bd5a8a33-c76b-4ecb-8da8-feb33e67f82d · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-387/2017Teisminio proceso Nr. 1-58-1-00385-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; 2.1.7.4.1.;2.1.7.4.4.;1.1.8.6.2.;1.1.8.6.6.;1.1.8.6.8.;1.2.3.4.1.;1.1.8.9.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Daivos Pranytės – Zalieckienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui D.

Č.,gynėjui advokatui A. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato A. G. (toliau – ir advokatas) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 9 (devyneri) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, jam įsiteisėjus, dienos.Ä® bausmę įskaitytas suėmime Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kardomoji priemonė – suėmimas - palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. A. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 10 iki 14.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie lauko virtuvės, kurioje gyveno S. S., tarpusavio konflikto metu, tyčia pagaliu vienÄ kartÄ sudavė S. S. į galvos sritį, padarydamas jam bukÄ galvos traumÄ su kairio momenkaulio įspaustiniu lūžimu, kraujo iÅ¡siliejimais galvos smegenyse ir po dangalais - sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus galvos smegenų komai, edemai, židiniai bronchopneumonijai, Å«miam kvėpavimo nepakankamumui, nukentėjusysis 2012 m. sausio 18 d., 7 val. 15 min. mirė, taip veikdamas, nužudė S. S..2.

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. G. gynėjas advokatas A. G. praÅ¡o 1) pripažinti A. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veikė esant provokuojančiam nukentėjusiojo elgesiui (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir peržengdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygas (BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punktas);

2) pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir A. G. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį;

3) teismui neperkvalifikavus A. G. veiksmų, pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. G. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.  2.1. Advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantas nužudė S. S. veikdamas netiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. G. niekada nesiekė suduoti S. S. pagaliu į galvos sritį, o tuo labiau jį nužudyti.

Taip pat, pasak advokato, nuteistasis nesiekė ir suduoti jam stipraus smÅ«gio, o siekė tik apraminti S. S., kuris elgėsi agresyviai. Advokato teigimu, tai kad smÅ«gis nebuvo toks stiprus ir tai, kad nukentėjusiojo mirtis buvo netikėta ir nesiekta iÅ¡ nuteistojo pusės, parodo ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis net ir po visos nakties, praleistos gulint ant grindų, ligoninėje mirė tik praėjus mėnesiui nuo įvykio. Advokatas nurodo, kad A. G. nors ir turėjo suvokti, kad bet koks smÅ«gis pagaliu į žmogaus kÅ«no vietÄ , kuri yra arti galvos srities, yra pavojingas ir gali sukelti tam tikrus neigiamus sveikatai padarinius (blogiausiu atveju – žmogaus mirtį), tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad S. S. nepakeis savo kÅ«no padėties ir smÅ«gis jam bus suduotas į peties, o ne galvos sritį.

Anot advokato, smūgis į galvos sritį pastarajam buvo suduotas vien dėl to, kad šis pajudėjo. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad S. S. gyvybė buvo atimta veikiant neatsargiai dėl nusikalstamo pasitikėjimo. 2.2. Advokatas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti bent kelias A. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes:

1) nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

2) padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

3) tai kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas);

4) tai kad buvo veikiama pažeidžiant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas (BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punktas);

5) tai kad nuteistasis atlygino neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Anot advokato, byloje yra nustatyta, kad įvykio metu S. S. buvo paėmęs į rankas kirvį. BÅ«damas neblaivus ir laikydamas rankoje kirvį pastarasis grasino A. G. ir nors galbÅ«t neturėjo kirvio rankoje nuteistojo smÅ«gio sudavimo metu, tačiau Å¡ios aplinkybės, anot advokato, parodo S. S. bÅ«senÄ Ä¯vykio metu ir neprognozuojamÄ jo veiksmų pobÅ«dį. Toks nukentėjusiojo elgesys kėlė grėsmę A.

G. ir nors Å¡i grėsmė nebuvo pakankama bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms nustatyti, tačiau turi bÅ«ti vertinama kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktai). Advokatas taip pat pažymi, kad A. G. niekada neslėpė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nuoÅ¡irdžiai padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, davė parodymus, dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje, kas, atsižvelgiant į tai, kad įvykio liudytojų iÅ¡ esmės nebuvo, irgi turi bÅ«ti vertinama kaip A.

G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).2.3. Nustačius bent kelias A. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, advokatas praÅ¡o taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas, paskiriant Å¡velnesnę nei įstatymo numatyta, bausmę.   3. Teismo posėdžio metu advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti.4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nesutikdamas su A. G. priimtu nuosprendžiu ir jo veiksmų kvalifikavimu, advokatas nurodo, kad nuteistasis veikė ne netiesiogine tyčia, kaip nustatė apygardos teismas, bet neatsargiai, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad S. S. nepakeis savo kūno padėties ir smūgis jam bus suduotas į peties, o ne į galvos sritį (BK 16 straipsnis 2 dalis). Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. 5.1. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad S. S. mirė nuo smurtinių veiksmų.

Byloje surinktų įrodymų visuma – liudytojų K. P., L. S., V. S., paties nuteistojo parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas (T1, b. l. 149-152), kita bylos medžiaga - patvirtina, kad fizinį smurtÄ prieÅ¡ mirusįjį vartojo A. G.. 2012 m. kovo 27 d. specialisto iÅ¡vada Nr. M 24/12(08) nustatyta, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai – smÅ«gio sudavimas pagaliu į galvos sritį, sukėlęs kairio momenkaulio įspaustinį lūžimÄ , kraujo iÅ¡siliejimus galvos smegenyse ir po dangalais – tapo S. S. mirties priežastimi. 5.2.

BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Kaltės turinys (forma, rÅ«Å¡is) nustatomas įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį prieÅ¡ nusikalstamus veiksmus, Å¡ių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir kt., t. y. remiantis byloje surinktų įrodymų visumos analize. Suduodant smÅ«gį į galvÄ , daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010, 2K-381/2011). Pagal nustatytas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad A. G., suduodamas S. S. pagaliu smÅ«gį į galvÄ , suvokė tokių savo veiksmų pavojingumÄ bei numatė galimÄ mirtinų padarinių atsiradimÄ , ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai pagrįstai nurodoma, kad nuteistojo teiginys, kad jis norėjo suduoti smÅ«gį S. S. ne į galvÄ , o į petį, nėra paneigtas, tačiau neturi įtakos nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimui. Byloje surinktais įrodymais - liudytojos K. P., paties nuteistojo parodymais - nustatyta, kad įvykio metu mirusysis buvo neblaivus. Taigi matydamas S. S. tokios bÅ«klės ir taikydamasis jam suduoti smÅ«gį į petį – sritį, kuri yra itin arti gyvybiÅ¡kai svarbios žmogaus kÅ«no dalies – A.

G. suprato, kad smÅ«gio sudavimo metu S. S. gali susvyruoti, sujudėti ir pan., tačiau buvo abejingas galimiems padariniams, tęsė savo veiksmus ir sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad A. G. neketino atimti gyvybės S. S., nes pastarasis mirė tik praėjus mėnesiui po įvykio. Anot advokato, Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo S. S. suduotas smÅ«gis nebuvo stiprus ir buvo skirtas tik jį apraminti, bet ne nužudyti. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad S. S. mirė bÅ«tent nuo nuteistojo smurtinių veiksmų.

Mirusysis patyrė sunkiÄ galvos traumÄ - kairio momenkaulio įspaustinį lūžimÄ , kraujo iÅ¡siliejimus galvos smegenyse ir po dangalais. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad A. G. S. S. suduotas smÅ«gis buvo pakankamai stiprus. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad iÅ¡ karto po įvykio S. S. bÅ«klė buvo itin sunki, jis buvo komoje, paskui sekė sunki operacija, po kurios jis taip ir neatsigavo (T1, b. l. 58, 68-72). Kita vertus, apelianto dėmesys atkreipiamas į tai, kad pripažindamas A.

G. kaltu, apygardos teismas nenustatė, kad muÅ¡damas S. S. jis siekė pastarojo mirties. PrieÅ¡ingai, skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad nuteistasis nors ir nenorėjo atimti jo gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.  5.3. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, kad nuteistojo veiksmai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį apygardos teismo kvalifikuoti teisingai. Perkvalifikuoti juos pagal BK 132 straipsnį nėra jokio pagrindo. Pastarajame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių bÅ«tinasis požymis – kaltė – yra neatsargumas, galintis pasireikÅ¡ti dviem formomis: nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerÅ«pestingumu (BK 16 straipsnis).

Jei kaltės forma yra neatsargi, kaltininkas arba visiÅ¡kai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas), arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Pažymėtina, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis kaltininkas tikisi iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių, pobÅ«dis turi esminę reikÅ¡mę vertinant, ar veika padaryta nusikalstamai pasitikint ar netiesiogine tyčia.

Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių remdamasis sėkme, likimu, nuojauta, prietarais ir pan., – tai netiesioginės tyčios požymis. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių ir pasikliauja savo ar kitų asmenų savybėmis, žmogaus sukurtų objektų ar gamtos jėgų veikimu bei kitomis realiai egzistuojančiomis objektyviomis aplinkybėmis,– tai nusikalstamo pasitikėjimo požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad tikėdamasis išvengti nusikalstamų padarinių, A.

G. pasikliovė sėkme, atsitiktinumu, bet ne objektyviai egzistavusiomis aplinkybėmis, kas taip pat patvirtina teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ dėl skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatytos nuteistojo kaltės rÅ«Å¡ies ir formos.   6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad be apygardos teismo nustatytų A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, egzistuoja ir kitos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6, 8, 9 punktuose numatytos aplinkybės, į kurias neatsižvelgė pirmos instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę.

Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.6.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6, 8, 9 punktus kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis;

2) veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys;

3) veika padaryta pažeidžiant nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas;

4) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ .6.2. Teigdamas, kad A. G. padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , advokatas nurodo, kad nuteistasis neslėpė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nuoÅ¡irdžiai padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, davė parodymus, dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje metu. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. G. atliko Å¡iuos veiksmus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad į Å¡ias aplinkybes jau buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę - pirmos instancijos teismas nustatė, kad A.

G. pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. IÅ¡ tikrųjų pripažindamas savo kaltę, nuteistasis davė parodymus, dalyvavo atliekant kitus įrodymų rinkimo veiksmus, tačiau jokių papildomų veiksmų, padėjusių atskleisti įvykdytÄ nusikaltimÄ , A. G. neatliko. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , kaip kad nurodo advokatas.6.3. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje veikoje nėra bÅ«tinosios ginties požymių.

Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia iÅ¡skirti Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013).

Baudžiamojo proceso metu A. G. keitė savo parodymus nurodydamas vis kitas faktines įvykio aplinkybes. Taip apklausiamas 2011 m. gruodžio 20 d., A. G. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ iÅ¡eidamas paskui jį į laukÄ , S. S. padėjo kirvį (T2, b. l. 87-88), tačiau 2016 m. gruodžio 21 d. jau nurodė, kad mirusysis buvo užsimojęs prieÅ¡ jį kirviu (T2, b. l. 113-114). Apklausiamas teisme nuteistasis parodė, kad jam sudavus S. S. pirmÄ smÅ«gį į petį, pastarajam iÅ¡krito iÅ¡ rankų kirvis (T3, b. l. 30).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir į tai, kad liudytoja K. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad jokio kirvio S. S. rankose neturėjo, teisėjų kolegija laiko byloje įrodytu, kad A. G. smÅ«gio sudavimo metu, S. S. ginklo ar kito žaloti pritaikyti daikto su savimi neturėjo (T3, b. l. 29-30). Be to, teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad byloje yra nustatyta, jog 2011 m. gruodžio 16 d. mirusysis buvo neblaivus. Pasakodamas apie konflikto eigÄ , nuteistasis parodė, kad S. S. „plikomis rankomis“ ėjo link jo (T3, b. l. 30), tačiau tokie neblaivaus asmens veiksmai nelaikytini pavojingu ir juo labiau realiu ir akivaizdžiu kėsinimusi.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo nagrinėjamoje byloje nebuvimo. Apygardos teismas pagrįstai nenustatė A. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Aukščiau aptartas S. S. elgesys – neblaivaus S. S. ėjimas link nuteistojo - taip pat negali būti laikomas rizikingu ar provokuojančiu nukentėjusio asmens elgesiu, nes, kaip minėta, jis nekėlė jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus A.

G., todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo nustatyti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Konstatavus, kad nuteistojo veikoje nėra bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo požymių, teisėjų kolegija detaliau nenagrinėja BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo nuteistajam klausimo. 6.4. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde yra painiojamos bÅ«tinosios ginties ir bÅ«tinojo reikalingumo sÄ vokos. BÅ«tinasis reikalingumas tai situacija, kai asmuo padaro veikÄ , siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti (BK 31 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad A. G. smÅ«giavo S. S. siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį pavojų, taip pat apie tai, ar Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis. Apeliaciniame skunde net nenurodoma kokios žalos siekė iÅ¡vengti nuteistasis ir kodėl padaryta žala - žmogaus mirtis - yra mažesnė už tÄ , kurios buvo siekta iÅ¡vengti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bÅ«tinojo reikalingumo požymių nuteistojo veikoje nustatymu ir BK 62 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų jam taikymo.7.

Skirdamas bausmę A. G. apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas A. G. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ . Teismo taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad A. G. įvykdė labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , veikė netiesiogine tyčia. Ä®vertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė A.

G. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Å i bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo dar labiau jÄ Å¡velninti, skiriant A. G. mažesnę bausmę. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, n u t a r i a: nuteistojo A. G. gynėjo advokato A.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                   SvajÅ«nas Knizleris                                                                      Daiva Pranytė - Zalieckienė                                                                      Algimantas Valantinas