bd5faa74-85f6-4ba3-aeec-650a8bf8a408 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-312/2018    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56104-2017-9  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1; (S)   2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. kovo 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,sekretoriaujant Renatai Novickienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Pupeikienei,asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, I.

K. ir jo gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimÄ D.

K. vienerių metų terminui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. I. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta grÄ Å¾inti savininkui arba teisėtam valdytojui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės I. K. pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: jis 2017 m. spalio 28 d., apie 19.00 val., važiuodamas asfaltuotu keliu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija. Å iais veiksmais I. K. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras praÅ¡o Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti - vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimÄ ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 , 5 dalimis, iÅ¡ I.

K. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 5 930,00 Eur.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. K. padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, vairuodamas automobilį „Hyundai Santa Fe“. Be transporto priemonės jis objektyviai nebÅ«tų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, kas reiÅ¡kia, kad automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad transporto priemonės registracijos liudijime automobilio savininku nurodytas I. K., tačiau pastarasis nurodė, kad automobilis faktiÅ¡kai jam nepriklauso, pinigus automobiliui įsigyti davė jo sÅ«nus P. K.. Jei automobilis ir priklauso ne kaltininkui, o tretiesiems asmenims, įstatymas numato, kad tokiais atvejais teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuoto turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis). Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į įstatymo formuluotę „teismas iÅ¡ieÅ¡ko“, kuriÄ vertinant lingvistine prasme, teismui numatyta ne teisė, o pareiga iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims.

Šia nuostata siekiama išvengti galimų manipuliacijų gynybos versijomis dėl konfiskuotino turto faktinio priklausomumo, todėl visais atvejais, kai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, priemonė nėra konfiskuojama, nes ši priklauso tretiesiems asmenims, turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Antraip, įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės neužtikrintų prevencinio tokių priemonių tikslo.Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kad I.

K. pirmÄ kartÄ traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimÄ reglamentuojančių įstatymo normų. Jeigu taikant turto konfiskavimÄ gali bÅ«ti pažeistas proporcingumo principas, į Å¡iÄ aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, ar iÅ¡ieÅ¡koti jos vertę atitinkančios sumos nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas I. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato vieneriems metams, todėl laikytina, jog proporcingumo principas nebuvo pažeistas.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.Teismo posėdžio metu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Å i nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju, keliamas tik turto konfiskavimo netaikymo pagrįstumo klausimas.Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodytas turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas.

Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Skirtingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).Pirmosios instancijos teismas pagrindÄ atleisti I.

K. nuo baudžiamosios atsakomybės argumentavo tuo, kad jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , administracine tvarka anksčiau taip pat nėra baustas, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl neteisėto savo elgesio, jį vertina neigiamai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Tai leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad I. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas skyrė jam vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) vieneriems metams. Atsižvelgęs į I. K. padarytÄ veikÄ ir jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad automobilis faktiÅ¡kai priklauso I. K. sÅ«nui, kuris apie nusikalstamos veikos darymÄ nieko nežinojo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jo konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų.

Byloje esant nustatytam teisiniam pagrindui atleisti I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl transporto priemonės nekonfiskavimo yra logiÅ¡ka ir motyvuota.Pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

IÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad automobiliu „Hyundai Santa Fe“ dažniausiai naudojasi I. K. sÅ«nus P. K. ir jo sutuoktinė, juo veža savo mažametį vaikÄ Ä¯ darželį, tėvas ir sÅ«nus patvirtino, kad transporto priemonė buvo įsigyta už P. K. Å¡eimos pinigus, o registruota tėvo vardu, nes P. K. tuo metu buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad faktinis automobilio savininkas yra ne asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad P. K. bÅ«tų žinojęs apie I.

K. ketinimÄ vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms, automobilio konfiskavimo netaikymas nekelia pavojaus visuomenei, atvirkščiai, paliekant automobilį yra apsaugomi trečiųjų asmenų interesai. Pasisakant dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ I. K. iÅ¡ieÅ¡kojimo, pažymėtina, kad pats baudžiamasis procesas I. K. turėjo pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį, dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – asmuo neteko turėto vairuotojo darbo, Å¡iuo metu dirba pakuotoju už minimalų atlyginimÄ , todėl, Å¡ias aplinkybes vertinant visumoje su aplinkybėmis, į kurias buvo atsižvelgta atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, Å¡iuo atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų neproporcingas, nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant I.

K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir su ja susijusios pasekmės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                 Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Aiva Survilienė ArtÅ«ras Å umskas