Legislator Case Law & Legislation
bd5cfeaf-4eae-4154-a7ca-b12b602e7854 AI generated

bd5cfeaf-4eae-4154-a7ca-b12b602e7854 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bd5cfeaf-4eae-4154-a7ca-b12b602e7854
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ar nukentėjusi Å¡alis iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita Å¡alis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

Legislator headnote

AI generated

bd5cfeaf-4eae-4154-a7ca-b12b602e7854 · Vilniaus apygardos teismas: CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t.y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo. IeÅ¡kovas mano, kad kreditavimo sutartyje nustatytų terminų daliniams mokėjimams bei palÅ«kanoms atlikti praleidimas negali bÅ«ti pripažintas esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu. IeÅ¡kovui savo veiksmais nesudarius prielaidų atsakovui nesitikėti, kad ieÅ¡kovas įvykdys kreditavimo sutartį, pripažintina, kad neatsirado teisinis pagrindas atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį remiantis pačioje sutartyje nustatytais nutraukimo pagrindais dėl terminų praleidimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-150-104/2014                                                                                               Proceso Nr. 2-02-3-11091-2012-4                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                               63.; 42.;121.21                                                                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27d.Vilnius       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2870-433/2013 pagal ieÅ¡kovo K. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB DNB bankas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo A. K.),                                                              nustatė: ieÅ¡kovas K. K. ieÅ¡kiniu atsakovui AB DNB bankas praÅ¡o nustatyti, kad atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kas 2007 m. rugsėjo 24 d. kreditavimo sutarties Nr. 2900-2007-26930 (su visais vėlesniais sutarties pakeitimais) nutraukimas yra neteisėtas, negaliojantis ir nesukuriantis jokių Å¡ios sutarties nutraukimo teisinių padarinių (negalioja).

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2900-2007-26930, kuri buvo pakeista ir papildyta 2008 m. vasario 1 d. susitarimu Nr. 2900-2007- 26930/1, 2009 m. kovo 27 d. Susitarimu Nr. 2900-2007-26930/2 ir 2009 m. lapkričio 13 d. susitarimu Nr. 2900-2007- 26930/3. Sudarius 2009-11-13 pagrindinės sutarties pakeitimo susitarimÄ Nr. 2900-2007-26930/3, banko solidariuoju bendraskoliu (kredito gavėju) kartu su ieÅ¡kovu tapo trečiasis asmuo, ieÅ¡kovo sÅ«nus A.

K.. Pagal pagrindinę kredito sutartį bankas suteikė ieÅ¡kovui 200000 Lt dydžio kreditÄ , 2009-11-13 susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ Å¡alys laikė, kad ieÅ¡kovo paimta kredito suma sudarė 55477,54 EUR. Susitarimu Nr. 2900-2007-26930/3 kredito suma buvo padidinta iki 67520,70 EUR, papildomai Å¡iuo susitarimu suteikiant 12043,16 EUR kredito dalį. Susitarimu nustatyta, kad kreditas pradedamas grÄ Å¾inti nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2023 m. rugsėjo 26 d. Sutartyje nustatytos kredito dalies grÄ Å¾inimo terminas 2012 m. rugpjūčio 26 d.

Sudarant kreditavimo sutartį, ieÅ¡kovo prievolė atsakovui buvo užtikrinta nekilnojamojo turto - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir garažo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu (2007-09-26 hipotekos lakÅ¡tas 13/1/2007/0001570). Prasidėjus kredito grÄ Å¾inimo terminui (2010-08-26), jis mokėjo bankui dalį grÄ Å¾intinų sumų. Tačiau dėl susidariusios prastos finansinės padėties, sÄ lygotos visuotinės ekonominės krizės, jis neturėjo galimybės mokėti visų kredito gražinimo įmokų pagal sutartimi nustatytÄ grafikÄ , todėl iki 2010 m. gruodžio 1 d. susidarė pradelstų mokėjimų įsiskolinimas, kurio suma buvo 4561,74 EUR.

Jis laikinai tapo nemokus, kadangi neturėjo pakankamai užsakymų dirbdamas individualiai bei per savo įmonę, o darbo pagal darbo sutartį jam ilgai nepavyko rasti. Å iuo metu jis dirba samdos pagrindais. Atsakovas 2010-12-01 raÅ¡tu Nr. 30.58.17/8147 pranešė jam, kad, per 10 dienų nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, bankas kitÄ dienÄ po termino pasibaigimo dienos vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks kreditavimo sutartį ir pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Nepaisant jo pastangų bendradarbiauti su atsakovu, pastarasis 2011-02-22 padavė pareiÅ¡kimÄ Centrinės hipotekos įstaigos hipotekos skyriui prie TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-03-01 nutartimi atsakovo reikalavimas buvo tenkintas ir buvo pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo, areÅ¡tuojant ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį bankui įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir nustatant ieÅ¡kovui vieno mėnesio terminÄ grÄ Å¾inti atsakovui visÄ kredito sutarties pagrindu susidariusiÄ skolÄ .

Jis neturėjo galimybės sumokėti atsakovui per teismo nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ visos skolos, todėl toliau siekė bendradarbiauti su atsakovu, ieÅ¡kodamas kompromisinių kredito grÄ Å¾inimo variantų. 2011 m. birželio 8 d. jis kreipėsi į atsakovÄ raÅ¡tu, praÅ¡ydamas devyniems mėnesiams atidėti paskolos gražinimo pradžios terminÄ , per tÄ laikotarpį mokant bankui tik palÅ«kanas. Tokį pasiÅ«lymÄ atsakovui jis pateikė dėl to, kad tikėjosi per praÅ¡omÄ devynių mėnesių terminÄ priimti mirusių tėvų palikimÄ ir, jį pardavęs, gražinti kreditÄ bei taip iÅ¡saugoti vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Atsakovas į šį jo praÅ¡ymÄ formaliai atsiliepė tik 2011-08-08 raÅ¡tu Nr.30.58.17/4509, atsisakydamas tenkinti jo praÅ¡ymÄ . Tokia atsakovo pozicija vertintina kaip visiÅ¡kas ieÅ¡kovo interesų ignoravimas, kadangi jau 2011-06-30 nutartimi TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius tenkino pakartotinį atsakovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovo turto pardavimo iÅ¡ varžytinių. Nepaisant tolimesnių jo bandymų rasti su atsakovu kompromisÄ dėl kredito grÄ Å¾inimo, atsakovas 2012-04-10 pateikė antstolės E. M. kontorai vykdymui TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nutartį.

Antstolė atsakovo pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ priėmė ir pradėjo vykdymo procesÄ . Antstolės 2012-10-09 patvarkymu 2012 m. lapkričio 16 d. paskelbtos antrosios ieÅ¡kovo turto varžytinės. Jis neneigia savo prievolės atsakovui ir pripažįsta, kad nevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų taip, kaip nustatyta sutartimi. Tačiau jis veikė sÄ Å¾iningai, bendradarbiavo su atsakovu, niekuomet neatsisakė vykdyti kreditavimo sutarties joje nustatytomis sÄ lygomis, tik, esant laikiniems finansiniams sunkumams, dėjo dideles pastangas atlikti atsakovui pagal finansines ieÅ¡kovo iÅ¡gales įmanomus mokėjimus pagal kreditavimo sutartį.

Atsakovas prieÅ¡ingai, praėjus nuo kredito grÄ Å¾inimo termino pradžios vos trims mėnesiams ir susidarius nedideliam (palyginus su grÄ Å¾intino viso kredito suma) ieÅ¡kovo įsiskolinimui, ėmėsi kraÅ¡tutinių priemonių - priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nesuteikdamas jokios galimybės ieÅ¡kovui nors ir vėluojant, bet geruoju įvykdyti prisiimtÄ prievolę. Priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovui įkeisto ieÅ¡kovo turto K. K. padarytų nepataisomÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas netektų vienintelio gyvenamojo bÅ«sto.

IeÅ¡kovas nesutinka su kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliu nutraukimu, yra pasiryžęs iÅ¡saugoti kreditavimo sutartį ir ateityje vykdyti visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bei atlyginti atsakovui jo dėl ieÅ¡kovo netinkamo sutarties vykdymo patirtus nuostolius. IeÅ¡kovo manymu, atsakovas kreditavimo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai, nes neįsitikino ieÅ¡kovo galimybėmis vykdyti kreditavimo sutartį. Bendrieji civilinių sutarčių nutraukimo pagrindai yra nustatyti CK 6.217 straipsnyje.

Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas suteikia galimybę vienaÅ¡aliÅ¡kai (nesikreipiant į teismÄ ) nutraukti sutartį esant Å¡iems pagrindams: esant esminiam sutarties pažeidimu kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiÅ¡kia termino praleidimu (t.y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, prieÅ¡ tai nustačiusi papildomÄ protingÄ terminÄ neįvykdytai sutarčiai įvykdyti ( CK 6.209 straipsnis, CK 6.217 straipsnio 3 dalis);

CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t.y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo. Ieškovas mano, kad kreditavimo sutartyje nustatytų terminų daliniams mokėjimams bei palūkanoms atlikti praleidimas negali būti pripažintas esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu. Ieškovui savo veiksmais nesudarius prielaidų atsakovui nesitikėti, kad ieškovas įvykdys kreditavimo sutartį, pripažintina, kad neatsirado teisinis pagrindas atsakovui vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį remiantis pačioje sutartyje nustatytais nutraukimo pagrindais dėl terminų praleidimo.

Taigi, vienintelis teisinis pagrindas atsakovo atliktam vienaÅ¡aliam kreditavimo sutarties nutraukimui yra CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalių normos, reglamentuojančios esminį sutarties pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį ne dalinių mokėjimų bei palÅ«kanų sumokėjimo terminų praleidimu. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies normas nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡iuos kriterijus:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutarti, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina iÅ¡vada, kad kuo didesnis yra atotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusioji Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, kÄ pagal sutarti per visÄ jos terminÄ pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

Nukentėjusi Å¡alis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies numatytais vienaÅ¡alio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti realÅ«s, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobÅ«džio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai Å¡aliai, paprastai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios Å¡alies rėmimasis tokia aplinkybe vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį reiÅ¡kia bandymÄ Ä¯rodyti tariamÄ ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindÄ .

IeÅ¡kovas mokėjo atsakovui dalinius paskolos, palÅ«kanų bei delspinigių mokėjimus, nuolat bendradarbiavo su atsakovu. IeÅ¡kovas yra mokus, nes Å¡iuo metu dirba ir turi galimybę mokėti dalį įsiskolinimo atsakovui, taip pat ieÅ¡kovas turi galimybę atsiskaityti su atsakovu pardavęs paveldėjimo teise įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Todėl ieÅ¡kovas yra įsitikinęs, kad iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudarė prielaidų atsakovui nesitikėti, kad ieÅ¡kovas įvykdys kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

IeÅ¡kovas atsakovui niekada nepareiÅ¡kė, kad atsisako vykdyti kreditavimo sutartį ir nuolat stengėsi Å¡iÄ sutartį iÅ¡saugoti. Atsakovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas kreditavimo sutartį, suvokė, kad tuo padarys ieÅ¡kovui didelę ir neproporcingÄ Å¾alÄ , nes ieÅ¡kovas, priverstinai iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo skolÄ , artimiausiu metu gali prarasti įkeistÄ ieÅ¡kovui gyvybiÅ¡kai reikalingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ). Nepaisydamas tokių neabejotinai susidarysiančių aplinkybių, atsakovas, ieÅ¡kovo manymu, nesÄ Å¾iningai ir skubotai inicijavo kreditavimo sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ be pakankamai pagrįstų priežasčių.

Tai, kad ieÅ¡kovo nuostata dėl atsakovo nepakankamo sÄ Å¾iningumo yra pagrįsta, patvirtina ta anksčiau nurodyta aplinkybė, jog atsakovas, įspėdamas ieÅ¡kovÄ apie sutarties nutraukimÄ 2010-12-01 raÅ¡tu Nr. 30.58.17/8147, nustatė ieÅ¡kovui nepagrįstai trumpÄ deÅ¡imties dienų terminÄ Ä¯siskolinimui sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad terminas atsakovo skaičiuojamas nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui visiÅ¡kai nebuvo suteikta laiko bent daliniam atsiskaitymui atlikti.

Todėl pagrįstai laikytina, kad atsakovo atliktas vienaÅ¡alis kreditavimo sutarties nutraukimas pažeidžia sutarčių nutraukimÄ reglamentuojančio CK 6.217 straipsnio normas, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus ( CK 1.5 str. 1 d.) ir, kaip darantis esminę žalÄ ieÅ¡kovo teisėtiems lÅ«kesčiams, negali sukelti ieÅ¡kovui jokių teisėtų pasekmių. PraÅ¡o nustatyti, kad atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kas 2007 m. rugsėjo 24 d. kreditavimo sutarties Nr. 2900-2007-26930 (su visais vėlesniais sutarties pakeitimais) nutraukimas yra neteisėtas, negaliojantis ir nesukuriantis jokių Å¡ios sutarties nutraukimo teisinių padarinių (negalioja).

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, atsiliepimais į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai ginčija Kreditavimo sutarties nutraukimÄ , kai yra priimta įsiteisėjusi TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1528-304/2011 dėl ieÅ¡kovo Bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, priverstinai iÅ¡ieÅ¡kant ieÅ¡kovo iÅ¡ trečiojo asmens A. K. skolÄ Bankui pagal ginčo Kreditavimo sutartį.

Vadovaujantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011), hipotekos skyriaus teisėjas, spręsdamas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ne ginčo tvarka, siekiant apsaugoti vartotojų interesus, ex officio patikrina sutarties nutraukimo teisėtumÄ . Taigi, Å¡iuo atveju su ieÅ¡kovu ir trečiuoju asmeniu sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimas yra patikrintas ir pripažintas teisėtu įsiteisėjusia TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nutartimi, todėl ieÅ¡kovo nebegali bÅ«ti iÅ¡ naujo kvestionuotinas (CPK 279 str. 4 d.).

Pagal minėtÄ nutartį ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens skola Bankui yra labai didelė - 70214,48 EUR, nuo 55477,54 EUR skolos sumos priteistos 6,95 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o nuo 11039,07 EUR skolos sumos priteistos 8,31 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei 135 Lt žyminis mokestis. Ä®siteisėjusi nutartis turi prejudicinę galiÄ ir turi bÅ«ti vykdoma (CPK 18 str.). Mano, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, praėjus beveik 2 metams po Kreditavimo sutarties nutraukimo (nutraukta 2011-02-21), kai Bankas CPK nustatyta tvarka pradėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia užvilkinti vykdymo procedÅ«ras, tikslu sutrukdyti Bankui atgauti iÅ¡ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens skolÄ .

Nepagrįsti ieÅ¡kinio argumentai, kad Bankas nepagrįstai nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ Kreditavimo sutartį. Bankas sutartį su ieÅ¡kovu nutraukė dėl ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens kaltės, kadangi ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo ilgÄ laikÄ pažeidinėjo Kreditavimo sutartį - nemokėjo pagal sutartį numatytų dalinių kredito dengimo įmokų, buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai, o per papildomus Banko raÅ¡tiÅ¡kai nustatytus terminus pradelstai skolai sumokėti, ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo skolos Bankui nepadengė.

IeÅ¡kinyje teigiama, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis buvo sunki, nes sumažėjo jo pajamos. CK 6.248 str. įtvirtina skolininko kaltės prezumpcijÄ . Taigi, ieÅ¡kinyje pripažįstama, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo pažeidė Kreditavimo sutartį (CK 6.63 str. 1 d.). Nepagrįsti ieÅ¡kinio argumentai, kad pagal CK 6.217 str. reikalavimus kredito gavėjų dalinių įmokų Bankui laiku nesumokėjimo negalima buvo vertinti kaip esminio sutarčių pažeidimo. PrieÅ¡ingai - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, atmesdamas skolininko argumentus dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo, iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisę nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę.

Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Å iame kontekste galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kreditorius, kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iÅ¡ verslo sričių - paskolų teikimas už palÅ«kanas (Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), negavo to, ko siekė - paskolos ir palÅ«kanų gražinimo laiku. Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p., 46 p. įmokų Bankui nemokėjimas yra esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-14 nutartyje Nr. 2A-521/2011, 2012-01-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-63/2012 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.874 straipsnio 2 dalies ir 6.881 straipsnio 2 dalies normos, suteikiančios paskolos davėjui (kreditÄ suteikusiam bankui ar kitai kredito įstaigai) teisę nutraukti paskolos (kredito) sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ negrÄ Å¾intÄ paskolos (kredito) dalį prieÅ¡ terminÄ , kai laiku negrÄ Å¾inama eilinė paskolos (kredito) dalis, yra specialiosios normos bendrųjų normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimÄ , atžvilgiu.

Pažeidimai, kai kredito gavėjas sutartimi nustatytais terminais negrÄ Å¾ina net dalies suteikto kredito bei visiÅ¡kai nemoka palÅ«kanų ir pažeidimas tęsiasi ilgÄ laikÄ , pagrįstai pripažintini esminiais, o ne formaliais. Esant tokiems pažeidimams, kredito gavėjas negauna tai, ko jis pagrįstai tikėjosi gauti iÅ¡ sutarties -palÅ«kanų už naudojimÄ si jo piniginėmis lėšomis ir nebeturi pagrindo tikėtis, kad kita Å¡alis - kredito gavėjas, savo įsipareigojimus įvykdys. Å iuo atveju Bankas Kreditavimo sutartį su IeÅ¡kovu ir trečiuoju asmeniu nutraukė teisėtai ir pagrįstai bÅ«tent dėl to, kad kredito gavėjai sistemingai iÅ¡ esmės pažeidinėjo Kreditavimo sutartį nemokėjo pagal sutartį numatytų kredito, palÅ«kanų įmokų.

Taigi, ieškovo kaip kredito gavėjo argumentai, kad dalinių kredito ir palūkanų įmokų nemokėjimas pagal Kreditavimo sutartį yra nereikšmingas sutarties pažeidimas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimams. Ketvirta, kaip matyti iš pridedamo kredito gavėjų skolos Bankui pagal Kreditavimo sutartį grafiko - ieškovas ir trečiasis asmuo Kreditavimo sutartį pažeidė jau nuo 2010 07 26 (įsiskolinimo atsiradimo data, buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai už laiku nemokamas įmokas).

Taigi, vadovaujantis CK 6.874 str. 2 d., Kreditavimo sutarčių bendrųjų dalių 44.1 p., 46 p. Bankas turėjo teisę nutraukti Kreditavimo sutartis jau nuo 2010 08 09, kai atsirado ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens įsiskolinimas Bankui, tačiau Bankas pirmiausiai geranoriÅ¡kai nustatė kredito gavėjams papildomus terminus skolai Bankui padengti. CK 6.218 str. 1 d. numato, kad nukentėjusi Å¡alis gali sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdama į teismÄ , apie sutarties nutraukimÄ kitai Å¡aliai parneÅ¡ant per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jei toks terminas nenurodytas - prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų.

CK 6.217 str. 3 d. numato, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytÄ terminÄ . Bankas raÅ¡tiÅ¡kai 2010-10-29 (apie šį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nutyli) raÅ¡tu įspėjo ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį apie skolÄ Bankui ir ragino juos geranoriÅ¡kai padengti susidariusiÄ skolÄ . Skolai augant, Bankas pakartotinai 2010-12-01 raÅ¡tu įspėjo kredito gavėjus, kad jiems nepadengus skolos, Bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir imsis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.

Kadangi skola padengta nebuvo, Bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai 2011-02-21 nutraukė Kreditavimo sutartį (matyti iÅ¡ skolos grafiko). Taigi kaip matyti nuo 2010-10-29 raÅ¡to iki sutarties nutraukimo (2011-02-21) praėjo beveik 4 mėnesiai, todėl teigti, kad Bankas nustatė neprotingai trumpÄ terminÄ skolai padengti, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Piniginės prievolės Bankui neįvykdymas ir po papildomai nustatytų terminų prievolei įvykdyti patvirtina IeÅ¡kovo ir trečiojo asmens atsisakymÄ Ä¯vykdyti Kreditavimo sutartį.

CK 6.59 str. draudžia vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar keisti jos sÄ lygas. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad Bankas pažeidė CK 6.200 str. įtvirtintÄ bendradarbiavimo pareigÄ ir gynė tik savo interesus. Tokie ieÅ¡kinio argumentai neatitinka tikrovės. Bankas buvo atsižvelgęs į ieÅ¡kovo 2011-06-08 praÅ¡ymÄ . Bankas šį raÅ¡tÄ pateikė po tokio laikotarpio, nes buvo prašęs iÅ¡ ieÅ¡kovo papildomos informacijos, kad tinkamai galėtų įvertinti ieÅ¡kovo 2011-06-08 praÅ¡ymÄ .

Ir tik gavęs papildomos informacijos iÅ¡ ieÅ¡kovo, Bankas pateikė 2011-08-08 atsakymÄ , kuriame be kita ko įsipareigojo iki 2011-12-31 neteikti antstoliui vykdyti įsiteisėjusios hipotekos skyriaus nutarties, jei ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo įvykdys Å¡iame atsakyme nurodytas sÄ lygas. Tačiau buvo įvykdyta tik 2011-08-08 atsakyme 1 punkte nurodyta sÄ lyga. Atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, Bankas tik 2012-04-03 pateikė antstolei vykdyti 2011-06-30 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-521/2011 pasisakė, kad nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, t.y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimÄ vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008). Å iuo atveju ieÅ¡kovas pripažįsta, kad Kreditavimo sutartį pažeidė dėl finansinių sunkumų.

Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad kreditorius (Bankas) nebendradarbiavo su skolininkais, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp Banko veiksmų (neveikimo) ir skolininkų negalėjimo įvykdyti prievolės. Atkreipia dėmesį, jog keisti sutarties sÄ lygas, atidėti kredito grÄ Å¾inimo terminus, darant skolininkams iÅ¡lygas ir atitinkamai paneigiant kreditoriaus interesus, yra Banko teisė, tačiau jokiu bÅ«du ne pareiga. IeÅ¡kinyje bandoma įrodyti prieÅ¡ingai. Svarstyti skolininkų pasiÅ«lymus ir konstruktyviai bendradarbiauti galima tik su sÄ lyga, jog jie pradeda mokėti skolas, sugeba iÅ¡ pajamų mokėti palÅ«kanas ir grÄ Å¾inti paskolÄ bei stengiasi tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus Bankui.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teigti, kad Bankas nevykdė bendradarbiavimo su kredito gavėjais pareigos, nėra jokio pagrindo. PrieÅ¡ingai - iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas buvo pradėtas bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens kaltės, nors Bankas buvo sudaręs galimybes ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui iÅ¡vengti priverstinių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų. Todėl ieÅ¡kovas negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado bÅ«tent dėl paties ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens kaltės. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 str.).

Pažymi, kad vadovaujantis CK 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). CK 6.874 str. 2 d. numato, kad paskolos gavėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su mokėtinomis palÅ«kanomis, jei laiku negrÄ Å¾inama eilinė paskolos sumos dalis.

Bankas kurį laikÄ (pusę metų), atsiradus ieÅ¡kovų įsiskolinimui Bankui, nesiėmė aktyvių veiksmų skolai susigrÄ Å¾inti (t.y. nenutraukė Kreditavimo sutarčių), tokiu bÅ«du sudarydamas galimybę ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui padengti įsiskolinimÄ Bankui be teisminių procedÅ«rų, tačiau įsiskolinimas Bankui iki Å¡iol nėra padengtas. Bankas teisę nutraukti Kreditavimo sutartį įgijo nuo pirmos ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens įmokos 2010-07-26 Bankui nesumokėjimo, tačiau Kreditavimo sutartis faktiÅ¡kai buvo nutraukta tik 2011-02-21.

Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kinio argumentai, kad Bankas neįsitikino ieÅ¡kovo galimybėmis įvykdyti Kreditavimo sutartį, ar kad skubotai/nesÄ Å¾iningai, pažeisdamas jo lÅ«kesčius, Kreditavimo sutartį nutraukė. Pažymi, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo skolos Bankui nepadengė ir po TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011-03-01 nutartimis nustatyto 1 mėn. termino skolai padengti. Tokiais veiksmais ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo yra patvirtinę, kad sutartiniai santykiai su Banku yra nutrÅ«kę, taip pat iÅ¡reiÅ¡kę savo valiÄ sutarties nebevykdyti - jos nebetęsti (ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo yra sustabdę prievolių Bankui vykdymÄ ).

PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju tik patvirtina nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovo elgesį Banko atžvilgiu bei siekį iÅ¡vengti atsakomybės prieÅ¡ BankÄ už skolos grÄ Å¾inimÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo iki Å¡iol naudojasi Banko jiems suteikto kredito lėšomis, net nemokėdami Bankui jokių palÅ«kanų. Pažymi, kad netgi jei ir bÅ«tų pripažintas Kreditavimo sutarties nutraukimas negaliojančiu, tai neatleistų ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nuo pareigos grÄ Å¾inti Bankui gautÄ kreditÄ .

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra formalus. IeÅ¡kinyje nėra pateikiama jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo galėtų tinkamai vykdyti Kreditavimo sutartį po jos atnaujinimo. Kaip minėta, ieÅ¡kovų skola Bankui yra didelė (70214,48 EUR be skaičiuojamų procesinių palÅ«kanų), o kaip patvirtina prie ieÅ¡kinio pridėta ieÅ¡kovo darbo sutartis, ieÅ¡kovas gauna tik minimaliÄ algÄ ir premijas, kurios neįvardintos bei tai, kad yra nustatytas 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis.

Taigi, net ir atnaujinus sutarties galiojimÄ , ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens skola liktų, todėl esant įsiskolinimui, Bankas bÅ«tų priverstas Kreditavimo sutartį pakartotinai nutraukti. Todėl IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas neturi prasmės, prieÅ¡tarauja sutarties laisvės principui (CK 1.2 str.) ir akivaizdžiai pažeidžia Banko kaip ieÅ¡kovo kreditoriaus interesus, nes tokiu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės siekiama užvilkinti skolos Bankui grÄ Å¾inimÄ . Tuo atveju, jei ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, bÅ«tų pažeistas sutarties laisvės principas bei Banko teisė į skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Akivaizdu, kad vienos sutarties Å¡alies (ieÅ¡kovo) teisės ir interesai negali bÅ«ti ginami kitos sutarties Å¡alies (Banko) sÄ skaita. Taigi teigti, kad Bankas atliko ieÅ¡kovo atžvilgiu kokius nors neteisėtus veiksmus, ar kad vienaÅ¡alis Kreditavimo sutarties nutraukimas ir sutarčių sÄ lygos prieÅ¡tarauja kokioms nors teisės normoms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. tarp atsakovo AB DnB NORD banko (dabartinis pavadinimas - AB DNB bankas), ir ieÅ¡kovo K. K. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2900-2007-26930, kuri buvo pakeista ir papildyta 2008 m. vasario 1 d. susitarimu Nr. 2900-2007- 26930/1, 2009 m. kovo 27 d. Susitarimu Nr. 2900-2007-26930/2 ir 2009 m. lapkričio 13 d. susitarimu Nr. 2900-2007- 26930/3 (b. l. 9-17). Sudarius 2009-11-13 pagrindinės sutarties pakeitimo susitarimÄ Nr. 2900-2007-26930/3, banko solidariuoju bendraskoliu (kredito gavėju) kartu su ieÅ¡kovu tapo trečiasis asmuo, ieÅ¡kovo sÅ«nus A.

K. (b. l. 18-21). Pagal pagrindinę kredito sutartį bankas suteikė ieÅ¡kovui 200 000 Lt dydžio kreditÄ , 2009-11-13 susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ Å¡alys laikė, kad ieÅ¡kovo paimta kredito suma sudarė 55 477,54 EUR. Susitarimu Nr. 2900-2007-26930/3 kredito suma buvo padidinta iki 67 520,70 EUR, papildomai Å¡iuo susitarimu suteikiant 12 043,16 EUR kredito dalį. Susitarimu nustatyta, kad kreditas pradedamas grÄ Å¾inti nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d., o galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2023 m. rugsėjo 26 d.

Sudarant kreditavimo sutartį, ieÅ¡kovo prievolė atsakovui buvo užtikrinta nekilnojamojo turto - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir garažo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) įkeitimu (2007-09-26 hipotekos lakÅ¡tas 13/1/2007/0001570). IeÅ¡kovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovas raÅ¡tiÅ¡kai 2010-10-29 įspėjo ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį apie skolÄ bankui ir ragino juos geranoriÅ¡kai padengti susidariusiÄ skolÄ (b. l. 56).

Skolai augant, atsakovas pakartotinai 2010-12-01 raÅ¡tu įspėjo kredito gavėjus, kad jiems nepadengus skolos, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir imsis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Kadangi skola padengta nebuvo, atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai 2011-02-21 nutraukė Kreditavimo sutartį ir pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (b. l. 60). Nuo 2010-10-29 raÅ¡to iki sutarties nutraukimo (2011-02-21) praėjo beveik 4 mėnesiai. Teismas nustatė, kad kredito gavėjai sistemingai iÅ¡ esmės pažeidinėjo Kreditavimo sutartį - nemokėjo pagal sutartį numatytų kredito, palÅ«kanų įmokų.

Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p., 46 p. įmokų bankui nemokėjimas yra esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas. CK 6.874 straipsnio 2 dalies ir 6.881 straipsnio 2 dalies normos, suteikiančios paskolos davėjui teisę nutraukti paskolos (kredito) sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ negrÄ Å¾intÄ paskolos (kredito) dalį prieÅ¡ terminÄ , kai laiku negrÄ Å¾inama eilinė paskolos (kredito) dalis, yra specialiosios normos bendrųjų normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimÄ , atžvilgiu.

Pažeidimai, kai kredito gavėjas sutartimi nustatytais terminais negrÄ Å¾ina net dalies suteikto kredito bei visiÅ¡kai nemoka palÅ«kanų ir pažeidimas tęsiasi ilgÄ laikÄ , pagrįstai pripažintini esminiais, o ne formaliais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-14 nutartyje Nr. 2A-521/2011, 2012-01-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-63/2012). Tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisę nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Atsakovo viena iÅ¡ verslo sričių - paskolų teikimas už palÅ«kanas, tačiau jis negavo to, ko siekė - paskolos ir palÅ«kanų gražinimo laiku.          Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo verslo rizikų (kad jis laikinai tapo nemokus, kadangi neturėjo pakankamai užsakymų dirbdamas individualiai bei per savo įmonę, o darbo pagal darbo sutartį ieÅ¡kovui ilgai nepavyko rasti) perkėlimas papildomai atsakovui bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, nes pasikeitusi verslo aplinka daro poveikį visiems Å«kinės komercinės veiklos subjektams.

IeÅ¡kovas turi pareigÄ ir galimybę protingai numatyti rinkos svyravimus, tame tarpe ir dėl periodinius ekonomikos nuosmukius. Teismas konstatavo, kad sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Bankas yra finansų įstaiga, jo Å«kinės komercinės veiklos tikslas – patenkinti pinigų poreikį skolinant pagal pareikalavimÄ ir pelningai panaudoti turimus iÅ¡teklius. Banko verslo rizika yra kreditų teikimas.

Bankas teikdamas kreditus ir vertindamas verslo rizikas, sudarydamas sandorius, turinčius galimos rizikos požymių, turi teisę reikalauti, kad sutartyje bÅ«tų aiÅ¡kiai nurodytos sutartį sudarančių Å¡alių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės; finansų įstaiga turi teisę, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį arba pareikalauti įvykdyti prievoles prieÅ¡ terminÄ , arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (LR Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d.).

IeÅ¡kovo verslo sėkmė ir rizikos – kainų svyravimai neturi nieko bendro su atsakovo veiklos pobÅ«džiu, nepatenka į jo veiklos sferÄ , todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai savo veiklos rizikas siekia perkelti atsakovui. Bankas ekonominio nuosmukio pasekmes patiria paraleliai su savo klientais, nes laiku negaudamas įmokų, ima stokoti lėšų, turi keisti kreditų iÅ¡davimo sÄ lygas ir apimtis bei pan.         Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ - ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodo, kad teismas netinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Apeliacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , neatskleidė bylos esmės, todėl nepagrįstai nusprendė jog bankas buvo priverstas nutraukti kreditavimo sutartį dėl to, kad nepatirti didelių nuostolių, o ieÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningÄ kreditavimo sutarties Å¡alis. Teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir Å¡aliÅ¡kas, nes teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, neobjektyviai vertino Å¡alių padėtį ekonominio sunkmečio laikotarpiu, laikydamas ginčo Å¡alis lygiaverčiais verslo subjektais.         Nurodė, kad Kreditavimo sutartį su atsakovu jis sudarė ne kaip verslo subjektas, o kaip fizinis asmuo, kreditas buvo vartojamas asmeninėms reikmėms, todėl teismas turėjo nustatyti, kad ieÅ¡kovo darbinė veikla nebuvo susijusi su investicijomis (kredito lėšų naudojimu), kadangi ieÅ¡kovas vykdo statybos darbus už užsakovų lėšas.

Todėl nesuprantamas teismo motyvas, kad ieÅ¡kovas siekia perkelti savo veiklos rizikas atsakovui. Tokia nuostata taikytina tuo atveju, jei kredito gavėjas bÅ«tų juridinis asmuo, turintis verslo patirtį ir privalantis ar bent objektyviai galintis vertinti verslo rizikÄ , įtakojamÄ tiek subjektyviais faktoriais, tiek bendromis ekonomikos tendencijomis, ir kreditas bÅ«tų suteiktas juridinio asmens tiesioginės veiklos finansavimui.         Teismas turėjo įvertinti tÄ aplinkybę, jog atsakovas, suteikdamas kreditÄ , patikrino ir įsitikino, kad ieÅ¡kovas yra mokus ir gaunamų pajamų pakaks kredito grÄ Å¾inimui, įsitikino ieÅ¡kovo gebėjimu vykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtÄ prievolę.

Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas vykdė veiklÄ , kuri bÅ«tų susijusi su rizika prarasti dalį pajamų ir dėl to ieÅ¡kovas pats turėjo bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingas prisiimdamas prievolę atsakovui. Nei sudarant kreditavimo sutartį, nei sutrikus kredito grÄ Å¾inimui, nebuvo ir nėra jokių ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo ar nesÄ Å¾iningumo požymių. Atsakovas, sudarydamas su ieÅ¡kovu kreditavimo sutartį, prisiėmė asmeninę nedalomÄ rizikÄ . Nesutikęs pakeisti sutarties sÄ lygų, nesudarydamas galimybės ieÅ¡kovui įvykdyti sutartinę prievolę per ilgesnį laikÄ , tuo pačiu nepadarant jokios žalos kitai Å¡aliai, atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir paisė tik savo interesų.

Todėl teismas turėjo nustatyti, kad atsakovas, bÅ«damas stipresnė sandorio Å¡alis, nepagrįstai atsisakė savo veiklos rizikos ir jÄ perkėlė ieÅ¡kovui vienasmeniÅ¡kai.          Bankas, vertindamas kredito iÅ¡davimo rizikÄ , turi iÅ¡skirtines galimybes vertinti ne tik kitÄ sutarties Å¡alį, jos mokumÄ , bet ir pasaulines ekonomikos tendencijas, galinčias paveikti kredito gavėjo fizinio asmens mokumÄ , Å¡iam asmeniui niekaip negalint įtakoti savo pajamų sumažėjimo. Todėl, suteikdamas kreditÄ , tik bankas ir prisiima rizikÄ dėl kredito grÄ Å¾inimo.

Ta banko rizika yra apsaugota ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens asmeninio turto įkeitimu.          Vertinant objektyviai, teismas turėjo nustatyti, kad atkÅ«rus Å¡alių sutartinius santykius, atsakovas nepatirtų nuostolių, o atvirkščiai, gautų papildomų pajamų, kadangi atnaujinus kreditavimo sutartį, bankas turėtų pagrindÄ gauti didesnes pajamas palÅ«kanų ir delspinigių pavidalu. Teismas, tinkamai vertindamas Å¡ias aplinkybes, taip pat turėjo nustatyti, kad patenkinus ieÅ¡kinį, nebÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra.

         Faktinių bylos aplinkybių dėl kreditavimo sutarties vykdymo iÅ¡ atsakovo pusės (vienasmeniÅ¡ko sutarties nutraukimo) vertinimas susiejant su rinkos tendencijomis, leidžia daryti prielaidÄ , kad sutarties nutraukimas atsakovui yra ekonomiÅ¡kai naudingesnis, nei jos modifikavimas suteikiant galimybę kredito gavėjui per ilgesnį laikÄ grÄ Å¾inti kreditÄ . Vykdant priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovas turi galimybę realizuoti hipoteka įkeistÄ turtÄ Å¾enkliai mažesne nei rinkos kaina ir, trÅ«kstant lėšų už parduotÄ skolininko turtÄ , likusios skolos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdyti iÅ¡ kito skolininko turto ar pajamų.

FaktiÅ¡kai dėl abiems Å¡alims nepalankiai susiklosčiusių nuo jų nepriklausančių aplinkybių, nukenčia tik ieÅ¡kovas. Jis tampa atsakovo įkaitu turtine prasme, nes atsakovo kreditoriniai reikalavimai iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo periodiÅ¡kai didėja palÅ«kanų ir delspinigių pavidalu. Tuo pačiu atsakovas, turėdamas pakankamai lėšų ir galėdamas skolininko įkeistÄ turtÄ pasiimti natÅ«ra, sulaukęs rinkos atsigavimo ir nekilnojamojo turto vertės padidėjimo, gali gauti žymiai didesnį pelnÄ , nei numatė sudarydamas kreditavimo sutartį su kredito gavėju.

Toks aplinkybių vertinimas papildomai įrodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė jog bankas buvo priverstas nutraukti kreditavimo sutartį dėl to, kad nepatirti didelių nuostolių, o ieÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningÄ kreditavimo sutarties Å¡alis.     Byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes teismas vertino iÅ¡imtinai atsakovo naudai. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimÄ negaliojančiu, nukrypo nuo ieÅ¡kinio reikalavimo esmės, kadangi faktiÅ¡kai vertino ir pasisakė dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nutraukus kreditavimo sutartį pagrįstumo ir teisėtumo.

Tai pagrindžia teismo motyvai, išdėstyti vertinant faktines bylos aplinkybes, susijusias su skolos išieškojimo procesu hipotekos pagrindu ir teismo taikyta teismų praktika. Teismo sprendime nurodytomis nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-58/2012 ir Nr. 2A-521/2011 teismai sprendė dėl reikalavimų, susijusių su priverstinio išieškojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Šiose teismų nutartyse formuojama praktika netaikytina reikalavimams dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, kadangi nurodytose teismų nutartyse teismai nenagrinėjo tokių reikalavimų.

Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis netinkamu teisiniu pagrindu.      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nenustatė, ar patenkinus ieÅ¡kinį atsakovo padėtis taptų sunkesnė nei buvo ieÅ¡kinio padavimo momentu ir, ar pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimÄ negaliojančiu, t.y., atkÅ«rus Å¡alių sutartinius santykius, atsakovas patirtų didesnių nuostolių, nei patiria iki Å¡iol. Å iuo faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu grindžiant ieÅ¡kinio reikalavimÄ , jis buvo esminis ir teismas turėjo dėl to pasisakyti iÅ¡samiai ir nuosekliai.

Tik iÅ¡samus ir nuoseklus nurodytųjų aplinkybių vertinimas įgalintų teismÄ objektyviai nustatyti, ar kreditavimo sutarties pažeidimai, kai Å¡ios sutarties vykdymas sutriko dėl kredito gavėjo laikino nemokumo, laikytini formaliais, ar esminiais. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai negrÄ Å¾ino kredito pagal sutartimi nustatytÄ grafikÄ . Toks neatsakingas faktinių bylos aplinkybių vertinimas galėjo turėti esminės įtakos visam teismo sprendimui.     Apeliantas teigia, kad teismas turėjo vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ir padaryti iÅ¡vadÄ , kad nenustačius ieÅ¡kovo tyčios dėl netinkamo prievolės vykdymo, ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimas akivaizdžiai bÅ«tų naudingas abiems proceso Å¡alims.

AtkÅ«rus sutartinius santykius su atsakovu, ieÅ¡kovas įgytų realiÄ galimybę tinkamai vykdyti prievolę, o to padaryti nepavykus, atsakovui neiÅ¡nyktų teisė pakartotinai vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .     Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Nurodė, kad apelianto teiginiai visiÅ¡kai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui.     Apeliacinis skundas atmetamas     Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.      Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas turėdamas prievolę nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d., kredito 67 520,70 EUR sumÄ dengti dalimis ir mokėti palÅ«kanas, savo sutartinių įsipareigojimų, nevykdė, todėl ieÅ¡kovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovas raÅ¡tiÅ¡kai 2010-10-29 įspėjo ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį apie skolÄ bankui ir ragino juos geranoriÅ¡kai padengti susidariusiÄ skolÄ (b. l. 56).

Skolai augant, atsakovas pakartotinai 2010-12-01 raÅ¡tu įspėjo kredito gavėjus, kad jiems nepadengus skolos, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir imsis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Kadangi skola padengta nebuvo, atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai 2011-02-21 nutraukė Kreditavimo sutartį ir pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (b. l. 60). Nuo 2010-10-29 raÅ¡to iki sutarties nutraukimo (2011-02-21) praėjo beveik 4 mėnesiai.     IeÅ¡kovas ginčija atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , laiko jį nesÄ Å¾iningu ir neteisėtu.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nutraukdamas sutartį, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes byloje neginčitinai nustatyta, kad ginčo sutartis nutraukta dėl ieÅ¡kovo sutarties sÄ lygų ir įsipareigojimų nevykdymo, t.y. dėl to, kad kredito gavėjai sutarties nutraukimo 2011-02-21 dienÄ turėjo nesugrÄ Å¾intÄ 66 516, 61 erų kreditÄ , 1 485, 95 eurų nesumokėtų palÅ«kanų ir 164 89 erų delspinigių.

IÅ¡ skolos grafiko (b.l.

60) matyti, kad tokia suma susidarė laikotarpiu nuo 2010-07-26 iki 2011-02-21, tai rodo, kad kredito gavėjai sistemingai iÅ¡ esmės pažeidinėjo Kreditavimo sutartį - nemokėjo pagal sutartį numatytų kredito, palÅ«kanų įmokų. Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p., 46 p. įmokų bankui nemokėjimas yra esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas, kuris kredito davėjui duoda teisinį pagrindÄ sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdama į teismÄ , apie sutarties nutraukimÄ kitai Å¡aliai parneÅ¡ant per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jei toks terminas nenurodytas - prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų (CK 6.218 str.).

Kadangi ieÅ¡kovas neįvykdo sutarties per papildomai nustatytÄ beveik keturių mėnesių terminÄ , atsakovas teisėtai nutraukė sutartį (CK 6.217 str.). Tokia teisė kredito davėjui suteikia ir CK 6.874 straipsnio 2 dalies ir 6.881 straipsnio 2 dalies normos.     Bylos duomenis rodo, kad atsakovas buvo sÄ Å¾iningas ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes atsižvelgęs į ieÅ¡kovo 2011-06-08 praÅ¡ymÄ atidėti kredito mokėjimo terminÄ 9 mėn., įsipareigojo iki 2011-12-31 neteikti antstolei vykdyti įsiteisėjusios hipotekos skyriaus teisėjo nutarties, o faktiÅ¡kai bankas pateikė nutartį vykdyti tik 2012-04-03.

Taigi, jeigu ieÅ¡kovas turėtų galimybę padengti skolÄ , tai tam turėjo pakankamÄ laiko tarpÄ . Kaip teisingai nurodė atsakovas, keisti sutarties sÄ lygas, atidėti kredito grÄ Å¾inimo terminus, yra banko teisę, o ne pareiga, ieÅ¡kovas gi bando įrodyti prieÅ¡ingai.      Nustačius, kad banko veiksmai atitinka sutarties sÄ lygų ir neprieÅ¡tarauja įstatymui, apelianto teiginiai dėl jo sÄ Å¾iningumo neturi teisinės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui. Ta aplinkybė, kad Kreditavimo sutartį su atsakovui ieÅ¡kovas sudarė ne kaip verslo subjektas, o kaip fizinis asmuo, kreditas buvo vartojamas asmeninėms reikmėms, neatleidžia ieÅ¡kovÄ nuo atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymÄ . Todėl apelianto teiginys, kad suteikdamas kreditÄ , tik bankas ir prisiima rizikÄ dėl kredito grÄ Å¾inimo, visiÅ¡kai nepagrįstas.      Apeliantas teigia, kad atkÅ«rus Å¡alių sutartinius santykius, nebÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra, nes atsakovas nepatirtų nuostolių, o atvirkščiai, gautų papildomų pajamų, kadangi atnaujinus kreditavimo sutartį, bankas turėtų pagrindÄ gauti didesnes pajamas palÅ«kanų ir delspinigių pavidalu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra tik ieÅ¡kovo prielaida, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo galimybę atsiskaityti su banku ateityje ir sumokėti dar didesnius palÅ«kanas ir delspinigius.

Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimÄ negaliojančiu, t.y., atkÅ«rus Å¡alių sutartinius santykius, atsakovas patirtų didesnių nuostolių, nei patiria iki Å¡iol. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad sutarties nutraukimas atsakovui yra ekonomiÅ¡kai naudingesnis, nei jos modifikavimas suteikiant galimybę kredito gavėjui per ilgesnį laikÄ grÄ Å¾inti kreditÄ , yra pagrįstas.      Negali bÅ«ti pagrindu tenkinti ieÅ¡kinį ir apelianto teiginiai, kad vykdant priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovas turi galimybę realizuoti hipoteka įkeistÄ turtÄ Å¾enkliai mažesne nei rinkos kaina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas kaip skolininkas turi galimybę dalyvauti priverstinio vykdymo procese, teikti įrodymus dėl įkeisto turto vertės ir net pasiÅ«lyti savo pirkėjÄ . Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ ieÅ¡kovo nenaudai, nereiÅ¡kia, kad byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes teismas vertino iÅ¡imtinai atsakovo naudai arba nukrypo nuo ieÅ¡kinio reikalavimo esmės. Teismas pagrįstai vertino ir pasisakė dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nutraukus kreditavimo sutartį pagrįstumo ir teisėtumo, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo argumentus, nes faktinės bylos aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovas pradėjo ginčyti sutarties nutraukimÄ esant pradėtam priverstinio įkeisto turto pardavimui pagal teismo nutartį.

       PrieÅ¡ingi, nei tvirtino apeliantas, teismo paminėtoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 pasisakyta dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pagrįstumo, kai ilgÄ laikÄ sistemingai nemokamos įmokos. Lietuvos apeliacinis teismas, aiÅ¡kindamas specialių CK 6. 874 ir 6. 881 straipsnių taikymÄ , nurodė, kad pažeidimai, kai kredito gavėjas nustatytais terminais negrÄ Å¾ino net dalies sutikto kredito, bet visiÅ¡kai nemoka palÅ«kanų, ir pažeidimas tęsiasi ilgÄ laikÄ , pagrįstai pripažintini esminiais, o ne formaliais (c.b.b.

Nr. Nr. 521/11, 63/12).       Taigi, apelianto teiginiai visiÅ¡kai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.).        Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina 726 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 98 str.)         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija                                                             n u t a r i a:

     Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .     Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB DNB bankas (į. k. 112029270) naudai 726 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.     Teisėjai                                                                                                                     Natalja Cikoto                                                                               Antanas Rudzinskas   JÅ«ratė Varanauskaitė             Â