2023-11-29 Nr. AB-21064-3-61-3-03587-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1038-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03587-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas) dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos lengvosios atletikos federacija (toliau – ir pareiškėjas, Federacija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro (toliau – ir Ministras) 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo projekto įgyvendinimui;

2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija), 211 775,60 Eur žalai atlyginti;

3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1 Pareiškėjas pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-1086 (toliau – ir Paraiška) finansuoti projektą pagal 2021 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtrą“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas 2021 m. gegužės 26 d. pranešimu buvo informuotas, kad Ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu finansavimas Projekto įgyvendinimui nėra skirtas. Finansavimas Projektui nebuvo skirtas, nes Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“.

1.2 Nesutikdamas su įsakymo dėl finansavimo neskyrimo dalimi, kuria neskirtas finansavimas Projekto įgyvendinimui, pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK), kuriame prašė panaikinti įsakymo dėl finansavimo neskyrimo dalį, kuria Ministras nusprendė neskirti finansavimo Projektui ir įpareigoti Ministeriją iš naujo vertinti Paraišką. LAGK 2021 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino skundą – panaikino įsakymą dėl finansavimo neskyrimo dalies, kuria neskirtas finansavimas Projekto įgyvendinimui, ir įpareigojo Ministeriją pareiškėjo Paraišką vertinti iš naujo bei priimti motyvuotą sprendimą.

1.3 Šio LAGK sprendimo niekas neginčijo, todėl Projekto finansavimo skyrimo klausimas buvo nagrinėjamas iš naujo ir buvo nuspręsta atlikti pakartotinį Paraiškos vertinimą. Atlikus vertinimą, buvo nuspręsta neskirti finansavimo Projektui ir apie tai pareiškėjas informuotas 2021 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas neskirti finansavimo Projektui buvo priimtas dėl to, kad Paraiška neva nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“, iš viso Paraiška surinko 76,5 balo.

1.4 Nesutiktina su Įsakymo dalimi, kuria neskirtas finansavimas atliekant pakartotinį Paraiškos vertinimą, nes iš esmės pažeistos sporto projektų vertinimo procedūros, pakartotinį vertinimą patikėjus atlikti galimai reikalavimų neatitinkantiems ir nekompetentingiems asmenims. Taigi Ministras, remdamasis Paraiškos turinio vertinimo rezultato, Pakartotinio vertinimo lapo, pagrindu priėmė Įsakymo dalį, kuria neskirtas finansavimas Projektui.

1.5 Šiuo atveju neteisėti viešosios įstaigos Švietimo mainų paramos fondo (toliau – ir Fondas) ir Ministerijos veiksmai lėmė tai, kad Projektas negavo finansavimo (pajamų) Projekto įgyvendinimui, todėl Projekto įgyvendinimas tapo iš esmės neįmanomu, atitinkamai pareiškėjas patyrė tiesioginius nuostolius ir žalą negautų pajamų forma, t. y. 800 Eur dėl Paraiškos parengimo, 1 452 Eur už teisines paslaugas rengiant skundą LAGK dėl pirminio Paraiškos vertinimo ir 209 523 Eur negautų pajamų Projekto finansavimo suma.

1.6 Paraiškos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant taikytinuose teisės aktuose nustatytą sporto projektų vertinimo tvarką, nes ekspertas, vertindamas Paraišką, nesivadovavo jam privalomomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, specialiųjų vertinimų kriterijų vertinimo tvarka; taip pat Įsakymo dalis, kuria neskirtas finansavimas projekto įgyvendinimui, neatitinka jai, kaip administraciniam sprendimui, keliamų reikalavimų, yra nepagrįsta teisės aktų normomis. Vertinimo lape pateikti motyvai yra prieštaringi, nors tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatos, tiek formos reikalavimai įpareigoja dėl paraiškos vertinimo pateikti aiškius, konkrečius, motyvuotus, pagrįstus ir neprieštaringus komentarus. Paraišką vertinę ekspertai galimai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti paraiškos.

1.7 Siekdamas nuginčyti Paraiškos ekspertinį vertinimą, pareiškėjas pasitelkė specialių žinių turintį asmenį – ekspertą ir suformulavo jam užduotį įvertinti Paraišką pagal 2021 m. Sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veikslo sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtrą“, ir ekspertas parengė išvadą, kad Paraiška atitinka visus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus ir vertintina kaip esanti verta daugiau nei minimalaus balo reikšmės pagal kiekvieną bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų, o bendras skirtinas vertinimo balas Paraiškai yra 91.

2. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo Federacijos skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Paraiškos vertinimas ir sprendimas dėl finansavimo neskyrimo buvo atliktas laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir procedūrų. Ministerija ir Fondas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ministerija neturi įgaliojimų ir neatlieka paraiškų vertinimo, ši funkcija yra pavesta Fondui. Atitinkamai, Fondas, atlikęs antrąjį Paraiškos vertinimą – turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą, nustatė, kad Paraiška neatitiko bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų. Konkrečiai, paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“.

2.2. Fondas, pakartotinai įvertinęs Paraišką, parengė išvadas Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Aprašas) 46 punkto nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 54 ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – ir Taisyklės) 72 punktą Komisija, per 10 darbo dienų nuo atsakingos institucijos išvadų gavimo dienos, įvertinusi pateiktas išvadas, teikia siūlymus dėl sporto projektų finansavimo ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai. Komisijos siūlyme pateikiami motyvai dėl lėšų skyrimo sporto projektams. Dėl to Ministerija, įvertinusi Fondo ir Komisijos pateiktas išvadas, priėmė Įsakymą neskirti finansavimo pareiškėjo projektui „Sportuokime linksmai“.

2.3. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad vertintojas, vertindamas Paraišką, nesivadovavo jam privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų gairėmis. Vertintojas pagal Formoje esančias gaires įvertino kiekvieną Formoje esantį kriterijų ir jo sudėtines dalis, bei pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus. Įsakymo dalis, kuria nuspręsta neskirti finansavimo Projekto įgyvendinimui, atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Įvertinus Įsakymo bei vertinamojo lapo, kuris yra sudedamoji Įsakymo dalis, turinį, spręstina, jog šie dokumentai yra motyvuoti ir iš jų turinio galima suprasti, kodėl atsakingos institucijos atsisakė finansuoti pareiškėjos projektą.

2.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą patyrė ne dėl Ministerijos ar Fondo, o dėl savo veiksmų – nekokybiškai pateiktos paraiškos. Pareiškėjas neįrodė Ministerijos ir Fondo neteisėtų veiksmų, taip pat kilusios žalos bei priežastinio ryšio, dėl ko nekyla prievolė atlyginti žalą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo Federacijos skundą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog palaiko Ministerijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir ją grindžiančius argumentus (žr. šios nutarties 2.1–2.4 p.).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas priteisė atsakovui Ministerijai iš pareiškėjo 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias ginčo faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1- 1086 finansuoti Projektą pagal 2021 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtrą“.

6.2. Fondas 2021 m. gegužės 26 d. informavo pareiškėją, kad Ministras 2021 m. gegužės 25 d. priėmė įsakymą Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“, kuriuo finansavimas Projekto įgyvendinimui nebuvo skirtas.

6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo dėl finansavimo neskyrimo dalimi, kuria neskirtas finansavimas jo Projekto įgyvendinimui, 2021 m. birželio 22 d. pateikė skundą LAGK, kuri, išnagrinėjusi administracinį ginčą pagal pareiškėjo skundą, 2021 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą Nr.21R-(AG-472/03-2021), kuriuo tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino įsakymo dalį dėl finansavimo neskyrimo, kuria neskirtas finansavimas Projekto įgyvendinimui, ir įpareigojo Ministeriją Paraišką vertinti iš naujo bei priimti įstatymų reikalavimus atitinkantį motyvuotą sprendimą.

6.4. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. priėmė įsakymą Nr. V-1459 „Dėl Lietuvos lengvosios atletikos federacijos sporto projekto paraiškos Nr. SRF-FAV-2021-1-1086 pakartotinio vertinimo atlikimo“, kuriuo nuspręsta atlikti pakartotinį Paraiškos vertinimą.

6.5. Fondas, atlikęs pakartotinį Paraiškos vertinimą, nustatė, kad Paraiška neatitiko trečiojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto finansinio ir ekonominio pagrindimo“, Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal šį bendrąjį kriterijų, iš viso Paraiška surinko 76,5 balo.

6.6. Ministerija, gavusi išvadą, 2021 m. rugsėjo 20 d. priėmė įsakymą Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ (Įsakymą), kuriuo Ministras nusprendė pakeisti 2021 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. V- 867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ ir neskirti finansavimo pareiškėjo Federacijos teiktai paraiškai „Sportuokime linksmai“.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teikta Paraiška surinko 76,5 balo iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip netinkama finansuoti. Pareiškėjo paraišką (turinio ir išlaidų pagrįstumą) pakartotinai vertino dvi Fondo darbuotojos (projektų koordinatorės). Abi vertintojos, savarankiškai atlikusios vertinimą, paraišką įvertino kaip netinkamą finansuoti. Pagal projektų koordinatoriaus pareigybės aprašymą į šias pareigas gali pretenduoti asmuo, be kita ko, įgijęs aukštąjį išsilavinimą; susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos skyrimą ir valdymą; turintis projektų valdymo patirties.

8. Teismas sprendė, kad Paraiškos vertintojos, vertinusios Paraišką, vadovavosi privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus, o nagrinėjamu atveju aktualus trečiasis bendrojo projekto vertinimo kriterijus – „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“. Teismas nustatė, kad šį kriterijų sudaro dvi dalys: sporto projekto biudžeto nuoseklumas ir jo ryšys su sporto projekto veiklomis ir uždaviniais ir sporto projektų išlaidų realumas, būtinumas, pagrįstumas, atitikimas ekonomiškumo principui. Formoje yra nurodyta, jog „Vertintojų yra prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis“, Formoje prie kiekvieno vertinamo kriterijaus taip pat yra nurodyti maksimalūs ir pereinamieji balai, kuriuos skiria vertintojas.

9. Teismo vertinimu, kaip matyti iš Sporto rėmimo fondo ir 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo, vertintoja skyrė balus ir motyvuotai, atsižvelgdama į kiekvieno kriterijaus dalį, pateikė poziciją dėl tobulintinų sričių. Teismas, vertindamas Paraiškos, pagrįstumo vertinimo lapus, kartu su šalių išdėstytais argumentais, konstatavo, kad kiekviena iš pozicijų buvo pagrįsta, motyvuota ir konkrečiai nurodyta tiek dėl sąmatoje suplanuotų išlaidų nenuoseklumo, tiek dėl pačių išlaidų netinkamo pasirinkimo kategorijų (kaip, pvz., „Projekto biudžete numatomas itin platus spektras įvairaus inventoriaus, neatskleidžiama kokio tipo treniruotės bus vykdomos, todėl įvertinti realų šio inventoriaus panaudojimą yra sudėtinga“, kad treniruotės bus organizuojamos sporto mokyklų, sporto centrų ir sporto klubų bazėse, projekto vykdytojas turėtų įsipareigoti ir aiškiai atskirti projekto veiklas nuo kasdienių šių įstaigų veiklų, projekte dirbantiems asmenims neturėtų būti mokamas dvigubas darbo užmokestis“). Dėl to Projekto biudžetą planuojant, pareiškėjas nedetalizavo, kaip konkrečiai ketina panaudoti inventorių bei neatskyrė projekto ir kitų sporto centrų veiklos, dėl ko ir nurodyta dėl galimo dvigubo darbo užmokesčio mokėjimo. Taigi, teismo vertinimu, nepaneigtina, kad vertintojas pagrįstai nurodė esant nenuoseklias projekte numatytas išlaidas.

10. Teismas taip pat akcentavo, jog dėl netinkamai pasirinktų išlaidų kategorijų vertintojas paaiškino, kad „1 kategorijoje įvardintų prekių poreikis niekaip nepagrįstas, neaprašoma, kaip jis bus naudojamas, kokiu principu bus išdalinamas treniruotes vykdysiančioms savivaldybių institucijoms, kodėl būtent pasirinkta pirkti 36, 60 ir 120 vnt., kuomet planuojama organizuoti 120 grupių, kuriose dalyvaus 1800 vaikų, neatskleidžiama ar šis inventorius perkamas tik renginiams ar bus naudojamas nuolatinėse veiklose“. Iš šio pateikto vertinimo, teismo vertinimu, darytina išvada, kad vertintojas aiškiai, konkrečiai ir motyvuotai paaiškino netinkamai pasirinktų išlaidų kategoriją. Dėl nepagrįsto ryšio tarp Projekto veiklų, uždavinių ir suplanuotų išlaidų, kokios suplanuotos konkrečios išlaidos neturi ryšio su Projekto veiklomis ir uždaviniais, vertintojos taip pat yra paaiškinę, kad marškinėlių kiekis, poreikis ir pridėtinė nauda, siejant su Projektu, nėra pagrįsta ir pareiškėjos nurodytas trenerių atlygio skaičiavimas yra nepagrįstas ir nesusietas su veiklomis. Dėl to teismas sprendė, kad Fondo vertintojos tinkamai įvertino bendrąjį sporto projekto vertinimo kriterijų ir savo sprendimą vienam Kriterijaus aspektui skirti 6,5 iš 10 galimų, o kitam 2 iš 10 galimų aiškiai, konkrečiai ir motyvuotai pagrindė.

11. Teismas nustatė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo vertintojų skirtais balais, į bylą pateikė 2022 m. liepos 25 d. specialisto (doc. dr. V. Š.) išvadą, atliktą pagal Federacijos užsakymą. Ekspertas padarė išvadą, kad Paraiška vertintina kaip atitinkanti bendruosius ir specialiuosius sporto projektų vertinimo kriterijus, nustatytus Apraše ir bendras skirtinas vertinimo balas yra 91.

12. Teismas, lygindamas pareiškėjos savarankiškai pasitelkto specialisto atliktą Paraiškos vertinimą ir byloje esantį Fondo vertintojų pareiškėjos Paraiškos vertinimą, darė išvadą, kad kūno kultūros ir sporto specialisto V. Š. atskirai ir vienasmeniškai atliktas Paraiškos vertinimas ir parinktas vertinimo balas 91 niekaip nepaneigia ir nedaro neteisėtomis ar neteisingomis Fondo vertintojų padarytų išvadų. Teismas pastebėjo, kad Fondo pateikti Paraiškos vertinimai buvo atlikti, kaip nustato Taisyklės tokiu atveju, dviejų vertintojų, buvo išlaikytos visos reikalaujamos teisės norminių aktų nustatytos procedūros. Be to, teismo vertinimu, kaip teisingai pažymėjo Fondas rašytiniuose paaiškinimuose, atsikertant į pareiškėjos pateiktą specialisto išvadą, detaliai nurodant, kurie pareiškėjos pasitelkto specialisto argumentai yra keliantys abejonių ir nepagrįstai skiriami maksimalūs balai, vertintojas skirdamas maksimalų balą atitinkamo kriterijaus elementams, dažnu atveju neatkreipė dėmesio į Paraiškos vertinimui konkrečiu atveju labai svarbius aspektus, dėl ko maksimalūs balai Fondo vertintojų ir nebuvo skirti. Teismas nurodė neturintis pagrindo Fondo vertintojų atliktą Paraiškos įvertinimą pripažinti nepagrįsta ir neteisingai atlikta.

13. Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, sprendė, kad Fondas, kaip atsakinga institucija, įgaliota vykdyti sporto paraiškų vertinimą, tinkamai įgyvendino teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus dėl sporto paraiškų vertinimo, nepažeidė jokių procedūrų bei aiškiai, konkrečiai ir motyvuotai pagrindė skiriamų balų dydžius, atitinkamai, Ministerija pagrįstai vadovavosi atliktu pakartotiniu vertinimu, Fondo ir Komisijos išvadomis, dėl ko Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

14. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo abejones dėl vertintojų, vertinusių Paraišką, turimos kvalifikacijos, nes trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė į bylą paraišką vertinusių darbuotojų turimas kvalifikacijas patvirtinančius įrodymus. Darbuotojos priimtos į projektų koordinatorių pareigybes, kurioms keliami atitinkami reikalavimai, paskirtos Paraiškos vertintojomis ir savo funkcijas atlikto pagal ankščiau aprašytų teisės aktų reikalavimus.

15. Teismas konstatavo, kad nenustačius sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, netenkintinas ir atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma 209 523,60 Eur, taip pat 1 452 Eur dydžio teisinių išlaidų, 800 Eur dydžio išlaidų, patirtų Paraiškos rengimui.

16. Teismas dėl negautų pajamų pažymėjo, jog pagrįstai atmestos Paraiškos atveju nėra teisinio pagrindo Projektui neskirtas finansuoti lėšas laikyti pareiškėjo negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs. Sąlyga finansavimo gavimui buvo paraiškos atitiktis visiems keliamiems reikalavimams, reikiamo balų skaičiaus surinkimas ir didesnio balų skaičiaus už kitas atranką praėjusias paraiškas surinkimas. Vien minimalaus balų skaičiaus surinkimas dar taip pat negarantavo, jog netgi pilnai atranką praėjusiai paraiškai (pareiškėjo paraiška jos nepraėjo) finansavimas bus skirtas, nes finansuotiniems sporto rėmimo projektams buvo numatytas ribotas biudžetas, kaip nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, buvo pateiktos 1309 paraiškos, o finansavimo pakako 212 paraiškų, finansuotų paraiškų dalis siekė vos apie 16,2 procento. Be to, projekto finansavimui skirtina suma negali būti laikoma pareiškėjo negautomis pajamomis, nes įgyvendindamas projektą ir atitinkamai patirdamas su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (be kurių projektas ir nebūtų įgyvendintas), pareiškėjas niekuomet tokio dydžio pajamų nebūtų gavęs.

17. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo kaip žala nurodomos patirtos 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kreipiantis į LAGK, nepatenka į ginčo nagrinėjimo ribas.

18. Teismas pažymėjo, jog netenkinus reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog skundą atmetus, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

20. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs ginčo specifiką (projekto finansavimo klausimas vertintas antrąkart, atsakovas siekė itin kvalifikuotai ginti savo kaip institucijos ir valstybės (dėl žalos atlyginimo) interesus), sutiko su atsakovo pozicija, kad byloje advokato pagalba Ministerijai buvo būtina. Teismo vertinimu, pateiktos išlaidos, atsižvelgiant į atstovo darbą byloje, laikytinos racionaliomis, pagrįstomis ir būtinomis, jos nėra nepagrįstai padidintos, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidoms už advokato teisines paslaugas atlyginti.

III. 21. Pareiškėjas Federacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atliekant pakartotiną Paraiškos vertinimą buvo pažeistas objektyvumo principas (VAĮ 3 str. 9 p.). Įsakymas buvo priimtas remiantis Fondo atliktu pakartotinu Paraiškos vertinimu. Fondo parengtas Vertinimo lapas yra sudėtinė Įsakymo dalis, todėl Fondo veiksmai ir priimti sprendimai atliekant pakartotinį Paraiškos vertinimą yra administracinio sprendimo priėmimo procedūros dalis. Pareiškėjo Paraiškos vertinimas jau buvo patikėtas Fondo darbuotojams, o ne samdomiems nešališkiems ekspertams. Pakartotinis vertinimas negali būti laikomas nešališku, kadangi jį atliko Fondo darbuotojai, esantys pavaldumo Fondui darbo santykiuose.

21.2. Pagal byloje pateiktus Fondo darbuotojų pareigybių aprašymus negalima spręsti, jog jie turėjo būtent sporto projektų vertinimo patirtį arba ne mažesnę kaip 3 metų patirtį lengvosios atletikos sporto srityje. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, Projektų koordinatoriaus pareigybė savaime nepatvirtina, jog šios pareigybės darbuotojas turi patirtį sporto projektų vertinime ar turi 3 metų patirtį lengvosios atletikos sporto srityje, kadangi pareigybės aprašyme nėra kalbama apie sporto projektus, taip pat apie projektų vertinimą ar juo labiau lengvosios atletikos sporto sritį.

21.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pateikto specialisto paaiškinimus, iš esmės remdamasis tik Fondo atstovo rašytiniais paaiškinimais. Tokiu būdu įrodymų vertinimas buvo atliktas netinkamai.

21.4. Teismas tinkamai neįvertino, jog Paraiškos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant taikytinuose teisės aktuose nustatytą sporto projektų vertinimo tvarką. Ekspertas (ekspertai), vertindamas Paraišką, nesivadovavo privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis. Fondas ir Ministerija, neginčydami LAGK sprendimo, patys pripažino konstatuotas teisines aplinkybes, t. y. tai, kad atliekant pirminį Paraiškos vertinimą, nebuvo laikytasi sporto projektų vertinimo tvarkos, nustatytos aukščiau minėtais teisės aktais.

21.5. Šiuo atveju pakartotinio Vertinimo lape nėra niekaip pagrįsta, jog (i) sąmatoje Projekto įgyvendinimo išlaidos suplanuotos nenuosekliai; (ii) kai kur netinkamai pasirinktos išlaidų kategorijos ir, jeigu taip, tai, kokios išlaidų kategorijos pasirinktos netinkamai, (iii) būtų viršijamas maksimalus leistinų viešinimo ar administravimo išlaidų procentas; (iv) būtų nepagrįstas ryšys tarp Projekto veiklų, uždavinių ir suplanuotų išlaidų ir, jeigu taip, tai, kokios suplanuotos konkrečiai išlaidos neturi ryšio su Projekto veiklomis ir uždaviniais. Vertinimo lape surašyta motyvacija dėl trečiojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ abiejų elementų yra nepagrįsta, kad Paraiška pagal šiuos elementus turėjo surinkti aukštesnius balus nei pereinamasis balas ir tokiu būdu Paraiška turėjo būti pripažinta tinkama finansuoti. Tačiau skundžiamame teismo sprendime tai nebuvo tinkamai nustatyta.

21.6. Teismas neanalizavo vertinimo elementų turinio. Šiuo atveju būtent Vertinimo elementų turinys, nurodytas Formoje, buvo reikšmingas sprendžiant, ar Vertinimo lape surašyta motyvacija yra pagrįsta. Skundžiamame sprendime apsiribota tik Vertinimo lapo citavimu, nevertinant, ar ta motyvacija yra pagrįsta pagal nustatytą ir Formoje nurodytą atitinkamų kriterijų vertinimo elementų turinį.

21.7. Pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą atmestas nepagrįstai. Dėl nurodytų Ministerijos ir Fondo neteisėtų veiksmų Pareiškėjas patyrė tiesioginius bei netiesioginius nuostolius negautų pajamų forma. Be to, patirta žala kaip patirtos išlaidos kreipiantis į LAGK yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra susijusi su Ministerijos bei Fondo veiksmais atliekant pirminį Paraiškos vertinimą. Pareiškėjas prarado galimybę įgyvendinti Projektą pagal parengtą Paraišką, nors byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, jog Paraiška turėjo būti pripažinta tinkama finansuoti bei surinkti pakankamai aukštą 91 balo vertinimą, kuris būtų užtikrinęs pareiškėjui finansavimą projektui įgyvendinti.

21.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui Ministerijai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo Federacijos apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Apeliacinio skundo argumentai, jog pakartotinis vertinimas negali būti laikomas nešališku, kadangi jį atliko Fondo darbuotojai, esantys pavaldumo Fondui darbo santykiuose, yra nepagrįstas. Sporto paraiškų vertinimą yra įgaliotas organizuoti ir vykdyti Švietimo mainų paramos fondas. Fondas tinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatose įtvirtintus reikalavimus dėl sporto paraiškų vertinimo, o pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, galinčių paneigti Fondo darbuotojų tinkamą kvalifikaciją vertinant būtent tokio pobūdžio ir turinio paraiškas. Šiuo atveju pakartotinį Pareiškėjo paraiškos vertinimą atliko atsakingi Fondo darbuotojai – Sporto programų skyriaus projektų koordinatorės, todėl nėra pagrindo teigti, kad paraišką vertino ekspertai pagal Taisyklių 58 punkto nuostatas.

22.2. Fondas tinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatose įtvirtintus reikalavimus dėl sporto paraiškų vertinimo, nepažeidė jokių procedūrų bei aiškiai, konkrečiai ir motyvuotai pagrindė skiriamų balų dydžius, dėl ko Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Ministerija neturi įgaliojimų ir neatlieka paraiškų vertinimo, ši funkcija yra pavesta Fondui. Be to, pareiškėjas, teigdamas, esą LAGK savo sprendimu atliko pareiškėjo paraiškos vertinimą, klaidina teismą, nes komisija nevertino pareiškėjo paraiškos turinio ir ją grąžino nagrinėti iš naujo.

22.3. Teismas nepažeidė jam tenkančios pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir visapusiškai, objektyviai ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes. Ginčo atveju pareiškėjo paraišką vertino kompetentingi vertintojai, paraiška įvertinta tinkamai ir laikantis visų taikytinuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, dėl ko teismui nebuvo teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjo papildomai teikiama specialisto išvada tam, kad teismas galėtų priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą Pareiškėjo pasitelkto specialisto argumentai yra keliantys abejonių ir nepagrįstai skiriami maksimalūs balai, neatkreipiant dėmesio į paraiškos vertinimui konkrečiu atveju labai svarbius aspektus.

22.4. Šiuo atveju pareiškėjas žalą patyrė ne dėl Ministerijos ar Fondo, o dėl paties savo veiksmų – pareiškėjo pateikta Paraiška nesurinko pakankamo balų skaičiaus.

22.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė Ministerijai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o Ministerija pagrįstai naudojosi advokato paslaugomis. Teisminių bylų skaičius 2021 m. smarkiai išaugo, kadangi 2021 m. spalio–lapkričio mėn. vienu metu buvo gauta net keletas bylų, kurios yra nagrinėjamos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl siekiant užtikrinti valstybės interesų atstovavimą, būtina pasitelkti atstovus.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo Federacijos apeliacinį skundą.

24. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais Ministerijos atsiliepime (žr. šios nutarties 22.1-22.5 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ dalies, kuria neskirtas finansavimas Lietuvos lengvosios atletikos federacijos projekto įgyvendinimui, pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl ginčijamos Įsakymo dalies panaikinimo ir žalos atlyginimo, konstatuodamas, jog šiuo atveju sprendimas neskirti pareiškėjo Projektui finansavimo buvo pagrįstas ir motyvuotas, o pareiškėjo nurodytos abejonės dėl Paraišką vertinusių asmenų kvalifikacijos pripažintinos nepagrįstomis, dėl to nėra pagrindo panaikinti Sprendimą, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, byloje nėra pagrindo priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, teigdamas, jog šiuo atveju teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius, jog vertinant pareiškėjo pateiktą Paraišką buvo pažeistas objektyvumo principas ir vertinimo tvarka, o sprendimas neskirti finansavimo yra nepagrįstas.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, taigi apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018).

30. Dėl to kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-880-602/2023).

31. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Paraiškos vertinimo metu atliktų pažeidimų, susijusių su vertintojų kvalifikacija bei objektyvumo principo pažeidimu, teisėjų kolegija pažymi, jog Taisyklių 58 punkte įtvirtinta, jog paraiškų vertinimą atlieka vertintojais paskirti Atsakingos institucijos darbuotojai. Atliekant turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, Atsakinga institucija vertintojais gali pasitelkti pasirinktus ekspertus.

32. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo, pasitelkti vertintojus, nesusijusius su atsakinga institucija civiliniais ar darbo santykiais, priešingai nei procesiniuose dokumentuose nurodė pareiškėjas, buvo Fondo teisė, bet ne pareiga, o aplinkybė, kad pareiškėjo pateiktą Paraišką vertino Fondo darbuotojos, neprieštaravo teisės aktų reikalavimams.

33. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog objektyvumo principas reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, o įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015; 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1088-575/2021).

34. Nagrinėjamoje byloje įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas abejones dėl jo Paraiškos vertinimo metu atliktų objektyvumo ir nešališkumo principų pažeidimų, teisėjų kolegija pripažįsta šiuos argumentus deklaratyviais, nes minėti pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais byloje pateiktas įrodymais. Priešingai, kaip matyti iš ginčo aplinkybių, išsamiai nustatytų ir įvertintų skundžiamame teismo sprendime, šiuo atveju pakartotinis Paraiškos vertinimas buvo atliktas pagal vertinimo tvarkos reikalavimus, be kita ko susijusius su vertintojų kvalifikacija, objektyvumo ir nešališkumo principų užtikrinimu.

35. Dėl to sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais bei teismo išvada dėl pareiškėjo pateiktos Paraiškos vertinimo atitikties teisės aktų reikalavimams, o su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.

36. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo Paraiškos vertinime pateiktų išvadų pagrįstumo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad atvejais kaip nagrinėjamoje byloje, kai sprendžiant projekto finansavimo klausimą kiekvienas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, prie kiekvienos kriterijų grupės yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, nurodomos stiprybės ir tobulintinos sritys, nėra pagrindo pripažinti atlikto vertinimo nepagrįstu (žr., pvz., 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-642-1047/2023; 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-313-552/2023; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-410-968/2023; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-654-662/2023).

37. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo ginčytuose Vertinimo lape pateiktuose komentaruose ir teiginiuose dėl trečiojo bendrojo projekto vertinimo kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ nurodytos aiškiai suformuluotos ir pagrįstos vertintojų išvados, kurios pripažintinos motyvuotomis ir pagrindžiančiomis sprendimą skirti atitinkamą balų kiekį, o pareiškėjo pateikto pasitelkto eksperto vertinimas šių atsakingos institucijos vertinimų, atliktų, kaip minėta, laikantis teisės aktų reikalavimų, nedaro nepagrįstais ar nemotyvuotais.

38. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamo teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamos Įsakymo dalies, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

39. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčijamos Įsakymo dalies vertinimu, pripažįstami nepagrįstais ir yra atmetami. Kadangi šiuo atveju nustatyti viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai, nenustatyta būtinoji sąlyga kilti viešajai deliktinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti 1452 Eur žalos, kildinamos iš pareiškėjo patirtų teisinės pagalbos išlaidų dėl Ministerijos pirminio įsakymo, kuriuo nuspręsta nesuteikti finansavimo pareiškėjo Paraiškai, ginčijimo LAGK, atlyginimo. Pareiškėjas pateikė šias išlaidas grindžiančius įrodymus – sąskaitą faktūrą.

41. Byloje nustatyta, kad LAGK 2021 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-472/03-2021) tenkino Federacijos skundą ir panaikino Ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 dalį, kuria neskirtas finansavimas Federacijos projektui „Sportuokime linksmai“ ir įpareigojo Federaciją vertinti Paraišką iš naujo. Šis LAGK sprendimas skundžiamas nebuvo. Dėl to įsiteisėjusiu išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimu buvo pripažinti neteisėti atsakovo veiksmai atsakovui priimant pirminį įsakymą, o pareiškėjas, kreipdamasis į LAGK, patyrė 1452 Eur pagrįstus turtinius netekimus (turtinę žalą) Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme teisinės pagalbos išlaidoms.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4527-968/2020).

43. Kadangi pareiškėjo patirti turtiniai netekimai yra susiję su pareiškėjui teiktomis teisinėmis paslaugomis, sprendžiant patirtų turtinių netekimų atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgtina į priteistinus užmokesčio už teisinę pagalbą dydžius, įtvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

44. Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ketvirtis, reikšmingas apskaičiuojant teisinių paslaugų maksimalų dydį, nustatomas pagal momentą, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (žr., pvz., 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-520/2020).

46. Pareiškėjo skundas LAGK buvo pateiktas 2021 m. birželio 22 d., todėl pagrindu imami 2020 m. IV ketvirčio rodikliai. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1 524,2 Eur, todėl priteistina suma už skundo LAGK surašymą yra 457,26 Eur (1 524,2 * 0,3).

47. Įvertinus tai, šiuo atveju remiantis Rekomendacijų 8.1 punktu pagrįstais pripažįstami pareiškėjo patirti 457,26 Eur turtiniai netekimai dėl teisinės pagalbos išlaidų nagrinėjant ginčą dėl Ministerijos pirmojo įsakymo LAGK. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog nurodytos žalos, patirtos dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo LAGK, atlyginimas nėra šios bylos dalykas, nepagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti žalos, atsiradusios dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Įvertinus tai, ši teismo sprendimo dalis yra pakeičiama ir pareiškėjui priteistina 457,26 žalai atlyginti.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui Ministerijai iš pareiškėjo 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos atlyginti. Šis pareiškėjo argumentas pripažįstamas pagrįstu.

49. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, o tai, ar konkrečiu atveju yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1002-502/2022).

50. Bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus.

51. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti (ir kokio dydžio) atstovavimo išlaidas viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018). Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-605-602/2019).

52. Atsižvelgdama į Ministerijos vidinius teisinius pajėgumus ir kilusios bylos pobūdį bei tai, jog byloje kelti klausimai nepripažintini sudėtingais fakto ar teisės požiūriu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos viešojo administravimo subjektui (Ministerijai) buvo priteistos nepagrįstai, o atsakovas nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą teigti, jog nagrinėjamu atveju Ministerija negalėjo savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos.

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo, tačiau vertindamas pareiškėjo patirtos turtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą, teismas tinkamai neįvertino žalos nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo skundą LAGK fakto, todėl ši teismo sprendimo dalis yra keistina, taip pat panaikinama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų viešojo administravimo subjektui (Ministerijai) atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

54. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, dėl to prašymas netenkinamas.

57. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 5 082 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Įvertinusi pareiškėjo prašytos priteisti sumos žalai atlyginti dydį (211 775,60 Eur) bei tai, jog šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo tenkinta pareiškėjo skundo reikalavimo dėl žalos atlyginimo dalis (457,26 Eur), pareiškėjui priteistina 11 Eur bylinėjimosi išlaidoms už procesą pirmosios instancijos teisme atlyginti.

58. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra netenkinamas, atsižvelgus į šios nutarties 49–52 punktuose išdėstytus motyvus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Lietuvos lengvosios atletikos federacijai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 457,26 Eur žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos skundo dalį atmesti.

Atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.“

Priteisti pareiškėjui Lietuvos lengvosios atletikos federacijai iš atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 11 Eur bylinėjimosi išlaidoms už procesą pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius