bd5b71f0-9fcd-4b18-b6dc-a0a2c85fd947 · Å iaulių rajono apylinkės teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-593-641/2013                                                                                                                     2-41-3-00556-2012-1                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 99.3., 99.7., 116.1., 128.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 23 d.

Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams D. K. ir R. B.,pareiÅ¡kėjų atstovei advokatei Silvai BalčiÅ«nienei,suinteresuotiems asmenims: V. M., B. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. K. ir R. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims: B. J., V. M., I. Z., V. P., Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,              n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjai D. K. ir R. B. pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų motina G. P., mirusi 2012-03-02, po savo vyro V. P., mirties 2009-05-31, priėmė jo palikimÄ , pradedama jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjų atstovė advokatė S. BalčiÅ«nienė nurodo, jog pareiÅ¡kėjų motina G. P. asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1994-01-31 paveldėjimo teisės liudijimas. 1985-07-19 pareiÅ¡kėjų motina Bėlskienė iÅ¡tekėjo už V.

P.. Gyvendami santuokoje G. P. ir V. P. 2003-01-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 509 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 0,1500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini). Po V. P. mirties 2009-05-31 dėl jo palikimo priėmimo į notarus niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. G. P., pradėdama faktiÅ¡kai valdyti, priėmė visÄ jo palikimÄ : toliau valdė, naudojo ir disponavo namų valdÄ , ja rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo žemę, rÅ«pinosi namų aplinka, mokėjo visus reikiamus mokesčius.

Tai patvirtina Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos praneÅ¡imas, kvitai bei žemės mokesčio deklaracijos duomenys. Nuo 2007 m. pareiÅ¡kėjų motina G. P. buvo atleista nuo žemės mokesčio mokėjimo kaip pensininkė. Žemės mokesčio deklaracijos iÅ¡raÅ¡ytos jos vardu. PareiÅ¡kėjų mama G. P. testamentu visÄ savo turtÄ paliko pareiÅ¡kėjams D. K. ir R. B., kurie kreipėsi į notarÄ dėl G. P. palikimo priėmimo, tačiau negali pilnai realizuoti savo teisės į palikimÄ pagal testamentÄ , kol teismas nenustatys juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad G.

P. priėmė sutuoktinio palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama. G. P. po sutuoktinio mirties į notarÄ nesikreipė, nes visas turtas buvo įregistruotas jos vardu ir nepagalvojo, kad reikia priimti mirusio sutuoktinio palikimÄ . Po V. P. mirties jo vaikai iÅ¡ pirmos santuokos pas notarÄ dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė, nors turėjo teisę kreiptis dėl tėvo palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka. Po sutuoktinio mirties G. P. palikimÄ valdė, mokėjo mokesčius. Å iuo metu namÄ ir žemę prižiÅ«ri G.

P. sÅ«nus R. B.. PareiÅ¡kėja D. K. praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir nurodo, kad mama iÅ¡tekėjo už V. P. ir jie gyveno mamai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) Šį namÄ mama paveldėjo po savo tėvo mirties. Po V. P. mirties, mama liko gyventi tame name, prižiÅ«rėjo namÄ ir mokėjo mokesčius už namÄ bei žemę. PareiÅ¡kėjas R. B. praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir nurodo, kad po V. P. mirties jo mama priėmė visus likusius jo daiktus. Mirus V. P., jo laidotuves organizavo mama.

Laidotuvėse dalyvavo ir V. P. vaikai iÅ¡ pirmos santuokos. Vėliau V. P. vaikai nesidomėjo jo palikimu. Mokesčius mokėjo mama. Kai sirgo mama, namÄ ir žemę prižiÅ«rėjo R. B.. Suinteresuotas asmuo V. M. su pareiÅ¡kimu nesutinka ir nurodo, kad po tėvo V. P. mirites į notarÄ dėl tėvo palikimo nesikreipė, nes buvo viskas slepiama. Ji neginčija, kad G. P. liko gyventi name po tėvo mirties. Kieno yra namas ji nežino. Suinteresuotas asmuo B. J. su pareiÅ¡kimu nesutinka ir nurodo, kad po tėvo V.

P. mirites į notarÄ dėl tėvo palikimo nesikreipė dėl nežinojimo. TėvÄ lankė ligoninėje, o po jo mirties daiktų nesidalino.Ä® teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, kuriam apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, pateiktas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens Å iaulių apskrities VMI atstovui nedalyvaujant. Ä® teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo V.

P., kuriam apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, pateiktas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Ä® teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo I. Z., kuriai apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas.Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas V. P. nebuvo sudaręs testamento, taigi tiek pareiÅ¡kėjų mama G. P., tiek suinteresuoti asmenys B. J., V. M., I. Z., V. P., bÅ«dami palikėjo vaikai, yra pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo. Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais bÅ«dais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo bÅ«das – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrÄ ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimÄ ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktÄ ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiÅ«rį ir vertinimÄ dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.IÅ¡ byloje esančios santuokos liudijimo kopijos (8 b.l.) matosi, jog V.

P. ir G. B. susituokė 1985-07-19. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (18-21 b.l.) matosi, jog G. P. nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame išraše nurodyta, jog juridinis G. P. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta 2003-01-29, t.y. G. P. gyvenant santuokoje su V. P., todėl, remiantis LR CK 3.87 str., 3.88 str., 3.117 str. nuostatomis, darytina išvada, kad minėtas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir gyvendami sutuoktiniai G.

P. ir V. P. valdė šį nekilnojamÄ jį turtÄ po ½ jo dalį. IÅ¡ mirties liudijimo (7 b.l.) matosi, kad V. P. mirė 2009-05-31. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Å atienės pažymos (35 b.l.) matosi, kad V. P. palikimas nepriimtas. IÅ¡ žemės mokesčio deklaracijos duomenų ir kvitų (13-17 b.l.) matosi, kad G. P. mokėjo mokesčius už žemę. PareiÅ¡kėjų, liudytojų S. K., R. P. paaiÅ¡kinimais, kitais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad G.

P. po savo sutuoktinio V. P. mirties, valdydama priėmė visÄ jos sutuoktiniui iki mirties priklausiusį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei asmeninius daiktus. LR CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad G. P. priėmė visÄ po sutuoktinio V. P. mirties atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti ir nustatytinas toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas.

Tuo tarpu suinteresuoti asmenys B. J. ir V. M. nepateikė jokių įrodymų, kad priėmė mirusiojo V. P. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamos jį valdyti. V. P. mirė 2009-05-31, jos turėjo teisę tiek kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tiek priimti palikimÄ faktiÅ¡kai valdydamos. Tačiau nei vienu, nei kitu įstatyme numatytu bÅ«du suinteresuoti asmenys B. J. ir V. M. V. P. palikimo nepriėmė. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo Å¡io fakto nustatymo, priklauso pareiÅ¡kėjų turtinių teisių pasikeitimas, t.y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjų valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 51,65 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (LR CPK 88 str., 92 str. 1 d.).             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas              n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti.             Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2012-03-02, faktiÅ¡kai valdydama priėmė visÄ sutuoktinio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2009-05-31, palikimÄ .             Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.             Priteisti valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 25,83 Lt (dvideÅ¡imt penkis litus 83ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) 25,83 Lt (dvideÅ¡imt penkis litus 83ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                Rasa Milvydaitė