bd5cfeaf-4eae-4154-a7ca-b12b602e7854 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedar nukentÄjusi Å¡alis iÅ¡ esmÄs negauna to, ko tikÄjosi iÅ¡ sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita Å¡alis nenumatÄ ir negalÄjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmÄ griežtas prievolÄs sÄ lygų laikymasis turi esminÄs reikÅ¡mÄs;
Legislator headnote
AI generatedbd5cfeaf-4eae-4154-a7ca-b12b602e7854 · Vilniaus apygardos teismas: CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t.y. aptarus sutartyje konkreÄius jos nutraukimo. IeÅ¡kovas mano, kad kreditavimo sutartyje nustatytų terminų daliniams mokÄjimams bei palÅ«kanoms atlikti praleidimas negali bÅ«ti pripažintas esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu. IeÅ¡kovui savo veiksmais nesudarius prielaidų atsakovui nesitikÄti, kad ieÅ¡kovas įvykdys kreditavimo sutartį, pripažintina, kad neatsirado teisinis pagrindas atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį remiantis paÄioje sutartyje nustatytais nutraukimo pagrindais dÄl terminų praleidimo.
Full text
CivilinÄ byla Nr                                                                                           CivilinÄ byla Nr. 2A-150-104/2014                                                                                               Proceso Nr. 2-02-3-11091-2012-4                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                               63.; 42.;121.21                                                                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27d.Vilnius       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Antano Rudzinsko ir JÅ«ratÄs VaranauskaitÄs, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo K.
K. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-2870-433/2013 pagal ieÅ¡kovo K. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB DNB bankas dÄl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojanÄiu (treÄiasis asmuo A. K.),                                                              nustatÄ: ieÅ¡kovas K. K. ieÅ¡kiniu atsakovui AB DNB bankas praÅ¡o nustatyti, kad atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kas 2007 m. rugsÄjo 24 d. kreditavimo sutarties Nr. 2900-2007-26930 (su visais vÄlesniais sutarties pakeitimais) nutraukimas yra neteisÄtas, negaliojantis ir nesukuriantis jokių Å¡ios sutarties nutraukimo teisinių padarinių (negalioja).
Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2007 m. rugsÄjo 24 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2900-2007-26930, kuri buvo pakeista ir papildyta 2008 m. vasario 1 d. susitarimu Nr. 2900-2007- 26930/1, 2009 m. kovo 27 d. Susitarimu Nr. 2900-2007-26930/2 ir 2009 m. lapkriÄio 13 d. susitarimu Nr. 2900-2007- 26930/3. Sudarius 2009-11-13 pagrindinÄs sutarties pakeitimo susitarimÄ Nr. 2900-2007-26930/3, banko solidariuoju bendraskoliu (kredito gavÄju) kartu su ieÅ¡kovu tapo treÄiasis asmuo, ieÅ¡kovo sÅ«nus A.
K.. Pagal pagrindinÄ kredito sutartį bankas suteikÄ ieÅ¡kovui 200000 Lt dydžio kreditÄ , 2009-11-13 susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ Å¡alys laikÄ, kad ieÅ¡kovo paimta kredito suma sudarÄ 55477,54 EUR. Susitarimu Nr. 2900-2007-26930/3 kredito suma buvo padidinta iki 67520,70 EUR, papildomai Å¡iuo susitarimu suteikiant 12043,16 EUR kredito dalį. Susitarimu nustatyta, kad kreditas pradedamas grÄ Å¾inti nuo 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d. Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2023 m. rugsÄjo 26 d. Sutartyje nustatytos kredito dalies grÄ Å¾inimo terminas 2012 m. rugpjÅ«Äio 26 d.
Sudarant kreditavimo sutartį, ieÅ¡kovo prievolÄ atsakovui buvo užtikrinta nekilnojamojo turto - žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir garažo (duomenys neskelbtini), esanÄių (duomenys neskelbtini), įkeitimu (2007-09-26 hipotekos lakÅ¡tas 13/1/2007/0001570). PrasidÄjus kredito grÄ Å¾inimo terminui (2010-08-26), jis mokÄjo bankui dalį grÄ Å¾intinų sumų. TaÄiau dÄl susidariusios prastos finansinÄs padÄties, sÄ lygotos visuotinÄs ekonominÄs krizÄs, jis neturÄjo galimybÄs mokÄti visų kredito gražinimo įmokų pagal sutartimi nustatytÄ grafikÄ , todÄl iki 2010 m. gruodžio 1 d. susidarÄ pradelstų mokÄjimų įsiskolinimas, kurio suma buvo 4561,74 EUR.
Jis laikinai tapo nemokus, kadangi neturÄjo pakankamai užsakymų dirbdamas individualiai bei per savo įmonÄ, o darbo pagal darbo sutartį jam ilgai nepavyko rasti. Å iuo metu jis dirba samdos pagrindais. Atsakovas 2010-12-01 raÅ¡tu Nr. 30.58.17/8147 praneÅ¡Ä jam, kad, per 10 dienų nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, bankas kitÄ dienÄ po termino pasibaigimo dienos vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks kreditavimo sutartį ir pradÄs priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .
Nepaisant jo pastangų bendradarbiauti su atsakovu, pastarasis 2011-02-22 padavÄ pareiÅ¡kimÄ CentrinÄs hipotekos įstaigos hipotekos skyriui prie TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus 2011-03-01 nutartimi atsakovo reikalavimas buvo tenkintas ir buvo pradÄtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo, areÅ¡tuojant ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausantį bankui įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir nustatant ieÅ¡kovui vieno mÄnesio terminÄ grÄ Å¾inti atsakovui visÄ kredito sutarties pagrindu susidariusiÄ skolÄ .
Jis neturÄjo galimybÄs sumokÄti atsakovui per teismo nustatytÄ vieno mÄnesio terminÄ visos skolos, todÄl toliau siekÄ bendradarbiauti su atsakovu, ieÅ¡kodamas kompromisinių kredito grÄ Å¾inimo variantų. 2011 m. birželio 8 d. jis kreipÄsi į atsakovÄ raÅ¡tu, praÅ¡ydamas devyniems mÄnesiams atidÄti paskolos gražinimo pradžios terminÄ , per tÄ laikotarpį mokant bankui tik palÅ«kanas. Tokį pasiÅ«lymÄ atsakovui jis pateikÄ dÄl to, kad tikÄjosi per praÅ¡omÄ devynių mÄnesių terminÄ priimti mirusių tÄvų palikimÄ ir, jį pardavÄs, gražinti kreditÄ bei taip iÅ¡saugoti vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .
Atsakovas į šį jo praÅ¡ymÄ formaliai atsiliepÄ tik 2011-08-08 raÅ¡tu Nr.30.58.17/4509, atsisakydamas tenkinti jo praÅ¡ymÄ . Tokia atsakovo pozicija vertintina kaip visiÅ¡kas ieÅ¡kovo interesų ignoravimas, kadangi jau 2011-06-30 nutartimi TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo hipotekos skyrius tenkino pakartotinį atsakovo praÅ¡ymÄ dÄl ieÅ¡kovo turto pardavimo iÅ¡ varžytinių. Nepaisant tolimesnių jo bandymų rasti su atsakovu kompromisÄ dÄl kredito grÄ Å¾inimo, atsakovas 2012-04-10 pateikÄ antstolÄs E. M. kontorai vykdymui TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo 2011-06-30 nutartį.
AntstolÄ atsakovo pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ priÄmÄ ir pradÄjo vykdymo procesÄ . AntstolÄs 2012-10-09 patvarkymu 2012 m. lapkriÄio 16 d. paskelbtos antrosios ieÅ¡kovo turto varžytinÄs. Jis neneigia savo prievolÄs atsakovui ir pripažįsta, kad nevykdÄ kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų taip, kaip nustatyta sutartimi. TaÄiau jis veikÄ sÄ Å¾iningai, bendradarbiavo su atsakovu, niekuomet neatsisakÄ vykdyti kreditavimo sutarties joje nustatytomis sÄ lygomis, tik, esant laikiniems finansiniams sunkumams, dÄjo dideles pastangas atlikti atsakovui pagal finansines ieÅ¡kovo iÅ¡gales įmanomus mokÄjimus pagal kreditavimo sutartį.
Atsakovas prieÅ¡ingai, praÄjus nuo kredito grÄ Å¾inimo termino pradžios vos trims mÄnesiams ir susidarius nedideliam (palyginus su grÄ Å¾intino viso kredito suma) ieÅ¡kovo įsiskolinimui, ÄmÄsi kraÅ¡tutinių priemonių - priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nesuteikdamas jokios galimybÄs ieÅ¡kovui nors ir vÄluojant, bet geruoju įvykdyti prisiimtÄ prievolÄ. Priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovui įkeisto ieÅ¡kovo turto K. K. padarytų nepataisomÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas netektų vienintelio gyvenamojo bÅ«sto.
IeÅ¡kovas nesutinka su kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliu nutraukimu, yra pasiryžÄs iÅ¡saugoti kreditavimo sutartį ir ateityje vykdyti visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bei atlyginti atsakovui jo dÄl ieÅ¡kovo netinkamo sutarties vykdymo patirtus nuostolius. IeÅ¡kovo manymu, atsakovas kreditavimo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukÄ nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai, nes neįsitikino ieÅ¡kovo galimybÄmis vykdyti kreditavimo sutartį. Bendrieji civilinių sutarÄių nutraukimo pagrindai yra nustatyti CK 6.217 straipsnyje.
Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra pabrÄžiama, kad įstatymų leidÄjas suteikia galimybÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai (nesikreipiant į teismÄ ) nutraukti sutartį esant Å¡iems pagrindams: esant esminiam sutarties pažeidimu kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiÅ¡kia termino praleidimu (t.y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentÄjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, prieÅ¡ tai nustaÄiusi papildomÄ protingÄ terminÄ neįvykdytai sutarÄiai įvykdyti ( CK 6.209 straipsnis, CK 6.217 straipsnio 3 dalis);
CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t.y. aptarus sutartyje konkreÄius jos nutraukimo. IeÅ¡kovas mano, kad kreditavimo sutartyje nustatytų terminų daliniams mokÄjimams bei palÅ«kanoms atlikti praleidimas negali bÅ«ti pripažintas esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu. IeÅ¡kovui savo veiksmais nesudarius prielaidų atsakovui nesitikÄti, kad ieÅ¡kovas įvykdys kreditavimo sutartį, pripažintina, kad neatsirado teisinis pagrindas atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį remiantis paÄioje sutartyje nustatytais nutraukimo pagrindais dÄl terminų praleidimo.
Taigi, vienintelis teisinis pagrindas atsakovo atliktam vienaÅ¡aliam kreditavimo sutarties nutraukimui yra CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalių normos, reglamentuojanÄios esminį sutarties pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį ne dalinių mokÄjimų bei palÅ«kanų sumokÄjimo terminų praleidimu. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies normas nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡iuos kriterijus:
1) ar nukentÄjusi Å¡alis iÅ¡ esmÄs negauna to, ko tikÄjosi iÅ¡ sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita Å¡alis nenumatÄ ir negalÄjo protingai numatyti tokio rezultato;
2) ar pagal sutarties esmÄ griežtas prievolÄs sÄ lygų laikymasis turi esminÄs reikÅ¡mÄs;
3) ar prievolÄ neįvykdyta tyÄia, ar dÄl didelio neatsargumo;
4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentÄjusiai Å¡aliai nesitikÄti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;
5) ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengÄsi įvykdyti ar vykdÄ sutarti, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina iÅ¡vada, kad kuo didesnis yra atotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadÄto vykdymo, tuo didesnÄ yra tikimybÄ, kad sutarties nevykdymas esant ginÄui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginÄo atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentÄjusios Å¡alies asmeniniai interesai dÄl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmÄs suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentÄjusioji Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, kÄ pagal sutarti per visÄ jos terminÄ pagristai tikÄjosi gauti, taip pat ar nukentÄjusios Å¡alies teisÄti, pagrįsti lÅ«kesÄiai dÄl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dÄl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dÄl kitų priežasÄių.
NukentÄjusi Å¡alis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies numatytais vienaÅ¡alio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti realÅ«s, jų tikrumas įrodytas ir jie turÄtų reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentÄjusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobÅ«džio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentÄjusiajai Å¡aliai, paprastai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentÄjusios Å¡alies rÄmimasis tokia aplinkybe vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį reiÅ¡kia bandymÄ Ä¯rodyti tariamÄ ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindÄ .
IeÅ¡kovas mokÄjo atsakovui dalinius paskolos, palÅ«kanų bei delspinigių mokÄjimus, nuolat bendradarbiavo su atsakovu. IeÅ¡kovas yra mokus, nes Å¡iuo metu dirba ir turi galimybÄ mokÄti dalį įsiskolinimo atsakovui, taip pat ieÅ¡kovas turi galimybÄ atsiskaityti su atsakovu pardavÄs paveldÄjimo teise įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . TodÄl ieÅ¡kovas yra įsitikinÄs, kad iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs nesudarÄ prielaidų atsakovui nesitikÄti, kad ieÅ¡kovas įvykdys kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
IeÅ¡kovas atsakovui niekada nepareiÅ¡kÄ, kad atsisako vykdyti kreditavimo sutartį ir nuolat stengÄsi Å¡iÄ sutartį iÅ¡saugoti. Atsakovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas kreditavimo sutartį, suvokÄ, kad tuo padarys ieÅ¡kovui didelÄ ir neproporcingÄ Å¾alÄ , nes ieÅ¡kovas, priverstinai iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo skolÄ , artimiausiu metu gali prarasti įkeistÄ ieÅ¡kovui gyvybiÅ¡kai reikalingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ). Nepaisydamas tokių neabejotinai susidarysianÄių aplinkybių, atsakovas, ieÅ¡kovo manymu, nesÄ Å¾iningai ir skubotai inicijavo kreditavimo sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ be pakankamai pagrįstų priežasÄių.
Tai, kad ieÅ¡kovo nuostata dÄl atsakovo nepakankamo sÄ Å¾iningumo yra pagrįsta, patvirtina ta anksÄiau nurodyta aplinkybÄ, jog atsakovas, įspÄdamas ieÅ¡kovÄ apie sutarties nutraukimÄ 2010-12-01 raÅ¡tu Nr. 30.58.17/8147, nustatÄ ieÅ¡kovui nepagrįstai trumpÄ deÅ¡imties dienų terminÄ Ä¯siskolinimui sumokÄti. Atsižvelgiant į tai, kad terminas atsakovo skaiÄiuojamas nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui visiÅ¡kai nebuvo suteikta laiko bent daliniam atsiskaitymui atlikti.
TodÄl pagrįstai laikytina, kad atsakovo atliktas vienaÅ¡alis kreditavimo sutarties nutraukimas pažeidžia sutarÄių nutraukimÄ reglamentuojanÄio CK 6.217 straipsnio normas, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus ( CK 1.5 str. 1 d.) ir, kaip darantis esminÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovo teisÄtiems lÅ«kesÄiams, negali sukelti ieÅ¡kovui jokių teisÄtų pasekmių. PraÅ¡o nustatyti, kad atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kas 2007 m. rugsÄjo 24 d. kreditavimo sutarties Nr. 2900-2007-26930 (su visais vÄlesniais sutarties pakeitimais) nutraukimas yra neteisÄtas, negaliojantis ir nesukuriantis jokių Å¡ios sutarties nutraukimo teisinių padarinių (negalioja).
Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, atsiliepimais į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai ginÄija Kreditavimo sutarties nutraukimÄ , kai yra priimta įsiteisÄjusi TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo 2011-06-30 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-1528-304/2011 dÄl ieÅ¡kovo Bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, priverstinai iÅ¡ieÅ¡kant ieÅ¡kovo iÅ¡ treÄiojo asmens A. K. skolÄ Bankui pagal ginÄo Kreditavimo sutartį.
Vadovaujantis aktualia Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika (2011-06-15 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-272/2011), hipotekos skyriaus teisÄjas, sprÄsdamas dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ne ginÄo tvarka, siekiant apsaugoti vartotojų interesus, ex officio patikrina sutarties nutraukimo teisÄtumÄ . Taigi, Å¡iuo atveju su ieÅ¡kovu ir treÄiuoju asmeniu sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimas yra patikrintas ir pripažintas teisÄtu įsiteisÄjusia TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo 2011-06-30 nutartimi, todÄl ieÅ¡kovo nebegali bÅ«ti iÅ¡ naujo kvestionuotinas (CPK 279 str. 4 d.).
Pagal minÄtÄ nutartį ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens skola Bankui yra labai didelÄ - 70214,48 EUR, nuo 55477,54 EUR skolos sumos priteistos 6,95 proc. dydžio procesinÄs palÅ«kanos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o nuo 11039,07 EUR skolos sumos priteistos 8,31 proc. dydžio procesinÄs palÅ«kanos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei 135 Lt žyminis mokestis. Ä®siteisÄjusi nutartis turi prejudicinÄ galiÄ ir turi bÅ«ti vykdoma (CPK 18 str.). Mano, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kÄs ieÅ¡kinį dÄl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojanÄiu, praÄjus beveik 2 metams po Kreditavimo sutarties nutraukimo (nutraukta 2011-02-21), kai Bankas CPK nustatyta tvarka pradÄjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia užvilkinti vykdymo procedÅ«ras, tikslu sutrukdyti Bankui atgauti iÅ¡ ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens skolÄ .
Nepagrįsti ieÅ¡kinio argumentai, kad Bankas nepagrįstai nutraukÄ su ieÅ¡kovu sudarytÄ Kreditavimo sutartį. Bankas sutartį su ieÅ¡kovu nutraukÄ dÄl ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens kaltÄs, kadangi ieÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo ilgÄ laikÄ pažeidinÄjo Kreditavimo sutartį - nemokÄjo pagal sutartį numatytų dalinių kredito dengimo įmokų, buvo pradÄti skaiÄiuoti delspinigiai, o per papildomus Banko raÅ¡tiÅ¡kai nustatytus terminus pradelstai skolai sumokÄti, ieÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo skolos Bankui nepadengÄ.
IeÅ¡kinyje teigiama, kad ieÅ¡kovo finansinÄ padÄtis buvo sunki, nes sumažÄjo jo pajamos. CK 6.248 str. įtvirtina skolininko kaltÄs prezumpcijÄ . Taigi, ieÅ¡kinyje pripažįstama, kad ieÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo pažeidÄ Kreditavimo sutartį (CK 6.63 str. 1 d.). Nepagrįsti ieÅ¡kinio argumentai, kad pagal CK 6.217 str. reikalavimus kredito gavÄjų dalinių įmokų Bankui laiku nesumokÄjimo negalima buvo vertinti kaip esminio sutarÄių pažeidimo. PrieÅ¡ingai - Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-58/2012, atmesdamas skolininko argumentus dÄl neteisÄto kreditavimo sutarties nutraukimo, iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisÄ nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminÄ reikÅ¡mÄ.
Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindÄ nukentÄjusiai Å¡aliai nesitikÄti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Å iame kontekste galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kreditorius, kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iÅ¡ verslo sriÄių - paskolų teikimas už palÅ«kanas (Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), negavo to, ko siekÄ - paskolos ir palÅ«kanų gražinimo laiku. Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p., 46 p. įmokų Bankui nemokÄjimas yra esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas.
Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-14 nutartyje Nr. 2A-521/2011, 2012-01-05 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2A-63/2012 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.874 straipsnio 2 dalies ir 6.881 straipsnio 2 dalies normos, suteikianÄios paskolos davÄjui (kreditÄ suteikusiam bankui ar kitai kredito įstaigai) teisÄ nutraukti paskolos (kredito) sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ negrÄ Å¾intÄ paskolos (kredito) dalį prieÅ¡ terminÄ , kai laiku negrÄ Å¾inama eilinÄ paskolos (kredito) dalis, yra specialiosios normos bendrųjų normų, reglamentuojanÄių sutarties nutraukimÄ , atžvilgiu.
Pažeidimai, kai kredito gavÄjas sutartimi nustatytais terminais negrÄ Å¾ina net dalies suteikto kredito bei visiÅ¡kai nemoka palÅ«kanų ir pažeidimas tÄsiasi ilgÄ laikÄ , pagrįstai pripažintini esminiais, o ne formaliais. Esant tokiems pažeidimams, kredito gavÄjas negauna tai, ko jis pagrįstai tikÄjosi gauti iÅ¡ sutarties -palÅ«kanų už naudojimÄ si jo piniginÄmis lÄÅ¡omis ir nebeturi pagrindo tikÄtis, kad kita Å¡alis - kredito gavÄjas, savo įsipareigojimus įvykdys. Å iuo atveju Bankas Kreditavimo sutartį su IeÅ¡kovu ir treÄiuoju asmeniu nutraukÄ teisÄtai ir pagrįstai bÅ«tent dÄl to, kad kredito gavÄjai sistemingai iÅ¡ esmÄs pažeidinÄjo Kreditavimo sutartį nemokÄjo pagal sutartį numatytų kredito, palÅ«kanų įmokų.
Taigi, ieÅ¡kovo kaip kredito gavÄjo argumentai, kad dalinių kredito ir palÅ«kanų įmokų nemokÄjimas pagal Kreditavimo sutartį yra nereikÅ¡mingas sutarties pažeidimas, prieÅ¡tarauja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams. Ketvirta, kaip matyti iÅ¡ pridedamo kredito gavÄjų skolos Bankui pagal Kreditavimo sutartį grafiko - ieÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo Kreditavimo sutartį pažeidÄ jau nuo 2010 07 26 (įsiskolinimo atsiradimo data, buvo pradÄti skaiÄiuoti delspinigiai už laiku nemokamas įmokas).
Taigi, vadovaujantis CK 6.874 str. 2 d., Kreditavimo sutarÄių bendrųjų dalių 44.1 p., 46 p. Bankas turÄjo teisÄ nutraukti Kreditavimo sutartis jau nuo 2010 08 09, kai atsirado ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens įsiskolinimas Bankui, taÄiau Bankas pirmiausiai geranoriÅ¡kai nustatÄ kredito gavÄjams papildomus terminus skolai Bankui padengti. CK 6.218 str. 1 d. numato, kad nukentÄjusi Å¡alis gali sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdama į teismÄ , apie sutarties nutraukimÄ kitai Å¡aliai parneÅ¡ant per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jei toks terminas nenurodytas - prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų.
CK 6.217 str. 3 d. numato, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentÄjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytÄ terminÄ . Bankas raÅ¡tiÅ¡kai 2010-10-29 (apie šį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nutyli) raÅ¡tu įspÄjo ieÅ¡kovÄ ir treÄiÄ jį asmenį apie skolÄ Bankui ir ragino juos geranoriÅ¡kai padengti susidariusiÄ skolÄ . Skolai augant, Bankas pakartotinai 2010-12-01 raÅ¡tu įspÄjo kredito gavÄjus, kad jiems nepadengus skolos, Bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir imsis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.
Kadangi skola padengta nebuvo, Bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai 2011-02-21 nutraukÄ Kreditavimo sutartį (matyti iÅ¡ skolos grafiko). Taigi kaip matyti nuo 2010-10-29 raÅ¡to iki sutarties nutraukimo (2011-02-21) praÄjo beveik 4 mÄnesiai, todÄl teigti, kad Bankas nustatÄ neprotingai trumpÄ terminÄ skolai padengti, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. PiniginÄs prievolÄs Bankui neįvykdymas ir po papildomai nustatytų terminų prievolei įvykdyti patvirtina IeÅ¡kovo ir treÄiojo asmens atsisakymÄ Ä¯vykdyti Kreditavimo sutartį.
CK 6.59 str. draudžia vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolÄ ar keisti jos sÄ lygas. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad Bankas pažeidÄ CK 6.200 str. įtvirtintÄ bendradarbiavimo pareigÄ ir gynÄ tik savo interesus. Tokie ieÅ¡kinio argumentai neatitinka tikrovÄs. Bankas buvo atsižvelgÄs į ieÅ¡kovo 2011-06-08 praÅ¡ymÄ . Bankas šį raÅ¡tÄ pateikÄ po tokio laikotarpio, nes buvo praÅ¡Äs iÅ¡ ieÅ¡kovo papildomos informacijos, kad tinkamai galÄtų įvertinti ieÅ¡kovo 2011-06-08 praÅ¡ymÄ .
Ir tik gavÄs papildomos informacijos iÅ¡ ieÅ¡kovo, Bankas pateikÄ 2011-08-08 atsakymÄ , kuriame be kita ko įsipareigojo iki 2011-12-31 neteikti antstoliui vykdyti įsiteisÄjusios hipotekos skyriaus nutarties, jei ieÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo įvykdys Å¡iame atsakyme nurodytas sÄ lygas. TaÄiau buvo įvykdyta tik 2011-08-08 atsakyme 1 punkte nurodyta sÄ lyga. Atkreipia dÄmesį į tai, kad nepaisant to, Bankas tik 2012-04-03 pateikÄ antstolei vykdyti 2011-06-30 TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-14 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2A-521/2011 pasisakÄ, kad nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalÄjimo įvykdyti prievolÄs egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, t.y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalÄjimÄ vykdyti prievolÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. gegužÄs 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-120/2008). Å iuo atveju ieÅ¡kovas pripažįsta, kad Kreditavimo sutartį pažeidÄ dÄl finansinių sunkumų.
TodÄl nÄra jokio pagrindo pripažinti, kad kreditorius (Bankas) nebendradarbiavo su skolininkais, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp Banko veiksmų (neveikimo) ir skolininkų negalÄjimo įvykdyti prievolÄs. Atkreipia dÄmesį, jog keisti sutarties sÄ lygas, atidÄti kredito grÄ Å¾inimo terminus, darant skolininkams iÅ¡lygas ir atitinkamai paneigiant kreditoriaus interesus, yra Banko teisÄ, taÄiau jokiu bÅ«du ne pareiga. IeÅ¡kinyje bandoma įrodyti prieÅ¡ingai. Svarstyti skolininkų pasiÅ«lymus ir konstruktyviai bendradarbiauti galima tik su sÄ lyga, jog jie pradeda mokÄti skolas, sugeba iÅ¡ pajamų mokÄti palÅ«kanas ir grÄ Å¾inti paskolÄ bei stengiasi tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus Bankui.
Esant tokioms faktinÄms aplinkybÄms, teigti, kad Bankas nevykdÄ bendradarbiavimo su kredito gavÄjais pareigos, nÄra jokio pagrindo. PrieÅ¡ingai - iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas buvo pradÄtas bÅ«tent dÄl ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens kaltÄs, nors Bankas buvo sudarÄs galimybes ieÅ¡kovui ir treÄiajam asmeniui iÅ¡vengti priverstinių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų. TodÄl ieÅ¡kovas negali remtis aplinkybÄmis, kurios atsirado bÅ«tent dÄl paties ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens kaltÄs. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolÄs neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 str.).
Pažymi, kad vadovaujantis CK 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdÄs ar netinkamai įvykdÄs savo sutartinÄ prievolÄ, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokÄti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). CK 6.874 str. 2 d. numato, kad paskolos gavÄjas turi teisÄ reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su mokÄtinomis palÅ«kanomis, jei laiku negrÄ Å¾inama eilinÄ paskolos sumos dalis.
Bankas kurį laikÄ (pusÄ metų), atsiradus ieÅ¡kovų įsiskolinimui Bankui, nesiÄmÄ aktyvių veiksmų skolai susigrÄ Å¾inti (t.y. nenutraukÄ Kreditavimo sutarÄių), tokiu bÅ«du sudarydamas galimybÄ ieÅ¡kovui ir treÄiajam asmeniui padengti įsiskolinimÄ Bankui be teisminių procedÅ«rų, taÄiau įsiskolinimas Bankui iki Å¡iol nÄra padengtas. Bankas teisÄ nutraukti Kreditavimo sutartį įgijo nuo pirmos ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens įmokos 2010-07-26 Bankui nesumokÄjimo, taÄiau Kreditavimo sutartis faktiÅ¡kai buvo nutraukta tik 2011-02-21.
TodÄl atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kinio argumentai, kad Bankas neįsitikino ieÅ¡kovo galimybÄmis įvykdyti Kreditavimo sutartį, ar kad skubotai/nesÄ Å¾iningai, pažeisdamas jo lÅ«kesÄius, Kreditavimo sutartį nutraukÄ. Pažymi, kad ieÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo skolos Bankui nepadengÄ ir po TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo 2011-03-01 nutartimis nustatyto 1 mÄn. termino skolai padengti. Tokiais veiksmais ieÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo yra patvirtinÄ, kad sutartiniai santykiai su Banku yra nutrÅ«kÄ, taip pat iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ sutarties nebevykdyti - jos nebetÄsti (ieÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo yra sustabdÄ prievolių Bankui vykdymÄ ).
PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju tik patvirtina nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovo elgesį Banko atžvilgiu bei siekį iÅ¡vengti atsakomybÄs prieÅ¡ BankÄ už skolos grÄ Å¾inimÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo iki Å¡iol naudojasi Banko jiems suteikto kredito lÄÅ¡omis, net nemokÄdami Bankui jokių palÅ«kanų. Pažymi, kad netgi jei ir bÅ«tų pripažintas Kreditavimo sutarties nutraukimas negaliojanÄiu, tai neatleistų ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens nuo pareigos grÄ Å¾inti Bankui gautÄ kreditÄ .
IeÅ¡kinio reikalavimas dÄl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu yra formalus. IeÅ¡kinyje nÄra pateikiama jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas ir treÄiasis asmuo galÄtų tinkamai vykdyti Kreditavimo sutartį po jos atnaujinimo. Kaip minÄta, ieÅ¡kovų skola Bankui yra didelÄ (70214,48 EUR be skaiÄiuojamų procesinių palÅ«kanų), o kaip patvirtina prie ieÅ¡kinio pridÄta ieÅ¡kovo darbo sutartis, ieÅ¡kovas gauna tik minimaliÄ algÄ ir premijas, kurios neįvardintos bei tai, kad yra nustatytas 3 mÄnesių iÅ¡bandymo laikotarpis.
Taigi, net ir atnaujinus sutarties galiojimÄ , ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens skola liktų, todÄl esant įsiskolinimui, Bankas bÅ«tų priverstas Kreditavimo sutartį pakartotinai nutraukti. TodÄl IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas neturi prasmÄs, prieÅ¡tarauja sutarties laisvÄs principui (CK 1.2 str.) ir akivaizdžiai pažeidžia Banko kaip ieÅ¡kovo kreditoriaus interesus, nes tokiu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmÄs siekiama užvilkinti skolos Bankui grÄ Å¾inimÄ . Tuo atveju, jei ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, bÅ«tų pažeistas sutarties laisvÄs principas bei Banko teisÄ Ä¯ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .
Akivaizdu, kad vienos sutarties Å¡alies (ieÅ¡kovo) teisÄs ir interesai negali bÅ«ti ginami kitos sutarties Å¡alies (Banko) sÄ skaita. Taigi teigti, kad Bankas atliko ieÅ¡kovo atžvilgiu kokius nors neteisÄtus veiksmus, ar kad vienaÅ¡alis Kreditavimo sutarties nutraukimas ir sutarÄių sÄ lygos prieÅ¡tarauja kokioms nors teisÄs normoms, nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.
Teismas Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatÄ, kad 2007 m. rugsÄjo 24 d. tarp atsakovo AB DnB NORD banko (dabartinis pavadinimas - AB DNB bankas), ir ieÅ¡kovo K. K. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2900-2007-26930, kuri buvo pakeista ir papildyta 2008 m. vasario 1 d. susitarimu Nr. 2900-2007- 26930/1, 2009 m. kovo 27 d. Susitarimu Nr. 2900-2007-26930/2 ir 2009 m. lapkriÄio 13 d. susitarimu Nr. 2900-2007- 26930/3 (b. l. 9-17). Sudarius 2009-11-13 pagrindinÄs sutarties pakeitimo susitarimÄ Nr. 2900-2007-26930/3, banko solidariuoju bendraskoliu (kredito gavÄju) kartu su ieÅ¡kovu tapo treÄiasis asmuo, ieÅ¡kovo sÅ«nus A.
K. (b. l. 18-21). Pagal pagrindinÄ kredito sutartį bankas suteikÄ ieÅ¡kovui 200 000 Lt dydžio kreditÄ , 2009-11-13 susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ Å¡alys laikÄ, kad ieÅ¡kovo paimta kredito suma sudarÄ 55 477,54 EUR. Susitarimu Nr. 2900-2007-26930/3 kredito suma buvo padidinta iki 67 520,70 EUR, papildomai Å¡iuo susitarimu suteikiant 12 043,16 EUR kredito dalį. Susitarimu nustatyta, kad kreditas pradedamas grÄ Å¾inti nuo 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d., o galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2023 m. rugsÄjo 26 d.
Sudarant kreditavimo sutartį, ieÅ¡kovo prievolÄ atsakovui buvo užtikrinta nekilnojamojo turto - žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir garažo (duomenys neskelbtini), esanÄių (duomenys neskelbtini) įkeitimu (2007-09-26 hipotekos lakÅ¡tas 13/1/2007/0001570). IeÅ¡kovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovas raÅ¡tiÅ¡kai 2010-10-29 įspÄjo ieÅ¡kovÄ ir treÄiÄ jį asmenį apie skolÄ bankui ir ragino juos geranoriÅ¡kai padengti susidariusiÄ skolÄ (b. l. 56).
Skolai augant, atsakovas pakartotinai 2010-12-01 raÅ¡tu įspÄjo kredito gavÄjus, kad jiems nepadengus skolos, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir imsis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Kadangi skola padengta nebuvo, atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai 2011-02-21 nutraukÄ Kreditavimo sutartį ir pradÄjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (b. l. 60). Nuo 2010-10-29 raÅ¡to iki sutarties nutraukimo (2011-02-21) praÄjo beveik 4 mÄnesiai. Teismas nustatÄ, kad kredito gavÄjai sistemingai iÅ¡ esmÄs pažeidinÄjo Kreditavimo sutartį - nemokÄjo pagal sutartį numatytų kredito, palÅ«kanų įmokų.
Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p., 46 p. įmokų bankui nemokÄjimas yra esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas. CK 6.874 straipsnio 2 dalies ir 6.881 straipsnio 2 dalies normos, suteikianÄios paskolos davÄjui teisÄ nutraukti paskolos (kredito) sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ negrÄ Å¾intÄ paskolos (kredito) dalį prieÅ¡ terminÄ , kai laiku negrÄ Å¾inama eilinÄ paskolos (kredito) dalis, yra specialiosios normos bendrųjų normų, reglamentuojanÄių sutarties nutraukimÄ , atžvilgiu.
Pažeidimai, kai kredito gavÄjas sutartimi nustatytais terminais negrÄ Å¾ina net dalies suteikto kredito bei visiÅ¡kai nemoka palÅ«kanų ir pažeidimas tÄsiasi ilgÄ laikÄ , pagrįstai pripažintini esminiais, o ne formaliais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-14 nutartyje Nr. 2A-521/2011, 2012-01-05 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2A-63/2012). Tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisÄ nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012-02-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
Atsakovo viena iÅ¡ verslo sriÄių - paskolų teikimas už palÅ«kanas, taÄiau jis negavo to, ko siekÄ - paskolos ir palÅ«kanų gražinimo laiku.          Teismas taip pat nurodÄ, kad ieÅ¡kovo verslo rizikų (kad jis laikinai tapo nemokus, kadangi neturÄjo pakankamai užsakymų dirbdamas individualiai bei per savo įmonÄ, o darbo pagal darbo sutartį ieÅ¡kovui ilgai nepavyko rasti) perkÄlimas papildomai atsakovui bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, nes pasikeitusi verslo aplinka daro poveikį visiems Å«kinÄs komercinÄs veiklos subjektams.
IeÅ¡kovas turi pareigÄ ir galimybÄ protingai numatyti rinkos svyravimus, tame tarpe ir dÄl periodinius ekonomikos nuosmukius. Teismas konstatavo, kad sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindÄ nukentÄjusiai Å¡aliai nesitikÄti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Bankas yra finansų įstaiga, jo Å«kinÄs komercinÄs veiklos tikslas â patenkinti pinigų poreikį skolinant pagal pareikalavimÄ ir pelningai panaudoti turimus iÅ¡teklius. Banko verslo rizika yra kreditų teikimas.
Bankas teikdamas kreditus ir vertindamas verslo rizikas, sudarydamas sandorius, turinÄius galimos rizikos požymių, turi teisÄ reikalauti, kad sutartyje bÅ«tų aiÅ¡kiai nurodytos sutartį sudaranÄių Å¡alių teisÄs, įsipareigojimai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonÄs; finansų įstaiga turi teisÄ, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį arba pareikalauti įvykdyti prievoles prieÅ¡ terminÄ , arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (LR Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d.).
IeÅ¡kovo verslo sÄkmÄ ir rizikos â kainų svyravimai neturi nieko bendro su atsakovo veiklos pobÅ«džiu, nepatenka į jo veiklos sferÄ , todÄl ieÅ¡kovas nepagrįstai savo veiklos rizikas siekia perkelti atsakovui. Bankas ekonominio nuosmukio pasekmes patiria paraleliai su savo klientais, nes laiku negaudamas įmokų, ima stokoti lÄšų, turi keisti kreditų iÅ¡davimo sÄ lygas ir apimtis bei pan.         Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ - ieÅ¡kinį patenkinti.
Nurodo, kad teismas netinkamai taikÄ proceso ir materialinÄs teisÄs normas, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo ir Lietuvos Apeliacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , neatskleidÄ bylos esmÄs, todÄl nepagrįstai nusprendÄ jog bankas buvo priverstas nutraukti kreditavimo sutartį dÄl to, kad nepatirti didelių nuostolių, o ieÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningÄ kreditavimo sutarties Å¡alis. Teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir Å¡aliÅ¡kas, nes teismas, sprÄsdamas dÄl ieÅ¡kinio reikalavimų, neobjektyviai vertino Å¡alių padÄtį ekonominio sunkmeÄio laikotarpiu, laikydamas ginÄo Å¡alis lygiaverÄiais verslo subjektais.         NurodÄ, kad Kreditavimo sutartį su atsakovu jis sudarÄ ne kaip verslo subjektas, o kaip fizinis asmuo, kreditas buvo vartojamas asmeninÄms reikmÄms, todÄl teismas turÄjo nustatyti, kad ieÅ¡kovo darbinÄ veikla nebuvo susijusi su investicijomis (kredito lÄšų naudojimu), kadangi ieÅ¡kovas vykdo statybos darbus už užsakovų lÄÅ¡as.
TodÄl nesuprantamas teismo motyvas, kad ieÅ¡kovas siekia perkelti savo veiklos rizikas atsakovui. Tokia nuostata taikytina tuo atveju, jei kredito gavÄjas bÅ«tų juridinis asmuo, turintis verslo patirtį ir privalantis ar bent objektyviai galintis vertinti verslo rizikÄ , įtakojamÄ tiek subjektyviais faktoriais, tiek bendromis ekonomikos tendencijomis, ir kreditas bÅ«tų suteiktas juridinio asmens tiesioginÄs veiklos finansavimui.         Teismas turÄjo įvertinti tÄ aplinkybÄ, jog atsakovas, suteikdamas kreditÄ , patikrino ir įsitikino, kad ieÅ¡kovas yra mokus ir gaunamų pajamų pakaks kredito grÄ Å¾inimui, įsitikino ieÅ¡kovo gebÄjimu vykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtÄ prievolÄ.
Teismas nenustatÄ, kad ieÅ¡kovas vykdÄ veiklÄ , kuri bÅ«tų susijusi su rizika prarasti dalį pajamų ir dÄl to ieÅ¡kovas pats turÄjo bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingas prisiimdamas prievolÄ atsakovui. Nei sudarant kreditavimo sutartį, nei sutrikus kredito grÄ Å¾inimui, nebuvo ir nÄra jokių ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo ar nesÄ Å¾iningumo požymių. Atsakovas, sudarydamas su ieÅ¡kovu kreditavimo sutartį, prisiÄmÄ asmeninÄ nedalomÄ rizikÄ . NesutikÄs pakeisti sutarties sÄ lygų, nesudarydamas galimybÄs ieÅ¡kovui įvykdyti sutartinÄ prievolÄ per ilgesnį laikÄ , tuo paÄiu nepadarant jokios žalos kitai Å¡aliai, atsakovas elgÄsi nesÄ Å¾iningai ir paisÄ tik savo interesų.
TodÄl teismas turÄjo nustatyti, kad atsakovas, bÅ«damas stipresnÄ sandorio Å¡alis, nepagrįstai atsisakÄ savo veiklos rizikos ir jÄ perkÄlÄ ieÅ¡kovui vienasmeniÅ¡kai.          Bankas, vertindamas kredito iÅ¡davimo rizikÄ , turi iÅ¡skirtines galimybes vertinti ne tik kitÄ sutarties Å¡alį, jos mokumÄ , bet ir pasaulines ekonomikos tendencijas, galinÄias paveikti kredito gavÄjo fizinio asmens mokumÄ , Å¡iam asmeniui niekaip negalint įtakoti savo pajamų sumažÄjimo. TodÄl, suteikdamas kreditÄ , tik bankas ir prisiima rizikÄ dÄl kredito grÄ Å¾inimo.
Ta banko rizika yra apsaugota ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens asmeninio turto įkeitimu.          Vertinant objektyviai, teismas turÄjo nustatyti, kad atkÅ«rus Å¡alių sutartinius santykius, atsakovas nepatirtų nuostolių, o atvirkÅ¡Äiai, gautų papildomų pajamų, kadangi atnaujinus kreditavimo sutartį, bankas turÄtų pagrindÄ gauti didesnes pajamas palÅ«kanų ir delspinigių pavidalu. Teismas, tinkamai vertindamas Å¡ias aplinkybes, taip pat turÄjo nustatyti, kad patenkinus ieÅ¡kinį, nebÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra.
         Faktinių bylos aplinkybių dÄl kreditavimo sutarties vykdymo iÅ¡ atsakovo pusÄs (vienasmeniÅ¡ko sutarties nutraukimo) vertinimas susiejant su rinkos tendencijomis, leidžia daryti prielaidÄ , kad sutarties nutraukimas atsakovui yra ekonomiÅ¡kai naudingesnis, nei jos modifikavimas suteikiant galimybÄ kredito gavÄjui per ilgesnį laikÄ grÄ Å¾inti kreditÄ . Vykdant priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovas turi galimybÄ realizuoti hipoteka įkeistÄ turtÄ Å¾enkliai mažesne nei rinkos kaina ir, trÅ«kstant lÄšų už parduotÄ skolininko turtÄ , likusios skolos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdyti iÅ¡ kito skolininko turto ar pajamų.
FaktiÅ¡kai dÄl abiems Å¡alims nepalankiai susiklosÄiusių nuo jų nepriklausanÄių aplinkybių, nukenÄia tik ieÅ¡kovas. Jis tampa atsakovo įkaitu turtine prasme, nes atsakovo kreditoriniai reikalavimai iki visiÅ¡ko skolos sumokÄjimo periodiÅ¡kai didÄja palÅ«kanų ir delspinigių pavidalu. Tuo paÄiu atsakovas, turÄdamas pakankamai lÄšų ir galÄdamas skolininko įkeistÄ turtÄ pasiimti natÅ«ra, sulaukÄs rinkos atsigavimo ir nekilnojamojo turto vertÄs padidÄjimo, gali gauti žymiai didesnį pelnÄ , nei numatÄ sudarydamas kreditavimo sutartį su kredito gavÄju.
Toks aplinkybių vertinimas papildomai įrodo, kad teismas nepagrįstai nusprendÄ jog bankas buvo priverstas nutraukti kreditavimo sutartį dÄl to, kad nepatirti didelių nuostolių, o ieÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningÄ kreditavimo sutarties Å¡alis.     Byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes teismas vertino iÅ¡imtinai atsakovo naudai. Teismas, sprÄsdamas dÄl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimÄ negaliojanÄiu, nukrypo nuo ieÅ¡kinio reikalavimo esmÄs, kadangi faktiÅ¡kai vertino ir pasisakÄ dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo nutraukus kreditavimo sutartį pagrįstumo ir teisÄtumo.
Tai pagrindžia teismo motyvai, iÅ¡dÄstyti vertinant faktines bylos aplinkybes, susijusias su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesu hipotekos pagrindu ir teismo taikyta teismų praktika. Teismo sprendime nurodytomis nutartimis civilinÄse bylose Nr. 3K-3-58/2012 ir Nr. 2A-521/2011 teismai sprendÄ dÄl reikalavimų, susijusių su priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrįstumu ir teisÄtumu. Å iose teismų nutartyse formuojama praktika netaikytina reikalavimams dÄl kreditavimo sutarties nutraukimo teisÄtumo, kadangi nurodytose teismų nutartyse teismai nenagrinÄjo tokių reikalavimų.
TodÄl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis netinkamu teisiniu pagrindu.      Pirmosios instancijos teismas nepasisakÄ ir nenustatÄ, ar patenkinus ieÅ¡kinį atsakovo padÄtis taptų sunkesnÄ nei buvo ieÅ¡kinio padavimo momentu ir, ar pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimÄ negaliojanÄiu, t.y., atkÅ«rus Å¡alių sutartinius santykius, atsakovas patirtų didesnių nuostolių, nei patiria iki Å¡iol. Å iuo faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu grindžiant ieÅ¡kinio reikalavimÄ , jis buvo esminis ir teismas turÄjo dÄl to pasisakyti iÅ¡samiai ir nuosekliai.
Tik iÅ¡samus ir nuoseklus nurodytųjų aplinkybių vertinimas įgalintų teismÄ objektyviai nustatyti, ar kreditavimo sutarties pažeidimai, kai Å¡ios sutarties vykdymas sutriko dÄl kredito gavÄjo laikino nemokumo, laikytini formaliais, ar esminiais. Atkreiptinas dÄmesys, jog teismas nepagrįstai nustatÄ, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai negrÄ Å¾ino kredito pagal sutartimi nustatytÄ grafikÄ . Toks neatsakingas faktinių bylos aplinkybių vertinimas galÄjo turÄti esminÄs įtakos visam teismo sprendimui.     Apeliantas teigia, kad teismas turÄjo vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ir padaryti iÅ¡vadÄ , kad nenustaÄius ieÅ¡kovo tyÄios dÄl netinkamo prievolÄs vykdymo, ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimas akivaizdžiai bÅ«tų naudingas abiems proceso Å¡alims.
AtkÅ«rus sutartinius santykius su atsakovu, ieÅ¡kovas įgytų realiÄ galimybÄ tinkamai vykdyti prievolÄ, o to padaryti nepavykus, atsakovui neiÅ¡nyktų teisÄ pakartotinai vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .     Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. NurodÄ, kad apelianto teiginiai visiÅ¡kai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui.     Apeliacinis skundas atmetamas     Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.).
TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad absoliuÄių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.      Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas turÄdamas prievolÄ nuo 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d., kredito 67 520,70 EUR sumÄ dengti dalimis ir mokÄti palÅ«kanas, savo sutartinių įsipareigojimų, nevykdÄ, todÄl ieÅ¡kovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovas raÅ¡tiÅ¡kai 2010-10-29 įspÄjo ieÅ¡kovÄ ir treÄiÄ jį asmenį apie skolÄ bankui ir ragino juos geranoriÅ¡kai padengti susidariusiÄ skolÄ (b. l. 56).
Skolai augant, atsakovas pakartotinai 2010-12-01 raÅ¡tu įspÄjo kredito gavÄjus, kad jiems nepadengus skolos, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir imsis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Kadangi skola padengta nebuvo, atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai 2011-02-21 nutraukÄ Kreditavimo sutartį ir pradÄjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (b. l. 60). Nuo 2010-10-29 raÅ¡to iki sutarties nutraukimo (2011-02-21) praÄjo beveik 4 mÄnesiai.     IeÅ¡kovas ginÄija atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , laiko jį nesÄ Å¾iningu ir neteisÄtu.
MinÄta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nutraukdamas sutartį, įstatymo reikalavimų nepažeidÄ. ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes byloje neginÄitinai nustatyta, kad ginÄo sutartis nutraukta dÄl ieÅ¡kovo sutarties sÄ lygų ir įsipareigojimų nevykdymo, t.y. dÄl to, kad kredito gavÄjai sutarties nutraukimo 2011-02-21 dienÄ turÄjo nesugrÄ Å¾intÄ 66 516, 61 erų kreditÄ , 1 485, 95 eurų nesumokÄtų palÅ«kanų ir 164 89 erų delspinigių.
IÅ¡ skolos grafiko (b.l.
60) matyti, kad tokia suma susidarÄ laikotarpiu nuo 2010-07-26 iki 2011-02-21, tai rodo, kad kredito gavÄjai sistemingai iÅ¡ esmÄs pažeidinÄjo Kreditavimo sutartį - nemokÄjo pagal sutartį numatytų kredito, palÅ«kanų įmokų. Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p., 46 p. įmokų bankui nemokÄjimas yra esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas, kuris kredito davÄjui duoda teisinį pagrindÄ sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdama į teismÄ , apie sutarties nutraukimÄ kitai Å¡aliai parneÅ¡ant per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jei toks terminas nenurodytas - prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų (CK 6.218 str.).
Kadangi ieÅ¡kovas neįvykdo sutarties per papildomai nustatytÄ beveik keturių mÄnesių terminÄ , atsakovas teisÄtai nutraukÄ sutartį (CK 6.217 str.). Tokia teisÄ kredito davÄjui suteikia ir CK 6.874 straipsnio 2 dalies ir 6.881 straipsnio 2 dalies normos.     Bylos duomenis rodo, kad atsakovas buvo sÄ Å¾iningas ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes atsižvelgÄs į ieÅ¡kovo 2011-06-08 praÅ¡ymÄ atidÄti kredito mokÄjimo terminÄ 9 mÄn., įsipareigojo iki 2011-12-31 neteikti antstolei vykdyti įsiteisÄjusios hipotekos skyriaus teisÄjo nutarties, o faktiÅ¡kai bankas pateikÄ nutartį vykdyti tik 2012-04-03.
Taigi, jeigu ieÅ¡kovas turÄtų galimybÄ padengti skolÄ , tai tam turÄjo pakankamÄ laiko tarpÄ . Kaip teisingai nurodÄ atsakovas, keisti sutarties sÄ lygas, atidÄti kredito grÄ Å¾inimo terminus, yra banko teisÄ, o ne pareiga, ieÅ¡kovas gi bando įrodyti prieÅ¡ingai.      NustaÄius, kad banko veiksmai atitinka sutarties sÄ lygų ir neprieÅ¡tarauja įstatymui, apelianto teiginiai dÄl jo sÄ Å¾iningumo neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs ginÄo iÅ¡sprendimui. Ta aplinkybÄ, kad Kreditavimo sutartį su atsakovui ieÅ¡kovas sudarÄ ne kaip verslo subjektas, o kaip fizinis asmuo, kreditas buvo vartojamas asmeninÄms reikmÄms, neatleidžia ieÅ¡kovÄ nuo atsakomybÄs už sutartinių prievolių nevykdymÄ . TodÄl apelianto teiginys, kad suteikdamas kreditÄ , tik bankas ir prisiima rizikÄ dÄl kredito grÄ Å¾inimo, visiÅ¡kai nepagrįstas.      Apeliantas teigia, kad atkÅ«rus Å¡alių sutartinius santykius, nebÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra, nes atsakovas nepatirtų nuostolių, o atvirkÅ¡Äiai, gautų papildomų pajamų, kadangi atnaujinus kreditavimo sutartį, bankas turÄtų pagrindÄ gauti didesnes pajamas palÅ«kanų ir delspinigių pavidalu. TeisÄjų kolegijos vertinimu, tai yra tik ieÅ¡kovo prielaida, nes byloje nÄra jokių duomenų, patvirtinanÄių ieÅ¡kovo galimybÄ atsiskaityti su banku ateityje ir sumokÄti dar didesnius palÅ«kanas ir delspinigius.
Esant tokioms aplinkybÄms, akivaizdu, kad pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimÄ negaliojanÄiu, t.y., atkÅ«rus Å¡alių sutartinius santykius, atsakovas patirtų didesnių nuostolių, nei patiria iki Å¡iol. TodÄl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad sutarties nutraukimas atsakovui yra ekonomiÅ¡kai naudingesnis, nei jos modifikavimas suteikiant galimybÄ kredito gavÄjui per ilgesnį laikÄ grÄ Å¾inti kreditÄ , yra pagrįstas.      Negali bÅ«ti pagrindu tenkinti ieÅ¡kinį ir apelianto teiginiai, kad vykdant priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovas turi galimybÄ realizuoti hipoteka įkeistÄ turtÄ Å¾enkliai mažesne nei rinkos kaina.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas kaip skolininkas turi galimybÄ dalyvauti priverstinio vykdymo procese, teikti įrodymus dÄl įkeisto turto vertÄs ir net pasiÅ«lyti savo pirkÄjÄ . Tai, kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo nenaudai, nereiÅ¡kia, kad byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes teismas vertino iÅ¡imtinai atsakovo naudai arba nukrypo nuo ieÅ¡kinio reikalavimo esmÄs. Teismas pagrįstai vertino ir pasisakÄ dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo nutraukus kreditavimo sutartį pagrįstumo ir teisÄtumo, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo argumentus, nes faktinÄs bylos aplinkybÄs rodo, kad ieÅ¡kovas pradÄjo ginÄyti sutarties nutraukimÄ esant pradÄtam priverstinio įkeisto turto pardavimui pagal teismo nutartį.
       PrieÅ¡ingi, nei tvirtino apeliantas, teismo paminÄtoje kasacinio teismo nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-58/2012 pasisakyta dÄl kreditavimo sutarties nutraukimo pagrįstumo, kai ilgÄ laikÄ sistemingai nemokamos įmokos. Lietuvos apeliacinis teismas, aiÅ¡kindamas specialių CK 6. 874 ir 6. 881 straipsnių taikymÄ , nurodÄ, kad pažeidimai, kai kredito gavÄjas nustatytais terminais negrÄ Å¾ino net dalies sutikto kredito, bet visiÅ¡kai nemoka palÅ«kanų, ir pažeidimas tÄsiasi ilgÄ laikÄ , pagrįstai pripažintini esminiais, o ne formaliais (c.b.b.
Nr. Nr. 521/11, 63/12).       Taigi, apelianto teiginiai visiÅ¡kai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisÄtas (CPK 263 str.).        Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina 726 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 98 str.)         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija                                                             n u t a r i a:
     Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .     Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB DNB bankas (į. k. 112029270) naudai 726 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.     TeisÄjai                                                                                                                     Natalja Cikoto                                                                               Antanas Rudzinskas   JÅ«ratÄ VaranauskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â