Legislator Case Law & Legislation
bd553e25-da17-4fc6-bd4e-9b2adec57596 AI generated

bd553e25-da17-4fc6-bd4e-9b2adec57596 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bd553e25-da17-4fc6-bd4e-9b2adec57596
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Netenkinti Lietuvos Respublikos <a href="http://www.infolex.lt/ta/66150:ver25:str67">BK 67 straipsnio</a> 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį             Pranešėjas Algimantas Valantinas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-633-387 /2013 Teisėjas Olegas Zaicevas              Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02405-2011-1                          Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.;1.1.8.(S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. rugsėjo 18 d.

Legislator headnote

AI generated

bd553e25-da17-4fc6-bd4e-9b2adec57596 · Vilniaus apygardos teismas: Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad ilgÄ laiko tarpÄ jokių nusikaltimų nustatyta nebuvo. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundÄ tenkinti.Skundas atmestinas.Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdę R. B., Denisas, pravarde „Malyj“ ir Anton (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ procesÄ ) veikė kaip bendrininkai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Netenkinti Lietuvos Respublikos <a href="http://www.infolex.lt/ta/66150:ver25:str67">BK 67 straipsnio</a> 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį             Pranešėjas Algimantas Valantinas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-633-387 /2013 Teisėjas Olegas Zaicevas              Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02405-2011-1                          Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.;1.1.8.(S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jurgitos Mačionytės,sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,gynėjai adv. Daivai DereÅ¡kevičienei, nuteistajam R. B.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nuosprendžio, kuriuo R.

B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas R. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2013 m. birželio 17 d. Patenkinus civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ R. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1969,72 Lt. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija n u s t a t ė: R. B. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis – Denisu, pravarde „Malyj“ ir Antonu, (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ procesÄ ) 2011 m. spalio 9 d. apie 23.30 val., prie Darbininkų g. 11 namo Vilniuje, nukentėjusiajam N. M. pastebėjus, kad iÅ¡ piniginės dingo 300 Lt grynais ir, papraÅ¡ius pinigus grÄ Å¾inti, pareikalavo padėti ant automobilio kapoto viskÄ , kÄ turi vertingo.

Å iam atsisakius, sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ ir vienÄ smÅ«gį ranka į krÅ«tinės kairę pusę, po to nukentėjusysis N. M. nukrito ant žemės, o jis kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis – Denisu, pravarde „Malyj“ ir Antonu, suspardė nukentėjusįjį kojomis, padarydami N. M. trijų kairės pusės Å¡onkaulių lūžius, o pastarajam pradėjus Å¡auktis pagalbos, uždengė burnÄ ir prispaudė prie žemės bei tokiu bÅ«du atėmę galimybę jam prieÅ¡intis, apieÅ¡kojo N. M. drabužius, iÅ¡ kurių pagrobė jam priklausančius MRT Nokia 3120 – 80 Lt vertės, Nokia 3210 – 80 Lt vertės, Nokia 2100 – 80 Lt vertės, 300 Lt pinigų bei suplėšė N. M. striukę, 260 Lt vertės, tokiu bÅ«du, panaudodamas fizinį smurtÄ , pagrobė nukentėjusiajam N. M. priklausantį turtÄ - 540 Lt vertės bei nesunkiai sutrikdė N. M. sveikatÄ .

Å ie R. B. veiksmai pirmos instancijos teismo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendį, padalinti civilinį ieÅ¡kinį bei sumažinti laisvės atėmimo bausmę. Pasak apelianto, Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas trijų asmenų, kurie yra nesurasti, o visa bausmė skirta vienam apeliantui. Apeliantas visiÅ¡kai prisipažįsta dėl nusikaltimo padarymo bei nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau, anot jo, nėra teisinga, kad teismas priteisė 1969,72 Lt civilinį ieÅ¡kinį Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai tik tai iÅ¡ jo, nors nusikaltimÄ jie įvykdė trise.

Apeliantas nurodo, kad, mirus jo sugyventinei, jų dviejų dukrų motinai, o jam laikinai apribojus tėvystės teises, jis negali rūpintis dukromis, kurioms daugiau iš artimųjų nelikę nieko. Be to, jo tėvui konstatuotas stuburo slankstelio trūkis, atlikti kaulų čiulpų tyrimai. Tad esant dabartinei situacijai, pasak apelianto, jam yra paskirta per didelė bausmė. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas bausmę ir pasirinkdamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis už analogiškus nusikaltimus buvo teistas 7 kartus, tačiau minėti nusikaltimai buvo priskiriami prie lengvų.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad ilgÄ laiko tarpÄ jokių nusikaltimų nustatyta nebuvo. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundÄ tenkinti.Skundas atmestinas.Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdę R. B., Denisas, pravarde „Malyj“ ir Anton (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ procesÄ ) veikė kaip bendrininkai.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009).

BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamÄ veikÄ bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis. Susitarta gali bÅ«ti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi teismų praktikoje nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytÄ pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. B. įkaltinamÄ nusikalstamÄ veikÄ pastarasis padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ procesÄ .

Taigi, nukentėjusiojo patirta žala yra kelių asmenų, tame tarpe ir R. B., veiksmų padarinys. Tuo tarpu pagal susiformavusiÄ teisumų praktikÄ bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai), nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai. SolidariÄ ja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iÅ¡ kurių kiekvienas atsako kreditoriui (Å¡iuo atveju - Vilniaus teritorinei ligonių kasai) visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iÅ¡ visų bendraskolių (Å¡iuo atveju – visų nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų) ir iÅ¡ bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visÄ prievolę, tiek ir bet kuriÄ jos dalį.

Jeigu visi nuostoliai iÅ¡ieÅ¡komi iÅ¡ vieno skolininko, Å¡is turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančiÄ dalį (CK 6.280 str.). Teismų praktikoje taip pat laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltininko ir kito asmens, dėl kurio byla iÅ¡skirta į atskirÄ procesÄ , veiksmais, visa žala priteisiama iÅ¡ nuteisto asmens.

Vėliau, priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo iÅ¡skirta, iÅ¡ jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, priteisdamas iÅ¡ nuteistojo R. B. visÄ civilinio ieÅ¡kovo nurodytÄ sumÄ , įstatymo reikalavimų nepažeidė, o vadovavosi Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika. Pažymėtina, kad nustačius asmenis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ procesÄ , ir priėmus jų atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ jų žalos atlyginimas bus priteistas solidariai su R.

B.. R. B. praÅ¡o suÅ¡velninti jam apylinkės teismo paskirtÄ bausmę. IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 56 str., nepažeidė, todėl Å¡velninti R. B. paskirtÄ bausmę nėra jokio pagrindo. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį bei sukeltas pasekmes.

Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. B. yra septynis kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Tuo tarpu kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė, kad praeityje jis buvo teisiamas už nesunkių nusikalstamų veikų padarymÄ , ne paneigia, bet atvirkščiai pagrindžia apylinkės teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl jam skirtinos bausmės dydžio, kadangi parodo, jog ankstesnės nuteistajam paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, kurių pavojingumas tendencingai didėja. Pažymėtina, kad dėl R. B. ir kitų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ procesÄ , neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalÄ Â â€“ jam buvo sulaužyti trys Å¡onkauliai, kurių gijimas užtruko ilgiau kaip 10 dienų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. B. paskirta teisinga ir adekvati jo padarytai veikai 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl dar labiau Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę nėra pagrindo. Nuteistojo nurodytas argumentai, kad Å¡velnesnė bausmė jam skirtina dar ir dėl to, kad mirus jo sugyventinei, jų dviejų dukrų motinai, o jam laikinai apribojus tėvystės teises, jis negali rÅ«pintis dukromis, jo tėvui konstatuotas stuburo slankstelio trÅ«kis, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastarosios aplinkybės nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę. Juo labiau, paties R. B. teigimu, jam yra laikinai apribota tėvo valdžia jo dviejų dukrų atžvilgiu. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra neginčijamai nustatyta, jog R. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str.1d. Pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus įstatymų reikalavimų nepažeidė, nuteistojo teisių pažeidimų nenustatyta, tad naikinti 2013-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo R.

B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                     Algimantas Valantinas                                                                                                         Teisėjai                                                                    Jolanta Čepukėnienė                                                                  Jurgita Mačionytė