleidusi.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Logvisa“ praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Apeliantė teismui teikė įrodymus, kuriais siekė įrodyti, jog Bendradarbiavimo sutartis, o tiksliau jos dalis, kuria UAB „Logvisa“ laidavo už UAB „Gessa“ prievolių vykdymÄ , nebuvo žalinga ieÅ¡kovei bei jai sukÅ«rė menamÄ ekonominę naudÄ , tačiau visi sandoriai, kuriuos nurodė apeliantė, buvo sudaryti iki Bendradarbiavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos.

Bendradarbiavimo sutartimi nebuvo sudaryti jokie ieÅ¡kovei ekonomiÅ¡kai naudingi nauji sandoriai. TokiÄ apeliantės pozicija galima vertinti tik kaip gynybinę, tačiau vertinant byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis tikėtinumo taisykle, laikytina, kad apeliantė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis bandė atsikirsti į jai pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . 14.2. IeÅ¡kovės teigimu, byloje nebuvo pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų, jog Bendradarbiavimo sutartis, kaip neatlygintinas sandoris, neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės veiklos tikslui ir jos kreditorių interesams.

Bendradarbiavimo sutartis, sukÅ«rusi ieÅ¡kovei prievolę įvykdyti BUAB „Gessa“ neįvykdytÄ pagrindinę prievolę UAB „Delamode Baltics“, prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės veiklos tikslams bei pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises. Bendradarbiavimo sutarties sudarymas nebuvo sÄ lygotas komercinės (ekonominės) ir/ar kitokios naudos siekimu ieÅ¡kovei, todėl jai nesudarius Bendradarbiavimo sutarties nebÅ«tų padidėję jos finansiniai įsipareigojimai ir nebÅ«tų teisinių sÄ lygų įskaitymui, kuris buvo atliktas TriÅ¡alėmis užskaitos sutartimis. 14.3.

Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad BUAB „Gessa“ neįvykdytų prievolių atsakovei įvykdo terminai pasibaigė (2018 m. kovo – balandžio mėn.) iki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo dienos (2018 m. rugsėjo 29 d.), o tai reiškia, jog dėl tokio UAB „Gessa” prievolių įvykdymo termino atsakovei turėjo būti ir buvo suprantama, jog BUAB „Gessa” finansinės galimybės įvykdyti prievoles UAB „Delamode Baltics” yra labai ribotos arba jų (finansinių galimybių) apskritai nėra.

Apeliantei, kaip verslo subjektui, taip pat turėjo būti suvokiama, kad tokiu būdu yra iškreipiama šalių tarpusavio įsipareigojimų pusiausvyra, t. y. atsiranda įsipareigojimų disproporcija, ir yra pažeidžiamos paties juridinio asmens (ieškovės) teisės ir teisėti interesai, kadangi ieškovei Bendradarbiavimo sutartimi prisiimant papildomus finansinius įsipareigojimus už tai nebuvo gauta jokia komercinė (ekonominė) nauda, o tik padidėjo ieškovės finansiniai įsipareigojimai. 14.4.

IeÅ¡kovės vertinimu, apeliantė yra laikytina nesÄ Å¾iningu asmeniu, žinojusiu, jog Bendradarbiavimo sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės teises bei gali turėti esminės įtakos ieÅ¡kovės mokumo rodikliams. IeÅ¡kovė nemokia įmone jau buvo 2018 metais, kadangi jos įsipareigojimai kreditoriams (131 975,00 Eur) virÅ¡ijo pusę (62 704,00 Eur) į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (125 408,00 Eur), todėl Bendradarbiavimo sutartimi papildomų finansinių įsipareigojimų, sudariusių daugiau kaip 16 procentų turto vertės, prisiėmimas darė esminę įtakÄ UAB „Logvisa“ finansiniams rodikliams, o praėjus kiek daugiau nei vienam mėnesiui ieÅ¡kovės finansinė padėtis tapo kritiÅ¡ka, kadangi jau nuo 2018 m. lapkričio mėn. nustojo vykdyti savo mokestines prievoles.

Pripažinus Bendradarbiavimo sutarties dalį, kurios pagrindu kilo apeliantės reikalavimas į ieÅ¡kovę negaliojančia, įskaitymas, atliktas TriÅ¡alėmis užskaitos sutartimis tapo niekiniu, apeliantei neįgijus prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo į ieÅ¡kovę. 14.5. TriÅ¡alėmis užskaitos sutartimis atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ , apeliantės prievolė sumokėti atlygį ieÅ¡kovei pasibaigė, o tokia prievolė kyla tik po tai, kai Å¡iomis sutartimis yra pripažįstamos niekinėmis sprendimo pagrindu.

TriÅ¡alėmis užskaitos sutartimis atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas buvo nutrauktas. Net jeigu teismas pripažintų, jog ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas nebuvo nutrauktas, sandorių, kurių pagrindu buvo atliktas įskaitymas, pripažinimas niekiniu sudaro teisinį pagrindÄ atnaujinti senaties terminÄ , kadangi niekinių sandorių galiojimo laikotarpiu ieÅ¡kovė realiai negalėjo įgyvendinti teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apeliantei. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 18.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieÅ¡kovei UAB „Logvisa“ iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas R. G.. Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovę ir abi atsakoves siejo sutartiniai santykiai: 2017 m. spalio 26 d. UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Gessa“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2017/10/26-2, kurios pagrindu UAB „Gessa“ kaip vežimo paslaugas teikianti bendrovė ir UAB „Delamode Baltics“, kaip tokių paslaugų užsakovė, sulygo bendradarbiauti krovinių vežimo ir tarpininkavimo įsigyjant kurÄ su nuolaidomis iÅ¡ UAB „AS24 Lietuva“ srityse.

Pagal sutartį Å¡alys be kito ko susitarė, jog siekiant kuo ekonomiÅ¡kiausio krovinių pervežimo įvykdymo, UAB „Delamode Baltics, kaip kuro tiekėjo tarpininkas, suteiks UAB „Gessa“ korteles kurui pirkti, už kurÄ mokėtinas sumas kuro tiekėjui sumokės UAB „Delamode Baltics“, o vėliau Å¡ias sumas įskaitys į už vežimo paslaugas mokėtinas sumas. Sutarties 2.3 punkte Å¡alys susitarė, jog nepaisant tuo, jog UAB „Delamode Baltics“ laiduos kuro tarpininkui už vežėjÄ (UAB „Gessa“), vežėjas dės visas pastangas atsakyti už savo prievoles prieÅ¡ kuro tiekėjus. 2018 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. 2018/05/23-07 tarp UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Logvisa“, kurios sÄ lygos yra analogiÅ¡kos minėtai bendradarbiavimo sutarčiai, sudarytai su UAB „Gessa“, tik Å¡iuo atveju UAB „Logvisa“ sudarė sutartį kaip vežimo paslaugas teikianti bendrovė, o UAB „Delamode Baltics“, kaip ir pirmu atveju – kaip vežimo paslaugų užsakovas ir kuro tiekėjo tarpininkas.

19. PasiraÅ¡ytų minėtų bendradarbiavimo sutarčių pagrindu tiek UAB „Gessa“ ,tiek UAB „Logvisa“ buvo įtrauktos į UAB „Delamode Baltics“ su UAB „AS24 Lietuva“ 2017 m. sausio 12 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties 2018 m. liepos 1 d. priede Nr. 1.2 sulygtÄ klientų sÄ raÅ¡Ä , gavo Å¡io kuro tiekėjo korteles ir pagal jas įsigydavo kuro su nuolaidomis. SÄ skaitos faktÅ«ros už įsigytÄ kurÄ buvo iÅ¡raÅ¡omos faktiniams kuro naudotojams – UAB „Gessa“ ir UAB „Logvisa“, tačiau jas apmokėdavo kuro tiekėjui UAB „Delamode Baltics“.

Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėse bylose: Vilniaus miesto aplinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3677-640/2019. 20. 2018 m. rugsėjo 29 d. UAB „Delamode Baltics“, UAB „Gessa“ ir UAB „Logvisa“ pasirašė trišalę Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2018/09/209-02, kurioje šalys atkartojo 2017 m. spalio 26 d.

UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Gessa“ sudarytos Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017/10/26-2 nuostatas ir įtraukė naujÄ 5 dalį - Laidavimas, kuriame aptarė UAB „Logvisa“, kaip UAB „Gessa“ laiduotojo, įsipareigojimus UAB „Delamode Baltics“ naudai. Å io sutarties 5.1-5.7 punktuose Å¡alys be kito ko susitarė, jog UAB Logvisa įsipareigoja visu savo turtu bei lėšomis neatlygintinai atsakyti UAB „Delamode Baltics“, jeigu UAB „Gessa“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas arba dalį savo prievolių, tiek esančių sutarties įsigaliojimo dienÄ , tiek ir bÅ«simų, kurios atsiras sutarties galiojimo metu; laiduotojas be kito ko sutiko, jog tokia sutartis gali bÅ«ti pakeista ar papildyta be atskiro jo sutikimo ar informavimo ir patvirtino, jog supranta ir sutinka, kad dėl tokių pakeitimų gali iÅ¡ esmės padidėti jo atsakomybė, atsirasti nepalankios pasekmės, tačiau net ir tuo atveju sutartis nepasibaigs ir galios toliau bei, kad dėl prievolių pasikeitimo nereikÅ¡ jokių prieÅ¡taravimų. 21. 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. sausio 23 d.

Å¡alys pasirašė triÅ¡ales užskaitų sutartis, kurių pagrindu UAB „Delamode Baltics“ ieÅ¡kovei – UAB „Logvisa“ už krovinių vežimÄ pagal laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 21 d. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) mokėtinas sumas iÅ¡ dalies – 13 006,86 Eur suma - įskaitė į BUAB „Gessa“ skolÄ už kurÄ pagal 2018 m. kovo 16 d., PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 18 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog Å¡ios triÅ¡alės užskaitos buvo atliktos 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 pagrindu.

22. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 ir jos pagrindu pasiraÅ¡ytų TriÅ¡alių užskaitų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir užskaitytos sumos – 13 006,86 Eur priteisimo ieÅ¡kovei.

23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas UAB „Logvisa“ ieÅ¡kinys atsakovėms UAB „Delamode Baltics“ ir BUAB „Gessa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimÄ dėl ginčo Bendradarbiavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu atmetė, tačiau minėtos ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkino dėl sandorio prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui bei įvertinus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia remiantis sandorio prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui pagrindu.

Dėl naujų įrodymų prijungimo 24. Atsakovė praÅ¡o prie civilinės bylos prijungti kartu apeliaciniu skundu teikiamÄ papildomÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2018 m. birželio 18 d. Laidavimo sutartį, sudarytÄ su kuro tiekėju UAB „AS24 Lietuva”, kuria atsakovė laidavo kuro tiekėjui už ieÅ¡kovės UAB „Logvisa” įsipareigojimų vykdymÄ . Atsakovė nurodo, kad jos laidavimas už ieÅ¡kovę yra konstatuotas 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019, kuriuo teismas tenkino UAB “Delamode Baltics” ieÅ¡kinį UAB „Logvisa“ dėl 17 330,34 Eur skolos už iÅ¡ UAB “AS24 Lietuva” įsigytÄ kurÄ .

Atsakovės teigimu, laidavimo sutarties pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. pirmos instancijos teismui savo sprendime nusprendus nesivadovauti 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytais prejudiciniais faktais.

25. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

26. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi Å¡alims civiliniame procese nustatyta pareiga sÄ Å¾iningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog teikiamas naujas raÅ¡ytinis įrodymas nebuvo pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Pagrindo priimti naujÄ Ä¯rodymo egzistavimÄ apeliantė grindžia vėliau iÅ¡kilusia bÅ«tinybe pateikti duomenis, paaiÅ¡kėjus, jog pirmos instancijos teismas savo sprendime nesivadovavo 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytais prejudiciniais faktais.

Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas yra pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, su juo turėjo galimybę susipažinti ir susipažino ieÅ¡kovė, kuri iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl jo priėmimo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Dėl prejudicinę reikÅ¡mę turinčių faktų taikymo nagrinėjamoje byloje 29.

Ä®siteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios iÅ¡raiÅ¡ka įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Å¡alis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teismo sprendimo prejudicinę reikÅ¡mę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė bÅ«tų pripažinta prejudiciniu faktu, bÅ«tinas nurodytų sÄ lygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

30. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad įsiteisėjusiame 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019 buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad apeliantė laidavo UAB „AS24 Lietuva” už ieÅ¡kovės tinkamÄ prievolių vykdymÄ . Apeliantės nuomone, Å¡ioje civilinėje byloje turėjo bÅ«ti taikyta prejudicija ir laikytina įrodyta aplinkybė, kad UAB „Delamode Baltics“ Laidavimo sutartimi laidavo UAB „AS24 Lietuva” už tinkamÄ UAB „Logvisa“ prievolių įvykdymÄ .

31. Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019, ieÅ¡kovė UAB „Delamode Baltics” ir atsakovė UAB „Logvisa” 2018 m. gegužės 23 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2018/05/23-07, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė, kaip kuro tiekėjų tarpininkas, leidžia atsakovui naudotis kuro kortelėmis, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieÅ¡kovu sutartyje aptarta tvarka. IeÅ¡kovė kuro tiekėjui UAB „AS24 Lietuva”, kurio kuro kortelėmis naudojosi atsakovė įsigydama kurÄ , pagal 2018 m. liepos 1 d.

PriedÄ Nr. 1.2. prie 2017 m. sausio 12 d. Bendradarbiavimo sutarties, ieÅ¡kovė laidavo už tinkamÄ atsakovės įsipareigojimų įvykdymÄ , t. y. tinkamÄ atsiskaitymÄ už kuro įsigijimÄ . Remiantis minėta Laidavimo sutartimi, kuro kortelių paslaugas teikiančios UAB „AS24 Lietuva” sÄ skaitas už atsakovės įsigytÄ kurÄ ir kuro kortelių naudojimÄ apmokėti turėjo arba pati atsakovė, arba ieÅ¡kovė, o ieÅ¡kovės už atsakovę jau sumokėtos sumos užskaitos pagrindu galėjo bÅ«ti dengiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas mokėtinų sumų.

32. Pažymėtina, jog nors apeliantės minėtoje byloje, ieÅ¡kovei siekiant prisiteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ , ieÅ¡kovės laidavimas UAB „AS24 Lietuva“ už ieÅ¡kovės tinkamÄ prievolių vykdymÄ buvo konstatuotas, tai patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateikta apeliantės 2018 m. birželio 18 d. Laidavimo sutartis, tačiau Å¡ioje civilinėje byloje remiamasi 2018 m. rugsėjo 29 d. UAB „Delamode Baltics“, UAB „Gessa“ ir UAB „Logvisa“ triÅ¡ale Bendradarbiavimo sutartimi Nr. 2018/09/209-02, kurioje Å¡alys nors ir atkartojo 2017 m. spalio 26 d.

UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Gessa“ sudarytos Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017/10/26-2 nuostatas, tačiau ir įtraukė naujÄ 5 dalį - Laidavimas, kurioje naujai aptarė UAB „Logvisa“, kaip UAB „Gessa“ laiduotojo, įsipareigojimus UAB „Delamode Baltics“ naudai, t. y. Å¡alys be kito ko susitarė, jog ieÅ¡kovė įsipareigoja visu savo turtu bei lėšomis neatlygintinai atsakyti apeliantei, jeigu UAB „Gessa“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas arba dalį savo prievolių, tiek esančių sutarties įsigaliojimo dienÄ , tiek ir bÅ«simų, kurios atsiras sutarties galiojimo metu.

Atsižvelgiant į tai, jog buvo sudaryta nauja triÅ¡alė bendradarbiavimo sutartis, kurios sÄ lygas Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė ginčija ir įvertinus ieÅ¡kovės įrodinėjamų faktų reikÅ¡mingumÄ Å¡ioje civilinėje byloje bei tai, kad kitoje byloje visi minėti ieÅ¡kovės ir atsakovės sandoriai, buvo sudaryti iki Å¡ioje byloje ginčijamos triÅ¡alės Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 pasiraÅ¡ymo dienos, pagrindo teigi, jog civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019 nustatyti faktai turi prejudicinę reikÅ¡mę ir Å¡ioje byloje, nėra.

Dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 5 dalies prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui 33. Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl bÅ«tina įrodyti, kad kita sandoris Å¡alis veikė tikrai nesÄ Å¾iningai.

34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sandorį sudarė vieÅ¡asis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Nepaneigus kitos sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali bÅ«ti ginamos kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 27 punktas).

35. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) bÅ«tų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).

36. Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiÅ¡kia aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iÅ¡ tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokiÄ adekvačiÄ naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 30 punktas).

37. Apeliantė grįsdama ginčo Bendradarbiavimo sutarties naudingumÄ ieÅ¡kovei nurodo, kad ieÅ¡kovė naudojosi kuro kortelėmis, t. y. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3506-262/2019 patvirtino UAB „Delamode Baltics“ kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovei 17 330,34 Eur sumoje ir tai patvirtina, kad kurÄ savo reikmėms naudojo ieÅ¡kovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta nutartimi patvirtintas UAB „Delamode Baltics“ kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovei 17 330,34 Eur sumoje, buvo patvirtintas pagal 2019 m. balandžio 15 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019, kuriame buvo priteista atsakovei ieÅ¡kovės 17 330,34 Eur skola remiantis ne ginčo triÅ¡ale bendradarbiavimo sutartimi, o dviÅ¡ale 2018 m. gegužės 23 d. bendradarbiavimo sutartimi Nr. 2018/05/23-07, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų kas naudojosi kuro kortelėmis po ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo.

38. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų atsiskaičiusi su BUAB „Gessa“ už suteiktas pervežimo paslaugas pagal PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei tai, jog byloje nėra įrodymų, kad nors kartÄ per visÄ kuro įsigijimo iÅ¡ UAB „AS24 Lietuva” laikotarpį, kai ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, bÅ«tų tiesiogiai apmokėjusi UAB „AS24 Lietuva” sÄ skaitas už į kreditÄ Ä¯sigytÄ kurÄ .

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ pateiktų TriÅ¡alių užskaitų sutarčių matyti, kad užskaitytos sumos pagal neapmokėtas kuro sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ytos 2018 m. kovo ir balandžio mėnesiais, t. y. iÅ¡raÅ¡ytos už laikotarpį iki ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo bei sumos už UAB „Logvisa“ suteiktas vežimo paslaugas 2019 metų sausio mėnesį t. y. tarp įskaitytų prievolių yra beveik metų laikotarpis. Taigi, BUAB „Gessa“ neįvykdytų prievolių atsakovei įvykdymo terminai pasibaigė (2018 m. kovo – balandžio mėnesiais) iki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo dienos (2018 m. rugsėjo 29 d.), t. y. skola buvo nepadengta ilgiau kaip pusę metų.

IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje eB2-161-640/2020, kuria UAB „Gessa“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, matyti, jog pastaroji bendrovė buvo nemoki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertinus, jog byloje nėra duomenų, kas naudojosi kuro kortelėmis po ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijama Bendradarbiavimo sutartimi buvo apsaugotos apeliantės finansiniai interesai ir teisės į laiko prasme „pasenusias“ skolas, o tuo tarpu ieÅ¡kovė atsisakė apmokėjimo už teikiamas paslaugas pagal einamÄ sias sÄ skaitas.

Atsižvelgus į BUAB „Gessa“ skolinius įsipareigojimus, neįvykdytų prievolių atsakovei įvykdymo pasibaigusių terminų laikÄ bei įvertinus kitus duomenis, pagrindžiančius ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu BUAB „Gessa“ nemokumÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei turėjo bÅ«ti akivaizdžiai suprantama, jog BUAB „Gessa” finansinės galimybės įvykdyti prievoles UAB „Delamode Baltics” yra labai ribotos arba net finansinių galimybių apskritai nėra.

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantė ginčo bendradarbiavimo sutartimi siekė perkelti BUAB „Gessa“ skolÄ ieÅ¡kovei, todėl apeliantė yra laikytina nesÄ Å¾iningu asmeniu, žinojusiu, jog ginčo Bendradarbiavimo sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės teises bei gali turėti esminės įtakos ieÅ¡kovės mokumo rodikliams.

40. Apeliantė nurodo, jog ieÅ¡kovė viso įsigijo kuro už 17 330,34 Eur, už kurį sumokėjo pati apeliantė. Taigi apeliantės teigimu, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės UAB „Delamode Baltics“ įgijo naudos 17 330,34 Eur sumoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iÄ naudÄ ieÅ¡kovė gavo dviÅ¡alės 2018 m. gegužės 23 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/05/23-07 pagrindu, kuriÄ kaip jau buvo minėta, 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019, priteisė jÄ apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovės.

41. Kaip matyti ginčo sutartimi 5.1 - 5.7 punktais Å¡alys be kita ko susitarė, jog ieÅ¡kovė įsipareigoja visu savo turtu bei lėšomis neatlygintinai atsakyti UAB „Delamode Baltics“, jeigu UAB „Gessa“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas arba dalį savo prievolių, tiek esančių sutarties įsigaliojimo dienÄ , tiek ir bÅ«simų, kurios atsiras sutarties galiojimo metu; laiduotojas be kito ko sutiko, jog tokia sutartis gali bÅ«ti pakeista ar papildyta be atskiro jo sutikimo ar informavimo ir patvirtino, jog supranta ir sutinka, kad dėl tokių pakeitimų gali iÅ¡ esmės padidėti jo atsakomybė, atsirasti nepalankios pasekmės, tačiau net ir tuo atveju sutartis nepasibaigs ir galios toliau bei, kad dėl prievolių pasikeitimo nereikÅ¡ jokių prieÅ¡taravimų.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ginčijamos triÅ¡alės bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė tik įsigijo papildomų įsipareigojimų už kitÄ juridinį asmenį, negaudama jokių papildomų teisių savo naudai. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės prisiimtų įsipareigojimų turinys yra visiÅ¡kai neapibrėžtas laiko požiÅ«riu ir neribojamas jokia suma, o sandoris, iÅ¡ kurio tokie įsipareigojimai kyla, gali bÅ«ti keičiamas be ieÅ¡kovės žinios ir sutikimo.

42. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nenustačius, jog ieÅ¡kovė pagal ginčo Bendradarbiavimo sutartį gavo komercinę naudÄ bei įvertinus kad Å¡ios sutarties 5 dalimi ieÅ¡kovė tik įsigijo papildomų įsipareigojimų už kitÄ juridinį asmenį, negaudama jokių papildomų teisių savo naudai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios sutarties 5 dalis yra ne tik nenaudinga, bet net ieÅ¡kovei žalinga ir Å¡io susitarimo akivaizdus žalingumas turėjo bÅ«ti žinomas sandorį sudariosioms Å¡alims, kas lemia apeliantės nesÄ Å¾iningÄ elgesį sutarties sudarymo metu.

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino reikalavimÄ dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 5 dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 21 d. ir sausio 23 d. TriÅ¡alės užskaitos sutartys buvo sudarytos pripažintos negaliojančia Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 5 dalies nuostatų pagrindu, pastarÄ sias sutartis taip pat pagrįstai teismas pripažino negaliojančiomis.

Dėl restitucijos taikymo 43. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje terminas „restitucija“ vartojamas numatant, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

44. Restitucija taikoma pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restitucijÄ konkrečiu atveju, turi bÅ«ti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

45. Apeliantės teigimu, teismui nusprendus taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , sukÅ«rė apeliantės padėties nepagrįstÄ pablogėjimÄ , o ieÅ¡kovei nepagrįsto pagerėjimo situacijÄ , t. y. situacijÄ , kurios bÅ«tent ir siekiama iÅ¡vengti taikant CK 6.145 straipsnio 2 dalį, nes atsakovė neturi jokių galimybių susigrÄ Å¾inti iÅ¡ UAB „AS24 Lietuva“ už BUAB „Gessa“ ir BUAB „Logvisa“ sumokėtų pinigų už Å¡ių asmenų įsigytÄ kurÄ , kaip ir neturi galimybės kuro ar atsiskaitymo už jį atgauti iÅ¡ UAB „Logvisa“ ir UAB „Gessa“.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus ginčo Bendradarbiavimo sutarties dalį, kurios pagrindu kilo apeliantės reikalavimas į ieÅ¡kovę, negaliojančia, įskaitymas, atliktas TriÅ¡alėmis užskaitymo sutartimis, tapo niekiniu, apeliantei neįgijus prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo į ieÅ¡kovę. Atsižvelgiant į byloje konstatuotÄ apeliantės akivaizdžiai nesÄ Å¾iningÄ elgesį bei įvertinus tai, kad restitucijos bÅ«do pakeitimas arba apskritai jos netaikymas pažeistų ir ieÅ¡kovės kreditorių teises ir interesus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo restitucijos taikymo bendrųjų taisyklių.

47. Apeliantės argumentai, jog teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad apeliantė už kurÄ jos tiekėjui UAB „AS24 Lietuva“ sumokėdavo ne iÅ¡ anksto, o tik po to, kai ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB „Gessa“ faktiÅ¡kai jį užsipildavo ir sunaudodavo, t .y. po to, kai ginčo Å¡alys BUAB „Logvisa“ ir UAB „Gessa“ gaudavo realiÄ naudÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes tokiÄ naudÄ ieÅ¡kovė jau įgijo ne ginčo bendradarbiavimo sutarties pagrindu, o dviÅ¡alės 2018 m. gegužės 23 d.

Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/05/23-07 pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė neteisėtai atliktų užskaitų sumÄ â€“ 13 006,86 Eur už suteiktas vežimo paslaugas pagal tik iÅ¡ dalies apmokėtas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras (duomenys neskelbtini). Dėl senaties taikymo 48. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis).

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinti specialūs ieškinio senaties terminai ir jų taikymo nuostatos. Šios teisės normos turi būti taikomos, kai ginčas kyla dėl CMR konvencijos reglamentuojamų santykių, t. y.

CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatytas terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, jeigu ginčas kyla dėl vežimų taikant Å¡iÄ konvencijÄ , taikomas tiek ieÅ¡kiniams, reiÅ¡kiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reiÅ¡kiamiems reikalavimams, ieÅ¡kiniams, kylantiems iÅ¡ delikto, ir kitiems ieÅ¡kiniams, susijusiems su Å¡ios konvencijos taikymu. Teisė pateikti ieÅ¡kinį dėl vežimo taikant CMR konvencijÄ dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai.

49. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu reikalavo 13 006,86 Eur skolos už pervežimo paslaugas priteisimo remiantis CMR konvencija, todėl teismas, esant atsakovės praÅ¡ymui, turėjo pagrindÄ taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytÄ CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantės argumentais, nes ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys savo turiniu yra pareikÅ¡tas ne dėl prievolių apmokėjimo pagal atliktus vežimo sandorius byloje remiantis CMR konvencija, o dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais remiantis CK normomis, t. y. pirmosios instancijos teismui remiantis CK 1.82 straipsniu pripažinus sandorius negaliojančiais, remiantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei neteisėtai atliktų užskaitų suma – 13 006,86 Eur.

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad byloje pareikÅ¡tiems reikalavimams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), pagrįstai atsisakė taikyti CMR konvencijoje numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

50. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 51. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ , reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistu.

52. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

54. Nors ieškovė prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos.

55. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atsakovės UAB „Delemode Baltics“ apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė