bd54bcad-8bfe-4bcd-a0b0-75281111bed5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-8947-932/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08403-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 41. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. rugsėjo 5 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , įgaliotam atstovui M. J., iÅ¡nagrinėjusi J. S., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,n u s t a t ė :

J. S. savavaliÅ¡kai (neturėdamas leidimo iÅ¡ valstybinės žemės patikėtinio) naudodamasis valstybine žeme ir tokiais veiksmais pažeisdamas trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų, 2014 m. vasario 11 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimÄ nustatyta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra užėmęs valstybinę žemę, kurioje pastatyta tvora.

Valstybinėje žemėje stovinti tvora juosia minėtÄ jį sklypÄ pietvakarių pusėje ir taip praplečia jo ribas, savavaliÅ¡kai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės plotas yra 375 m2. Å iais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. nurodė savo kaltės nepripažįstantis. PaaiÅ¡kino 1980 m. įsigijęs sklypÄ . Sklypas buvo neplaninis, nedėkingoje vietoje (dauboje).

Po truputį pradėjo ten tvarkytis, statyti namÄ . Kadangi soduose buvo dažnos vagystės, jo paties namelis buvo apvogtas ne kartÄ , saugumo sumetimais nusprendė pastatyti tvorÄ . Tvora pastatyta prieÅ¡ daugmaž 15-20 metų, o gal ir daugiau. IlgesniÄ jÄ tvoros dalį (einančiÄ palei keliÄ ) pastatė sodų bendrija, o trumpesniÄ jÄ jis pats. Neneigia, kad jo pastatyta tvoros dalis yra už sklypo ribų, ant valstybinės žemės, tačiau savo sklypo ribose tvoros statyti negalėjo dėl specifinio landÅ¡afto.

IÅ¡kart už jo sklypo eina nuokalnė, dauba, vyksta dirvos erozija, todėl toje vietoje pastatyti tvorÄ nėra galimybės. KitÄ tvoros dalį, kaip jau minėjo, aptvėrė sodų bendrija (tvora stovi ne tik Å¡alimais jo sklypo, bet juosia visÄ sodų bendrijÄ ). Tvora pastatyta seniai, yra surÅ«dijusi, atsimena, kad dalį jos, jis tvarkė asmeniÅ¡kai (po to, kai buvo pavogta jos dalis, einanti ties jo sklypu), vėliau bendrija padengė tvoros remonto iÅ¡laidas (b. l. 24). Pabrėžė įdėjęs daug pastangų tvarkydamas nurodytos valstybinės žemės plotÄ , iÅ¡valė jį, surinko Å¡iukÅ¡les.

Dar 2007 m. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, praÅ¡ydamas leisti įsigyti valstybinės žemės dalį, besiribojančiÄ su jo sklypu, tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ , jog nėra teritorijų planavimo. Tuomet pakartotinai kreipėsi 2010 m., tačiau praÅ¡ymas nebuvo sprendžiamas nesant sodo teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto. Å iais metais jis vėl pateikė praÅ¡ymÄ , kuris kol kas nėra iÅ¡spręstas. Apklausiamas J. S. pažymėjo, kad sodų bendrija neprieÅ¡tarauja jo ketinimams įsigyti palei jo sklypÄ einančiÄ valstybinę žemę.

Nepatenkintas yra vienintelis St. D. (b. l. 41-42).Teismo posėdyje Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , įgaliotas atstovas M. J. nurodė palaikantis suraÅ¡ytÄ protokolÄ ir pabrėžė, jog J. S. valstybinės žemės sklypo dalį užtvėrė uždaru kontÅ«ru, tokiais veiksmais pažeisdamas trečiųjų asmenų teises bei interesus patekti ir naudotis Å¡iuo valstybinės žemės plotu. Byloje yra St. D. 2013-12-09 praÅ¡ymas patikrinti bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir nustatyti, ar neužimta valstybinė žemė, sklypo savininkas – J.

S. (b. l. 8). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus    2014-02-11 žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuota, jog buvo patikrintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo savininkas yra užėmęs valstybinę žemę, kurioje pastatyta tvora, užimamas valstybinės žemės plotas – 375 m2. Patikrinimo metu buvo naudojama globalinės padėties sistema „Topcon GRS-1“ bei fotoaparatas „Olympus“ (b. l. 5-7).ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK          256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuojant tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs visai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog      J. S. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

IÅ¡ byloje esančio VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad J. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,1200 h (b. l. 9). Teismo posėdyje Institucijos įgaliotas atstovas pateikė nurodyto žemės sklypo kadastrinių matavimų planÄ , kuriame J. S. savo paraÅ¡u dar 2007 m. vasario 13 d. patvirtino esantis susipažinęs su žemės sklypo ribomis bei sutinkantis su nustatytu plotu, t. y. 1200 m2 (b. l. 23). Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriui atlikus administracinėn atsakomybėn traukiamo J.

S. žemės sklypo patikrinimÄ buvo nustatyta, kad jis yra pastatęs tvorÄ už savo sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje, užimdamas 375 m2 valstybinės žemės (b. l. 5-7). Apklausiamas J. S. neneigė tvorÄ pastatęs valstybinėje žemėje, tačiau tikino teismÄ esÄ buvo priverstas taip pasielgti, kadangi jo sklypo ribose tvora negalėjo bÅ«ti pastatyta dėl specifinio landÅ¡afto (toje sklypo dalyje eina staigus nuolydis), be to, tvora pastatyta labai seniai, kitÄ dalį tvoros pastatė bendrija, taip pat pabrėžė įdėjęs daug pastangų tvarkydamas valstybinę žemę, kurioje prieÅ¡ tai buvo „šabakÅ¡tynas“, kitiems asmenims nėra jokio tikslo į jÄ patekti.

Taigi apklausiamas teisme J. S. pripažino, kad tvorÄ pastatė už savo sklypo ribų. Tokia aplinkybė jam buvo aiÅ¡kiai žinoma, jis neabejotinai suprato, jog tvorÄ stato ne savo sklypo ribose, o valstybei priklausančioje žemėje. Kvalifikuojant ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytÄ Â administracinį teisės pažeidimÄ , kaip tik ir bÅ«tina nustatyti pažeidimÄ kvalifikuojančias aplinkybes – savavaliÅ¡kÄ valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimÄ , arba savavaliÅ¡kÄ naudojimÄ si, kas Å¡ioje byloje ir yra aiÅ¡kiai nustatyta bei nekelia jokių abejonių.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. ir tvirtina, kad tvorÄ sklypo ribose buvo sudėtinga statyti dėl esančios nuokalnės, tačiau tai nepatvirtina pastarÄ jį turėjus juridinę teisę tokiu bÅ«du praplėsti savo sklypo ribas. IÅ¡ paties J. S. teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis dėl su jo sklypu besiribojančios valstybinės žemės įsigijimo kreipėsi dar 2007 m., tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡spręstas. AnalogiÅ¡kas praÅ¡ymas buvo pateiktas ir 2010 m., taip pat 2014 m., tačiau iki Å¡iol nėra priimtas joks sprendimas.

Vadinasi, J. S. neturėjo ir iki Å¡iol neturi jokio juridinio pagrindo naudotis valstybine žeme. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis suvokė daromo pažeidimo pobÅ«dį ir sÄ moningai atliko veiksmus, leisdamas kilti įstatyme numatytiems padariniams – savavaliÅ¡ku valstybinės žemės užėmimu naudojimusi. SubjektyvÅ«s administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai dėl to, kad niekam nėra tikslo eiti ir bÅ«ti toje valstybinėje žemėje ar tai, kad jis jÄ sutvarkė, nepaneigia pastarojo kaltės. Apklausiamas jis pats pripažino, kad po to, kai užtvėrė Å¡oninę tvorÄ , niekas kitas neturi galimybės patekti į šį valstybinės žemės plotÄ .

Inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi ta aplinkybė, jog tvora buvo pastatyta seniai ar tai, kad kitÄ dalį tvoros aptvėrė sodų bendrija. Nustatyta, kad J. S. nuosavybės teise priklauso 0,1200 h žemės sklypas, bÅ«tent kurio ribose J. S. ir gali tvarkytis. Tuo tarpu jis tvorÄ , dėl kurios ir kilo ginčas, užtvėrė aiÅ¡kiai už sklypo ribų. Laiko aplinkybė, kuriuo metu buvo pastatyta tvora, nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų neteisėtumo.

Teismas neturi pagrindo abejoti J. S. parodymais, kad ilgesniÄ jÄ tvoros dalį užtvėrė sodų bendrija (tvora užtverta aplink visÄ bendrijÄ ). Kaip parodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bendrijos pastatyta tvora eina ne tik palei su jo sklypu besiribojančiÄ valstybinės žemės dalį, bet juosia visÄ sodų bendrijÄ . Bendrijos pastatyta tvoros dalis iÅ¡kilo anksčiau ir ji neužtvėrė įėjimo į valstybinės žemės dalį, kuri atskira buvo bÅ«tent po to, kai J.

S. pastatė Å¡oninę tvorÄ pietvakarių pusėje, eliminuodamas galimybę pateikti į šį plotÄ . Taigi byloje pilnai įrodyta, kad tvora stovi ne J. S. priklausančiame žemės sklype, o užima valstybinės žemės dalį (375 m2), todėl nepriklausomai nuo to, kada ir dėl kokių subjektyvių aplinkybių ji pastatyta, laikytina J. S. esant atsakingÄ už šį administracinį teisės pažeidimÄ .Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei ), į J.

S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad pažeidimÄ padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies  10 punktas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į J. S. asmenybę (byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad praeityje buvo baustas administracine tvarka, pensininkas). Pažymėtina, jog nors J. S. ir nurodo nepripažįstantis savo kaltės, tačiau iÅ¡ esmės jis neginčija tvorÄ pastatęs valstybinėje žemėje. Be to, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad J.

S. jau nuo 2007 m. yra iÅ¡reiÅ¡kęs ketinimus nuosavybės teise įsigyti byloje minimÄ valstybinės žemės dalį, taip pat įvertintinos pastarojo nurodytos aplinkybės dėl to, kad tvoros pastatymui už sklypo ribų įtakos turėjo specifinė sklypo vieta ir, nors tai nepaneigia J. S. kaltės, tačiau Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti ignoruojamos sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimÄ . Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti J.

S. ATPK 301 straipsnio nuostatas ir už pastarojo padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 straipsniu, 27 straipsniu,              45 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : J. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam keturių šimtų (400) litų (115 €) dydžio baudÄ .Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6460. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigÅ«nas), priėmęs nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Teisėja                                                                                          Julita Dabulskytė – Raizgienė