2025-01-15 Nr. AB-871-3-61-3-06490-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-164-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06490-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.9.3; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 24S245218; 2) įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde taip pat pareiškė du procesinio pobūdžio prašymus: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio už skundą sumokėjimo; 2) skundo reikalavimui užtikrinti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Departamento Sprendimo vykdymą dalyse dėl pareiškėjo išsiuntimo sustabdyti.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi nusprendė: administracinę bylą laikyti nevieša; pareiškėjo skundą priimti; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245218 antrojo ir penktojo punktų, kuriais nuspręsta A. Y. išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau – ir VSAT) vykdyti šio asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), vykdymą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo; nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vykdyti skubiai.

Dėl žyminio mokesčio teismas nurodė, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, laikytina, jog valstybės garantuojamą teisinę pagalbą byloje gaunantis pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra atleistas nuo žyminio mokesčio nagrinėjant administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka mokėjimo, todėl skunde pareikštas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo teismo laikytas pertekliniu ir nespręstas.

Kadangi pareiškėjo skundas iš esmės atitiko ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, todėl jis teismo buvo priimtas ir atsakovui išsiųsti skundo ir jo priedų nuorašai (skaitmeninės kopijos), įpareigojant per 14 dienų nuo skundo nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo pateikti teismui atsiliepimą ir visą su skundo nagrinėjimu susijusią medžiagą, pareiškėjo asmens bylą.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 8 straipsniu, 14 straipsnio 1 dalimi, 49 straipsniu bei atsižvelgęs į ginčo dalyko pobūdį, darė išvadą, jog šios administracinės bylos medžiaga laikytina nevieša.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Departamento Sprendimo vykdymą dalyse dėl pareiškėjo išsiuntimo sustabdyti. Teismas apžvelgęs ABTĮ 70 straipsnio 1 ir 3 dalis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką nustatė, kad skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimai yra grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu. Nagrinėjamu atveju, teismas taip pat nustatė, jog Departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245218 antruoju punktu nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei penktuoju punktu pavesta Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo minėtose dalyse grindė aplinkybėmis, jog byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjui kilmės šalyje klausimas, todėl minėtose dalyse sprendimo vykdymo laikinai nesustabdžius pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelį žala – gali kilti realus pavojus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Be to, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą, kadangi jam išvykus iš Lietuvos jis nebetektų galimybės pasinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikto advokato teisine pagalba byloje – pagal teisinį reglamentavimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos nebūtų užsakomos, nes jos teikiamos tik prieglobsčio prašytojui esant Lietuvoje ir tik prieglobsčio prašytojui asmeniškai dalyvaujant.

Teismas nurodė, kad skundžiamas Departamento Sprendimas išnagrinėtas skubos tvarka, todėl pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalies papunkčiuose įtvirtintas nuostatas nepatenka į sąrašą sprendimų, kuriuos apskundus, jų vykdymas yra automatiškai sustabdomas. Teismo vertinimu, skundu skundžiama Departamento Sprendimo dalies – antrojo punkto dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos – vykdymas gali būti sustabdomas tik atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (Įstatymo 139 str. 2 d.). Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui.

Aptarto teisinio reguliavimo pasekoje, atsižvelgęs į skundo priėmimo procesinėje stadijoje nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (ABTĮ 15 str.), į tai, kad pareiškėjui kyla realios pasekmės būti išsiųstam į kilmės valstybę, o tai be abejonės darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo procesines teises, bei šiuo atveju nebuvo pagrindo teigti, kad laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai, teismas laikė, jog šiuo individualiu atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, byloje pritaikant pareiškėjo prašomą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti skundu skundžiamo Departamento Sprendimo antrojo ir penktojo punktų vykdymą.

Teismas sprendė, kad nutartis dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vykdytina skubiai (ABTĮ 70 str. 8 p.), o atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo (ABTĮ 70 str. 7 d.).

III. Atsakovas Departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kokia tiksliai pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiųstas į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžintas, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Sprendime įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nevyksta arba lygis yra toks žemas, kad nekelia grėsmės prieglobsčio prašytojo gyvybei ir sveikatai. Aptariami pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, jog yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra. Taigi, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali kilti neigiamos pasekmės dėl Sprendimo nesustabdymo, tačiau nedetalizavo galimų atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus pažeista teisė dalyvauti teisme ir teikti kitokius paaiškinimus nepagrįsti. Pareiškėjas galėtų dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokia pareiškėjo teisė ribojama ar kad pateikus teismui prašymus prisijungimo duomenys pareiškėjui nebūtų suteikti (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-520-822/2016).

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos antros sąlygos, t. y. kad jis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. 2024 m. liepos 22 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 24S171757 grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę, nes jis Lietuvoje buvo neteisėtai pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir viršydamas bevizį režimą (Įstatymo 125 str. 1 d. 4 ir 6 p. ir 127 str. 1, 31 ir 6 d. pagrindais), o 2024 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuris buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nebuvo tinkamai motyvuotas ir pagrįstas, o skundžiama nutartis naikintina.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad pats bylos dalykas yra nustatyti, ar pareiškėjui kyla pavojus būti grąžintam į kilmės šalį. Todėl atsakymas, ar pareiškėjo sveikatai ir gyvybei kyla pavojus (duomenys neskelbtini), įskaitant jo paskutinę gyvenamąją vietą, bus gautas tik priėmus galutinį sprendimą byloje. Būtent todėl ir reikalinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, byla dėl galimos grėsmės pareiškėjui neteks prasmės. Pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo grindžia aplinkybėmis, jog byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjui kilmės šalyje klausimas, todėl Sprendimo vykdymo laikinai nesustabdžius pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala – gali kilti realus pavojus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Žala pareiškėjui pasireikštų ne tik realiu pavojumi sveikatai ir gyvybei, bet ir, kaip pažymėjo teismas – nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą, kadangi jam išvykus iš Lietuvos jis nebetektų galimybės pasinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – ir VGTP) suteikto advokato teisine pagalba byloje – pagal teisinį reglamentavimą VGTP paslaugos nebūtų užsakomos, nes jos teikiamos tik prieglobsčio prašytojui esant Lietuvoje ir tik prieglobsčio prašytojui asmeniškai dalyvaujant.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nurodo, jog pareiškėjas (prieglobsčio prašytojas) turi teisę likti Lietuvoje iki sprendimo dėl jo teisinės padėties priėmimo, tačiau, pats atsakovas toliau teigia, kad teisė likti Lietuvoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos. Pareiškėjo išsiuntimo sprendimas jau priimtas, jokio papildomo sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo nebus ir VSAT pareigūnai gali bet kuriuo momentu sulaikyti ir išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę.

Pareiškėjas negalėjo ir negali pateikti jokių įrodymų dėl išsiuntimo į kilmės šalį procedūros pradžios, kadangi atitinkamas sprendimas dėl išsiuntimo jau įsigaliojo, todėl jo vykdymas priklauso išimtinai nuo VSAT pareigūnų. Jokie papildomi dokumentai pareiškėjui nebus teikiami, išsiuntimo procedūros atskirai apskųsti nebus įmanoma. Pareiškėjas mano, kad nebus nei laiko, nei galimybių paprašyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, realiai VSAT pradėjus išsiuntimo procedūrą. Dar mažiau tikėtina, kad pareiškėjas spės atitinkamą nutartį apskųsti apeliacinės instancijos teismui (o teismas atskirąjį skundą išnagrinėti), jei nutartis dėl išsiuntimo stabdymo bus nepalanki pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti Departamento Sprendimo antrojo ir penktojo punktų, kuriais nuspręsta A. Y. išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir pavesta VSAT vykdyti šio asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), vykdymą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino motyvuodamas tuo, kad pareiškėjui kyla realios pasekmės būti išsiųstam į kilmės valstybę, o tai be abejonės darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo procesines teises, bei šiuo atveju nebuvo pagrindo teigti, kad laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai, todėl šiuo individualiu atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Atsakovas atskirajame skunde pažymi, kad nei pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė kokia tiksliai pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, jog yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra. Atsakovas akcentuoja, kad nebus pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti teisme ir teikti paaiškinimus, nes jis galėtų dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neatitinka ir ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos antros sąlygos, t. y. kad jis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka ir priimtas Sprendimas nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pavesti VSAT vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo dalyse dėl pareiškėjo išsiuntimo. Bylos duomenys, be kita ko, patvirtina, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2022 metais sausio mėnesį, turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą „D“ tipo nacionalinę vizą, galiojusią iki 2022 m. balandžio 29 d., o nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2024 m. kovo 7 d. pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi. Departamentas 2024 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24 S-5624, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės. Departamentas 2024 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. 24S-171757, kuriuo įpareigojo pareiškėją savarankiškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugpjūčio 21 d., tačiau pareiškėjas šio įpareigojimo nevykdė ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Taigi, šiuo metu, pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas.

Pagal Įstatymo 221 straipsnio 2 dalį prieglobsčio prašytojai turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais (Įstatymo 221 str. 3 d.).

Prašymą taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, jo nuomone, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala – gali kilti realus pavojus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Be to, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą, kadangi jam išvykus iš Lietuvos jis nebetektų galimybės pasinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikto advokato teisine pagalba byloje.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Departamento Sprendimas pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies papunkčiuose įtvirtintas nuostatas nepatenka į sąrašą sprendimų, kuriuos apskundus, jų vykdymas yra automatiškai sustabdomas. Todėl skundu skundžiama Sprendimo dalies – antrojo punkto dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) – vykdymas gali būti sustabdomas tik atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (Įstatymo 139 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, dėl to nukentėtų pareiškėjo interesai (būtų ribojama galimybė realizuoti procesines teises), taip pat atsižvelgusi į tai, kad administracinėje byloje dėl ginčo esmės teismo sprendimas dar nėra priimtas, nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (draudimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos), gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).

Atsakovas atskirajame skunde nėra nurodęs aplinkybių, kurios sudarytų faktinį ir teisinį pagrindus naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, administracinėje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Departamento Sprendimo antrojo ir penktojo punktų vykdymą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo (žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-623-821/2024, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-778-815/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-796-442/2024).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius