bd58b659-e875-460a-a448-510bf969ceaf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr       Civilinė byla Nr. 2A-2448-232/2011Teisminio proceso Nr.2-02-3-06956-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 4.5 .;121.; (S)                                                                                                                                                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                                  NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-12-12      Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Almos Urbanavičienės ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant Rasai Bagdžiūtei,dalyvaujant ieškovui E. S., ieškovo atstovei adv.

I. B., atsakovo AB „Vilniaus energetinė statyba“ adv. atstovui D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AB „Vilniaus energetinė statyba“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Vilniaus energetinė statyba“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                                                       NUSTATĖ:   IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 14 099 Lt iÅ¡mokų už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ sudarantį 39 205.12 Lt.

Viso 53 304,12 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, nuo 1995 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. liepos 28 d. dirbęs atsakovo AB „Vilniaus energetinė statyba " darbų vadovo pareigose. Darbo užmokesčio vidurkis buvęs apie 2000 Lt. Tačiau 2009 m. už birželio mėn. darbdavys iÅ¡ anksto nepranešęs ir nepaaiÅ¡kinęs apskaičiavo tik minimalų darbo užmokestį. IeÅ¡kovui papraÅ¡ius, paaiÅ¡kinti susidariusiÄ situacijÄ Â administracija taip pat jokių duomenų nepateikė. Todėl ieÅ¡kovas pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo vadovaujantis Darbo kodekso (toliau DK) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Patenkinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir atleidęs jį iÅ¡ darbo atsakovas nesilaikė DK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimo darbdaviui visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , nesumokėjo kompensacijų už nepanaudotas atostogas. Todėl Vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi privalo sumokėti atsakovui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ .DK 169 straipsnio 1 dalis numato, kad už kiekvienus darbo metus darbuotojui turi bÅ«ti suteikiamos kasmetinės atostogos.

Tačiau ieÅ¡kovui nuo 2005 m. atostogos nebuvo suteikiamos. Tiksliau atostogos buvo formaliai įforminamos, bet jų metu ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai dirbdavo įprastus darbus, tai įrodo ginčo laikotarpiu užpildyti kelionės lapai, mechanizmų ir automobilių nuraÅ¡ymo aktai, Valstybinės Darbo inspekcijos (toliau VDÄ®) patikrinimo medžiaga. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė tinkamai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu, įskaitydamas jam priklausančiÄ sumokėti 4628,59 Lt sumÄ , į ieÅ¡kovo atsakovui mokėtinÄ skolÄ .

          Atsakovas nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai nurodė, jog nuo 2005 metų jam nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos. Visos ieškovui priklausiusios kasmetinės atostogas buvo suteiktos tinkamai, kaip tai numato DK ir už jas laiku atsiskaityta, šias aplinkybes įrodo atostogų suteikimo lapeliai, iš kurių matyti, kad ieškovas periodiškai buvo išleidžiamas jam priklausančių eilinių atostogų, sumokant atostoginius. Ieškovas iš atostogų nebuvo atšauktas, atostogos jam nebuvo perkeltos ar pratęstos, remiantis LR DK 173, 174 straipsniais.

IeÅ¡kovas visas jam priklausančias atostogas yra iÅ¡naudojęs, jų metu jokių darbo funkcijų neatliko, o jeigu ir buvo atėjęs į darbÄ atostogų metu, tai, nesant darbdavio nurodymo.            VDÄ® patikrinimo metu užfiksuota, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas atostogų metu pylėsi kurÄ bei pildė kelionės lapus neįrodo, kad ieÅ¡kovas atostogų metu dirbo, nes atsakovas gerai dirbantiems darbuotojams leidžia pasinaudoti tarnybiniais automobiliais asmeniniais tikslais ir įsipilti kuro bendrovės sÄ skaita.

IeÅ¡kovui žodiniu administracijos sutikimu buvo leista naudotis tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais ir atostogų metu, įskaitant kuro naudojimÄ . Å is faktas neįrodo, kad ieÅ¡kovas naudojo kurÄ darbo funkcijoms vykdyti. Kelionės lapai įmonėje pildomi ne einamojo mėnesio metu, o tik kitÄ mėnesį, nes suvesti įmonės apskaitÄ einamuoju mėnesiu yra neįmanoma, tame tarpe ir atlikti kuro nuraÅ¡ymÄ , todėl dažniausiai yra pasiraÅ¡oma ant praeito mėnesio dokumentų. IeÅ¡kovas grįžęs iÅ¡ atostogų pasiraÅ¡ydavo praeito ar dar vėlesnių mėnesių dokumentus, neatsižvelgiant į tai, kad jis tÄ mėnesį atostogavo.

          Tai, kad kelionės lapai buvo pildomi tik praėjus ataskaitiniam mėnesiui patvirtina jų turinys, visomis darbo dienomis buvo žymimas lyginis (100, 120 ir t.t) pravažiuotų kilometrų skaičius ir tik paskutinę mėnesio dienÄ pravažiuotų kilometrų skaičius visada bÅ«davo tikslus. Kadangi lygiomis sumomis iÅ¡skaidžius per mėnesį pravažiuotus kilometrus likusi suma buvo nuraÅ¡oma paskutinei dienai. Atsakovui visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovas pasirinko bÅ«tent tokį (2005-2008 metų) laikotarpį, už kurį neva jam nebuvo suteiktos atostogos, ir kodėl ieÅ¡kovas nepraÅ¡o kompensuoti už 2002, 2003, 2004 metais suteiktas atostogas, kurių metu IeÅ¡kovas savo reikmėms taip pat naudojo įmonės kurÄ .

            Atostogos ieÅ¡kovui buvo suteiktos žiemos sezono metu (2007 metais sausio, vasario, kovo mėn., 2008 metais sausio mėnesį, 2009 metais sausio, vasario mėnesiais). Toks laikas buvo pasirenkamas dėl darbų sezoniÅ¡kumo (atsakovo pagrindinė veikla - elektros kabelių klojimo darbai) kai Å¡altuoju metų laikų ypač prasidėjus ekonominės krizei darbų apimtys sumažėdavo. Sausio ir vasario mėnesiais įmonėje likdavo dirbti tik vienas ar du darbų vadovai, kurie esant reikalui ir vykdydavo darbų vadovų funkcijas.              Tai, kad ieÅ¡kovui buvo suteiktos ir iÅ¡naudotos visos atostogos patvirtina ir pačio ieÅ¡kovo paraÅ¡as ant suteiktų atostogų lapelių, jam už suteiktas atostogas buvo sumokėti atostoginiai, kÄ patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ paties ieÅ¡kovo pateiktos atsiskaitomosios sÄ skaitos, iÅ¡skaitymų žiniaraščiai bei darbuotojo atlyginimo kortelės. IeÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės siekia ne prisiteisti už neva nepanaudotas atostogas, o kerÅ¡yti atsakovui už jo naudai priimtÄ teismo sprendimÄ dėl žalos atlyginimo.

Kol nekilo konfliktas su ieÅ¡kovu dėl žalos, padarytos įmonei atlyginimo, jokių pretenzijų darbdaviui dėl atostogų jis niekada nekėlė. 2009 05 14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 24250 Lt turtinės žalos bei 1919,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             2010-06-15 LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu, VDÄ® reikalavimas iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas buvo panaikintas. Todėl jame nustatytos aplinkybės byloje nevertintinos kaip įrodymai.           Pagal DK 298 straipsnį darbuotojui priteisiamos sumos tik už trejus metus, skaičiuojant nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, todėl ieÅ¡kovui gali bÅ«ti priteisiama kompensacija už nepanaudotas atostogas tik už laikotarpį už 3 metus skaičiuojant atgal nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos t.y. nuo 2007-06-10 (ieÅ¡kinys pateiktas 2010-06-10). 2009-07-28 įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 28, ieÅ¡kovui buvo paskaičiuota ir sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas (31 kalendorinė diena) už laikotarpį nuo 2008-08-14 iki atleidimo iÅ¡ darbo, t.y. 2009-07-28.

Todėl reikalavimo tenkinimo atveju, ieÅ¡kovui priteistinÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas sudarytų tik už laikotarpį nuo 2007-06-10 iki 2008-08-14, t.y. už 1 metus 2 mėnesius ir 4 dienas.           IeÅ¡kovo pagal LR DK 141 straipsnio 1 dalį reikalaujama suma 39205,12 Lt (įskaitant mokesčius) už laikotarpį nuo 2009-07-03 (atleidimo iÅ¡ darbo) iki 2010-06-10 (ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos) nepagrįsta, nes atsiskaitymo dienÄ ieÅ¡kovas jokių pretenzijų dėl neva nesuteiktų kompensacijų nereiÅ¡kė.

IeÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti kompensacijos dydis yra 14099 Lt (o maksimalus galimas priteisti kompensacijos dydis sudarytų apie 4000 Lt), tuo tarpu kompensacija už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ sudaro beveik 3 kartus didesnę sumÄ už ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ ir daugiau kaip 9 kartus už galimÄ priteisti sumÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Pripažinus, kad ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėta tik kompensacija už nepanaudotas atostogas, laikantis proporcingumo principų, priteistino vidutinio darbo užmokesčio prašė mažinti atsižvelgiant į susiklėsčiusiÄ teismų praktikÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Pirmos instancijos teismas.

IeÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 10574,59 Lt už nepanaudotas atostogas, 13068,33 Lt uždelstÄ atsiskaityti laikÄ už nepanaudotas atostogas, iÅ¡ viso 23642,92 Lt bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, 2010 06 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisė iÅ¡ atsakovo, 709,29 Lt žyminio mokesčio ir 10,98 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.         Teismas remdamasis ieÅ¡kovo, jo atstovės, atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimais bei byloje esančias raÅ¡ytiniais įrodymais nustatė, įvertinęs juos pagal įrodymų pakankamumo patikimumo reikalavimus priėjo iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai įrodymų objektyviai patvirtinančių, faktÄ kad ieÅ¡kovas kai pagal atostogų suteikimo lapelį Nr. 22 jam turėjo bÅ«ti suteiktos atostogos nuo 2007-01 15 iki 2007-02-11 ir nuo 2007 02 12 iki 2007 03 01, viso 28 dienos. jis faktiÅ¡kai dirbo.

Tokios iÅ¡vados teismas priėjo remdamasis darbo užmokesčio ir mechanizmų apskaita už 2007 sausio mėnesį, kurioje užfiksuota, kad ieÅ¡kovas vykdė darbus dviejuose objektuose, kuriÄ pasirašė ieÅ¡kovas ir ekonomistė inžinierė L. Č., bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja (t.2., b.l. 139). Teismas taip rėmėsi Valstybinės energetikos inspekcijos AB Rytų skirstomųjų tinklų direktoriaus įsakymu paskirtos komisijos 2007-01-24 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 10520/561173, kuriame ieÅ¡kovas įtrauktas Å¡ios komisijos nariu (t.2., b.l. 28).

Taip pat rėmėsi Lengvojo automobilio kelionės lapu už 2007 sausio mėnesį Nr. 037654, kurio pagrindu nuraÅ¡ytas kuras kiekvienÄ darbo dienÄ sausio 1-31 dienomis, lengvojo automobilio kelionės lapu už 2007 vasario mėnesį Nr. 037664, kurio pagrindu nuraÅ¡ytas kuras kiekvienÄ darbo dienÄ vasario 1-28 dienomis (t.2., b.l. 75-76). Teismas nustatė, kad kai pagal 2007-02-12 atostogų lapelį Nr. 33 ieÅ¡kovas turėjo atostogauti nuo 2007-02-12 iki 2007-03-01(už laikotarpį nuo 2005-08-14 iki 2006-08-14), viso 14 dienų, plius 3 papildomos dienos, FaktiÅ¡kai neatostogavo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais: Darbo užmokesčio ir mechanizmų apskaita už 2007 vasario mėnesį, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas vykdė darbus keturiuose objektuose (l.N.V. pajung. Gyv kvartalas Bezdonių km., Vilniaus raj.; 2. 0,4 kv OL keit. Ä® KL Turgelių g; 3. (NTF) 0,4 kw KL tiesimas, Panevėžys;

4. D. M. Company.). Å iÄ apskaitÄ pasirašė ieÅ¡kovas ir ekonomistė inžinierė L. Č., bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja (t.2., b.l. 140). Taip pat rėmėsi Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus potvarkiu paskirtos komisijos 2007-02-01 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 10520/561173 (t.2., b.l. 27). Lengvojo automobilio kelionės lapu už 2007 vasario mėn., kuriuo buvo nuraÅ¡ytas kuras už kiekvienÄ darbo dienÄ vasario 1-28 dienomis (t.2., b.l. 76).Teismas taip pat nustatė kad pagal atostogų lapelį 2008-01-02 Nr. 8 atostogos ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti suteikiamos nuo 2008-01-02 iki 2008-01-18 už laikotarpį nuo 2006-08-14 iki 2007-08-14 viso 14 dienų, plius 3 papildomos dienos.

Ä®vertinęs pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, darbo užmokesčio ir mechanizmų apskaitÄ už 2008 sausio mėnesį, pasiraÅ¡ytÄ ieÅ¡kovo nustatė kad ieÅ¡kovas kaip darbų vykdytojas tuo metu vykdė darbus trijuose objektuose (RST V. V. UAB „EoloBaltika", Kalvarijų g., Vilniuje;. UAB ,,Stagutas" Teleradiokompanijos ,,Hausa"tinklų iÅ¡kėlimas; UAB „NTF" ApÅ¡viet. linijos rekonstrukcij). Be ieÅ¡kovo apskaitÄ pasirašė ekonomistė inžinierė L. Č., bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja (t.2., b.l. 142).

Atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2008 m. sausio mėnesį, detalizuoja kokie konkretÅ«s darbai buvo įvykdyti ieÅ¡kovo atliekant apÅ¡vietimo rekonstrukcijÄ , užsakovui UAB „Nekilnojamas turto fondas", atliekant atramų statymÄ , užsakovui UAB „Stagutas", atliekant statybos montavimo darbus, užsakovui UAB „Eolo Baltika“ (t.2., b.l. 142-156). Teismas taip pat rėmėsi lengvojo automobilio kelionės lapu už 2008 sausio mėnesį Nr. 037781, kuriuo nuraÅ¡ytas kuras už kiekvienÄ darbo dienÄ sausio 2-31 dienomis (t.2., b.l. 74).

Remdamasis suminėtais įrodymais teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, objektyviai patvirtinančių, tai kad ieÅ¡kovas atostogų suteikiamo metu nuo 2008-01-02 iki 2008-01-18 dirbo.Teismas taip pat nustatė, kad pagal atostogų lapelį 2009-01-05 Nr. 12 atostogos ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti suteikiamos nuo 2009-01-05 iki 2009-01-30 už laikotarpį nuo 2006-08-14 iki 2008-08-14, viso suteiktos 23 dienos plius 3 papildomos dienos. Ä®vertinęs raÅ¡ytinius įrodymus UAB „Elektrokomplektas" 2010-12-28 pažymos ir sÄ skaitų 2009-01-05, 2009-01-15, 2009-01-23 kurias pasirašė E. S. (t.2., b.l. 20-24), kopijas, lengvojo automobilio kelionės lapo už 2009 sausio mėnesį Nr. 450784 kopijÄ , kuria nuraÅ¡ytas kuras už kiekvienÄ darbo dienÄ sausio 5-31 dienomis (t.2., b.l.

82) pirmosios instancijos teismas konstatavo. kad ieÅ¡kovas atostogų suteikiamo metu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-30 dirbo.              Teismas nustatė, kad pagal atostogų lapelį 2009-02-02 Nr. 34 atostogos ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti suteikiamos nuo 2009-02-02 iki 2009-02-15, už laikotarpį nuo 2007-08-14 iki 2008-08-14, viso suteikta 14 dienų. Teismas remdamasis raÅ¡ytiniu įrodymu lengvojo automobilio kelionės lapu už 2009 vasario mėnesį Nr. 450793, kuriuo buvo nuraÅ¡ytas kuras kiekvienÄ darbo dienÄ vasario 2-27 dienomis (t.2., b.l.

73) nustatė, kad ieÅ¡kovas atostogų suteikiamo metu nuo 2009-01-05 iki 2009-01-30 dirbo. Be jau suminėtų įrodymų teismas konstatavo, kad iÅ¡leidžiant ieÅ¡kovÄ atostogų visais atvejais nebuvo laikomasi LR DK 176 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieÅ¡ tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų dienos. IÅ¡ pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad už ginčo laikotarpius darbo užmokestis buvo mokamas įprasta tvarka. (t.1., b.l. 65).

Be to teismas rėmėsi liudytojų V. S., S. J. (buvę ieškovo brigados darbuotojai) parodymais, kad atostogos buvo suteikiamos, tačiau darbų vadovai visada jų metu dirbdavo, (t.2., b.l. 56). Liudytojo, buvusio atsakovo direktorius, V. B. paaiškinimais, kad atostogų metu nebūdavo leidžiama nurašyti kuro, kad ant darbų vadovo prašymo išleisti atostogų parašoma, kas jį pavaduos, o išeinantis atostogauti darbų vadovas parašydavo, kad susipažino ir sutinka (t.2., b.l. 59-60). Liudytojo A.

P., dirbančio kitos brigados darbų vadovu paaiÅ¡kinimu, kad buvo tokia tvarka, kad ant darbų vadovo praÅ¡ymo iÅ¡leisti atostogų paraÅ¡oma, kas jį pavaduos, o iÅ¡einantis atostogauti darbų vadovas paraÅ¡ydavo, kad sutinku. Per atostogas dirbo ir ieÅ¡kovas ir jis (t.2., b.l. 184-185). Liudytojos L. Č. (ekonomistės), taip pat įmonės buhalterės paaiÅ¡kinimais, kad darbuotojai galėjo dirbti atostogų metu (t.2., b.l. 184-57).             Teismas konstatavo, kad, atsakovas AB „Vilniaus energetinė statyba", nepateikė nei vieno direktoriaus įsakymo iÅ¡leisti ieÅ¡kovÄ atostogų, nėra duomenų, ieÅ¡kovÄ atostogų metu kas nors pavadavo, kad bÅ«tų paskirtas kitas darbų vykdytojas.

Teismas konstatavo, kad DK 298 straipsnyje numatytas darbuotojui priteisiamos sumos ribojimas (nedaugiau nei už 3 metus), numato, ne teisės ginti pažeistÄ teisę trukmę ir nėra ieÅ¡kinio senaties terminas, bet materialaus reikalavimo į darbo užmokestį ir kitas sumas dydis. (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-20 nutartis adm .b. Nr. A756-1571/2010).             Teismas nurodė jog vidutinis vienos dienos darbo užmokestis skaičiuojamas nurodytÄ 3 mėnesių laikotarpį priskaičiuotÄ sumÄ padalinant iÅ¡ per tÄ laikotarpį dirbtų dienų skaičiaus (ApraÅ¡o 6.2. p.).

Bendra priskaičiuota suma yra 8992 Lt 1780 Lt + 6564 Lt + 648 Lt), o dirbtų dienų skaičius yra 50 d. (17 d. + 16 d.+ 17 d.). Vadinasi vienos darbo dienos vidutinis užmokestis yra 179,84 Lt (t.1., b.l. 6).              Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų sumÄ dauginant iÅ¡ metinio darbo dienų koeficiento ir iÅ¡ vidutinio darbo dienos užmokesčio (ApraÅ¡o 7 p.). Kadangi kompensacijÄ priteistina už 2006-2008 metais nesuteiktas atostogas, t.y. už 3 metus, tai nepanaudotų dienų skaičius yra 84 d. (3 m. x 28 d.).

Metinis darbo dienų koeficientas yra 0,7. Vadinasi už nepanaudotas atostogas priteistina suma yra 10574,59 Lt: (84 d x 0,7 koef. x 179,84 Lt = 10574,59 Lt), todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies.               Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsakovui AB „Vilniaus energetinė statyba" atleidžiant iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ E. S. su juo nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Darbo užmokestis už paskutinį dirbtÄ mėnesį bei 2009 metais nepanaudotas kasmetines atostogas buvo sumokėti 2009-09-14, tačiau kompensacijos už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2008 m. darbdavys jam yra nesumokėjęs iki bylos nagrinėjimo teisme datos, todėl priteistina vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už delsimÄ atsiskaityti už nepanaudotas atostogas visÄ delsimo laikotarpį iki kreipimosi į teismÄ dienos: nuo 2009-07-28 iki 2010-06-10.

Šį laikotarpį sudaro 218 darbo dienų (2009 m. liepa 3 d.d.+ rugpjÅ«tis 21 d.d. + rugsėjis 22 d.d. + spalis 21 d.d. + lapkritis 21 d.d. + gruodis 22 d.d. + 2010 m. sausis 20 d.d.+ vasaris 19 d.d. + kovas 22 d.d. + balandis 21 d.d. + gegužė 21 d.d. + birželis 5 d.d.).               Bendra už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ už nepanaudotas atostogas nuo 2006 iki 2008 metų suma yra: 39205,12 Lt. (179,84 Lt x 218 d.d. = 39205,12 Lt).               Teismas priimdamas sprendimÄ atsižvelgė į priteistinos sumos dydį ir pasiremdamas LAT praktikoje taikoma nuostata, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa: pirma kompensacinė, antra - sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ ir kad Å¡i sankcija, turi bÅ«ti proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeisti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis j.

J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB „Swiss logistic" byloje Nr. 3K-3-267/2008) mažino priteistino vidutinio užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ sumÄ iki 13 068, 33 Lt. Mažindamas priteistinÄ sumÄ teismas atsižvelgė, kad ieÅ¡kovui buvo neiÅ¡mokėta tik kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimas už visÄ uždelsimo laikÄ galėtų reikÅ¡ti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieÅ¡taraujančios teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, taikymÄ , galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai.

Mažindamas priteistinÄ sumÄ teismas taip pat rėmėsi protingumo principu reikalaujančiu jog asmuo elgtųsi apdairiai ir rÅ«pestingai, o kilus neaiÅ¡kumams dėl teisių ir pareigų, jas gintų. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas iÅ¡ darbo atleistas 2009-07-28, į teismÄ dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo kreipėsi tik 2010-06-10, beveik po metų ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, gindamas savo teises, nesielgė apdairiai ir rÅ«pestingai, aktyviai negynė savo teisių, į tai, kad kompensacijos už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ sudaro didelę sumÄ , palyginti su pradine praÅ¡oma priteisti suma, į tai, kad ieÅ¡kovas praėjus 5 mėnesiams, nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, dėl ko užsitęsė bylos nagrinėjimas dėl ieÅ¡kovo kaltės, į tai, kad neproporcingai didelių kompensacijų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ už nepanaudotas atostogas priteisimas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai gali iÅ¡ esmės neigiamai atsiliepti įmonės ekonominei bÅ«klei, taip pat joje Å¡iuo metu dirbančių darbuotojų ir kitų kreditorių interesams, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sumažino praÅ¡oma priteisti sumÄ dviem trečdaliais.             Atsakovas apeliaciniu skundu prašė teismo sprendimÄ , panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Apeliantas skunde nurodė, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas jam suteiktų 3 –ejų atostogų metu dirbo.               Pažymėjo, jog darbai, kuriuos vykdė IeÅ¡kovas, buvo atliekami ne vienÄ mėnesį, tačiau darbo užmokesčio ir mechanizmų apskaitose fiksuojami ir žymimi tik tuomet, kada yra pasiraÅ¡omi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai.

Praktikoje bÅ«davo ir taip, kad darbai buvo užbaigiami paskutinėmis vieno mėnesio dienomis, o atliktų darbų aktas pasiraÅ¡omas kitÄ kalendorinį mėnesį, tačiau tai neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog visÄ tÄ mėnesį, per kurį buvo pasiraÅ¡omas atliktų darbų aktas ir darbai užfiksuojami darbo užmokesčio apskaitoje, bÅ«davo dirbama.            Teismas, konstatuodamas faktÄ , jog IeÅ¡kovas atostogų metu dirbdavo, visiÅ¡kai neatsižvelgė ir neanalizavo Atsakovo pateiktų mokėjimo dokumentų, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas nuo atliktų darbų vertės. Kadangi ieÅ¡kovas iki 2007 metų sausio 15 dienos pasirašė du atliktų darbų aktus, jam buvo priskaičiuotas ir sumokėtas 245,46 Lt darbo užmokestis, kurį sumokėjo atsakovas, taip pat 3432,03 Lt darbo užmokestis ir kitos iÅ¡mokos, kurias sumokėjo dukterinė atsakovo įmonė.

Taigi, už per sausio mėnesį ieÅ¡kovo atliktus darbus su ieÅ¡kovu buvo tinkamai atsiskaityta. Kadangi nuo sausio 15 d. iki vasario 11 d. ieÅ¡kovas atostogavo, jam buvo paskaičiuoti ir iÅ¡mokėti 377,39 Lt atostoginiai. Tai, kad ieÅ¡kovas pasirašė 2007-01-24 datuotÄ pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog aktas buvo pasiraÅ¡ytas bÅ«tent tÄ dienÄ , be to, tai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas, dalyvaudamas statinio pripažinime tinkamu naudoti komisijoje, dirbo visÄ darbo dienÄ , ar visas atostogų dienas 2007 metų sausio mėnesį.

Teismas taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai įvertino lengvojo automobilio kelionės lapus ir jais grindė byloje nustatyta aplinkybes. Tiek teismo posėdžio metu, tiek ne vienas byloje apklaustas liudytojas nurodė, jog kelionės lapų apskaita įmonėje buvo vedama ydingai, jog darbuotojai važinėdavo neturėdami kelionės lapų, jog kelionės lapai buvo pildomi ne kiekvienÄ dienÄ , o paprastai mėnesio gale. IÅ¡ atsakovo pateiktų kelionės lapų ne tik ieÅ¡kovui suteiktų atostogų metu, tačiau ir per kitus laikotarpius matyti, jog kelionės lapai buvo suraÅ¡omi tik praėjus ataskaitiniam mėnesiui.

Kaip matyti iÅ¡ prie atsiliepimo pateiktų kelionės lapų analizės, visomis darbo dienomis IeÅ¡kovas neva pravažiuodavo lyginį skaičių kilometrų (120 km, 130 km, 100 km). Tačiau pačiÄ paskutinę pildomo mėnesio dienÄ pravažiuotų kilometrų skaičius visada yra tikslus ir konkretus (2008 m. liepos mėnesio kelionės lape - 2008-07-29 - 173 km., 2008 m. gegužės mėnesio kelionės lape - 2008-05-29 - 122 km., 2008 m. balandžio mėnesio kelionės lape - 2008-04-29 - 198 km. ir t.t.).

Kadangi kelionės lapas yra už praėjusį mėnesį kaip atsiskaitymas už per mėnesį sunaudotÄ kurÄ , lygiomis sumomis iÅ¡skaidžius per mėnesį pravažiuotus kilometrus likusi suma yra nuraÅ¡oma paskutiniam mėnesiui. Pravažiuoti kiekvienÄ dienÄ lyginį ir vienodÄ kilometrų skaičių yra neįmanoma, nes net ir esant darbų, o ypač jų nesant, egzistuoja dienų, kai į objektus nevykstama, todėl kelionių lapuose nurodyta informacija apie tomis darbo dienomis nuvažiuotus kilometrus yra neteisinga ir netiksli, kas dar kartÄ patvirtina, jog kelionės lapai buvo pildomi ne kiekvienÄ darbo dienÄ , o tik mėnesiui praėjus.

Å ių aplinkybių teismas nevertino ir neanalizavo, dėl ko padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad kelionės lapai patvirtina faktÄ , jog IeÅ¡kovas neva atostogų metu dirbo, nes tomis dienomis naudojo bendrovės kurÄ .           AnalogiÅ¡ki argumentai taikytini ir dėl teismo netinkamai vertinamų įrodymų, kuriais teismas grindė atostogų nesuteikimo faktÄ per laikotarpius nuo 2007-02-11 iki 2007-03-01, nuo 2008-01-02 iki 2008-01-18.          Teismas, nevertino pateiktų atostogų lapelių, pasiraÅ¡ytų ieÅ¡kovo, patvirtinančių faktÄ , atostogų ieÅ¡kovui suteikimo faktÄ , darbo laiko ir apskaitos žiniaraščių, visiÅ¡kai netyrė atsakovvo nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, ignoravo Atsakovo argumentus dėl kelionės lapų pildymo, nepasisakė ir nevertino aplinkybių, jog IeÅ¡kovui darbo užmokestis buvo mokamas nuo iÅ¡dirbio, už atliktÄ darbÄ , o ne už darbo vietoje praleistas valandas, nevertino mokėjimo dokumentų, kurie patvirtina faktÄ , jog už visus ieÅ¡kovo atliktus darbus jam buvo sumokėtas darbo užmokestis, o taip pat ir atostoginiai už suteiktas atostogas.             Teismas, tirdamas ir vertindamas raÅ¡ytinius įrodymus, privalėjo, bet neatsižvelgė į liudytojų parodymus, ir procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiÅ¡kinimus.

Teismas neatkreipė dėmesio į liudytojo A. P. paaiÅ¡kinimus, kad sÄ skaitas-faktÅ«ras darbų vadovai pasiimdavo ir jas pasiraÅ¡ydavo kartais nėt kitÄ mėnesį, vienu kartu pasiimdami visas per ataskaitinį mėnesį iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, o prekes atsiimdavo brigados darbininkai. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų-faktÅ«rų taip pat neaiÅ¡ku, kada jos buvo pasiraÅ¡ytos. Kadangi ieÅ¡kovas tomis dienomis atostogavo, tai ir sÄ skaitų pasiraÅ¡yti negalėjo. Jei ieÅ¡kovas savo noru, neatÅ¡aukus iÅ¡ atostogų darbdaviui važiavo pasiraÅ¡yti sÄ skaitų-faktÅ«rų, tokios aplinkybės neturi bÅ«ti vertinamos kaip IeÅ¡kovo darbas atostogų metu, nes tai buvo daroma be darbdavio nurodymo.

IeÅ¡kovas turėjo visas galimybes sÄ skaitas pasiraÅ¡yti grįžęs iÅ¡ atostogų,               FaktÄ , kad per laikotarpį nuo 2009-02-02 iki 2009-02-15 IeÅ¡kovas ne atostogavo, o dirbo, teismas konstatavo tik remdamasis lengvojo automobilio kelionės lapu. Nors Atsakovas pateikė teismui darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų apskaitÄ už 2009 metų vasario mėnesį, kuri patvirtina aplinkybę, kad per 2009 metų vasario mėnesį IeÅ¡kovas nevykdė ir neužbaigė vykdyti jokių darbų, kas reiÅ¡kia, kad vasario mėnesį IeÅ¡kovas nedirbo, tačiau teismas Å¡ių įrodymų nevertino.

Teismas analizavo ir vertino tik tuos byloje esančius įrodymus, kurie teismo nuomone patvirtino darbo santykių atostogų metu buvimÄ , tačiau neanalizavo ir nevertino tų pačių apskaitos dokumentų (darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų apskaitos), kai Å¡ie įrodymai patvirtindavo Atsakovo teiginius ir dėstomus argumentus, bei paneigdavo IeÅ¡kovo įrodinėjamas aplinkybes.Teismas, konstatuodamas IeÅ¡kovo neatostogavimo faktÄ per laikotarpį nuo 2009-02-02 iki 2009-02-15 Å¡ias iÅ¡vadas padarė remdamasis tik kelionės lapu, dėl kurio pildymo aplinkybių ir jame esančių faktų teisingumo pasisakė visi byloje apklausti liudytojai, patvirtinę, jog kelionės lapai neatspindi faktinio kuro naudojimo tomis dienomis, kuriomis kuras yra nuraÅ¡ytas.Apeliantas taip pat nurodė, jog tai, kad atostoginiai IeÅ¡kovui buvo sumokėti vėliau, patvirtina tik sunkiÄ Atsakovo finansinę bÅ«klę, bet ne faktÄ , jog tokiu bÅ«du IeÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis.Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nebuvo neÅ¡aliÅ¡kas, jų neiÅ¡tyrė visapusiÅ¡kai, nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl tų įrodymų, kurie patvirtina Atsakovui naudingas aplinkybes, todėl toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja CPK 270 straipsniui ir kasacinio teismo praktikai, pagal kuriÄ teismas privalo neÅ¡aliÅ¡kai apsvarstyti kiekvienos Å¡alies pateiktus ir su byla susijusius įrodymus bei argumentus ir dėl jų pareikÅ¡ti nuomonę, kartu nurodyti, su kuriais Å¡alių argumentais sutinka, o kuriuos atmeta ir kodėl, taip pat kodėl priima bÅ«tent tokį, o ne kitokį sprendimÄ .Teismas netinkamai taikė DK 298 straipsnį, numatantį, jog darbuotojui priteisiamos sumos ne daugiau kaip už trejus metus.

Nors teismas priteisė IeÅ¡kovo naudai kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas už 3 metus, tačiau netinkamai taikė DK 298 str. ir skaičiavo 3 metų kompensacijÄ ne iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, tokiu bÅ«du nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas bylose 2009-03-09 civ.b. Nr. 2A-202/2009, 2009-05-11 civ.b.Nr. 2A-290/2009 taikė DK 298 str. ir priteisė darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas trejų metų terminÄ skaičiuodamas iki ieÅ¡kinio padavimo dienos.

Tokios praktikos laikėsi ir LAT 2011 04 04 nutartyje civ.b. Nr. 3K-7-83/2011.              Kadangi ieškovui buvo paskaičiuota ir sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas (31 kalendorinė diena) už laikotarpi nuo 2008-08-14 iki atleidimo iš darbo, t.y. 2009- 07-28, ieškovo reikalavimo tenkinimo atveju, ieškovui gali būti priteisiama kompensacija už nepanaudotas atostogas tik už laikotarpį nuo 2007-06-10 iki 2008-08-14, t.y. už 1 metus 2 mėnesius ir 4 dienas.Teismas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį ir mažindamas jo dydį nesilaikė LAT formuojamos praktikos.

Neatsižvelgė į tai, kad IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį tikslino praėjus 5 mėnesiams, po ieÅ¡kinio priėmimo teisme dėl ko visu Å¡iuo laikotarpiu buvo užvilkintas bylos todėl priteista už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ iki teismo sprendimo priėmimo suma turėtų bÅ«ti mažinama DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtį. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus.

Pirmos instancijos teismui pateikta daugybę įrodymų, patvirtinančių, kad forminamų atostogų metu ieÅ¡kovas dirbo: t.y. darbo užmokesčio ir mechanizmų apskaitas (2007- 2008 m.); atliktų darbų aktus (2008 m. ); kelionės lapus, kuriuose už kiekviena atostogomis žymėta diena užfiksuotas degalų nuraÅ¡ymas; UAB „Elektrokomplektas" atostogų metu iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas (2009-01-05, 2009-01-15, 2009-01-23); komisijų aktai dėl objekto pripažinimo tinkamu naudoti (2007-01-24 ir 2007-02-01).

Å iÄ aplinkybę patvirtino abiejų Å¡alių iniciatyva kviesti liudytojai.Byloje pateiktas oficialus (prima face) raÅ¡ytinis įrodymas - Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2010-05-13 raÅ¡tas Nr. SD-9534, kuriame konstatuotos aplinkybės, kad nuo 2005 metų man nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos ir už jas kompensacija nebuvo iÅ¡mokėta atleidžiant mane iÅ¡ darbo. Å ios VDI iÅ¡vados buvo padarytos įvertinus tik dalį teismui pateiktų dokumentų. Atsakovo argumentai dėl netinkamo pirmos instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo paremtos tik jų samprotavimais ir prielaidomis.

Atsakovas pats pripažindamas, kad galėjo bÅ«ti, kad kai kurias ieÅ¡kovui žymėtų atostogomis dienas jis dirbo, negalėjo paaiÅ¡kinti kodėl tuomet tos dienos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėtos kaip darbo dienos, kaip buvo apmokėta už tokias dienas, kodėl ant praÅ¡ymo nebuvo pažymėta kas ieÅ¡kovÄ pavaduos, kaip buvo nusistovėjusi tvarka įmonėje ir pan. Visi dokumentai, galintys patvirtinti, kad buvo atostogos buvo tik žymimos, o faktiÅ¡kai ieÅ¡kovas dirbo yra pas atsakovÄ , o jis siekdamas įrodyti prieÅ¡ingas aplinkybes, Å¡ių dokumentų sÄ moningai į bylÄ nepateikė, todėl visus įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovas galėjo gauti tik iÅ¡ trečiųjų asmenų, su kuriais atostogų metu bendravo ir pasirašė įvairius dokumentus.

Kelionės lapai patvirtina, kad degalai buvo nuraÅ¡omi kiekvienÄ atostogomis žymėtÄ darbo dienÄ , kiti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo buvimÄ darbe atskiromis atostogomis Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡plėtojęs įrodymų vertinimo taisyklę, kad įrodymų vertinimas grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas - teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, net ir tuo atveju, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-102/2011; 2004 m. sausio 6 d. civ. byloje Nr. 3K-3-25/2004; 2003 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-907/2003 irkt.).Darbo bylos priskiriamos vadinamosioms nedispozityvioms byloms, kuriose bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Todėl, kaip ne kartÄ pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje - įrodymų vertinimo specifikÄ darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali bÅ«ti panaudoti kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, tvarkymÄ yra atsakingas darbdavys.

Darbdavys, tvarkydamas įmonės dokumentacijÄ savo nuožiÅ«ra, gali nurodyti duomenis, kurie yra iÅ¡imtinai naudingi jam ir, atitinkamai, nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė Å¡alis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbÄ , gali nereikÅ¡ti darbdaviui jokių pretenzijų. Ä® Å¡iÄ darbo bylų specifikÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumÄ bei paskirstant įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-113; 2001 m. sausio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-48/2001; 1999 m. gegužės 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-217/1999 ir kt.).

Todėl vien ta aplinkybė, kad buvo suraÅ¡yti ir ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yti atostogų lapeliai, nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų atostogavo, kadangi ne atostogų lapelis, o faktinės aplinkybės gali patvirtinti ar paneigti tokį faktÄ .        Atsakovo argumentas, kad neva už 2007 metų sausio mėnesį ieÅ¡kovo dirbtas atostogų dienas 245,46 Lt sumokėjo atsakovo dukterinė įmonė tik patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovas atostogų metu tikrai dirbo.          Vadovaujantis DK 141 str. ir 177 str. 2 d. nuostatomis sumokėti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas darbdavys privalo nutraukiant darbo sutartį, t.y. teisė į Å¡iÄ kompensacijÄ atsiranda tik sutarties nutraukimo atveju.

Be to, įstatymo leidėjas numato, teisę gauti kompensacijÄ už visas nepanaudotas atostogas Å i DK 177 straipsnyje įtvirtinta nuostata laikytina specialiÄ ja nuostata, taikoma kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimui ir nėra apribota jokiu terminu. Todėl, siekiant prisiteisti kompensacijÄ už visas nepanaudotas atostogas svarbu tokį reikalavimÄ pateikti nepraleidus 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino. Atsakovo nurodomos Aukščiausiojo bei Vyriausiojo administracinio teismų nutartys skirti bendrų nuostatų dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais skaičiavimo taisyklių aiÅ¡kinimu ir taikymu, tačiau ne konkrečiai kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimo ir priteisimo taisyklėmis.

Jose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos u nepanaudotas atostogas priteisimo.Teismas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2010-06-28 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje egzistuojančių aiÅ¡kinimų, priteista suma yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra aiÅ¡kinama, kad taikant DK 141 str. 3 d. normÄ ir jÄ derinant su DK 2, 35 str.

įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu reikÅ¡minga yra ne tik priteistina suma, tačiau pagrindu nustatant priteistinos kompensacijos dydį pripažįstamos tokios aplinkybės kaip darbuotojus ir darbdavį siejusių darbo santykių laikotarpį, ar atsakovas vykdo veiklÄ , kokiÄ reikÅ¡mę turės priteistos sumos dydis atsakovo mokumui, ar buvo darbuotojo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2011 m. balandžio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-116/2011).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas apelianto įmonėje dirbo labai ilgai, net nuo 1995 m. rugpjūčio 14 d., atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad įmonės padėtis labai sunki, kad ji negali sumokėti tokios kompensacijos, ar kad dėl to nukentės kitų darbuotojų ar kreditorių interesai, kad buvo ieÅ¡kovo kaltės dėl uždelsimo.

Vėl gi, vadovaujantis pareigos įrodinėti paskirstymo taisyklėmis, pareigÄ , kad yra pagrindas sumažinti kompensacijos dydį Å¡iuo atveju turėjo atsakovas.Bylinėjimosi iÅ¡laidos yra paskirstomos Å¡alims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) ir yra priteisiamos iÅ¡ praloÅ¡usios Å¡alies (CPK 95 str.) nepriklausomai nuo to ar pastaroji yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo.

Apeliantas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje prieÅ¡ pradedant baigiamÄ sias kalbas, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateikė iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantį dokumentÄ (kvitÄ ), todėl teismas neteisingai konstatavo, kad tokie dokumentai nebuvo pateikti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad abiejų Å¡alių atžvilgiu nebuvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, Å¡ios teismo sprendimo dalies neapskundė apeliaciniu skundu.          Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).         Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl įrodymų vertinimo           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamÄ faktÄ buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Kolegija nesutinka su apelianto teigimu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir netinkamai bei nevisapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus.

Kolegijos nuomone teismas, kruopščiai ir detaliai pasisakė dėl visų jam pateiktų įrodymų ir vertino juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Pirmosios instancijos teismas  teisingai pritaikė darbo teisės normas. Teismas vertino byloje pateiktų įrodymų visumÄ (jos raÅ¡ytinius duomeniss, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus), ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Kolegija atsižvelgadama į pateiktų ieÅ¡kovo su jo darbo kassdienėmis funkcijomis susijusių dokumentų liudijančių kad jis atostogų metu atliko darbo funkcijas gausÄ pirmosios instancijos teismas teisngai nusprendė kad minėti įrodymai patvirtina jog ieÅ¡kovas atliko tarnybines pareigas.

Pirmosios instancijos teimas įrodymus vertino pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus įrodymų pakankamumo principus.         Pats atsakovas bÅ«damas stiprioji ginčo Å¡alis nepateikė ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus paneigiančių įrodymų įsakymų apie atostogų ieÅ¡kovui suteikimÄ ir jo pavadavimÄ atostogų metu. Atsakovas savo apeliaciniame skunde bando nuneigti, kiekvienÄ ieÅ¡kovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ atskirai, apeliuodamas į kiekvieno iÅ¡ jų atskirai paėmus netobulumÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas padarė vertindamas visus ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus kompleksiÅ¡kai. Kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos įrodymų vertinimu, nes byloje ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apskaitas, kelionės lapus papildo liudytojų parodymai, tame tarpe ir buvusio atsakovo direktoriaus parodymai, kad iÅ¡leidžiant atostogų darbų vykdytojus turėjo bÅ«ti nurodytas juos pavaduojantys asmenys. Tuo tarpu atsakovas tokių įrodymų (kas atliko ieÅ¡kovo darbÄ jo atostogų metu negalėjo įvardinti).

              IeÅ¡kovas nurodė kad atostogos buvo formaliai įforminamos ir įrodinėjo jog faktiÅ¡kai atliko darbÄ nepaisant to, kad pasiraÅ¡ydavo ant atostogų lapelių, ir buvo pildomi apskaitos žiniaraščiai. Todėl minėti įrodymai nepaneigia ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų.               Dėl DK 298 straipsnio taikymo               Apeliantas savo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 298 straipsnį, numatantį, jog darbuotojui priteisiamos sumos ne daugiau kaip už trejus metus, grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartimi civ.b.

Nr. 2A-202/2009 ir 2009-05-11 nutartimi civ.b.Nr. 2A-290/2009, LAT 2011-04-04 nutartimi civ.b. Nr. 3K-7-83/2011 nurodydamas, kad Å¡iose bylose teismai taikė DK 298 straipsnį priteisdami darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas trejų metų terminÄ skaičiuodami iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, atgal. Kolegija konstatuoja, kad Å¡iose bylose faktinės bylos aplinkybės iÅ¡ esmės skyrėsi nuo nagrinėjamoje byloje esančių bylos aplinkybių, tuo kad minėtose bylose buvo priteisiamas atlyginimo skirtumas, neatleistiems (tebedirbantiems asmenims), tokia padėtis savaime suponavo trejų metų skaičiavimÄ atgal nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, atsižvelgiant į trunkamÄ tęstinį darbuotojo teisių į darbo užmokęstį pažeidimÄ .

Å iuo atveju darbo santykiai yra nutrÅ«kę, todėl su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos priteistinos, skaičiuojant tris metus atgal nuo darbuotojo atleidimo dienos, nes pagal savo esmę DK 298 straipsnyje numatytas ribojimas nėra priskiriamas ieÅ¡kinio senaties terminui. Dėl prporcingumo, protingumo pricipų taikymo          Teismas priimdamas sprendimÄ atsižvelgė į LAT formuojamÄ praktikÄ , kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra tiek kompensacinė, tiek sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ ir kad Å¡i sankcija, turi bÅ«ti proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeisti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų ir pagrįstai rėmėsi LAT praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis j.

J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB „Swiss logistic" byloje Nr. 3K-3-267/2008) ir atsižvelgė, kad dalis darbo užmokesčio sumokėta (nesumokėta tik kompensacija už nepanaudotas atostogas) taip pat į didelę priteistino vidutinio užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ sumÄ , mažino jÄ iki 13 068, 33 Lt. Tokį savo sprendimÄ teismas pagrįstai motyvavo nurodydamas kad neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieÅ¡taraujančios teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, taikymas, galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai.

          Pirmosios instancijos teismas mažindamas priteisiamÄ sumÄ taip pat rėmėsi protingumo principu, reikalaujančiu elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, o kilus neaiÅ¡kumams dėl teisių ir pareigų, jas ginti, ir nurodė, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas iÅ¡ darbo atleistas 2009-07-28, į teismÄ dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo kreipėsi tik 2010-06-10, beveik po metų ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, gindamas savo teises, nesielgė apdairiai ir rÅ«pestingai, aktyviai negynė savo teisių, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas praėjus 5 mėnesiams, nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, dėl ko užsitęsė bylos nagrinėjimas dėl ieÅ¡kovo kaltės, į tai, kad neproporcingai didelių kompensacijų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ už nepanaudotas atostogas priteisimas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai gali iÅ¡ esmės neigiamai atsiliepti įmonės ekonominei bÅ«klei, taip pat joje Å¡iuo metu dirbančių darbuotojų ir kitų kreditorių interesams.

          Vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas sumažino praÅ¡oma priteisti sumÄ dviem trečdaliais. Todėl kolegija atmeta apelianto tvirtinimus, kad priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ neatitinka bendrųjų teisingumo protingumo ir proporcingumo principų.              Apeliacinį skundÄ atmetus ieÅ¡kovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai (paruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir atstovavimui apeliaciniame teisme ) apmokėti - 400 Lt.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija                                                                                        NUTARĖ:              Vilniaus miesto 2 apylinkės 2011 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovui E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv g., Vilniuje iÅ¡ atsakovo AB „Vilniaus energetinė statyba“ į.k. 222354530, buveinė Jačionių g. 53, 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

                          Teisėjai                                                    Alma Urbanavičienė                                                                                      Alvydas Barkauskas                                                                  Liuda Uckienė        Â