2015-10-28 Nr. CB-10370-2-30-3-00707-2010-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-547-421/2015

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00707-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.5; 2.3.2.10

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K., N. O., J. K. ieškinį atsakovui R. B. ir pagal atsakovo priešieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų ribų nustatymą, ir dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

B. K., o jam 2012 m. vasario 13 d. mirus, jo teisių perėmėjai – ieškovai R. K., N. O. ir J. K., pareikštu ieškiniu prašė nustatyti jų valdomo 0,9497 ha ploto žemės sklypo (po atliktų kadastrinių matavimų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal S. B. individualios įmonės parengtą projektą.

Ieškovai nurodė, kad Utenos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 10-4-53 B. K. buvo leista privatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypą jį išperkant iš valstybės. Pagal 1997 m. sausio 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 62/97-0280 jo nuosavybėn buvo įsigyti du žemės sklypai: 0,89 ha ploto sklypas pagal abrisą Nr. 180 ir 2,20 ha ploto sklypas pagal abrisą Nr. l80-1. 0,89 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, kiti ūkio pastatai, šis sklypas yra namų valdos paskirties, jis ribojasi su Alaušų ežero pakrante. 2006 m. S. B. individuali įmonė atliko sklypo kadastrinius matavimus ir dėl atsiradusio leistinos paklaidos dydžio (0,0660 ha) sklypo plotas padidėjo iki 0,9497 ha. Taip į jų namų valdos žemės plotą pateko ir 0,0815 ha ežero pakrantės juosta, kuri rengiant projektą nebuvo priskirta žemės sklypui. Gretimo sklypo savininkas atsakovas R. B. sukliudė ją įteisinti, nors pats žemę buvo atsikėlęs iš Ignalinos rajono ir jo sklypo ribos tuo metu dar nebuvo paženklintos bei nebuvo atlikti kadastriniai matavimai. Kai UAB „Aristoma“ atliko atsakovo sklypo kadastrinius matavimus, atsakovas ieškovų naudojamo sklypo dalyje prie ežero pastatė savo riboženklį, nors toje vietoje jau buvo ieškovų riboženklis. Taip atsakovas savo sklypu užėmė dalį ieškovų suformuoto sklypo, atimdamas iš jo 13,13 m ieškovų teisėtai naudotos Alaušų ežero pakrantės. Šiuo metu ginčas su juo yra kilęs dėl 219 kv. m ploto.

Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė nustatyti jam priklausančio žemės ūkio paskirties 0,5024 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Aristoma“ 2010 m. spalio 12 d. kadastrinių matavimų planą.

Atsakovas nurodė, kad po kadastrinių matavimų ieškovų žemės sklypo ribos ir konfigūracija neatitinka pirminio brėžinio, kuriame B. K. žemės sklypo Nr. 180 plotas buvo nurodytas 0,74 ha, o pasidarė 0,9497 ha dydžio, t. y. tapo didesnis 0,2097 ha. Atsakovo teigimu, ieškovų geodezinių matavimų plane sklypo ribos yra keičiamos nepagrįstai, brėžinyje nėra vadinamųjų pririšimų, nenurodytas brėžinio mastelis, kitokia sklypo konfigūracija, nenurodyta gretimybė su atsakovo namų valda ir t. t. Jo manymu, ieškovai nepagrįstai prašė priteisti jiems 219 kv. m plotą ir 13,13 m ežero pakrantės. Atsakovas 0,51 ha žemės sklypą įgijo Utenos apskrities viršininko 2002 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 60821-62-11268 ir jo ribos paženklintos plane, patvirtintame Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Z.

Č.. Planas yra neatskiriama nuosavybės dokumentų dalis. Žemės sklypą atsakovas įgijo 1996 m. atkuriant jam nuosavybės teises į žemę, perkėlus grąžintiną žemę ekvivalentine natūra iš Ignalinos rajono į jo naudojamą asmeninio ūkio žemę Balninkų miestelyje. Atsakovo žemės sklypo planas parengtas remiantis Balninkų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje. Jo įgytas žemės sklypas su nustatytomis ir pažymėtomis ribomis kadastro žemėlapyje yra jo nuosavybės objektas ir jis negali būti kokiu nors būdu suvaržomas, keičiamas, tuo labiau negali būti keičiamos įteisinto sklypo ribos.

Jis atliko savo žemės sklypo geodezinius matavimus ir nustatė tikslų sklypo plotą pažymėtomis kadastro žemėlapyje ribomis – 0,5024 ha. Šis plotas yra net mažesnio dydžio, negu jis buvo įgijęs. O B. K., pradėjęs kadastrinius matavimus, jam apie tai nepranešė, sklypo ribų su juo nederino. B. K. arba geodezininkas, atliekantis matavimus, jam jokio kvietimo nesiuntęs ir apie matavimų laiką bei vietą jam nepranešęs. Tai, kad ieškovas anksčiau atliko kadastrinius matavimus, atsakovas sužinojo tik iš pastatytų naujų riboženklių savo žemės sklype ir vėliau pateikto ieškinio.

Jis savo ruožtu 2010 m. irgi pradėjo daryti žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovą apie tai informavo – matavimus atlikusi UAB „Aristoma“ pranešė ieškovams apie sklypo matavimus ir ieškovė R. K. juose dalyvavo. Ieškovai nepagrįstai reikalauja jiems priteisti ginčytiną žemės plotą ir reiškia pretenzijas į jo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį tenkino ir patvirtino R. B. 0,5024 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Aristoma“ geodezinių matavimų 2010 m. spalio 12 d. planą.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė ir nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal S. B. IĮ 2006 m. gruodžio 20 d. parengtą kadastrinių matavimų planą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad B. K. nuo 1992 m. teisėtai naudojosi asmeniniam ūkiui suteiktais dviem sklypais ir jam Utenos apskrities viršininko administracijos 1996 m. balandžio 24 d. įsakymu buvo leista juos privatizuoti – vieną jų namų valdos 0,89 ha sklypą, tad 1997 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr.62/97-0280 jis įgijo šiuos žemės sklypus nuosavybėn, iš kurių 0,89 ha ploto pagal abrisą Nr. 180 ir jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. S. B. IĮ atlikus kadastrinius matavimus, sklypo plotas padidėjo iki 0,9497 ha, į šį plotą įskaičiuotas ir atsakovo ginčijamos ežero pakrantės apsaugos juostos plotas, plane pažymėtas indeksu „S“, jis rengiant projektą nebuvo priskirtas ieškovo žemės sklypui. Teismas padarė išvadą, kad S. B. IĮ plane nubraižyta kraštinė, pažymėta indeksais „31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 12“, iš esmės atitinka pirminį planą, kuriame su ežeru besiribojanti kraštinė pažymėta 80 m ilgio, o S. B. IĮ plane – 83,35 m, t. y. tik 3,35 m ilgesnė, bet taip yra dėl pirties statinio išsikišimo (pažymėta indeksu „N“). Įmatavimas į ieškovų sklypą jų naudojamos ežero apsaugos juostos, t. y. dalies valstybinės žemės, teismo vertinimu, įstatymams neprieštaravo, juo labiau kad neviršytas leistinas matavimo tikslumas – šiuo atveju dėl nelygaus reljefo (yra griovys, kalnelis) leidžiama 0,0660 ha dydžio paklaida. Įvertinęs atsakovo sklypo kadastrinius matavimus, teismas padarė išvadą, kad UAB „Aristoma“ vadovas, atlikęs matavimus ir parengęs atsakovui planą, kuriame sklypų ribos uždengia viena kitą, nepaisė anksčiau nustatytų gretimo sklypo ribų ir aiškiai žinodamas B. K. poziciją – reikalavimą matuojant atsakovo žemės sklypą nepažeisti ieškovų sklypo ribų. Teismo vertinimu, matuojant atsakovo žemės sklypą turėjo būti atsižvelgta į ieškovų žemės sklypo kadastriniais matavimais suformuotas ribas ir S. B. IĮ tinkamai parengtą planą, kuriam UAB „Aristoma“ darbuotojai, atvykę daryti matavimų, priekaištų neturėjo. Teismas sprendė, kad ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų planas savo esme atitinka 1995 m. abrisą ir kad ieškovai teisėtai naudojasi Alaušų ežero pakrantės juosta, besiribojančia su jų privačia žeme, bei turi pirmumo teisę ją privatizuoti.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 23 d. sprendimu panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmetė; atsakovo priešieškinį tenkino; patvirtino R. B. 0,5024 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Aristoma“ geodezinių matavimų 2010 m. spalio 12 d. planą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.45 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotus šios teisės normos taikymo kriterijus, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Įvertinusi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98, nuostatas teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 2001 m. lapkričio 22 d. atsakovo žemės sklypo ribų aktas ir abrisas buvo sudaryti vadovaujantis minėta metodika. Atsakovo žemės sklypas pagal nurodytą abrisą yra 0,51 ha ir jis ribojasi su Alaušų ežeru ir jokios valstybinės žemės ploto tarp sklypo ir ežero pakrantės nėra.

Atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, sklypo plotas sumažėjo ir tapo 0,5024 ha. Tačiau pailgėjo sklypo riba ties ežeru. 2002 m. birželio 3 d. atsakovo žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, žemės sklypo planas Nr. 450-2 buvo suderintas su Aplinkos apsaugos agentūra. Be to, pagal minėtą planą atsakovo sklypo plotas nustatytas 0,5024 ha, t. y. mažesnis, nei jam priklauso nuosavybės teise (0,51 ha). Pagal atsakovo abrisą ežero pakrantės riba yra 91,50 m, o pagal UAB „Aristoma“ – 93,44 m, t. y. atlikus kadastrinius matavimus atsakovui priklausančio sklypo pakrantė pailgėjo 1,94 m.

Ieškovams buvo žinoma apie UAB „Aristoma“ atliekamą atsakovo žemės sklypo matavimo procesą, ieškovė R. K. jame dalyvavo. O iš ieškovų sklypo padaryto preliminaraus matavimo – abriso – matyti, kad žemės sklypo Nr. 180 viena iš kraštinių, kuri plane yra iš kairės, ribojasi su Alaušų ežeru. Jos ilgis yra 80 m. Kraštinės linija yra laužyta. S. B. IĮ plane ši kraštinė yra pažymėta indeksais 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 12. Tarp šios linijos ir Alaušų ežero kranto linijos, kuri pažymėta indeksais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, yra valstybinės žemės fondas, kurį S. B.

IĮ įmatavo į ieškovų sklypą. Po kadastrinių matavimų gautas 0,9497 ha plotas, o į šį plotą įskaičiuotas ir ežero pakrantės apsaugos juostos 0,0815 ha plotas, kuris rengiant projektą nebuvo priskirtas ieškovų žemės sklypui. Nors ieškovai tvirtina, kad atsakovas, atlikęs kadastrinius matavimus, atėmė iš jų 13,13 m ežero pakrantės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš ieškovų sklypo abriso ir kadastrinių matavimų plano matyti, kad ieškovai, įsigydami 0,89 ha valstybinės žemės sklypą, neįsigijo sklypo, kuris ribotųsi su Alaušų ežeru.

Tarp jų įsigyto sklypo ir Alaušų ežero liko valstybinės žemės fondas, kurį ieškovai, taikydami žemės sklypų plotų skaičiavimo paklaidos institutą, nori įsigyti ir šiuo pagrindu ginčija atsakovo žemės sklypo ribą ne ties savo sklypu, o ties valstybinės žemės fondu. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovai patvirtino, kad, jų įsitikinimu, jie turi pirmumo teisę išsipirkti ginčijamą paežerės plotą, o S. B. IĮ parengto plano paklaida neviršija leistiną matavimo tikslumo. Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su šiais ieškovų argumentais, nes tiek teismų praktika, tiek galiojantys teisės aktai nustato paklaidos institutą, nes matuojant žemę tikslesniais deletoninio matavimo prietaisais gali atsirasti netikslumų, o ne dėl to, kad šalis pageidauja privatizuoti padidėjusį sklypą.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pagal projektą gali keistis ribos, konfigūracija, bet ne žemės sklypo plotas. Šiuo atveju sumažėja atsakovui priklausančio sklypo, kurio ribos įbraižytos kadastre, plotas, o ieškovai nekelia klausimo nei dėl atsakovo nuosavybės įgijimo pagrindo, nei prašo pripažinti negaliojančiais 2002 m. birželio 6 d. įregistruotus 0,51 ha žemės sklypo preliminarius matavimus, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 53, 55 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendė, kad žemės sklypų ribų pakeitimas pagal ieškovų pasiūlytą variantą reikštų ir jų sklypo padidėjimą, nes jie siūlo ribą „pastumti“ į atsakovo sklypą, paimtos sklypo dalies niekaip nekompensuojant.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė R. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeisdamas šalių interesų pusiausvyros principą, išimtinai apgynė vien tik atsakovo interesus. Teismas, pasisakydamas dėl, jo vertinimu, pagrindinio, oficialaus rašytinio įrodymo, kaip turinčio didesnę įrodomąją reikšmę, t. y. atsakovo preliminaraus sklypo plano suderinimo su Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi 2002 m. birželio 3 d. ir pažymėjimo kadastro žemėlapyje, neteisingai vertino šį įrodymą laikydamas jį išimtinai teisingu ir išsamiu, todėl neteisingai taikė ir aiškino Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 53 ir 55 straipsnių nuostatas. Byloje šalių žemės sklypų matavimai yra preliminarūs, atsakovo padaryti vėliau, negu ieškovo, todėl teismo išvada, kad ieškovai siūlo sklypo ribas „pastumti“ į atsakovo sklypą, paimtos dalies niekaip nekompensuojant, padaryta iškraipant faktus. Ieškovai savo parengtu kadastrinių matavimu planu „neužlipo“ ant atsakovo žemės sklypo ir nepažeidė jo teisių, veikė apdairiai, matavimus atliko informavę atsakovą. Priešingai, ginčytiną situaciją sukūrė atsakovo užsakymu matavimus atlikusi UAB „Aristoma“. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad po atsakovui atliktų kadastrinių matavimų liko du laisvi valstybiniai žemės plotai, todėl žemės, atsakovui vėliau už ieškovus atliekant kadastrinius matavimus, turėjo pakakti.

2. Teismas iš esmės atkartojo tuos pačius motyvus, kurie nurodyti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendime, kuris Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartimi buvo panaikintas kaip sprendimas be motyvų. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Darytina išvada, kad ir skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

3. Teismas, pažeisdamas CPK 178–185 straipsnių, 320 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš esmės nepatikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, neištyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, visiškai nepagrįstai atmetė ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentus, kurie galėjo turėti esminę reikšmę priimant galutinį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju teismai keturis kartus nagrinėjo bylą ir priėmė keturis skirtingus procesinius sprendimus. Tokia situacija yra iš esmės ydinga.

4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių konfliktą iš anksto užprogramavo UAB „Aristoma“, neatsakingai atlikusi atsakovui matavimus ir parengusi planą, nepaisydama anksčiau nustatytų gretimo sklypo ribų ir aiškiai žinodama ieškovų poziciją – reikalavimą nepažeisti matuojant jų sklypo ribų ir ketinimą ginti savo interesus. Šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į ieškovams kadastriniais matavimais ketveriais metais anksčiau nei atsakovui suformuoto sklypo ribas ir S. B. IĮ tinkamai parengtą planą, kuriam UAB „Aristoma“ darbuotojai priekaištų neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nelaikė svarbia ir jos neįvertino. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. IP-209, žemės sklypo ribų ženklinimą atlieka asmuo (vykdytojas), atitinkantis matininko kvalifikaciją. Nagrinėjamu atveju teismai du kartus pripažino faktą, kad UAB „Aristoma“, atstovaujama direktoriaus ir matininko R. M., atlikdama atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo apdairaus ir rūpestingo asmens standartais, nekreipė dėmesio į faktinę žemes sklypo duomenų padėtį. UAB „Aristoma“ matininkas, žinodamas realią situaciją, iš anksto informuotas ieškovų raštu ir turėdamas jų žemės sklypo planą su jau nustatytomis sklypo ribomis, ir vėliau atlikdamas atsakovo žemės sklypo matavimus, privalėjo į tai atsižvelgti ar bent jau sureaguoti, susisiekti su ieškovais ir elgtis apdairiai, išsiaiškinti prieštaravimus, siekiant išvengti ginčo.

5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovų žemės sklypas po kadastrinių matavimų padidėjo, o atsakovo – priešingai, sumažėjo. Pirma, ieškovai nepasisavino ir negali privatizavimo būdu pasisavinti valstybinės žemės – ežero pakrantės apsaugos juostos. Antra, teismo posėdžiuose kaip trečiasis asmuo dalyvavusi Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė patvirtino, kad šalių ginče jokios valstybinės žemės nėra ir valstybė neturi jokio intereso. Tačiau teismas, neįvertinęs šios aplinkybės, neatskleidė esmės – ar ežero pakrantės apsaugos juosta gali būti privatizuota. Todėl teismo išvada, kad tarp ieškovų žemės sklypo ir Alaušų ežero liko valstybinės žemės fondas, kurį ieškovai, taikydami žemės sklypų plotų skaičiavimo paklaidos institutą, nori įsigyti, t. y. gali privatizuoti, yra klaidinga.

6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesureikšmino 2002 m. birželio 3 d. atsakovo žemės sklypo ribos, pažymėtos kadastro žemėlapyje, kurio planas Nr. 450-2 buvo suderintas su Aplinkos apsaugos agentūra ir pažymėtas (įregistruotas) 2002 m. birželio 6 d. VĮ Registrų centro registre, nes įrašyti duomenys yra tik preliminarūs, atspindintys žemės sklypo preliminarius matavimus. Nei ieškovas, nei atsakovas nebuvo užbaigę žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įregistravę jų Nekilnojamojo turto registre. Abiejų šalių žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, bet ieškovo matavimai yra atlikti anksčiau. Preliminarūs žemės sklypo matavimai nėra tikslūs, jie atliekami ne valstybinėje koordinačių sistemoje. Tačiau kadangi ieškovai matavimus atliko pirmiau ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų, tai, atsakovui tiksliai formuojant žemės sklypą ir nustatant jo ribas bei registruojant Nekilnojamojo turto registre vėliau, t. y. 2010 m., ir žinant faktinę situaciją, matavimai privalėjo būti atlikti taip, kad žemės sklypo ribos nesusikirstų ir nepažeistų ieškovų, kaip žemės savininkų, teisių.

7. Teismui nustačius žemės sklypo ribą pagal UAB „Aristoma“ kadastrinių matavimų planą yra pažeista ieškovų turtinė daiktinė teisė, nes faktiškai jie netenka dalies nuosavybės. Negalima sutikti su teismo argumentais, kad ieškovai, taikydami žemės sklypų plotų skaičiavimo paklaidos institutą, nori pasisavinti ežero pakrantę ir šiuo pagrindu ginčija atsakovo žemės sklypo ribą ne ties savo sklypu, o ties valstybinės žemės fondu. Ieškovai niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad Alaušų ežero pakrantė yra jų nuosavybė. Jie nekėlė klausimo dėl Alaušų ežero pakrantės valstybinės žemės fondo pasisavinimo. Pagal planą ir išpirktą plotą ieškovai nuosavybės teise faktiškai valdo tik 8682 kv. m žemės plotą, o ne 9497 kv. m. Analizuojant šalių žemės sklypų planus ir sankirtos vietą matyti, kad sankirta ribojasi su ieškovų žemės sklypo dalimi. Dalis ieškovų žemės sklypo atitenka atsakovui, sutrumpėja sklypo linija link ežero pusės. O tai yra neteisėta. Teismas neatkreipė dėmesio į labai reikšmingą teisinę aplinkybę, kad pirminis ieškovo žemės sklypo abrisas ir S. B. IĮ parengtas geodezinių matavimų planas pagal 80 m ilgį ir pagal 30 m plotį visiškai atitinka vienas kitą. Tai įrodo, kad ieškovai jokios valstybinės žemės neketino pasisavinti, nes jos nėra. Tai, kad valstybinės žemės šioje vietoje nėra ir nebuvo, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo asmens atstovė. Į likusius du laisvus žemės plotus, esančius tarp ieškovų ir atsakovo žemės sklypų, ieškovai pretenzijų neturi.

8. Teismas, neatsižvelgęs į tai, kad ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, negu atsakovo žemės sklypo, todėl, atliekant kadastrinius matavimus ir formuojant žemės sklypą vėliau už ieškovą, atsakovas privalėjo laikytis (turėjo pareigą atsižvelgti) į ieškovo jau suformuotas (ir plane pažymėtas) sklypo ribas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2006, nurodytų išaiškinimų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas R. B. prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl ieškovų ir atsakovo preliminarių planų, lygino juos su Balninkų žemėtvarkos projektu, kadastro žemėlapyje pažymėtais sklypais, įvertino kadastrinių matavimų planą, kitus rašytinius įrodymus, todėl jis nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Nors ieškovė nurodo, kad nuosavybė neliečiama, niekas neturi teisės prievarta atimti žemės, tačiau taip ji gina išskirtinai tik savo teisę į nuosavybę, neatsižvelgdama į atsakovo teises ir interesus bei viešąjį interesą. Ieškovė siekia praplatinti savo žemės sklypą atsakovo ir valstybinio žemės sklypų sąskaita. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų žemės sklypo plane ir ribų parodymo-paženklinimo akte nurodytos žemės sklypo ribos neatitinka 1995 m. pirminių žemės sklypų formavimo planų, žemėtvarkos projektų. Pats kaip liudytojas apklaustas matininkas pripažino, kad atlikdamas ieškovų žemės sklypo matavimus ieškovei pageidaujant nukrypo nuo 1995 m. brėžinio ir papildomai pamatavo apie 8 arus prie ežero pakrantės, todėl šiuo plotu padidėjo ieškovų žemės sklypo plotas. Teismas tinkamai nustatė, kad atsakovo žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, žemės sklypo planas suderintas su Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistais, Aplinkos apsaugos agentūra ir laikytinas rašytiniu įrodymu. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, nustatė, kokio dydžio žemės sklypus yra įgijusios nuosavybės teise kiekviena iš šalių, rėmėsi pirminiais ginčo žemės sklypų formavimo dokumentais, atsižvelgė į faktinio naudojimosi žemės sklypais ribas ir kitus įrodymus.

Ieškovų reikalavimų atmetimas nereiškia jų teisės į turimo nuosavybės teise dydžio žemės sklypą pažeidimo. Ieškovai turi teisę suformuoti žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, tenkinus atsakovo priešieškinį, ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nesumažėjo, liko tokio paties dydžio (neperžengiant paklaidos ribų), koks buvo įsigytas nuosavybėn.

Ieškovės nurodyti proceso teisės normų pažeidimai grindžiami abstraktaus pobūdžio teiginiais dėl apeliacinės instancijos teismo pareigų, tikrinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šie kasacinio skundo argumentai grindžiami prielaidomis ir teisiškai nepagrįstais teiginiais. Iš esmės ieškovė skunde kelia fakto klausimus, kasacinio skundo teiginiai yra hipotetiniai, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Ieškovė iš esmės sau naudinga linkme vertina faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 4.45 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

Pagal CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, pirmosios dalies nuostatą, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, šioje teisės normoje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, bei nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.

Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčus dėl sklypų ribų nustatymo yra ne kartą pažymėta, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad patikslinus ribą galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad žemės sklypų riba yra neaiški, o jos nustatymas reiškia nuosavybės teisės į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypus skiriančios linijos nustatymą. Žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali uždengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009).

Šią bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 1997 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr.62/97-0280 ieškovas B. K. pagal abrisą Nr. 180 įsigijo 0,89 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame taip pat įregistruoti gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais.

Atsakovas R. B. Utenos viršininko 2002 balandžio 15 d. sprendimu Nr. 60821-62-11268 įsigijo 0,51 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris taip pat įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šie abu sklypai ribojasi.

Ieškovas prašė nustatyti jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas pagal pateiktą teismui žemės sklypo projektą, parengtą S. B. individualios įmonės, kuriame nurodytas sklypo plotas – 0,9497 ha, o atsakovas R. B. prašė nustatyti jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas pagal pateiktą teismui UAB „Aristoma“ geodezinių matavimų 2014 m. spalio 12 d. planą, kuriame nurodytas jo sklypo plotas – 0,5024 ha. Ginčas kilo dėl 219 kv. m ploto, 13,13 m ilgio kraštine besiribojančio su Alaušų ežero pakrante.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, atlikus ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, šio sklypo plotas nuo 0,89 ha padidėjo iki 0,9497 ha, į šį plotą įskaičiuojant ir 0,0815 ha ploto ežero pakrantės apsaugos juostos plotą, bei nuo 80 m iki 83,35 m pailgėjo šio sklypo kraštinė, kuri po matavimų ribojasi su ežeru. Teismai taip pat nustatė, kad minėtas pakrantės apsaugos juostos plotas rengiant projektą ieškovo žemės sklypui nebuvo priskirtas, t. y. ieškovai, įsigydami 0,89 ha valstybinės žemės sklypą, neįsigijo sklypo, kuris ribotųsi su ežeru. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai yra įsitikinę, jog jie turi pirmumo teisę išsipirkti ginčijamą paežerės plotą. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paklaidos institutas yra nustatytas tam, jog, matuojant žemę tikslesniais matavimo prietaisais, gali atsirasti netikslumų, o ne dėl to, kad žemės savininkas pageidauja privatizuoti didesnį sklypą. Taigi, tvirtinant ieškovų žemės sklypo ribas pagal jų pateiktą S. B. individualios įmonės parengtą projektą, naudojant paklaidos institutą, būtų keičiamas (padidinamas) jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, o tai neatitiktų nei CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypų ribų nustatymą, 1 dalies nuostatos, pagal kurią nė vienas naujai suformuotas žemės sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo, nei pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pagrįstai skundžiamu procesiniu sprendimu atsisakė nustatyti ieškovų valdomo žemės sklypo ribas (po atliktų kadastrinių matavimų) pagal jų pateiktą S. B. individualios įmonės parengtą projektą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pagal 2001 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo ribų aktą ir abrisą atsakovo R. B. žemės sklypo plotas yra 0,51 ha ir jis ribojasi su Alaušų ežeru, jokios valstybinės žemės tarp sklypo ir pakrantės nėra, 2002 m. birželio 3 d. atsakovo žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, žemės sklypo planas buvo suderintas su Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi. Atlikus atsakovo R. B. žemės sklypo kadastrinius matavimus, šio sklypo plotas sumažėjo nuo 0,51 ha (koks jam priklauso nuosavybės teise) iki 0,5024 ha, tačiau pailgėjo sklypo riba ties ežeru: ši riba pailgėjo nuo 91,50 m iki 93,44 m. Taigi, remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, nors, atlikus kadastrinius matavimus, atsakovo žemės sklypo plotas nepadidėjo, tačiau pakito jo ribos.

Tokiu būdu, pagal bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines aplinkybes, tiek ieškovo, tiek atsakovo žemės sklypų ribos po atliktų kadastrinių matavimų, pagal kuriuos jie byloje pareikštais reikalavimais prašo šias ribas nustatyti, keičiasi, pailgėjus tiek vieno, tiek kito sklypo kraštinėms, besiribojančioms su ežero pakrante, bei padidėjus ieškovo sklypo plotui. Būtent dėl to ir kilo ginčas dėl šių sklypų ribos.

Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai atmetęs ieškovo reikalavimą nustatyti ieškovų valdomo žemės sklypo ribas (po atliktų kadastrinių matavimų) pagal jų pateiktą S. B. individualios įmonės parengtą projektą, patvirtino atsakovo sklypo ribas pagal jo pateiktą UAB „Aristoma“ geodezinių matavimų planą iš esmės vien tuo pagrindu, kad pagal šį planą atsakovo žemės sklypas ne padidėja, o sumažėja ir kad atsakovo sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Tačiau, tvirtindamas šį projektą, teismas nesvarstė ir nenustatė aplinkybės, kodėl pagal jį atsakovui priklausančio sklypo kraštinė pailgėjo, kaip ir į kurią pusę pagal šį projektą pasislinko ginčijama šalių sklypų riba, kaip ji atitinka kadastro žemėlapyje nustatytas ribas ir suderintą planą, ir iš esmės nenustatė, kurio iš gretimų sklypų (ar abiejų sklypų) sąskaita ir kokia dalimi atsirado ginčijamas žemės plotas. Taigi, nenustatęs šių aplinkybių bei atmetęs ieškovo reikalavimą nustatyti jo sklypo ribas bei patvirtinęs atsakovo žemės sklypo ribas pagal pastarojo pateiktą planą, teismas ginčo iš esmės neišsprendė taip, kaip nurodyta įstatyme ir įtvirtinta teismų praktikoje.

Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita, nes tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos yra aiškios, ar ne. Tuo atveju, jei ribos yra neaiškios, teismas jas nustato vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nurodytais kriterijais. Sklypų ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, kuri priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-443-701/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas atsakovo žemės sklypo ribas pagal pastarojo pateiktą planą, iš esmės neišaiškino aplinkybės, ar ginčijama šalių sklypų riba yra aiški, ar ne, ar šiame plane nustatytos ribos atitinka faktinį naudojimą, ar ne, kodėl šiame plane pažymėta atsakovui priklausančio sklypo kraštinė, besiribojanti su ežeru, pailgėjo, kaip ir ieškovų sklypo. Teismas nesvarstė aplinkybių, kaip ginčijama sklypų riba yra išsidėsčiusi dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); kokie yra šalių susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų ar jų nėra; kaip ginčijamas plotas buvo naudojamas faktiškai, ir kt. aplinkybių, svarbių ginčijamai ribai nustatyti. Tik nustačius šias aplinkybes, galima daryti išvadą, ar iš tiesų ginčijama šalių sklypų riba yra neaiški, ir ją nustatyti pagal CK 4.45 straipsnyje nurodytus kriterijus ir jame įtvirtintu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šalių pateiktus žemės sklypų planus, sudarytus atlikus kadastrinius matavimus, sklypų plotai iš dalies uždengia vienas kitą, viena iš priemonių šioms aplinkybėms nustatyti gali būti ekspertizė sklypų riboms nustatyti.

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.45 straipsnį. Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 13,27 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Donatas Šernas