bd53dffc-6cc3-4577-b30b-4cda54a56ef5 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-187-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01054-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Š.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Å . M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Å . M. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė, bendrovė, darbdavys), kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimus pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ izoliuotojo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalį, panaikinti atsakovės 2021 m. kovo 4 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iÅ¡ darbo dėl darbuotojo kaltės (toliau – įsakymas), priteisti iÅ¡ atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Å¡is atsakovės įsakymas buvo priimtas po to, kai darbdavys atsisakė ieÅ¡kovo atstovui pateikti praÅ¡omus dokumentus, susijusius su darbo laiko apskaitos skaičiavimu, be to, jis teikė darbdaviui praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru, o darbdavys nesutiko jo atleisti, kaip tai numato DK 55 straipsnis. Nurodė, kad jo atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, nes atsakovė atleido jį už tai, kad jis nesutiko pasiraÅ¡yti vekselio, kurį primygtinai reikalavo pasiraÅ¡yti atsakingas atsakovės darbuotojas, nesutiko dirbti virÅ¡valandžius, kai darbdavys nemoka už virÅ¡valandinį darbÄ , nesutiko dirbti pavojingomis ir nesaugiomis sÄ lygomis, kai darbuotojas nėra aprÅ«pinamas reikiamomis saugos priemonėmis, nesutiko vykti į komandiruotes ir dirbti užsienio valstybėse, negaunant nei komandiruotpinigių, nei darbo užmokesčio už prastovas, nes pagal darbo sutartį jam yra sumokama tik už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbÄ .

Nurodė, kad dėl Å¡alyje įvesto karantino policijos pareigÅ«nai jam neleido atvykti į Klaipėdos miestÄ , nes jo gyvenamoji vieta buvo kitos savivaldybės teritorijoje. Taip pat nurodė, kad darbdavys nesudarė tinkamų darbo sÄ lygų – jis nebuvo aprÅ«pintas visomis darbui reikalingomis medžiagomis, instrumentais, apsaugos priemonėmis, nebuvo sudarytos saugios darbo sÄ lygos, nebuvo aprÅ«pinama kelionės bilietais, transportu nuvykti į darbo vietÄ , kuru transporto priemonei. Nurodė, kad darbdavys jam neteikė projektinės dokumentacijos, dėl to jis negalėjo atlikti savo darbinių pareigų.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad darbuotojas du kartus padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties, todėl ir buvo atleistas iÅ¡ užimamų pareigų. Nurodė, kad darbuotojui buvo iÅ¡duota 2021 m. vasario 3 d. pažyma apie privalomÄ iÅ¡vykimÄ iÅ¡ savivaldybės, kurios pakanka, siekiant pagrįsti bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ savivaldybę.

Nurodė, kad darbuotojas nuo 2020 m. spalio 10 d. nebeatsiliepė nurodytais kontaktais, darbuotojas jau ilgÄ laikÄ nevykdė darbo pareigų. Po pirmojo darbuotojo įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo už pakartotinį pažeidimÄ darbuotojas nepasitaisė, su darbdaviu nesusisiekė, pasiaiÅ¡kinimo nepateikė, o iÅ¡ vėlesnių teikiamų darbuotojo atstovo paaiÅ¡kinimų galima suprasti, kad darbuotojas nenori pasitaisyti, nenori atlikti savo darbinių funkcijų, ieÅ¡ko neatvykimo į darbÄ priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2021 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. ieÅ¡kovo atstovo 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovei siųsto elektroninio laiÅ¡ko nustatyta, kad ieÅ¡kovo atstovas kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas pateikti ieÅ¡kovo atleidimo dokumentus, tačiau ieÅ¡kovo atstovui buvo nurodyta, kad darbuotojas nėra atleistas. IÅ¡ 2020 m. spalio 5 d. elektroninio laiÅ¡ko ir kartu su juo pateikto raÅ¡to nustatyta, kad ieÅ¡kovo atstovui buvo dar kartÄ praneÅ¡a, jog darbuotojas nėra atleistas iÅ¡ izoliuotojo pareigų.

IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovei elektroniniu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu, tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių Å¡io praÅ¡ymo tarp bylos dokumentų nėra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡iame elektroniniame laiÅ¡ke nėra nurodytas laiÅ¡ko turinys, o iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2020 m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovo atstovas buvo parengęs praÅ¡ymÄ atsakovei kitu pagrindu, t. y. siÅ«lant derybų keliu iÅ¡spręsti klausimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu DK 54 straipsnio pagrindu, bendrovei atsisakant materialinių reikalavimų, kylančių iÅ¡ mokymo sutarties, o darbuotojui atsisakant piniginio pobÅ«džio reikalavimų iÅ¡ bendrovės. Å is ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymas pasiraÅ¡ytas elektroniniu paraÅ¡u 2020 m. lapkričio 6 d. 10 val. 44 min.

Teismo vertinimu, tai tik patvirtina, kad labiau tikėtina, jog 2020 m. lapkričio 6 d. elektroninio laiÅ¡ko priede buvo pateiktas ne ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu, o ieÅ¡kovo atstovo siÅ«lymas derėtis dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų Å¡alių sutarimu.

6. Teismas pažymėjo, jog visi ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymai / praneÅ¡imai atsakovei buvo siųsti elektroniniu paÅ¡tu, pasiraÅ¡ant juos elektroniniu ieÅ¡kovo atstovo paraÅ¡u, jis atstovavo darbuotojui tiek iki darbo sutarties nutraukimo, tiek ginÄÄ nagrinėjant ikiteismine tvarka, tiek bylÄ nagrinėjant teisme. Teismo nuomone, jei toks praÅ¡ymas bÅ«tų buvęs, tai ieÅ¡kovo atstovas jį ne tik bÅ«tų pateikęs kartu su ieÅ¡kinio priedais, bet Å¡ias aplinkybes bÅ«tų nurodęs ir įrodinėjęs, ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo atstovas 2021 m. balandžio 6 d. praÅ¡yme darbo ginčų komisijai dėl ginčo iÅ¡nagrinėjimo Å¡ių aplinkybių nenurodė, Å¡ias aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų neteikė tiek ginÄÄ nagrinėjant ikiteismine tvarka, tiek ir teismo proceso metu, todėl ieÅ¡kovo atstovo teiginiai, kad ieÅ¡kovas į darbÄ 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. vasario 5 d. neatvyko, bÅ«damas įsitikinęs, kad yra atleistas iÅ¡ darbo, ir tai, kad dėl neaiÅ¡kių priežasčių ieÅ¡kovo 2020 m. lapkričio 6 d. praÅ¡ymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo darbuotojo praÅ¡ymu darbo ginčų komisijai buvo pateiktas, tačiau dingo, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir neįrodyti, todėl atmestini.

8. Teismas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne mokymo išlaidų padengimo klausimas, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakė.

9. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovas po paskutinės komandiruotės į SuomijÄ darbo santykių tęsti nebeplanavo, tačiau tinkamai darbo santykių nenutraukė, t. y. nepateikė darbdaviui praÅ¡ymo dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo praÅ¡ymu.

10. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai pripažino, kad 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. vasario 5 d. ieÅ¡kovas į darbÄ neatvyko be pateisinamų priežasčių, todėl teisėtai ir pagrįstai už padarytas pravaikÅ¡tas darbuotojÄ atleido iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes pagal nustatytas aplinkybes darbdavys pagrįstai prarado pasitikėjimÄ darbuotoju, kuris nereiÅ¡kė noro bendradarbiauti ir priimti darbo kvietimų, o darbuotojo padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo pareigų pažeidimai, t. y. neatvykimas į darbÄ per visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties net du kartus, iÅ¡ esmės pažeidė darbdavio interesus.

11. Teismas konstatavo, kad byloje ginčo, jog darbuotojas nė karto nebuvo darbe nuo 2020 m. birželio 24 d., nepaisant darbdavio siunčiamų kvietimų dirbti, nėra. IeÅ¡kovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir sistemingai nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. su darbdaviu nebekontaktavo, į darbo pasiÅ«lymus nebereagavo, o darbdaviui pareikalavus atvykti į darbÄ 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. vasario 5 d., to nepadarė, paaiÅ¡kinimo dėl 2020 m. lapkričio 30 d. neatvykimo į darbÄ nepateikė, o paaiÅ¡kinime dėl 2021 m. vasario 5 d. iÅ¡ esmės yra pasisakoma dėl darbo organizavimo trÅ«kumų.

12. Teismas pažymėjo, kad darbuotojas neįrodė neatvykimo į darbÄ priežasties svarbos, nes ieÅ¡kovas, bÅ«damas nepatenkintas darbo sutarties sÄ lygomis, praÅ¡ymo dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo praÅ¡ymu neteikė.

13. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu bendradarbiavimu, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jis pažeidė bendruosius teisės principus, darbo sutarties 5.1 ir 9 punktus ir tokie ieÅ¡kovo veiksmai yra neteisėti. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas tyčia be svarbios priežasties neatvyko į darbÄ visÄ dienÄ du kartus, todėl padarė tiek DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ Å¡iukÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , tiek per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrÄ tokį pat darbo pareigų pažeidimÄ , numatytÄ DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

14. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad, pripažinus, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ izoliuotojo pareigų atleistas teisėtai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų – nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti. IeÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Å . M. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ :

1) Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 18 d. sprendimÄ darbo santykių byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

2) Pripažinti neteisėtu Å . M. atleidimÄ iÅ¡ izoliuotojo pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. D. 2021 m. kovo 4 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iÅ¡ darbo dėl darbuotojo kaltės. IeÅ¡kovo Å . M. į darbÄ negrÄ Å¾inti, jo atleidimo pagrindu laikyti DK 55 straipsnį;

3) Priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ ir visas teismo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas taip pat praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui Å . M. iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas teismo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 15.1. Apeliantas pažymi, kad Å¡alių pasiraÅ¡yta darbo sutartis Nr. 1023 numato, jog darbui, kuris virÅ¡ija 1 darbo valandÄ , yra privalomas ir bÅ«tinas darbuotojo sutikimas.

IeÅ¡kovas niekada nedavė sutikimo nei žodžiu, nei raÅ¡tu dirbti ilgiau nei 1 valandÄ per mėnesį. 15.2. Pažymima, kad darbuotojo nesutikimas dirbti daugiau nei 1 valandÄ per mėnesį nėra darbo drausmės pažeidimas, nes darbdavys darbo sutartyje nustatė sÄ lygÄ , kad darbo laikas, kuris virÅ¡ija 1 valandÄ , nėra laikomas virÅ¡valandiniu ir atsisako ieÅ¡kovui sumokėti už virÅ¡valandinį laikÄ pagal DK atitinkamas normas. 15.3. Apelianto vertinimu, teismas privalėjo Å¡ioje byloje nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus sudarant darbo sutartį, tikrÄ sias darbo sutarties sÄ lygas ir įvertinti, kad darbo sutartį ruošė atsakovė, kuri kaip stipresnioji darbo sutarties Å¡alis neabejotinai turėjo įtakos ieÅ¡kovui, kuris tuo metu ieÅ¡kojo darbo. 15.4.

IeÅ¡kovas nurodo, kad skundžiamas įsakymas dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo buvo priimtas po to, kai darbdavys atsisakė ieÅ¡kovo atstovui pateikti ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡omus dokumentus, susijusius su darbo laiko apskaitos skaičiavimu ieÅ¡kovui, be to, ieÅ¡kovas nurodo, kad jis darbdaviui pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru, o darbdavys nesutiko jo atleisti, kaip tai nustato DK 55 straipsnis. 15.5. Apeliantas pažymi, kad teismas nevertino raÅ¡ytinių dokumentų, kuriuos rašė ieÅ¡kovo atstovas ir kurie visiÅ¡kai nebuvo įvertinti nagrinėjant civilinę bylÄ : 2021 m. sausio 5 d. raÅ¡tas, 2021 m. sausio 20 d. raÅ¡tas, 2021 m. vasario 3 d. raÅ¡tas, 2021 m. vasario 15 d. raÅ¡tas, 2021 m. vasario 4 d. raÅ¡tas, 2021 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tas. 15.6.

IeÅ¡kovas nurodo, kad jo atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, nes atsakovė atleido ieÅ¡kovÄ už tai, kad jis nesutiko pasiraÅ¡yti vekselio, kurį primygtinai reikalavo pasiraÅ¡yti atsakingas atsakovės darbuotojas, nesutiko dirbti virÅ¡valandžius, kai darbdavys nemoka už virÅ¡valandinį darbÄ , nesutiko dirbti pavojingomis ir nesaugiomis sÄ lygomis, kai darbuotojas nėra aprÅ«pinamas reikiamomis saugos priemonėmis, nesutiko vykti į komandiruotes ir dirbti užsienio valstybėse, negaunat komandiruotpinigių nei darbo užmokesčio už prastovas, nes pagal darbo sutartį ieÅ¡kovui yra mokama tik už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbÄ . 15.7.

Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime visiÅ¡kai neiÅ¡dėstė ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų, kurie buvo pateikti nagrinėjant ginÄÄ neteisminio ginčų nagrinėjimo metu, teismo sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje nėra net iÅ¡vardyti įrodymai, kuriuos ieÅ¡kovas buvo pateikęs darbo ginčų byloje, nėra atlikta jokia Å¡ių įrodymų analizė, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nebuvo lyginti su atsakovo pateiktais įrodymais, nėra pateiktos jokios motyvuotos iÅ¡vados, kurios pagrįstų, dėl kokių priežasčių teismas nevertina ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, nėra net pasisakyta dėl darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriame komisija konstatavo, jog atsakovės kvietimas ieÅ¡kovui dirbti 2021 m. vasario 5 d. yra apsimestinis ir neatitinkantis tikrovės. 15.8.

IeÅ¡kovas pažymi, kad jis nebuvo praleistas policijos pareigÅ«nų, todėl negalėjo atvykti į Klaipėdos miestÄ , nes jo gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje. Dėl Å¡ių priežasčių, esant visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomiems karantino apribojimams – ribojamo judėjimo tarp savivaldybių, ieÅ¡kovo Å . M. atvykimas į Klaipėdos miestÄ buvo negalimas. 15.9. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė jam neteikė jokių projektinių dokumentų, todėl ieÅ¡kovas pagal savo darbines pareigas negalėjo atlikti tokių darbų.

Izoliuotojas, neturėdamas projektinės dokumentacijos, negalės tinkamai ir saugiai atlikti pavesto darbo.

16. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: 16.1. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamame sprendime, darbuotojas nevyko į darbÄ ir ignoravo kvietimus nuo 2020 m. birželio 24 d., todėl 2020 m. lapkričio 30 d., kai buvo reikalaujama atvykti, jis neatvyko, neįvykdė net minimalios prievolės iÅ¡dirbti 1 val., tai buvo traktuojama kaip pravaikÅ¡ta. 16.2.

Teismo sprendime teisingai nurodoma, kad ieÅ¡kovui ir po to buvo siunčiami kvietimai nuo 2021 m. sausio mėnesio dirbti, tačiau ieÅ¡kovas arba buvo nedarbingas, arba teikė paaiÅ¡kinimus, jog negali iÅ¡vykti dirbti į kitÄ savivaldybę, kad pareigÅ«nai neleidžia pravažiuoti, ieÅ¡kovas teikė praÅ¡ymus pateikti projektinę dokumentacijÄ . Pažymima, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duota 2021 m. vasario 3 d. pažyma apie privalomÄ iÅ¡vykimÄ iÅ¡ savivaldybės, kurios, anot policijos atstovų rekomendacijų, visiÅ¡kai pakanka, siekiant pagrįsti bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ savivaldybę. 16.3.

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė nevykdo darbo sutarties 8.1. punkto reikalavimų ir nesudaro sÄ lygų darbuotojui vykdyti savo įsipareigojimus pagal darbo sutartį, tačiau su Å¡iuo motyvu negalima sutikti, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbuotojui dar 2020 m. vasario mėnesį buvo iÅ¡duotos asmeninės apsaugos priemonės, o bendrovė laikosi visų reikalavimų bei rekomendacijų dėl COVID-19 koronaviruso prevencijos. Be to, darbuotojui neatvykstant į darbÄ , darbdavys neturi galimybės jo aprÅ«pinti darbo priemonėmis, reikalingomis darbui atlikti.

Pažymima, kad darbdavys teisės aktų nėra įpareigotas organizuoti darbuotojo atvykimÄ Ä¯ darbÄ . 16.4. Darbuotojas ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad darbdavys, nepateikdamas projektinės dokumentacijos elektroniniu bÅ«du, kelia grėsmę jo saugai ir sveikatai darbe. Darbdavys pažymi, kad su darbui bÅ«tina projektine dokumentacija darbuotojas yra supažindinamas darbo vietoje ir turi galimybę patikrinti reikiamÄ Ä¯rangÄ , darbines priemones, darbuotojas yra supažindintas su lokaliniais bendrovės teisės aktais ir instruktuotas dirbti pagal savo pareigines instrukcijas, o ieÅ¡kovo nurodoma padaryta tariama grėsmė jo gyvybei ir sveikatai jokiais bÅ«dais negalėjo bÅ«ti objektyviai sukelta vien todėl, kad darbuotojas į darbÄ net nebuvo atvykęs. 16.5.

Pažymima, kad darbdavys negali pasisakyti dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio motyvo dėl vekselio pasiraÅ¡ymo, kadangi tokio reikalavimo prievartos bÅ«du darbdavys niekada nekėlė ir duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas buvo tariamai verčiamas pasiraÅ¡yti vekselį, byloje nėra, tuo labiau, kad vekselis nėra ir nebuvo pasiraÅ¡ytas, tÄ patvirtina byloje esantys duomenys. 16.6. Dėl IeÅ¡kovo motyvų, susijusių su komandiruotpinigiais, darbdavys pažymi, kad po darbo sutarties sudarymo darbuotojas du kartus buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę, po jų nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, kadangi su darbuotoju buvo tinkamai atsiskaityta, prieÅ¡ vykstant į komandiruotes buvo iÅ¡mokėti avansai, apmokėti kelionių bilietai ir bÅ«stas, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas Å¡is ieÅ¡kovo motyvas, o be to, darbo sutarties nutraukimas yra visiÅ¡kai nesusijęs su darbuotojo komandiruotėmis. 16.7.

IeÅ¡kovas, klaidindamas teismÄ , nurodo, kad sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo priimtas po to, kai darbdavys atsisakė ieÅ¡kovo atstovui pateikti jo praÅ¡omÄ informacijÄ apie darbuotojo priskaičiuotÄ darbo užmokestį. Pažymima, kad bendrovė, gavusi ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymÄ , nedelsiant 2021 m. vasario 17 d. raÅ¡tu atsakė ir pateikė praÅ¡omus dokumentus. 16.8. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas darbdaviui pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru, o darbdavys nesutiko jo atleisti, kaip tai nustato DK 55 straipsnis.

Atsakovas pažymi, kad duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį, byloje nėra ir sutiktina su teismo sprendime nurodytais motyvais, kad visi ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymai / praneÅ¡imai atsakovei buvo siųsti elektroniniu paÅ¡tu, pasiraÅ¡ant juos elektroniniu ieÅ¡kovo atstovo paraÅ¡u, jis atstovavo darbuotojui tiek iki darbo sutarties nutraukimo, tiek ginÄÄ nagrinėjant ikiteismine tvarka, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, todėl, jei toks praÅ¡ymas bÅ«tų buvęs, tai ieÅ¡kovo atstovas jį ne tik bÅ«tų pateikęs kartu su ieÅ¡kinio priedais, bet Å¡ias aplinkybes bÅ«tų nurodęs ir įrodinėjęs, ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. 16.9.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymima, kad šiuo atveju nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo, kadangi žala negali kilti nesant neteisėtų veiksmų, o priežastinio ryšio nustatymas tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra objektyviai neįmanomas, konstatuotina, kad žala nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 17.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 18. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau tokio praÅ¡ymo nemotyvavo.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytÄ CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju niekaip nepagrindė savo praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bÅ«tinumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų nustatytos ir konstatuotos esminės faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 21. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

22. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė naujus įrodymus: sandėliukų nuotraukas, 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakymo nuoraÅ¡Ä . Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo 23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , darbuotojui neatvykus į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties. Darbo sutartis nurodytu pagrindu gali bÅ«ti nutraukta darbdaviui įrodžius darbuotojo neatvykimo į darbÄ faktÄ ir atitinkamai darbuotojui neįrodžius priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbÄ , svarbumo.

24. Darbo teisinių santykių Å¡alys net ir esant galimai darbo pareigų pažeidimo situacijai yra saistomos bendrųjų teisės principų. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena Å¡alis privalo įgyvendinti taip, kad kita Å¡alis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sÄ naudų (DK 24 straipsnio 3 dalis).

Kiekviena iÅ¡ Å¡alių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties Å¡alies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis). Jeigu viena Å¡alis nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iame straipsnyje nustatytas pareigas, kita Å¡alis turi teisę į žalos atlyginimÄ ar reikalauti, kad jos teisės bÅ«tų apgintos kitais bÅ«dais (DK 24 straipsnio 6 dalis).

25. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali bÅ«ti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties.

26. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

27. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį (kurio 2 dalies 9 punktas iÅ¡ esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir dėl to Å¡i jo praktika iÅ¡lieka aktuali), yra konstatavęs, kad kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

28. Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, kokio pobÅ«džio gėriai buvo pažeisti, kiek aiÅ¡kiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panaÅ¡ių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog įsakyme dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo nurodyta, kad darbuotojas per dvylikos mėnesių laikotarpį padarė antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ ir pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 dalį, darbo tvarkos taisyklių 3.14.1, 5.1.5 punktus, darbo sutarties 5.1 ir 9 punktus, pareiginių nuostatų 2.1.3. punktÄ , kadangi darbuotojas neatvyko į darbÄ per visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., buvo įspėtas apie galimÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo už antrÄ tokį patį pareigų pažeidimÄ per paskutinius dvylika mėnesių, tačiau po kelių mėnesių pakartojo tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ 2020 m. vasario 5 d., darbuotojas nė karto nebuvo darbe nuo 2020 m. birželio 24 d., nepaisant darbdavio siunčiamų kvietimų dirbti.

30. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, darbdavys, atleisdamas Å . M. iÅ¡ darbo, traktavo, jog darbuotojas padarė tiek Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 dalis), tiek per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 dalis). Kaip minėta, sprendžiant ginÄÄ teisme dėl darbo sutarties nutraukimo, kai ji nutraukta dėl darbuotojo padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, turi bÅ«ti patikrinta, ar darbo pareigos pažeistos, ar pažeidimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip Å¡iurkÅ¡tus ir ar darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė.

31. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavės buvo įvertinti kaip pravaikÅ¡ta, pasikartojusi kelis kartus, analizavo DK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto Å¡iurkÅ¡taus darbo pažeidimo turinį sudarančius elementus ir vertino, kas Å¡iame kontekste laikytina darbuotojo neatvykimu į darbÄ . 2020 m. sausio 31 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 1023 5.1 punkte numatyta, kad darbuotojui nustatomas ne visas darbo laikas: viena darbo valanda per mėnesį, esant darbdavio poreikiui, darbuotojas sutinka dirbti ir daugiau valandų nei nurodyta, o toks darbuotojo sutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas darbuotojui faktiÅ¡kai pradėjus dirbti daugiau valandų arba kitaip patvirtinus savo sutikimÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu;

Å¡alys susitaria ir patvirtina, kad toks darbuotojo dirbtas laikas, nevirÅ¡ijantis DK įtvirtinto normalaus darbo laiko (40 darbo valandų per savaitę, 8 valandų per darbo dienÄ ), nėra ir negali bÅ«ti traktuojamas kaip virÅ¡valandinis; darbuotojui yra mokama už bendrÄ jo atidirbtų valandų skaičių remiantis jo valandiniu atlygiu; Å¡alys susitaria ir supranta, kad darbuotojui nėra garantuojamas pastovus darbo krÅ«vis ir (ar) pastovi pajamų (darbo užmokesčio) iÅ¡ darbdavio suma, kadangi abi Å¡alys susitarė ir atsisakė nustatyti iÅ¡ anksto apibrėžtÄ darbo krÅ«vį; darbuotojas patvirtina, kad toks susitarimas atitinka jo valiÄ , tikslus ir interesus.

32. Bylos duomenys patvirtina, jog 2020 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovui elektroniniu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas kvietimas dirbti Vilniuje nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. sausio 18 d., į kurį ieÅ¡kovas neatsakė. 2020 m. lapkričio 30 d. darbuotojas į darbÄ neatvyko nė vienai valandai, paaiÅ¡kinimo, t. y., pateisinamų priežasčių, nepateikė, todėl laikytina, kad 2020 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovas padarė pravaikÅ¡tÄ . Dėl Å¡ios pravaikÅ¡tos atsakovė 2021 m. gruodžio 21 d. priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Įspėjimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo tvarkos taisyklių pažeidimo“, kuriuo konstatavo, kad ieÅ¡kovas dėl darbo pareigų pažeidimo, t. y. darbuotojo neatvykimo į darbÄ be pateisinamų priežasčių visÄ darbo dienÄ , įvertinus, kad darbuotojo pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, t. y. nuo 2020-11-30 iki Å¡iol neatvyksta į darbÄ visÄ jam numatytÄ laikotarpį, nėra gautas joks darbuotojo paaiÅ¡kinimas, darbuotojas nekontaktuoja, į laiÅ¡kus neatraÅ¡o, telefonu neatsiliepia, įvertinus padaryto darbo pareigų pažeidimo pobÅ«dį ir sunkumÄ , vadovaujantis DK 28 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei bendrovės darbo tvarkos taisyklių 5.1.5 punktu, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir buvo įspėtas apie galimÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo už antrÄ tokį prasižengimÄ . 2021 m. vasario 1 d.

Å . M. buvo iÅ¡siųstas kvietimas dirbti nuo 2021 m. vasario 5 d. Klaipėdoje. 2021 m. vasario 3 d. atsakovės direktoriaus įsakymu ieÅ¡kovas paskiriamas dirbti į objektÄ nuo 2021 m. vasario 5 d., tačiau Å . M. į darbÄ 2021 m. vasario 5 d. neatvyko. Atsakovei pareikalavus pasiaiÅ¡kinti, ieÅ¡kovas 2021 m. vasario 15 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas nesutinka, kad jam bÅ«tų taikoma psichologinė prievarta (reikalavimas pasiraÅ¡yti vekselį, reikalavimas iÅ¡leisti nemokamų atostogų (2020 m. kovo / birželio mėn.), taip pat, kad į darbo laikÄ nėra įtraukti laikotarpiai, nurodyti DK 111 straipsnio 2 dalyje, dėl to darbuotojas yra atidirbęs visÄ jam priklausantį laikÄ ir nesutinka dirbti virÅ¡valandžių.

Taip pat Å . M. atsakovei siųstuose praneÅ¡imuose nurodė, kad dėl karantino apribojimų policijos pareigÅ«nai neleidžia jam iÅ¡vykti į kitos savivaldybės teritorijÄ , o bÅ«tent iÅ¡ Klaipėdos rajono į Klaipėdos miestÄ , todėl į darbÄ atvykti jis negali.

33. Teikdamas apeliacinį skundÄ apeliantas taip pat pažymi, kad pagal tuo metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomus karantino apribojimams judėjimui tarp savivaldybių, ieÅ¡kovas negalėjo atvykti į Klaipėdos miestÄ , nes jo gyvenamoji vietÄ yra kitoje savivaldybėje. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2021 m. vasario 1 d. redakcija) 2.1 punktas nustatė judėjimo Å¡alies viduje ribojimus, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00.00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24.00 val.

Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, iÅ¡skyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbÄ (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių marÅ¡rutus oro, jÅ«rų uostus, autobusų stotis ar iÅ¡ jų; dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų; Å¡io nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas.

Taigi, vadovaujantis minėtais Vyriausybės nutarimu nustatytais ribojimais, Å . M., turėdamas 2021 m. vasario 3 d. darbdavės iÅ¡duotÄ pažymÄ apie privalomÄ iÅ¡vykimÄ iÅ¡ savivaldybės darbo reikalais, pagrindžiančiÄ bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ savivaldybę, turėjo galimybę atvykti dirbti į atsakovės nurodytÄ objektÄ 2021 m. vasario 5 d.

34. Taigi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad per ginčo laikotarpį atsakovo kviečiamas dirbti, ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ nė 1 valandai, net jei dirbti daugiau valandų jis ir nesutiko. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog atsakovė pagrįstai pripažino, kad 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. vasario 5 d. ieÅ¡kovas į darbÄ neatvyko be pateisinamų priežasčių, todėl teisėtai ir pagrįstai už padarytas pravaikÅ¡tas darbuotojÄ atleido iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 1 punkto pagrindu.

IeÅ¡kovas darbdavės nurodytomis dienomis neatvyko į darbÄ , nesant teisėtos priežasties, nereiÅ¡kė noro bendradarbiauti ir priimti darbo kvietimų, pareigÄ vykdyti darbo funkcijas ignoravo ir po to, kai gavo iÅ¡ darbdavio informacijÄ apie jam fiksuojamas pravaikÅ¡tas, t. y. ne tik padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , bet ir savo elgesiu atskleidė netinkamÄ požiÅ«rį į darbo santykius, dėl kurio darbdavys galėjo prarasti pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, o tai lemia pritaikytų pasekmių – darbo sutarties nutraukimo – teisėtumÄ .

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iÅ¡ esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys nusprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Taigi nagrinėjamu atveju darbuotojui neatvykstant į darbÄ be pateisinamos priežasties, taip pat vengiant komunikuoti su darbdave, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti neatvykimo į darbÄ priežastis, konstatuotina, jog darbdavys turėjo pagrindÄ priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį.

36. Teismas atsižvelgia į apelianto argumentus, jog darbuotojas nevyko į darbÄ , nes manė, kad 2020 metų rugsėjo mėnesį jau yra atleistas iÅ¡ darbo, kadangi atsakovė jam davė pasiraÅ¡yti vekselį (ieÅ¡kovo nuomone, tokiu bÅ«du darbdavys reikalavo susimokėti už mokslÄ , nes pagal darbo sutartį darbuotojas turėjo padengti mokymo iÅ¡laidas). Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto vekselio, vekselis nėra pasiraÅ¡ytas. Atkreipiamas dėmesys, kad vekselio iÅ¡davimo data yra nurodyta 2020 m. rugsėjo 10 d., tad jeigu ieÅ¡kovas ir manė, kad jis yra atleistas iÅ¡ darbo, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia prieÅ¡ingas aplinkybes, o bÅ«tent ieÅ¡kovo atstovo 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovei siųstas elektroninis laiÅ¡kas patvirtina, jog ieÅ¡kovo atstovas kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas pateikti ieÅ¡kovo atleidimo dokumentus, tačiau ieÅ¡kovo atstovui buvo nurodyta, kad darbuotojas nėra atleistas.

Be to, iÅ¡ 2020 m. spalio 5 d. elektroninio laiÅ¡ko ir kartu su juo pateikto raÅ¡to nustatyta, kad ieÅ¡kovo atstovui buvo dar kartÄ praneÅ¡a, jog darbuotojas nėra atleistas iÅ¡ izoliuotojo pareigų. Taigi ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo abejoti, kad jis vis dar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbo sutartis su darbuotoju nėra nutraukta.

37. Be to, nors ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog atsakovei 2020 m. lapkričio 6 d. elektroniniu paÅ¡tu buvo iÅ¡siuntęs praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, į bylÄ nebuvo pateiktas joks tokio praÅ¡ymo faktÄ patvirtinantis įrodymas. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu DK 55 straipsnio pagrindu nebuvo nutraukta, toks faktas nebuvo užfiksuotas jokiu darbdavės priimtu dokumentu. IeÅ¡kovas tepateikė teismui jo paties raÅ¡yto praÅ¡ymo dėl darbo sutarties nutraukimo, kurį, ieÅ¡kovo tvirtinimu, elektroniniu paÅ¡tu nusiuntė atsakovei.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad šio prašymo pagrindu būtų priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi ieškovo prašymai / pranešimai atsakovei buvo siųsti elektroniniu paštu, pasirašant juos elektroniniu ieškovo atstovo parašu, todėl yra pagrindas manyti, kad, jei toks prašymas būtų buvęs, tai ieškovo atstovas būtų jį pateikęs kartu su ieškinio priedais.

Svarbu pastebėti ir tai, kad ieÅ¡kovas yra atstovaujamas teisininko, todėl negalėjo nežinoti, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo patenkinimas turi bÅ«ti darbdavio formaliai įformintas, t. y. iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu, sprendime nurodant darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ ir įstatymo normÄ , kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena (DK 65 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovo atstovas 2021 m. balandžio 6 d. praÅ¡yme darbo ginčų komisijai dėl ginčo iÅ¡nagrinėjimo nenurodė aplinkybių dėl neva ieÅ¡kovo teikto praÅ¡ymo atleisti jį iÅ¡ darbo DK 55 straipsnio pagrindu, Å¡ias aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų neteikė tiek ginÄÄ nagrinėjant ikiteismine tvarka, tiek ir teismo proceso metu, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo atstovo teiginiai, kad ieÅ¡kovas į darbÄ 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. vasario 5 d. neatvyko, bÅ«damas įsitikinęs, kad yra atleistas iÅ¡ darbo, ir tai, kad dėl neaiÅ¡kių priežasčių ieÅ¡kovo 2020 m. lapkričio 6 d. praÅ¡ymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo darbuotojo praÅ¡ymu darbo ginčų komisijai buvo pateiktas, tačiau dingo, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir neįrodyti, todėl atmestini.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios teismas sprendime visiškai neišdėstė ieškovo pateiktų dokumentų, įrodymų, pateiktų darbo ginčų byloje, nėra atlikta jokia šių įrodymų analizė, ieškovo pateikti įrodymai nebuvo lyginti su atsakovo pateiktais įrodymais, be to, pasak ieškovo, nėra net pasisakyta dėl darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo. Visų pirma pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis).

Tai reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

39. Pažymėtina, kad CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Pagal CPK 185 straipsnį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis), teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.).

40. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos skunde iÅ¡vardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti sprendimÄ , pateikė savo vertinimÄ dėl esminių byloje esančių įrodymų ir argumentus dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimÄ , neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų, padarė procesinės teisės normų pažeidimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ arba Å¡alių teisę į teisingÄ teismo procesÄ ir teisėtÄ teismo sprendimÄ , neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas.

Atsižvelgiant į tai, argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo laikytini nepagrįstais (CPK 178, 185 straipsniai).

41. Nors apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje visiÅ¡kai nevertino atsakovo pateiktų darbo laiko apskaitos grafikų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti dokumentai tik patvirtina, jog 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, 2021 m. vasario mėnesį Å . M. faktiÅ¡kai nedirbo nė vienos valandos. 2020 m. lapkričio 30 d. jam buvo užfiksuota pravaikÅ¡ta (pateisinamų priežasčių dėl neatvykimo į darbÄ nepateikė), 2020 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis taip pat patvirtina, kad darbo vietoje ieÅ¡kovas nebuvo pasirodęs, o kaip matyti iÅ¡ 2021 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, 2021 m. vasario 5 d. Å . M. buvo užfiksuota pakartotinė pravaikÅ¡ta.

42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto nurodytas aplinkybes, kad darbdavė – atsakovė – pati nevykdo darbo sutarties 8.1. punkto reikalavimų ir nesudaro sÄ lygų darbuotojui vykdyti savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, t. y. darbuotojas nėra aprÅ«pinamas visomis darbui atlikti reikalingomis medžiagomis, instrumentais, apsaugos priemonėmis, nesudaromos saugios ir sveikos darbo sÄ lygos, nesirÅ«pina darbuotojo kelionės bilietais, transportu, kuru nuvykti į darbo vietÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alių sudarytos darbo sutarties 3.4. punkte numatyta, jog, darbuotojui iÅ¡vykus į komandiruotę užsienyje, jam už visÄ komandiruotėje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ su sÄ lyga, kad komandiruotė yra pasibaigusi, darbuotojas yra grįžęs į LietuvÄ , atvykęs pas darbdavį ir visiÅ¡kai atsiskaitęs su darbdaviu už komandiruotę, kompensuojamos visos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos, taip pat skaičiuojama ir mokama 50 procentų maksimali dienpinigių norma. O darbo sutarties 3.6. punktas nustato, kad į komandiruotę siunčiamam darbuotojui dienpinigių ir su komandiruote susijusių iÅ¡laidų avansas nemokamas (nebent konkrečiu atveju bÅ«tų susitarta kitaip) ir esant Å¡iai sÄ lygai darbuotojas sutinka vykti į komandiruotę.

Kaip matyti iÅ¡ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų atsakovės argumentų, po darbo sutarties sudarymo darbuotojas du kartus buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę, tačiau po jų nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, kadangi su darbuotoju buvo tinkamai atsiskaityta, prieÅ¡ vykstant į komandiruotes buvo iÅ¡mokėti avansai, apmokėti kelionių bilietai, bÅ«stas. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir byloje nesant įrodymų, jog darbuotojui nebuvo sumokėtos komandiruotės iÅ¡laidos, darytina iÅ¡vada, jog minėti ieÅ¡kovo motyvai yra nepagrįsti.

Be to, pažymėtina tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja darbdavės organizuoti darbuotojo atvykimÄ Ä¯ darbÄ , todėl ieÅ¡kovo motyvas dėl darbdavio nesirÅ«pinimo kuru transporto priemonei yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, po darbo sutarties sudarymo ir dviejų komandiruočių, jei ieÅ¡kovas ir suprato, kad jo netenkina darbo sutarties sÄ lygos ir nebėra noro dirbti pas atsakovę, tačiau darbo sutarties nutraukti neprašė, nes bÅ«tų turėjęs atlyginti mokymo iÅ¡laidas.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į darbdavį ir inicijavęs derybas dėl jam tariamai netinkamų darbo sÄ lygų keitimo.

43. Sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, jog, darbuotojui neatvykstant į darbÄ , darbdavė net neturi galimybės jo aprÅ«pinti darbo priemonėmis, reikalingomis darbui atlikti, todėl ieÅ¡kovo argumentas, kad darbuotojas nėra aprÅ«pinamas visomis darbui atlikti reikalingomis medžiagomis, instrumentais, yra visiÅ¡kai neįtikinamas. Tas pats pasakytina ir apie apelianto argumentus, jog neva darbdavė neteikė jokių projektinių dokumentų ir ieÅ¡kovas negalėjo tinkamai ir saugiai atlikti atsakovės nurodytų darbų.

Kaip nurodė atsakovė, su darbui bÅ«tina projektine dokumentacija darbuotojas yra supažindinamas darbo vietoje ir turi galimybę patikrinti reikiamÄ Ä¯rangÄ , darbines priemones, darbuotojas yra supažindintas su lokaliniais bendrovės teisės aktais ir instruktuotas dirbti pagal savo pareigines instrukcijas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo nurodoma atsakovės sudaryta tariama grėsmė darbuotojo gyvybei ir sveikatai net negalėjo bÅ«ti objektyviai sukelta, nes, kaip minėta, atsakovas į darbÄ po paskutinės komandiruotės į SuomijÄ net nebuvo atvykęs.

44. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu nesigilino į vekselio atsiradimo aplinkybes. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. darbo sutartį, sutartį dėl izoliuotojų teorinių ir praktinių mokymų, susitarimÄ dėl izoliuotojų mokymo programos iÅ¡laidų padengimo ir nepasiraÅ¡ytÄ vekselį, priėjo prie iÅ¡vados, kad galbÅ«t atsakovės noras buvo Å¡alių tarpusavio santykius nutraukti tik tada, kai tarp Å¡alių bus pasiektas susitarimas dėl mokymo iÅ¡laidų padengimo, tačiau Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne mokymo iÅ¡laidų padengimo klausimas, todėl teismas pagrįstai plačiau dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 45. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, nuspręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

46. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir neturtinė žala).

47. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos faktui konstatuoti, o pripažinus, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ izoliuotojo pareigų atleistas teisėtai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų – nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti, todėl pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl procesinės bylos baigties 49.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

52. IeÅ¡kovo (apelianto) Å . M. apeliacinį skundÄ atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 1 210 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimo iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Å . M. ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Raimonda Andrulienė Erinija Kazlauskienė Danutė Žvinklytė