2013-06-05 Nr. AB-2423-3-61-3-01200-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-503/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01200-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. A. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas O. A. J. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokatės A. S., 2013 m. balandžio 17 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-2), prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2013 m. kovo 25 d. sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (15/4-1)3I-253(00114).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi (b. l. 34-35) atsisakė priimti pareiškėjo O. A. J. skundą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 3 dalimi, 49 straipsnio 1, 3 dalimis ir pažymėjo, jog atsakovo pagal pavedimą įgaliojimų administracinėse bylose apimties klausimas yra reglamentuotas ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Teismas, įvertinęs nurodytas teisės normas, sprendė, jog įstatymų leidėjas atstovo pagal pavedimą teisę atstovauti subjektą administraciniame teisme, taip pat teisę pasirašyti skundą aiškiai susiejo su reikalavimu turėti atitinkamą įgaliojimą vesti bylą teisme. Teismo vertinimu, tokiame įgaliojime turi būti nurodoma asmens teisė „vesti bylą teisme“.

Teismas nurodė, jog skundą pareiškėjo O. A. J. vardu pasirašė ir teismui pateikė advokatė A. S., tačiau prie skundo pridėta 2013 m. balandžio 16 d. atstovavimo sutartis nesuteikia šiam asmeniui tokios teisės. Abstraktus įgaliojimas atstovauti asmenį administracinėje byloje negali būti laikomas tinkamu ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies prasme. Remdamasis tuo pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, O. A. J. skundą atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

III. Pareiškėjas O. A. J. atskiruoju skundu (b. l. 38-39) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde remiamasi ABTĮ 50 straipsnio 2, 3 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi ir nurodoma, jog 2013 m. balandžio 16 d. advokatės A. S. su savo atstovaujamu asmeniu, pareiškėju O. A. J., pasirašyta teisinių paslaugų sutartis Nr. 2013/04/6-1 patvirtina, kad advokatė turėjo įgaliojimą pasirašyti skundą ir paduoti jį teismui taip, kaip nustatyta ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pasirašytoje teisinių paslaugų sutartyje yra nurodyta, kad O. A. J. advokatei paveda vesti bylą teisme pagal kliento O. A. J. skundą administracinėje byloje dėl Migracijos departamento 2013 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-253(00114) panaikinimo ir atstovauti jį teisme šioje byloje su teise visiškai ar dalinai atsisakyti skundo (prašymo) reikalavimų, pripažinti skundo (prašymo) reikalavimus, pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką, apskųsti teismo sprendimą ar nutartį, perduoti įgaliojimus kitam asmeniui (perįgaliojimą). Mano, jog nurodyta teisinių paslaugų sutartis atitinka visus ABTĮ reikalavimus bei suteikia atstovui teisę pasirašyti ir paduoti skundą.

Pažymi, jog 2013 m. balandžio 16 d. atstovavimo sutartis nėra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti skundą laikant, kad skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Minėta atstovavimo sutartis išreiškė ir patvirtino pareiškėjo valią skųsti Migracijos departamento 2013 m. kovo 25 d. sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (15/4-1)31-253(00114) paduodant skundą teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartis pažeidžia teisingumo bei protingumo kriterijus.

Pabrėžia, jog ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis nustato, kokias teises atstovui pagal pavedimą suteikia įgaliojimas vesti teisme bylą. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis nemini atstovo pagal pavedimą teisės (ar teisės neturėjimo) atstovaujamojo vardu pasirašyti skundą, todėl atstovo teisė atstovaujamojo vardu pasirašyti skundą išplaukia iš atstovui atstovaujamojo suteiktos teisės „atstovauti“, kas ir buvo numatyta 2013 m. balandžio 16 d. advokatės su savo atstovaujamu asmeniu, pareiškėju O. A. J., sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje Nr. 2013/04/6-1. Pagal analogiją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 59 straipsnis nustato, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Mano, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo laikyti, kad skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo O. A. J. skundą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad skundą pareiškėjo O. A. J. vardu pasirašė ir teismui pateikė advokatė A. S., tačiau prie skundo pridėta 2013 m. balandžio 16 d. atstovavimo sutartis nesuteikė šiam asmeniui tokios teisės. Teismo vertinimu, abstraktus įgaliojimas atstovauti asmenį administracinėje byloje negali būti laikomas tinkamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalies prasme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 3 dalyje numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo skundą ar prašymą. ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Taigi nurodytos teisės normos suteikia asmeniui teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, atitinkamą procesinių reikalavimų laikymąsi, todėl, atitinkamai, tuo atveju, jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, ABTĮ numato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 23 str. 3 d.).

Pažymėtina, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi (ABTĮ 49 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (2013 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (ABTĮ 49 str. 3 d.).

Kiek tai susiję su atstovo pagal pavedimą įgaliojimais, teisėjų kolegija pažymi, jog tokių įgaliojimų administracinėse bylose apimties klausimas yra specialiai reglamentuotas ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: 1) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; 2) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; 3) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; 4) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; 5) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; 6) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą); 7) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; 8) priteistų pinigų gavimą. Įgaliojimas atlikti kiekvieną ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 str. 2–3 d.). Pastebėtina, jog ABTĮ 50 straipsnio 2, 3 dalimis nustatytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimų apimtį apibūdinanti teisinė sąvoka „vesti bylą teisme“ suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu administracinėje byloje visus procesinius veiksmus, išskyrus tuos, kurių atlikimas pagal įstatymą (ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis) turi būti specialiai aptartas įgaliojime (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-448/2008). ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis nereikalauja, jog teisė pasirašyti skundą ar/ir paduoti skundą būtų atskirai aptarta atstovui išduotame įgaliojime. Vadinasi, jei įgaliojimus patvirtinančiame dokumente atstovui yra suteikta teisė vesti bylą teisme, teisė pasirašyti ir/ar paduoti skundą teismui atskirai neprivalo būti aptarta. Taigi įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad sprendžiant skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir tikrinant skundą (prašymą) pasirašiusio atstovo įgaliojimus kiekvienu konkrečiu atveju ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalių prasme turi būti aiškinamasi dėl įgaliojimų vesti bylą teisme apimties, nurodytos įgaliojimus patvirtinančiame dokumente.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog CPK 59 straipsnis numato, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Taigi teisinis reguliavimas, įtvirtintas CPK ir ABTĮ šiuo aspektu iš esmės skiriasi ir šiuo atveju negali būti remiamasi CPK įtvirtintu reguliavimu.

Nagrinėjamos bylos atveju 2013 m. balandžio 16 d. atstovavimo sutartyje yra nurodyta, jog advokatei A. S. yra pavedama atstovauti pareiškėją O. A. J. administracinėje byloje dėl Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2013 m. kovo 25 d. sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (15/4-1)3I-253(00114) apskundimo teisme (b. l. 3). Nagrinėjamu atveju įvardinta advokatė, atsižvelgusi į jai 2013 m. balandžio 16 d. atstovavimo sutartimi suteiktus įgaliojimus, pasirašė skundą pareiškėjo vardu ir pateikė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 1-2).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytos atstovavimo sutarties turinį ir pirmosios instancijos teismo pateiktus išaiškinimus šiuo aspektu, nesutinka su teismo išvadomis, kad skundą pareiškėjo O. A. J. vardu pasirašė ir teismui pateikė advokatė A. S., tačiau prie skundo pridėta 2013 m. balandžio 16 d. atstovavimo sutartis nesuteikė jai tokios teisės, kadangi joje nėra nurodyta konkrečios nuostatos „vesti bylą teisme”.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Atitinkamai manytina, jog ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti vien tik lingvistiškai ir pernelyg siaurinamai, kad asmuo gali atstovauti kitam asmeniui tik tuo atveju, jeigu dokumente, patvirtinančiame asmeniui suteiktus įgaliojimus, yra naudojama formuluotė „vesti bylą teisme”, t. y. negali būti reikalaujama, kad preciziškai būtų naudojama tik ABTĮ įvardinta konkreti formuluotė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp formuluočių „vesti bylą teisme” ir „atstovauti administracinėje byloje teisme” negalima daryti esminio skirtumo. Atsižvelgus į suteiktų įgaliojimų turinį turi būti aišku, kad jame yra įvardinta atstovo teisė vesti bylą (atstovauti) teisme, tačiau kokia tiksliai lingvistinė formuluotė yra vartojama neturi lemiamos reikšmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat yra nurodęs, jog įgaliojime turi būti konkrečiai įvardinta atstovo teisė vesti bylą (atstovauti) teisme. Šiuo atveju būtent abstraktus įgaliojimas atstovauti subjektui visose valstybinėse ir privačiose įstaigose bei organizacijose, pasirašyti raštus ir panašiai nėra pakankamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-557/2011, 2011 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-516/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamu atveju 2013 m. balandžio 16 d. atstovavimo sutartimi advokatei A. S. suteikiamų teisių apimtis yra pakankamai aiški, t. y. jai yra suteikiama teisė atstovauti pareiškėją administracinėje byloje dėl Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2013 m. kovo 25 d. sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (15/4-1)3I-253(00114) apskundimo teisme (b. l. 3). Ši teisė, vadovaujantis nurodytais išaiškinimais, inter alia apima teisę pasirašyti pareiškėjo vardu skundą ir jį pateikti administraciniam teismui.

Pažymėtina, jog ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta tinkamo atstovavimo sąlyga, o ne teisė kreiptis į teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-265/2008), todėl atsisakyti priimti skundą nurodytu pagrindu galima tada, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009). Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą neįgalioto asmens.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo O. A. J. atskirasis skundas yra tenkintinas, pirmosios instancijos teismo skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo O. A. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo O. A. J. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis