bd6319f5-4d09-44b6-b68e-ef94fc87b2ee · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr.1-647-423/2017                                                                                                        Proceso Nr. 3-62-3-02355-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 37.2; 20.2.3.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 28 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei, į posėdį neatvykus pareiškėjui L.

S. , atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, trečiojo suinteresuotojo asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L. S. skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4-5).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2012-11-19 iki 2015-08-21, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Dėl nurodytų veiksnių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nemigÄ , fizinius skausmus. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), jos nuostatas aiÅ¡kinančia Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-13) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Kauno tardymo izoliatoriuje kamerų tipo patalpose buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012-11-21 iki 2013-07-04 ir nuo 2015-08-18 iki 2015-08-20. Atsakovas pripažįsta, kad dėl teismo nutarčių, sprendimų vykdymo, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygų, atskirais laiko tarpais nuteistieji ir suimtieji laikomi mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto normÄ , tačiau įstaigos administracija negali daryti įtakos dėl suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Pažymėjo, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems suteikiama teisė pasivaikščioti, naudotis sporto įranga, biblioteka, teniso stalu, taip pat pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistus ir visomis minėtomis priemonėmis kompensuoti kalinimo sÄ lygų sukeliamus nepatogumus. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokių priemonių ėmėsi, kad paÅ¡alintų neigiamÄ kameros perpildymo įtakÄ jo fizinei ir psichinei sveikatai. Duomenų apie pareiÅ¡kėjui sukeltÄ Å¾alÄ , nėra.

Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas klaidingai nurodo, jog visÄ laikotarpį nuo 2012-11-19 iki 2015-08-21 gyveno kamerų tipo patalpose, kadangi nuo 2013-07-05 jis buvo paskirtas į Å«kio aptarnavimo bÅ«rį dirbti tvarkytoju ir gyveno minėto bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, kurios rakinamos tik nuo 23.00 val. Tuo tarpu likusiÄ dienos dalį pareiÅ¡kėjas galėjo laisvai judėti bÅ«rio teritorijoje. Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmai buvo teisėti, o pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovo atstovas taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Ä® teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.). Skundas atmestinas. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI), teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012-11-19, o skundÄ teismui pateikė 2016-11-17 (b. l. 6). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, nenurodė. Dėl Å¡ių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2013-11-17 iki 2015-08-21.Pagrindiniu skundo argumentu dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad visÄ ginčo laikotarpį buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuo 2013-07-05 pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, į Å«kio aptarnavimo bÅ«rį dirbti tvarkytoju, o iÅ¡ Å¡ių pareigų buvo atleistas 2015-08-19 (b. l. 11, 22-24). Atsakovo atstovas nurodo, kad minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno Å«kio aptarnavimo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, o ne kamerų tipo patalpose, todėl dienos metu galėjo laisvai judėti bÅ«rio teritorijoje.

Į kamerų tipo patalpas pareiškėjas buvo perkeltas tik 2015-08-18, kuomet buvo atlestas iš tvarkytojo pareigų (b. l. 11). Šias aplinkybes paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti Kauno TI oficialiai pateiktais paaiškinimais ir įrodymais. Konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas nuo 2015-08-18 iki 2015-08-20 (b. l. 21). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, minėtu laiku pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 336, kurios plotas - 16.13 kv. m., joje kartu su pareiškėju kalėjo dar vienas asmuo, taigi pareiškėjui teko 8,07 kv. m. ploto (b. l. 21).

Darytina iÅ¡vada, kad teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį buvo užtikrintas. Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas apie pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog Kauno TI, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo L. S. skundÄ Â atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                Asta Urbonienė