bd636b80-ff4c-4b8b-be03-9130b8f8341e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                                    Civilinė byla Nr. e2-10015-910/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04089-2017-0            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Martynui Vosyliui, vertėjaujant Giedriui Račkauskui, dalyvaujant J.

G., ieÅ¡kovų atstovei advokato padėjėjai Agnijai Frejerei, atsakovui A. L., atsakovo atstovei advokatei Indrei Panavaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. G. ir V. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:įpareigoti atsakovÄ A. L. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir žeminančiÄ informacijÄ , iÅ¡siunčiant ieÅ¡kovo V.

G. ir ieÅ¡kovės J. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), registruotÄ paÅ¡to siuntÄ su tokio turinio raÅ¡tu: „AÅ¡, A. L., 2014 m. spalio 23 d. apie 16 val. teigdamas tikrovės neatitinkančius teiginius, V. G. pavadindamas „pederastu “ bei iÅ¡vadindamas jį kitais necenzÅ«riniais žodžiais, taip pat aprėkdamas jo žmonÄ J. G. bei pavartodamas jos atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, pasielgiau netinkamai ir neetiÅ¡kai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina V.

G. ir J. G. garbę bei orumÄ . Dėl tokio savo netinkamo elgesio (teiginių) V. G. ir J. G. atsipraÅ¡au“;priteisti iÅ¡ atsakovo A. L. ieÅ¡kovui V. G. 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti;priteisti iÅ¡ atsakovo A. L. ieÅ¡kovei J. G. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti;priteisti ieÅ¡kovams jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovas 2014-10-23 apie 16 val. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovÄ iÅ¡vadino „pederastu“, „padla“, pietuch“, „padliÅ«ga“, „ujobiščia“ bei kitais necenzÅ«riniais žodžiais, taip pat nepagarbiais veiksmais įžeidinėjo ir žemino ieÅ¡kovÄ bei teigė, jog susidoros su ieÅ¡kovu ir jo Å¡eima.

Tuo pačiu metu atsakovas įžeidinėjo ir ieÅ¡kovo sutuoktinę – ieÅ¡kovę, iÅ¡vadindamas jÄ â€ždÅ«ra krivanoÅ¡kaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“ bei kitais necenzÅ«riniais žodžiais. IeÅ¡kinyje teigiama, kad atsakovas abu ieÅ¡kovus įžeidinėjo girdint aplinkiniams kaimynas, todėl tokiu savo elgesiu atsakovas pažemino ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ , sumenkino juos kitų asmenų akivaizdoje. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2014-10-23 ieÅ¡kovui žmona pasakė, jog atsakovas eilinį kartÄ terÅ¡ia sklypÄ , nuleidinėja nuotekas į valstybei priklausantį sklypÄ .

Tai iÅ¡girdęs, ieÅ¡kovas nusprendė tokius neteisėtus atsakovo veiksmus užfiksuoti vaizdÄ Ä¯raÅ¡ančiomis priemonėmis, nes už tokį pažeidimÄ numatyta administracinė atsakomybė. IeÅ¡kovas, nuėjęs prie sklypo, darė vaizdo įraÅ¡Ä , fiksuodamas, kaip atsakovas nuotekas nuleidinėja į valstybei priklausantį sklypÄ . Atsakovas, pamatęs jo veiksmus fiksuojantį ieÅ¡kovÄ , iÅ¡bėgo ir griebė ieÅ¡kovÄ už krÅ«tinės, pastÅ«mė jį, traukė, paskui vėl stÅ«mė, keletÄ kartų parvertė ieÅ¡kovÄ ant žemės, taip sukeldamas jam kÅ«no sužalojimus, taip pat suplėšė ieÅ¡kovo striukę, be to, norėjo ieÅ¡kovÄ Ä¯stumti į duobę, kurioje buvo daug geležinių vielų, bei įmurkdyti į nuleidžiamas nuotekas.

Pasak ieÅ¡kovų, atsakovas, girdint visiems kaimynams, taip pat girdint ieÅ¡kovo žmonai, iÅ¡vadino ieÅ¡kovÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais („pederastas“, „padla“, „pietuch“, „padliÅ«ga“, „ujobiščia“ ir kt.). Taip pat necenzÅ«rinius žodžius („dÅ«ra krivanoÅ¡kaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“) vartojo ir ieÅ¡kovės bei ieÅ¡kovų Å¡eimos atžvilgiu. IeÅ¡kovų teigimu, Å¡is įvykis pažemino abiejų ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ , sumenkino juos kitų asmenų akivaizdoje.

Kaimynai žiÅ«rėjo pro langus, kas vyksta. Å is žeminantis įvykis buvo įraÅ¡ytas ir įraÅ¡as pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-1192-716 2015. IeÅ¡kinyje pažymėta, kad nurodyto įvykio metu atsakovas sužalojo ieÅ¡kovÄ , griebdamas jam įgnybo, stumdamas padarė sumuÅ¡imus, dėl tokių veiksmų atsakovas nuteistas privataus kaltinimo tvarka (baudžiamoji byla Nr. PK-1192-716 2015). Pasak ieÅ¡kovo, ginčo įvykio metu jis buvo ne tik sumuÅ¡tas, bet ir įžeistas bei pažemintas kartu su savo žmona – ieÅ¡kove: abu ieÅ¡kovai jautėsi blogai, nepatogiai, nes suprato, jog toks atsakovo elgesys ir visi prieÅ¡ juos pavartoti necenzÅ«riniai žodžiai padarys neigiamÄ Ä¯takÄ apie juos visų kaimynų akivaizdoje.

IeÅ¡kovų teigimu, atsakovas savo elgesiu sumenkino ieÅ¡kovų reputacijÄ visoje kaimynystėje. IeÅ¡kinyje pabrėžta, kad atsakovo pavartoti ieÅ¡kovų atžvilgiu necenzÅ«riniai pasisakymai priskiriami patiems grubiausiems, labiausiai žeminantiems asmens garbę ir orumÄ , keiksmažodžiams, o tai, jog keiksmažodžiai „pederastas“, „padla“, „pietuch“, „padliÅ«ga“, „ujobiščia“ ir kt. buvo pavartoti ieÅ¡kovo, kaip vyro, atžvilgiu jo žmonos akivaizdoje, atsakovo iÅ¡sakytas frazes daro absoliučiai žeminančiomis, pažeidžiančiomis ne tik ieÅ¡kovo garbę, bet ir vyro, kaip tradicinės Å¡eimos puoselėtojo, garbę ir orumÄ .

Tas pats pasakytina apie ieÅ¡kovės atžvilgiu atsakovo iÅ¡sakytus žodžius: „dÅ«ra krivanoÅ¡kaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“. Tokie žodžiai stipriai įžeidė bei pažemino ieÅ¡kovę – ir kaip moterį, ir kaip asmenybę. Pasak ieÅ¡kovų, jiems padaryta neturtinė žala pasireiÅ¡kė vieÅ¡u pažeminimu, nepagarba žmonos (kaip moters) ten gyvenančių kaimynų akivaizdoje, viso įvykio metu pro Å¡alį ėjo žmonės, kiti žmonės buvo kiemuose, jie girdėjo ir matė, kaip atsakovas necenzÅ«riniais žodžiais žemina ieÅ¡kovÄ bei įžeidinėja jo žmonÄ â€“ ieÅ¡kovę bei grasina susidoroti su visa Å¡eima.

IeÅ¡kinyje pažymėta, kad ieÅ¡kovai turi du nepilnamečius vaikus, kurie po įvykio daug klausinėjo apie atsakovo iÅ¡sakytus žodžius, dėl to ieÅ¡kovai turėjo aiÅ¡kinti vaikams, kas nutiko, ir juos raminti. Pasak ieÅ¡kovų, tiek jie, tiek jų vaikai nesijaučia saugÅ«s gyvendami atsakovo kaimynystėje, patiria nuolatinį stresÄ bei nuogÄ stauja, kad atsakovas bet kada vėl gali juos užsipulti necenzÅ«riniais žodžiais bei įžeidinėti kitų žmonių akivaizdoje. IeÅ¡kinyje teigiama, kad po atsakovo iÅ¡sakytų necenzÅ«rinių žodžių, iÅ¡vadinant ieÅ¡kovÄ â€žpederastu“, „padla“, „pietuch“, „padliÅ«ga“, „ujobiščia“, ieÅ¡kovas iki Å¡iol jaučia diskomfortÄ , bendraudamas su kaimynais, kurie šį nemalonų incidentÄ matė ir girdėjo.

IeÅ¡kovė taip pat labai stipriai iÅ¡gyveno dėl visų bjaurių žodžių, iÅ¡sakytų jos atžvilgiu, jai buvo gėda ir nesmagu prieÅ¡ vaikus bei kaimynus, ji jautėsi pažeminta ir sumenkinta. Pasak ieÅ¡kovų, nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai padarė akivaizdžiÄ neturtinę žalÄ abiem ieÅ¡kovams, todėl žala privalo bÅ«ti atlyginta, priteisiant ieÅ¡kovui 6000 Eur, ieÅ¡kovei – 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, ieÅ¡kovai praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ raÅ¡tu paneigti ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ Å¾eminančius teiginius, iÅ¡siunčiant ieÅ¡kovų gyvenamosios vietos adresu ieÅ¡kovų nurodyto turinio raÅ¡tÄ .Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime teigiama, kad ieÅ¡kovai nenurodė jokių duomenų apie įvykusį žinių paskleidimo faktÄ , kaip tai suprantama pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas. IeÅ¡kovai, nurodydami, kad atsakovas 2014-10-23 apie 16 val. žemės sklype (duomenys neskelbtini), iÅ¡vadindamas juos necenzÅ«riniais žodžiais, taip paskleidė juos žeminančius ir tikrovės neatitinkančius teiginius, teigia, jog tai vyko kitų asmenų - kaimynų akivaizdoje („pro Å¡alį ėjo žmonės, kiti buvo kiemuose, žiÅ«rėjo pro langus“), tačiau nepateikė jokių duomenų apie tuos neva pro Å¡alį ėjusius ar kitoje vietoje buvusius žmones, kurie galėjo girdėti atsakovo ieÅ¡kovų atžvilgiu pasakytus žodžius.

Atsiliepime pažymėta, kad iÅ¡ pačių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio rezoliucinėje dalyje suformuluoto reikalavimo matyti, jog atitinkamo turinio informacijÄ praÅ¡oma paneigti ne kokia kita forma, kuri bÅ«tų prieinama tai visuomenės daliai, kuriai neva Å¡i informacija buvo paskleista (kaimynams, gatvės praeiviams ar kt. asmenims), o iÅ¡siunčiant atitinkamo turinio laiÅ¡kÄ tik ieÅ¡kovams. Atsiliepime teigiama, kad vien dėl Å¡io kriterijaus – žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo – nebuvimo nėra CK 2.24 straipsnyje nurodytų aplinkybių viseto taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ieÅ¡kovų nurodomu pagrindu.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. PK-1192-716/2015, atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, jog 2014-10-23 d. apie 16 val. sklype (duomenys neskelbtini), tyčia išėjęs iÅ¡ savo gyvenamojo sklypo ribų suėmė V. G. už žastų, stumdė, sudavė rankomis į krÅ«tinę, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, privatus kaltintojas V.

G. kaltino atsakovÄ ir tuo, jog Å¡is tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje V. G. vadino „pederastu“, sakė, kad susidoros su juo ir jo Å¡eima, taip V. G. ilgÄ laikÄ Ä¯Å¾eidinėjo, t. y. padarė veikÄ , numatytÄ BK 155 straipsnio 1 dalyje. Nurodytu teismo nuosprendžiu dėl veikos pagal BK 155 straipsnio 1 dalį atsakovas iÅ¡teisintas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, nes 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2015-07-10, Å¡i veika dekriminalizuota. Atsiliepime pažymėta, kad ieÅ¡kovas V.

G. baudžiamojoje byloje buvo pateikęs ir civilinį ieškinį dėl 112 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o neturtinė žala buvo grindžiama ne tik atsakovo sukeltu fiziniu skausmu, bet ir įžeidimu („chuliganiškai, amoraliai, žeminančiai ir įžeidžiančiai vadinant jį (V. G.) „pederastu“, be to, tokius pil. A. L. tyčinius neteisėtus veiksmus lydėjo jo naudojamų necenzūrinių keiksmažodžių intarpai <...>“. Atsakovo teigimu, baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė ne tik dėl A.

L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, bet iÅ¡nagrinėjo ir V. G. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, patenkindamas jį iÅ¡ dalies: iÅ¡ A. L. V. G. priteisė 106,21 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pasak atsakovo, iÅ¡ teismo nuosprendžio apraÅ¡omosios ir rezoliucinės dalių matyti, kad civilinį ieÅ¡kinį teismas iÅ¡sprendė galutinai, t. y. nepalikdamas nenagrinėta jo dalies, suteikiant teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnis), t. y. civilinis ieÅ¡kinys dėl 5,79 Eur turtinės ir 9700 Eur neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas.

Be to, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžio V. G. buvo padavęs apeliacinį skundÄ , kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir iÅ¡ A. L. V. G. naudai „priteisti 9700 Eur pirmos instancijos teismo nepriteistÄ , tačiau nukentėjusiojo patirtÄ ir įvertintÄ pinigais, neturtinės žalos dalį“, grįsdamas šį reikalavimÄ tuo, jog kaltininkas, be kitų veiksmų, „įžūliai žemino necenzÅ«riÅ¡kai keikdamasis“, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015-12-08 nutartimi apeliacinį skundÄ atmetė, taip patvirtindamas, kad reikalavimas priteisti 9700 Eur neturtinės žalos yra nepagrįstas (baudžiamoji byla Nr. 1A-773-574/2015).

Pagal BPK 112 straipsnio 4 dalį, jeigu civilinis ieÅ¡kinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieÅ¡kovas netenka teisės pareikÅ¡ti tÄ patį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Atsakovas, remdamasis tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu V. G. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dalis nebuvo palikta nenagrinėta, teigia, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, todėl bylos dalis dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsiliepime nurodyta, kad ginčo konfliktas kilo dėl ilgÄ laikÄ trunkančio Å¡alių nesutarimo, kurio pagrindas – ieÅ¡kovų negrÄ Å¾inama atsakovui paskola, kurios gavimÄ ieÅ¡kovai neigė, todėl atsakovui teko įrodinėti jÄ teismo tvarka, be to, ilgÄ laikÄ trunkantis priteistos skolos priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įvertinę visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarp jų – V.

G. ir A. L. atliktų veiksmų pobÅ«dį, priėjo prie iÅ¡vados, jog atsakovo elgesį, be kita ko, nulėmė ir paties ieÅ¡kovo provokuojantis ir rizikingas elgesys. Atsiliepime pripažįstama, kad 2014-10-23 atsakovas abiejų ieÅ¡kovų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, tačiau teigiama, kad tokį atsakovo elgesį iÅ¡provokavo ieÅ¡kovo elgesys, ir Å¡ios aplinkybės verčia abejoti ieÅ¡kovų sÄ Å¾iningumu bei nuoÅ¡irdumu, jiems teigiant, jog daugiau nei prieÅ¡ dvejus metus atsakovo iÅ¡sakyti jų adresu žodžiai sumenkino jų garbę ir orumÄ , sukėlė reikÅ¡mingas neigiamas pasekmes bei iÅ¡gyvenimus, dėl kurių jie reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti itin didelę neturtinę žalÄ .

Atsiliepime pažymėta, kad, vertinant ieÅ¡kovų veiksmus retrospektyviai, matyti, jog į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, taip pat ir dėl incidento metu atsakovo iÅ¡sakytų žodžių įvertinimo, kreipėsi tik V. G., tuo tarpu J. G. nurodytoje byloje buvo apklausta tik kaip liudytoja, ji dėl įvykusio incidento nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų, neprašė patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn dėl jos įžeidimo, nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio, nors tokiÄ galimybę, akivaizdu, turėjo, paduodama bendrÄ su sutuoktiniu skundÄ privataus kaltinimo tvarka.

Atsakovo nuomone, toks ieÅ¡kovės elgesys leidžia pagrįstai manyti, kad ji, negindama savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių tokiu pačiu bÅ«du ir tuo pačiu metu, kaip jos sutuoktinis, nelaikė savęs nukentėjusiÄ ja plačiÄ ja žodžio prasme, o Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu siekiama kitų tikslų, bet ne moralinės ir piniginės satisfakcijos dėl įžeidimo ar duomenų paskleidimo.Dublike ieÅ¡kovai nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo fakto įrodinėti nereikia, nes tuo atveju, kai žinias paskleidęs asmuo negali bÅ«ti garantuotas, jog tos žinios nepasieks trečiųjų asmenų, preziumuojama, kad jis paskleidė žinias, ir nesvarbu, ar tos žinios pasieks tik adresatÄ , ar ir paÅ¡alinius asmenis, nes jis tos informacijos paskleidimo kontroliuoti negali.

IeÅ¡kovų teigimu, Å¡iuo atveju akivaizdu, kad atsakovo iÅ¡sakyti žodžiai pasiekė ne tik ieÅ¡kovus, bet ir kitus asmenis, nes ginčas vykdo lauke, aplink gyvena kaimynai, gatve ėjo paÅ¡aliniai asmenys. Å ias aplinkybes gali patvirtinti gretimų sklypų kaimynai, o taip pat ir baudžiamojoje byloje Nr. PK- 1192-716/2015 esanti vaizdo medžiaga (nuotraukos ir vaizdo įraÅ¡ai). Pasak ieÅ¡kovų, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai vienas apie kitÄ iÅ¡girdo daug necenzÅ«rinių, užgaulių žodžių, kuriuos girdėjo ir ieÅ¡kovų vaikai, taip pat Å¡alia esančių namų gyventojai, todėl „paskleidimas“ tikrai buvo. Dublike pabrėžiama, kad akivaizdu, jog atsakovo iÅ¡sakyti žodžiai yra neetiÅ¡ki, nemalonÅ«s, užgaulÅ«s, įžeidÅ«s ir grubÅ«s, žeminantys ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti, demokratinėje visuomenėje Å¡ios teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžiamo pobÅ«džio formuluočių (2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje. C. prieÅ¡ RumunijÄ , Nr. 28871/95). Dublike taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-1192- 716/2015 atsakovas A.

L. pripažintas kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, o dėl veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas įstatymo leidėjui nuo 2015-07-01 dekriminalizavus Å¡ios veikos baudžiamumÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas nevertino aplinkybių, susijusių su įžeidimu, nes, nesant nusikalstamos veikos, nebuvo pagrindo spręsti ir dėl Å¡ios veikos kylančių padarinių – neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to atsakovo praÅ¡ymas nutraukti bylos dalį CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra atmestinas.

Dublike pažymėta, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo ilgÄ laikÄ vyksta nesutarimai, o iÅ¡keltų bylų skaičius tik parodo, jog atsakovas elgiasi negarbingai, užgauliai ir žeminančiai. IeÅ¡kovai tik siekia gintis nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Pateikiamas teismui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 -ojo veiklos skyriaus 2017-02-17 praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad A. L. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje (Nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), paskirta bauda.

Dublike teigiama, kad atsakovas eilinį kartÄ necenzÅ«riniais žodžiais vieÅ¡oje vietoje (parduotuvėje) įžeidė ieÅ¡kovus, tyčiniais savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Å is įvykis parodo atsakovo bÅ«dÄ , t. y. jis nuolatos, kai tik sutinka ieÅ¡kovus ar Å¡alia namų, ar vieÅ¡oje vietoje, užgaulioja juos, vadina necenzÅ«riniais žodžiais, todėl ieÅ¡kovai turi teisę reikalauti, jog atsakovas paneigtų savo iÅ¡sakytus žodžius bei atlygintų padarytÄ neturtinę žalÄ .Triplike atsakovas pakartotinai pažymėjo, kad viena iÅ¡ esminių sÄ lygų civilinei atsakomybei už garbės ir orumo pažeidimÄ taikyti – ieÅ¡kovui nepalankių, nepriimtinų žinių paskleidimas, kuris, remiantis įstatymo leidėjo nuostata ir Å¡iuo klausimu panaÅ¡iose bylose suformuota teismų praktika, siejamas ne su bet kokiu paskleidimu, o privaloma sÄ lyga – kad Å¡i informacija tapo žinoma bet kuriam trečiajam asmeniui.

Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Triplike teigiama, kad nagrinėjamo ginčo atveju paskleidimo faktui nustatyti konkretaus ginčo atveju nepakanka pasakyti, jog atsakovas tam tikrus žodžius ieškovų atžvilgiu pasakė lauke, prie gyvenamųjų namų ir dėl to, manytina, kokie nors pašaliniai asmenys galėjo juos girdėti. Paskleidimo faktui patvirtinti būtent ieškovai privalo įrodyti, kad bet koks trečiasis asmuo girdėjo bei suprato, kas ir apie kokį konkretų asmenį sakoma.

Triplike pažymėta, kad baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai, atlikti pačių ieÅ¡kovų, tik patvirtina faktÄ apie 2014-10-23 apie 16 val. žemės sklype (duomenys neskelbtini), įvykusį incidentÄ , tačiau visiÅ¡kai nepatvirtina ieÅ¡kovų teiginių, jog incidentÄ matė ar girdėjo kokie nors gatvės praeiviai ar kiti žmonės, ners Å¡iuose vaizdo įraÅ¡uose jokių kitų asmenų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ , neužfiksuota. Suprantama, kad incidentÄ matė ir ieÅ¡kovė, kuri jį ir filmavo.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai Å¡ioje civilinėje byloje veikia kartu, jie yra sutuoktiniai, ieÅ¡kovai vienas kito atžvilgiu negali bÅ«ti vertinami kaip paÅ¡aliniai asmenys. Triplike teigiama, kad ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai kartu dalyvavo ginčo incidente: ieÅ¡kovas atsakovÄ provokavo, o ieÅ¡kovė, kartu su ieÅ¡kovu iÅ¡ anksto paruoÅ¡tomis vaizdo įraÅ¡ymo priemonėmis, tai filmavo, todėl ieÅ¡kovai negali bÅ«ti vertinami kaip nukentėję asmenys, kurie „netyčia“ pateko į šį incidentÄ ir iÅ¡girdo kitam incidento dalyviui nepriimtinus teiginius.

Triplike pakartotinai nurodyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.PK-1192-716/2015 yra iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos, kuri buvo grindžiama ir atsakovo iÅ¡sakytais ieÅ¡kovo atžvilgiu įžeidžiančiais žodžiais, atlyginimo, todėl ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡ioje civilinėje byloje (BPK 112 straipsnio 4 dalis;

CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo posėdyje ieÅ¡kovė, ieÅ¡kovų atstovė prašė patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ieÅ¡kinyje, dublike nurodytų aplinkybių, iÅ¡dėstytų argumentų.Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovė nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ , atsižvelgiant į atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovo atstovė advokatė papildomai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kia Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kinį, tapatų tam, kuris buvo pareikÅ¡tas ir iÅ¡nagrinėtas baudžiamojoje byloje.

IeÅ¡kinys atmestinas Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai ir atsakovas pažįstami ilgÄ laikÄ , yra kaimynai, gyvena netoli viena nuo kitos esančiose namų valdose: ieÅ¡kovai – (duomenys neskelbtini), atsakovas – (duomenys neskelbtini).Å alių santykiai – konfliktiÅ¡ki ilgÄ laikÄ . Nesutarimai kilo dėl 2009-03-03 sudarytos paskolos sutarties, pagal kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovui paskolino 38 400 Lt (11 121,41 Eur).IeÅ¡kovui skolos negrÄ Å¾inus per sutartÄ terminÄ , atsakovas 2010-12-08 kreipėsi į teismÄ , ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-10 preliminariu sprendimu jo ieÅ¡kinys buvo patenkintas (civilinė byla Nr. 2-6482-790/2013).IeÅ¡kovas 2011-04-08 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ginčydamas 2009-03-03 paskolos sutartį, tačiau jo ieÅ¡kinys dėl Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-09-28 sprendimu, kuris buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. 2-903-235/2011).Skolos pagal 2009-03-03 paskolos sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo vykdomas priverstine tvarka, iki Å¡iol skola neiÅ¡ieÅ¡kota.

Dėl to nuolat kyla konfliktai tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo. 2014-10-23 apie 16 val. valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame Å¡alia ieÅ¡kovams ir atsakovui priklausančių namų valdų, įvyko konfliktas, kurio metu atsakovas apstumdė ieÅ¡kovÄ , be to, vadino jį „pederastu“, „padla“, pietuch“, „padliÅ«ga“, „ujobiščia“, kitais necenzÅ«riniais žodžiais. Nurodyto konflikto metu atsakovas, pastebėjęs, kad ieÅ¡kovė filmuoja įvykį, pavadino jÄ â€ždÅ«ra krivanoÅ¡kaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“, vartojo kitus necenzÅ«rinius žodžius.

Ginčo įvykis užfiksuotas vaizdo įraÅ¡uose, kurie pridėti prie baudžiamosios bylos Nr. PK-1192-851/2015 (b. l. 12).Dėl ginčo įvykio ieÅ¡kovas 2015-03-10 kreipėsi su skundu privataus kaltinimo tvarka, praÅ¡ydamas pripažinti atsakovÄ kaltų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir pagal BK 155 straipsnio 1 dalį dėl įžeidimo. Be to, baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 112 Eur turtinei ir 10 000 neturtinei žalai atlyginti.

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ buvo grindžiamas ne tik atsakovo veiksmais, nežymiai sutrikdant ieÅ¡kovo sveikatÄ , bet ir atsakovo elgesiu, įžeidžiai vadinant ieÅ¡kovÄ â€žpederastu“, kitais necenzÅ«riniais žodžiais (baudžiamosios bylos Nr. PK-1192-851/2015 b. l. 50-52).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-01 nuosprendžiu atsakovÄ pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir nuteisė s už tai, jog 2014-10-23 d. apie 16 val. sklype (duomenys neskelbtini), tyčia išėjęs iÅ¡ savo gyvenamojo sklypo ribų suėmė V.

G. už žastų, stumdė, sudavė rankomis į krÅ«tinę, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl kaltinimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį atsakovas iÅ¡teisintas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, nes 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2015-07-10, Å¡i veika dekriminalizuota. Civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovui 106,21 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (baudžiamosios bylos Nr. PK-1192-851/2015 b. l. 120-123).

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-12-08 nutartimi nukentėjusiojo V. G. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžio atmestas (baudžiamosios bylos Nr. PK-1192-851/2015 b. l. 146-151).IeÅ¡kovai 2017-01-30 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu civilinio proceso tvarka, praÅ¡ydami ginti jų pažeistÄ garbę ir orumÄ dėl 2014-10-23 konflikto metu atsakovo jų atžvilgiu iÅ¡sakytų teiginių bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 6000 Eur, o ieÅ¡kovei – 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

                   Dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tapatumo pareikÅ¡tam baudžiamojoje byloje Atsakovas, remdamasis tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu V. G. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dalis nebuvo palikta nenagrinėta, suteikiant teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnis), teigia, jog ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 4 dalis), todėl bylos dalis dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Atsakovo atstovė teisingai nurodo, kad pagal BPK 112 straipsnio 4 dalies nuostatas tuo atveju, kai civilinis ieÅ¡kinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieÅ¡kovas netenka teisės reikÅ¡ti tÄ patį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

Tapatų ieÅ¡kinį teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o jeigu Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėja jau po bylos iÅ¡kėlimo, byla turi bÅ«ti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, iÅ¡analizavus teismų procesinių sprendimų (nuosprendžio ir nutarties), priimtų baudžiamojoje byloje Nr. PK-1192-851/2015, turinį, nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikė ieÅ¡kinį, kuris yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

IÅ¡ teismų nuosprendyje bei nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-01 nuosprendžiu, iÅ¡teisinęs atsakovÄ dėl veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje, nes 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2015-07-10, Å¡i veika dekriminalizuota (BPK 302 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nenagrinėjo civilinio ieÅ¡kinio dalies, susijusios su reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ , grindžiamÄ pažeminimu ir įžeidimu dėl atsakovo iÅ¡sakytų jo atžvilgiu necenzÅ«rinių teiginių.

Dėl to teismas aiÅ¡kiai pasisakė motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas, kad didžiÄ jÄ dalį neturtinės žalos ieÅ¡kovas grindė jo pažeminimu ir įžeidimu dėl iÅ¡sakytų frazių, tačiau Å¡ioje dalyje teismas bylÄ nutraukia. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-12-08 nutartyje taip pat nurodė, kad didžiÄ jÄ dalį neturtinės žalos ieÅ¡kovas grindė jo pažeminimu ir įžeidimu dėl nuteistojo iÅ¡sakytų jo atžvilgiu frazių, tačiau apylinkės teismas Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas negali bÅ«ti siejamas su veiksmais, kurie nelaikomi nusikalstamais.

Esant tokiems baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teismų motyvams, vien ta aplinkybė, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos, grindžiamos įžeidimu, paliekama nenagrinėta, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje iÅ¡nagrinėtas visa apimtimi ir atmestas. Susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje pateikė tapatų reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl atsakovo praÅ¡ymas civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kovo reikalavimo nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu netenkintinas.

Dėl garbės ir orumo gynimo įžeidimo atveju   IeÅ¡kovai, remdamiesi CK 2.24 straipsniu, teigia kad atsakovas 2014-10-23 apie 16 val. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovÄ pavadinęs „pederastu“, „padla“, „pietuch“, „padliÅ«ga“, „ujobiščia“ ir kt. necenzÅ«riniais žodžiais, o ieÅ¡kovę – „dÅ«ra krivanoÅ¡kaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“ ir kt. necenzÅ«riniais žodžiais, ilgai įžeidinėjo abu ieÅ¡kovus, tokiu savo elgesiu pažemino jų garbę ir orumÄ , sumenkino juos ir įžeidė kitų asmenų akivaizdoje.Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu, visų pirma remiasi tuo, kad nėra vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų bÅ«tinųjų sÄ lygų ieÅ¡kovų garbei ir orumui ginti – pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju nėra faktų ir duomenų paskleidimo, nes ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovo ieÅ¡kovų atžvilgiu iÅ¡sakytus teiginius girdėjo bent vienas paÅ¡alinis asmuo.Sutiktina su atsakovu, kad ieÅ¡kovai, teigdami, jog atsakovas įžeidinėjo juos girdint kaimynams, pro Å¡alį ėjusiems žmonėms, nepateikė konkrečių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokius jų teiginius (CPK 12, 178 straipsniai).

Kartu pažymėtina, kad iÅ¡ ginčo konflikto vaizdo įrašų, pridėtų prie baudžiamosios bylos, matyti, jog, atsakovui garsiai iÅ¡sakant ginčo teiginius, jo namų valdoje, Å¡alia kurios esančiame valstybinės žemės sklype vyko Å¡alių konfliktas, vaikÅ¡to dar vienas žmogus. Teismo posėdyje iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad tai – atsakovo tėvas. Teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovai yra sutuoktiniai, aplinkybė, kad jie girdėjo atsakovo iÅ¡sakytus apie kiekvienÄ iÅ¡ jų teiginius, negali bÅ«ti laikoma duomenų paskleidimu CK 2.24 straipsnio prasme.

Teismo vertinimu, nepaisant ieÅ¡kovų, kaip sutuoktinių ir artimų žmonių statuso, atsakovo iÅ¡sakytus teiginius apie kiekvienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų girdėjo kitas ieÅ¡kovas, ir tai atitinka duomenų paskleidimo sÄ vokÄ . Be to, minėta, vaizdo įraÅ¡e matyti dar vienas paÅ¡alinis asmuo, buvęs visiÅ¡kai Å¡alia konflikto zonos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo iÅ¡sakyti teiginiai buvo bÅ«tent apie ieÅ¡kovus.Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų prezumpcijÄ , kad ieÅ¡kovams adresuoti apibÅ«dinimai atitinka tikrovę.

Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , tiek nagrinėjant civilinę bylÄ nurodė, jog jis turėjo pagrindÄ vadinti ieÅ¡kovÄ â€žpederastu“, nes Å¡is atsakovÄ registravo į gėjų internetinius puslapius, tačiau konkrečių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo teiginius, teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Pripažintini pagrįstais ieÅ¡kovų argumentai, kad atsakovo jų atžvilgiu iÅ¡sakyti žodžiai „pederastas“, padla“, „pietuch“, „padliÅ«ga“, „ujobiščia“, „dÅ«ra krivanoÅ¡kaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“ yra aiÅ¡kiai įžeidžiančio pobÅ«džio.

Tai – niekinamÄ jį, žeminamÄ jį vertinimÄ reiÅ¡kiantys vulgarizmai, pravardžiuojamieji žodžiai, vartojami norint pažeminti, paniekinti, įskaudinti asmenį, kuriam tokie žodžiai adresuojami. Å iuo konkrečiu atveju atsakovo ieÅ¡kovams iÅ¡sakyti pirmiau įvardyti žodžiai per se yra įžeidžiantys, todėl jų įžeidžiamo, garbę ir orumÄ Å¾eminančio pobÅ«džio nereikia įrodinėti.Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra bÅ«tinų sÄ lygų visuma ieÅ¡kovų garbei ir orumui, pažeistiems atsakovo įžeidžiančiais teiginiais, ginti.

Dėl garbės ir orumo gynimo bÅ«dų Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti, paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises:

1) praÅ¡ydamas įpareigoti atsakingÄ asmenį paneigti tokius duomenis;

2) teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės;

3) priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ . Kiekvienas iÅ¡ Å¡ių gynimo bÅ«dų yra savarankiÅ¡kas, todėl, siekiant ginti pažeistÄ asmens teisę, gali bÅ«ti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo bÅ«dai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam tikrais atvejais savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra teisės pažeidimo pripažinimas.

Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008-07-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).     Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai praÅ¡o apginti jų garbę bei orumÄ , praÅ¡ydami įpareigoti atsakovÄ paneigti garbę ir orumÄ Å¾eminančius teiginius bei atsipraÅ¡yti ieÅ¡kovų, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ .

Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo įpareigoti atsakovÄ raÅ¡tu paneigti atsakovo iÅ¡sakytus žeminančius teiginius              IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ raÅ¡tu paneigti ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ Å¾eminančius teiginius bei atsipraÅ¡yti, iÅ¡siunčiant ieÅ¡kovų gyvenamosios vietos adresu ieÅ¡kovų suformuluoto turinio raÅ¡tÄ .Pažymėtina, kad, reiÅ¡kiant reikalavimÄ paneigti neatitinkančius tikrovės, žeminančius garbę ir orumÄ teiginius, gali bÅ«ti praÅ¡oma paneigimo tokia forma, kokia ginčo teiginiai buvo paskleisti.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovus įžeidusius iÅ¡sireiÅ¡kimus atsakovas iÅ¡sakė žodžiu. Kadangi ieÅ¡kovų įvardyti kaip žeminantys jų garbę ir orumÄ teiginiai atsakovo buvo iÅ¡sakyti žodžiu, ieÅ¡kovai neturi teisinio pagrindo reikalauti jų paneigimo ir atsakovo atsipraÅ¡ymo raÅ¡tu, pagal ieÅ¡kovų suformuluotÄ paneigimo tekstÄ .2017-05-18 teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovų atžvilgiu jo iÅ¡sakyti teiginiai yra nepagarbÅ«s, įžeidÅ«s, jis buvo neteisus, nepaisant ieÅ¡kovams jaučiamo pykčio dėl devynerius metus negrÄ Å¾inamos skolos, ir pareiÅ¡kė, jog atsipraÅ¡o ieÅ¡kovų už iÅ¡sakytus nekultÅ«ringus žodžius (2017-05-18 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1:16-00 iki 1:31-15).IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti atsakovÄ raÅ¡tu paneigti iÅ¡sakytus žeminančius teiginius ir raÅ¡tu atsipraÅ¡yti atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos priteisimo  Neturtinei žalai dėl atsakovo įžeidžiančių teiginių atlyginti ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam 6000 Eur, ieÅ¡kovė – 4000 Eur piniginę kompensacijÄ . Teismas pripažįsta nepagrįsta ieÅ¡kovų pozicijÄ , kad vien įvardytų įžeidžių žodžių iÅ¡sakymas yra pakankamas pagrindas priteisti jiems iÅ¡ atsakovo piniginę kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.Pabrėžtina, kad neturtinė žala nėra preziumuojama.

IeÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti tiek neturtinės žalos faktÄ , tiek nurodyti kuo daugiau kriterijų, galinčių pagrįsti patirtos neturtinės žalos dydį. Teisės doktrinoje, pasisakant dėl neturtinės žalos įrodinėjimo, pažymėta, kad neturtinės žalos, kaip ir turtinio pobÅ«džio nuostolių, įrodinėjimas yra svarbi ir neatskiriama tiesos nustatymo dalis. Ä®rodymų nebuvimas, nepateikimas ar nepakankamumas, reikalavimo nepagrindimas gali lemti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetimÄ (R.

V.. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Teorija ir praktika. Vilnius 2010. P. 100).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ apibrėžtį neturtinė žala suprantama kaip dėl neteisėtų veiksmų patirtas fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti negatyvÅ«s neturtinio pobÅ«džio pokyčiai bei padariniai, neturintys tikslaus materialaus įvertinimo bei ekvivalento.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad neturtinė žala yra ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tikrais atvejais, kai padaryta neturtinė žala nedidelė, teisės pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008-07-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis yra ne baudžiamoji, bet kompensacinė.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas ne nubausti tam tikrÄ neturtinę vertybę pažeidusį asmenį, bet kompensuoti neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus asmeniui, kurio neturtinė vertybė pažeista.Vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas sprendžia dėl kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos atlyginimo. Dėl ieÅ¡kovo reikalaujamos neturtinės žalos Ä®rodinėdamas patirtÄ neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovo jo atžvilgiu pavartoti necenzÅ«riniai žodžiai priskirtini patiems grubiausiems, ieÅ¡kovas buvo pažemintas žmonos ir kaimynų, kitų pro Å¡alį ėjusių žmonių akivaizdoje, buvo pažeista jo, kaip vyro, tradicinės Å¡eimos puoselėtojo, garbė ir orumas, jis jaučia diskomfortÄ bendraudamas su kaimynais.

Be to, ieÅ¡kovo teigimu, po ginčo įvykio jis savo nepilnamečiams vaikams turėjo aiÅ¡kinti, kas tiksliai nutiko, nes, pasak ieÅ¡kovo, vaikai daug klausinėjo apie atsakovo iÅ¡sakytus žodžius.Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad jo atžvilgiu atsakovo iÅ¡sakyti įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiai sukėlė pažeminimo, paniekinimo jausmÄ . Å iuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad iÅ¡ peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o matyti, jog atsakovas daug kartų vadino ieÅ¡kovÄ â€žpederastu“, primygtinai ir įtikinamai tvirtindamas, jog ieÅ¡kovas bÅ«tent toks ir yra.

Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip sÄ moningas, intensyvus siekis pažeminti, paniekinti ieÅ¡kovÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾ina skolos, kad Å¡alių asmeniniai santykiai yra labai įtempti, nesuteikia atsakovui pagrindo žeminti ieÅ¡kovÄ , daug kartų, primygtinai vadinant jį „pederastu“, tvirtinant, jog ieÅ¡kovas bÅ«tent toks ir yra. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo akivaizdžiai įžeidaus ir pakankamai intensyvaus ieÅ¡kovÄ Å¾eidžiančio teiginio vartojimo yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui piniginę patirtos neturtinės žalos kompensacijÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , ieÅ¡kovas akcentavo atsakovo įžeidžiantį elgesį, ne vienÄ kartÄ pavadinant jį žodžiu, kurį ieÅ¡kovas suvokia kaip itin žeminantį jį kaip vyrÄ .   Spręsdamas dėl priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovo įžeidinėjimus girdėjo kaimynai, pro Å¡alį ėję žmonės. Byloje nėra jokių, net netiesioginių, įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokias aplinkybes.

IeÅ¡kovo teiginiai dėl bendravimo galimybių sumažėjimo po ginčo įvykio taip pat nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esančių įrodymų visumos analizė teikia pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovas, siekdamas neturtinės žalos kompensacijos, sÄ moningai remiasi ir aplinkybėmis, kurios jam naudingos, bet kurių nebuvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, matydamas atsakovo reakcijÄ , nesiekė užbaigti konflikto, nesitraukė iÅ¡ ginčo vietos, taip sudarydamas atsakovui, praradusiam savitvardÄ , sÄ lygas tęsti įžeidinėjimÄ užgauliais žodžiais, be to, savo elgesiu tam tikra dalimi provokavo atsakovo tęstinį pyktį.

Å iuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad atsakovas įvardijo ir pagrindė savo pykčio ieÅ¡kovo atžvilgiu priežastį – ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾ina skolos, be to, pasiskolinęs pinigus, netgi neigė, kad juos gavo, dėl to atsakovui teko bylinėtis teismuose.Sprendžiant dėl ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės kompensacijos dydžio, Å¡iuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl to paties konflikto metu ieÅ¡kovui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Pažymėtina, kad sveikata yra pati svarbiausia ir labiausiai saugotina neturtinė vertybė. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡io konkretaus ginčo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl atsakovo įžeidaus ir žeminančio elgesio, daug kartų, primygtinai vadinant ieÅ¡kovÄ â€žpederastu“ ir kitais paniekinamÄ jÄ reikÅ¡mę turinčiais žodžiais, kartu įvertinus paties ieÅ¡kovo elgesį, dėl kurio kilo konfliktas, taip pat elgesį konflikto metu, nesiekiant jo nutraukti, bet provokuojant atsakovÄ tęsti įžeidinėjimus, pakankama ir teisinga nagrinėjamu atveju neturtinės žalos pinigine kompensacija laikytina 150 Eur suma.                          Dėl ieÅ¡kovės reikalaujamos neturtinės žalos Ä®rodinėdama patirtÄ neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo jos atžvilgiu pavartoti necenzÅ«riniai žodžiai yra akivaizdžiai žeminantys jÄ kaip moterį, atsakovas juos iÅ¡sakė garsiai, t. y. pažemino kaimynų akivaizdoje, be to, šį pažeminimÄ girdėjo nepilnamečiai vaikai.

Pasak ieÅ¡kovės, ji labai iÅ¡gyveno dėl visų bjaurių jos atžvilgiu iÅ¡sakytų žodžiu, jai buvo gėda prieÅ¡ kaimynus, vaikus, jautėsi pažeminta, sumenkinta.Sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad jos atžvilgiu atsakovo iÅ¡sakyti nepagarbÅ«s, įžeidÅ«s žodžiai jÄ Ä¯skaudino. Kartu pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, jog dėl atsakovo iÅ¡sakytų įžeidžiančio pobÅ«džio frazių ieÅ¡kovė patyrė ilgalaikių neigiamų emocijų, kad atsakovo iÅ¡sakytus nemalonius žodžius ieÅ¡kovė priėmė asmeniÅ¡kai, tikrÄ ja tokių žodžių prasme.

Jau pasisakyta, kad byloje nėra jokių, net netiesioginių, įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieÅ¡kovų teiginius, jog atsakovo įžeidžius pareiÅ¡kimus girdėjo kaimynai, pro Å¡alį ėję žmonės (CPK 12, 178 straipsniai). Neįrodyta kitokių neigiamų atsakovo elgesio padarinių ieÅ¡kovės asmeniniam, visuomeniniam gyvenimui. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, jos sutuoktiniui nusprendus inicijuoti atsakovui privataus kaltinimo bylÄ , neprisidėjo prie skundo, nereiÅ¡kė baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kinio, leidžia teigti, jog atsakovo iÅ¡sakytų jos atžvilgiu nepagarbių žodžių ieÅ¡kovė nepriėmė itin rimtai ir stipriai dėl jų neiÅ¡gyveno.

Apklausiama kaip liudytoja baudžiamojo proceso metu, ieÅ¡kovė akcentavo vyro iÅ¡gyvenimus dėl atsakovo įžeidžiančio ir žeminančio elgesio, tuo tarpu savo neigiamų patyrimų dėl jai atsakovo iÅ¡sakytų teiginių nenurodė ir nedetalizavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, peržiÅ«rėjus ginčo įvykio vaizdo įraÅ¡Ä , matyti, jog atsakovo įžeidÅ«s pareiÅ¡kimai ieÅ¡kovės asmens atžvilgiu buvo vienkartiniai, nepasižymėjo intensyviu siekiu įskaudinti ir pažeminti.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡io konkretaus ginčo faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsakovas, pavartodamas ieÅ¡kovės asmens atžvilgiu akivaizdžiai nepagarbius ir įžeidžius teiginius, įžeidė ieÅ¡kovę, pažemino jos garbę ir orumÄ .

Tačiau kartu darytina iÅ¡vada, jog atsakovo įžeidÅ«s iÅ¡sireiÅ¡kimai, iÅ¡sakyti ieÅ¡kovės atžvilgiu, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pakankamas pagrindas priteisti ieÅ¡kovei piniginę neturtinės žalos kompensacijÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės garbės ir orumo pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už ieÅ¡kovės patirtÄ skriaudÄ dėl atsakovo nepagarbaus elgesio, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu atsiprašė ieÅ¡kovės. Dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos piniginę kompensacijÄ atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Patenkinus ieÅ¡kinio dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos skirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).             Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti trys reikalavimai: neturtinis – dėl atsakovo įpareigojimo raÅ¡tu paneigti paskleistus žeminančius teiginius ir du turtiniai – dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovui ir ieÅ¡kovei atlyginimo.

Neturtinis reikalavimas ir ieÅ¡kovės turtinis reikalavimas atmesti, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ esmės patenkintas (nors priteista neturtinės žalos piniginė kompensacija gerokai mažesnė už tÄ sumÄ , kuriÄ Ä¯vardijo ieÅ¡kovas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas, o ieÅ¡kovo įvardytas dydis teismo nesaisto, laikytina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ esmės patenkintas).

Taigi patenkinta 1/3 dalis arba 33,33 proc. ieÅ¡kinio, atitinkamai atmesta – 2/3 dalys arba 66,67 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. Ginčo Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas skirsto pagal nurodytas proporcijas.IeÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 240 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ : 150 Eur – už ieÅ¡kinio parengimÄ , 60 Eur – už dubliko parengimÄ , 30 Eur – už atstovavimÄ teismo posėdyje. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1000 Eur advokatės pagalbos iÅ¡laidų – 700 Eur už teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimÄ , 300 Eur – už procesinių dokumentų rengimÄ ir atstovavimÄ teisme.Spręsdamas dėl atlygintinų advokato (advokato padėjėjo) pagalbos iÅ¡laidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, Å¡alių atstovų galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobÅ«dį, turinį.IeÅ¡kovų patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos visiÅ¡kai pagrįstomis.

Atsakovo turėtos iÅ¡laidos už advokatės teisinę pagalbÄ , teikiant konsultacijas, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ , atstovaujant atsakovui teismo posėdyje, nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių. Ä®vertinus byloje kilusio ginčo sudėtingumÄ , procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tripliko) apimtį, turinį, galimas advokatės darbo ir laiko sÄ naudas Å¡iems procesiniams dokumentams, kurie yra iÅ¡samiai motyvuoti ir teisiÅ¡kai kvalifikuoti, parengti, atsakovo patirtos iÅ¡laidos už advokatės teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovų inicijuotame teismo procese pripažintinos visiÅ¡kai pagrįstomis.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 33,33 proc. teisinės pagalbos iÅ¡laidų, t. y. 80 Eur (240 Eur x 33,33 proc.).

Atsakovui turėtų bÅ«ti atlyginta 66,67 proc. jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 666,70 Eur (1000 Eur x 66,67 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės tiek turtinis, tiek neturtinis reikalavimai atsakovui atmesti, o ieÅ¡kovo turtinis reikalavimas atsakovui iÅ¡ esmės patenkintas, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina 2/3, o iÅ¡ ieÅ¡kovo – 1/3 atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų: konkrečiai, iÅ¡ ieÅ¡kovės – 444,47 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovo – 222,23 Eur. Ä®skaičius prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius ieÅ¡kovo ir atsakovo reikalavimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 142,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-02 nutartimi, ieÅ¡kovų praÅ¡ymu buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis).Atmetus ieÅ¡kovų neturtinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetÄ priteistina 31 Eur žyminio mokesčio, t. y. iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 15,50 Eur.

Atmetus ieÅ¡kovės turtinį reikalavimÄ dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ jos į valstybės biudžetÄ priteistina 90 Eur žyminio mokesčio. IeÅ¡kovo turtinį reikalavimÄ patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 131,62 Eur, o iÅ¡ atsakovo – 3,38 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas.Apibendrinant, į valstybės biudžetÄ priteistina: iÅ¡ ieÅ¡kovo – 147,12 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovės – 105,50 Eur, iÅ¡ atsakovo – 3,38 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieÅ¡kovams buvo atidėtas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u t a r ė: patenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai dėl garbės ir orumo pažeidimo atlyginti.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti atsakovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 142,23 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt du eurus 23 ct), iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 444,47 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 47 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 147,12 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 12 ct), iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 105,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus 50 ct), iÅ¡ atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 3,38 Eur (tris eurus 38 ct) žyminio mokesčio iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .         Teisėja                                                                                                                                   Laima Ribokaitė