2024-07-17 Nr. AB-10916-3-61-3-00604-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2020-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00604-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 24S39946 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuto ir papildomos apsaugos) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir dėl savo politinių įsitikinimų, dalyvavimo protesto akcijose, opozicionieriaus palaikymo, aukojimo nukentėjusiems (duomenys neskelbtini) jis nebegali grįžti į kilmės valstybę, nes egzistuoja pagrįsta baimė, jog jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar tokiu būdu jis bus baudžiamas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dalyvavo kandidato į (duomenys neskelbtini) prezidentus V. B., kuris (duomenys neskelbtini), pilietinės iniciatyvos akcijose, organizuotose (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas aukojo lėšas organizacijai „(duomenys neskelbtini)“, rašė žinutes, skatinančias dalyvauti demonstracijose, „(duomenys neskelbtini)“ kanale patalpino vaizdo įrašą, kuriame jis yra su „(duomenys neskelbtini)“ atributika. Pareiškėjas teigė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) valstybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) galėjo gauti informaciją apie jo opozicinę veiklą.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad jis laikosi opozicinių politinių įsitikinimų, o tokių politinių įsitikinimų žmonės, tęsdami opozicinę veiklą, neabejotinai kilmės valstybėje patirtų persekiojimą. Pareiškėjas mano, kad jo nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti realią jo persekiojimo grėsmę ir tai patvirtina pabėgėlio statuso suteikimo sąlygas bei poreikį.

4. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, nepakankamai išsamiai išnagrinėjo individualią jo situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje ir kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų. Atsakovo Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimą ir paaiškinimus, įvertinus tai, jog pareiškėjo nurodytos grėsmės yra hipotetinio pobūdžio, o aplinkybės, susijusios su jo priklausymu V. B. iniciatyvinei piliečių grupei, nesuponuoja individualizuoto persekiojimo dėl konvencinių priežasčių, nes nenustatytas tikėtinas ryšys tarp pareiškėjo veiklos ir (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų siekio imtis persekiojimo veiksmų. Atsakovas tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika. Atsakovas mano, kad įvertinęs išvykimo iš kilmės valstybės priežastis jis pagrįstai konstatavo, jog aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas buvo priverstas palikti (duomenys neskelbtini), yra improvizacinio pobūdžio, nesuponuojančios individualizuotos persekiojimo rizikos dėl konvencinių priežasčių.

7. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu jis surinko ir ištyrė visą aktualią, su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, todėl mano, jog priėmė pagrįstą Sprendimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, be to, nustatytas teisinis reguliavimas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais.

II. 8. Regionų administracinio teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. P. skundą.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą suteikti jam pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą grindė numanomu (duomenys neskelbtini) režimo persekiojimu ir susidorojimu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo pasakojimo nepagrindė objektyviais duomenimis, o jo papasakota istorija nebuvo detalizuota, pareiškėjas nepateikė konkrečios ir individualios faktinės informacijos, kuri pagrįstų jo pasakojimą.

10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai, nebuvo sulaikytas, į jį nebuvo kėsintasi ar kitaip jam grasinta, jis nebuvo kviečiamas apklausai, jam netaikytos represinės priemonės, nepradėta nei administracinė, nei baudžiamoji teisena. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Be to, grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog prieglobsčio prašytojas aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais.

11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad aplinkybės, susijusios su priklausymu V. B. iniciatyvinei piliečių grupei, nesuponuoja individualizuoto pareiškėjo persekiojimo dėl konvenciniu priežasčių, nes nenustatytas ryšys tarp prieglobsčio prašytojo tikėtinos veiklos ir (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų siekio imtis persekiojimo veiksmų. Atsižvelgdamas tiek į kilmės valstybės kontekstą (kad iniciatyvinių grupių narių persekiojimai anksčiau buvo vykdomi, tačiau šiuo metu neturi tendencijos tęstis), tiek į konkrečių pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių kontekstą (kad pareiškėjas jokių teisėsaugos institucijų šaukimų savo namų (duomenys neskelbtini) adresu nėra gavęs; su persekiojimu nesusidūrė; sulaikytas nebuvo ir jokie apribojimai jam nebuvo nustatyti), teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta grėsmės tikimybė.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama neapibrėžta tikimybe. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su jo individualia situacija susijusią informaciją. Pareiškėjo daromos prielaidos apie galimą jo persekiojimą (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, o nurodoma grėsmė yra hipotetinio pobūdžio. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje jam pagrįstai nesuteiktas.

13. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei atsakovui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimams, nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas detaliai įvertinus pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, jo pateiktus reikšmingus įrodymus, apklausoje pateiktą informaciją. Ginčijamame Sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindas, todėl teismui nekilo abejonių dėl jo atitikimo VAĮ reikalavimams. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Atmetęs pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Migracijos departamentą atlikti veiksmus.

III. 15. Pareiškėjas S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas teigia, kad, priešingai nei nurodė teismas skundžiamam sprendime, jis kilmės valstybėje patyrė persekiojimą, nes dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir po jo dalyvavimo mitinguose, opozicijos palaikymo, jam buvo „pasiūlyta“ palikti darbą (jeigu pareiškėjas nebūtų išėjęs iš darbo savo noru, būtų pasirūpinta, kad jis (duomenys neskelbtini) ir tokiu atveju jo, kaip (duomenys neskelbtini), karjera būtų pasibaigusi). Pareiškėjo nuomone, tokie (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmai – įpareigojimas palikti darbovietę dėl politinių įsitikinimų – yra individualus persekiojimas dėl politinių priežasčių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2024 m. kovo 14 d. parengtą ataskaitą Nr. A/HRC/55/61 „Žmogaus teisių padėtis (duomenys neskelbtini) rengiantis (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimams ir po jų“, iš kurios matyti, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog darbuotojai būdavo priversti palikti darbą, su jais galėjo būti nutraukiamos sutartys ir pan., o valstybinėse įstaigose dar ir atsirado nauja specialybė – asmuo, kuris tikrina ideologines vertybes.

17. Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamentas netikrino aplinkybių, jog jis kilmės šalyje nebūtų priimtas į darbą, nes neatitiktų ideologinių vertybių, t. y. nerinkto kilmės valstybės informacijos dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis buvo priverstas palikti savo darbo vietą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) dėl savo opozicinių įsitikinimų. Taip pat ir teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų tinkamai netyrė, nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui nebuvo grasinta, jis nesusidūrė su represinėmis priemonėmis ir nepatyrė individualaus persekiojimo veiksmų.

18. Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvais, kad jis pateikė tik deklaratyvius teiginius ir objektyviais įrodymais nepagrindė fakto, jog jis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus. Pareiškėjas pažymi, kad jis Migracijos departamentui pateikė įrodymus, jog dalyvavo kandidato į (duomenys neskelbtini) prezidentus V. B. pilietinės iniciatyvos akcijoje. Tai, kad pareiškėjas palaikė opozicijos kandidatą V. B., kuris (duomenys neskelbtini), pareiškėjo manymu, laikytina nustatytu faktu. Pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad dalyvavo protesto akcijose, ragino kitus dalyvauti protestuose ir pateikė objektyvius jo politines pažiūros patvirtinančius įrodymus.

19. Pareiškėjo teigimu, nei atsakovas, nei teismas neištyrė jo asmens profilio ir nepagrįstai nepriskyrė jo prie sistemingai persekiojamos grupės. Tiek Migracijos departamento Sprendime nurodytos ataskaitos ir šaltiniai, tiek pareiškėjo skunde nurodytos naujausios ataskaitos patvirtina teiginį, kad yra rimtų priežasčių manyti, jog pareiškėjas priklauso sistemingai persekiojamai grupei, nes jis jau patyrė persekiojimą, todėl tikėtina, kad ateityje vėl jį patirs. Pasak pareiškėjo, tokio vertinimo Migracijos departamentas neatliko, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai netyrė ir neanalizavo, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

20. Pareiškėjas nesutinka su išvada, jog jo nurodyta persekiojimo baimė yra hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į šiandieninę kilmės valstybės informaciją (ypač turint omenyje pareiškėjo pilietinę−opozicinę veiklą ir faktą, kad (duomenys neskelbtini) bus vykdomi prezidento rinkimai, todėl tiek laiko (duomenys neskelbtini) nebuvusiam opoziciją palaikančiam asmeniui grįžti į kilmės šalį prieš rinkimus yra nesaugu) yra pagrindas vertinti, jog jis (duomenys neskelbtini) gali būti persekiojamas, todėl jo baimė yra visiškai pagrįsta.

21. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, jog jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Pareiškėjas mano, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, spręsdami prieglobsčio suteikimo klausimą, nepakankamai išnagrinėjo jo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo nurodytų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo daromos prielaidos apie galimą jo persekiojimą (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, o nurodoma grėsmė – hipotetinio pobūdžio. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta kilmės valstybės informacija, pareiškėjo teigimu, patvirtinanti (duomenys neskelbtini) piliečių persekiojimą, yra atmestina, nes ji nėra susijusi su nagrinėjama byla ar individualiai su pareiškėjo situacija. Atsakovas mano, kad jis, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir, atsižvelgdamas į tai, priėmė ginčijamą Sprendimą. Konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, paneigiančios Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas, o jo dalyvavimas V. B. iniciatyvinėje piliečių grupėje, dalyvavimas protesto akcijose ir raginimas (duomenys neskelbtini) piliečius dalyvauti demonstracijose, atsakovo nuomone, nesuponuoja individualizuoto persekiojimo dėl konvencinių priežasčių, nes nenustatytas tikėtinas ryšys tarp pareiškėjo tikėtinos veiklos ir (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų siekio imtis persekiojamų veiksmų.

24. Atsakovo teigimu, priešingai, nei nurodė pareiškėjas, jo negalima priskirti prie sistemingai persekiojamos asmenų grupės (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas viešai valdžios nekritikavo, socialiniuose tinkluose nesireiškė, dalyvavo tik dviejuose mitinguose, dėl kurių nesulaukė teisėsaugos dėmesio). Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai savaime neįrodo, jog kilmės valstybėje jam kyla reali persekiojimo grėsmė, todėl pagrįstai nebuvo tenkintas jo prieglobsčio prašymas.

25. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1−2 punktuose. Atsižvelgiant į Migracijos departamento turimą informaciją, (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo daromos prielaidos apie galimą jo persekiojimą (duomenys neskelbtini) nepagrįstos objektyviais duomenimis, o nurodoma grėsmė – hipotetinio pobūdžio; pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje jam pagrįstai nesuteiktas. Apeliantas S. P. su šia teismo išvada nesutinka, iš esmės ginčydamas teismo atliktą įrodymų vertinimą.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

31. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

32. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

33. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

36. Apeliantas S. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmai − įpareigojimas palikti darbovietę dėl pareiškėjo politinių įsitikinimų − yra individualus persekiojimas dėl politinių priežasčių. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad jis palaikė opozicijos kandidatą V. B.. Apelianto teigimu, jo nurodyta veikla (dalyvavimas demonstracijose, opozicijos kandidato palaikymas, lėšų aukojimas organizacijai „(duomenys neskelbtini)“, žinučių, kuriomis skatinama dalyvauti demonstracijose, rašymas, „(duomenys neskelbtini)“ kanale patalpintas vaizdo įrašas, kuriame matyti pareiškėjas su „(duomenys neskelbtini)“ atributika) yra politinė veikla ir už tai asmenys persekiojami bei baudžiami.

37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo apklausos duomenis, visų pirma pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas buvo įpareigotas palikti darbovietę dėl to, kad darbdavys jį persekiojo, nėra įrodyta. Iš pareiškėjo paaiškinimų Migracijos departamento pareigūnui (I t. b. l. 34) matyti, kad pareiškėjas darbą paliko savo iniciatyva. Taip pat nėra duomenų, kad palikti darbą vertė darbdavys ar jo įgalioti asmenys. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jam buvo „pasiūlyta“ palikti darbą, o jeigu jis nebūtų išėjęs iš darbo „savo noru“, būtų pasirūpinta, kad jis neišlaikytų reikiamo testo, nepraeitų medicininės apžiūros ir pan., ir tokiu būdu pasireiškė jo nurodomas persekiojimas, vertintini kritiškai, nes nepagrįsti objektyviais duomenimis, o nurodomos grėsmės darbe yra hipotetinio pobūdžio.

38. Byloje nėra duomenų, kad asmenys, priklausę V. B. iniciatyvinės grupės akcijai, esmingai būtų išskiriami ir persekiojami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų. V. B. rinkiminio štabo duomenimis, visos kampanijos metu surinkti (duomenys neskelbtini) tūkst. piliečių parašai, todėl mažai tikėtinas selektyvus pasirinkimas ir kilmės valstybės institucijų siekis susidoroti išskirtinai su S. P. vien dėl to, jog jis pareiškė palaikymą V. B. kandidatūrai (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimuose. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, susijusios su priklausymu V. B. iniciatyvinei piliečių grupei, nesuponuoja individualizuotos persekiojimo grėsmės dėl konvencinių priežasčių, nes nenustatytas tikėtinas ryšys tarp prieglobsčio prašytojo tikėtinos veiklos ir (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų siekio imtis persekiojamų veiksmų.

39. Iš apeliacinio skundo matyti, kad S. P. baimei grįžti į kilmės valstybę turi įtakos jo įsitikinimas dėl kilmės valstybės teisėsaugos institucijų siekio nubausti pareiškėją, dalyvavus (duomenys neskelbtini) vykusiose nesankcionuotose protesto akcijose. Kaip matyti iš bylos duomenų, prieglobsčio prašytojas nurodė dalyvavęs tik dvejuose (duomenys neskelbtini) vykusiose protesto akcijose, kilmės valstybės teisėsaugos institucijų dėmesio į save nebuvo atkreipęs, t. y. nebuvo nei sulaikytas, nei kviečiamas apklausai, o jo atžvilgiu nebuvo taikytos represinės priemonės, nepradėta nei administracinė, nei baudžiamoji teisena, nors (duomenys neskelbtini) išėjęs iš įmonės (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kilmės valstybę paliko tik (duomenys neskelbtini), nes, kaip pats nurodė, turėjo nebaigtų reikalų.

40. Tiek gyvenimo (duomenys neskelbtini) metu, tiek už jos ribų, S. P. asmeniškai nepatyrė individualizuotų persekiojimui dėl konvencinių priežasčių prilygstančių veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į nurodytas aplinkybės, nėra tikimybės, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos gali imtis persekiojamų veiksmų dėl pareiškėjo dalyvavimo protesto akcijose ir raginimo (duomenys neskelbtini) piliečius dalyvauti demonstracijose.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei pareiškėjas teigia apeliaciniame skunde, iš jo profilio (viešai valdžios nekritikavo, socialiniuose tinkluose nesireiškė, dalyvavo tik dviejuose mitinguose, dėl kurių nesulaukė teisėsaugos dėmesio), negalima jo priskirti prie sistemingai persekiojamos grupės asmenų (duomenys neskelbtini).

42. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (eA-1498-822/2024) nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, be to, kaip minėta, užsieniečio keliama grėsmė kiekvienu atveju vertinama individualiai, todėl pareiškėjo nurodytose bylose priimti sprendimai nėra privalomi.

43. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Prieglobsčio prašytojo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

45. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius