2020-03-18 Nr. AB-5732-3-62-3-00366-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-225-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00366-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), priteisti 48 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad jam neturtinė žala padaryta neteisėtai nutraukus (duomenys neskelbtini) gydymą ir nebeleidžiant vitaminų imuninei sistemai palaikyti. Teigė, kad medikai netenkino jo prašymų vežti į ligoninę, gydytoja terapeutė jį išjuokė, o LAVL direktorius į pareiškėjo skundą neatsakė. Pareiškėjas jautėsi lėtai žudomas, blogėjo jo savijauta, tačiau medikai, tai suvokdami, nesiėmė jokių veiksmų ir medicininės pagalbos nesuteikė. Dėl to pareiškėjas patyrė pakankamai gilius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nevisavertiškumo jausmą, jam kilo minčių pakelti ranką prieš save.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalių, 23 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis neturtinės žalos atlyginimą sieja su LAVL nuteistiesiems teikiamomis gydymo paslaugomis, taip pat nurodo, jog jam neskiriami vaistai bei vitaminai, dėl to ženkliai pablogėjo jo sveikata. Aplinkybių, pagrindžiančių, kad neturtinės žalos atsiradimas gali būti siejamas su LAVL veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir viešojo administravimo teisės normų reguliavimu teisinių santykių srityje, pareiškėjas skunde nenurodė. Atsižvelgęs į skunde nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl galbūt pažeistų jo, kaip paciento, teisių, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Šią išvadą teismas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti išaiškinimais. Nustatęs, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra civilinio pobūdžio, teismas konstatavo, kad šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su ieškiniu dėl netinkamai suteiktų ar nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kreiptis į pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d nutartis, kuria atsisakyta priimti jo skundą, yra neteisinga, ir prašo jo skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas paaiškina, kad į teismą kreipėsi ne tik dėl sveikatai padarytos žalos, bet ir dėl apskritai netinkamai atliekamų pareigų, neužtikrinant jo, kaip suimtojo, sveikatos būklės. Pažymi, kad kiek jam yra žinoma, tiek nuteistajam, tiek suimtajam yra privaloma suteikti tinkamą medicinos pagalbą, tačiau jis tokios pagalbos, būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI), negavo. Dėl to pareiškėjas patyrė gilų dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, pasireiškusius baime, nerimu, emocine depresija, sutriko jo sveikata. Pareiškėjas pažymi, kad kreipėsi į LAVL direktorių, tačiau jokio atsakymo negavo, o Kauno TI administracija nurodė kreiptis į LAVL, kadangi medikai Kauno TI administracijai nėra pavaldūs.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl jo, kaip paciento, teisių, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, o keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjo teigimu, jam buvo neteisėtai nutrauktas (duomenys neskelbtini) gydymas, nebuvo leidžiami vitaminai imuninei sistemai palaikyti, medikai netenkino jo prašymų vežti į ligoninę ir nesuteikė medicinos pagalbos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. LVAT yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7-2013). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016, 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-130-261/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-16-520/2019). Taigi dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ginčija valstybės institucijos veiksmus, pasireiškusius gydymo nutraukimu, medikų atsisakymu vežti jį į ligoninę bei vitaminų neleidimu imuninei sistemai palaikyti. Jis taip pat akcentuoja, kad medikai akivaizdžiai naudojosi savo padėtimi ir suvokdami, jog jis yra lėtai žudomas, medicininės pagalbos nesuteikė. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis kreipėsi į LAVL direktorių, bet jokio atsakymo negavo, tačiau iš skundo turinio yra akivaizdu, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimu ir negali būti laikomas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Faktų, susijusių su institucijų administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, iš kurių jis kildintų neturtinę žalą, pareiškėjas skunde nenurodė. Įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju skundžiami neteisėti veiksmai yra susiję su galbūt nesuteiktomis ar netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie santykiai yra civilinio pobūdžio bei nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal teisės aktuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė