2018-10-24 Nr. AB-18981-3-63-3-00125-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5077-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00125-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakvo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Tarnybos Klaipėdos skyrius) 50 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 5 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su 2018 m. vasario 6 d. prašymu įvykdyti veiksmus pagal kompetenciją. Visi faktai ir ginčo aplinkybės išdėstyti 2018 m. vasario 6 d. prašyme, atsakovo gautame 2018 m. vasario 5 d. Tarnybos Klaipėdos skyrius priėmė 2018 m. vasario 12 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-1196) (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakė patenkinti 2018 m. vasario 6 d. prašymą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka su Rašte išdėstytais argumentais. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neteisėtai siekia išvengti tiesioginių pareigų vykdymo pagal kompetenciją ir pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Tarnybos Klaipėdos skyrius, Raštu atsisakydamas įvykdyti 2018 m. vasario 6 d. prašymą, pažeidė pareiškėjo teises. Atsakovas ignoruoja Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio reikalavimą atlikti prašymų, gaunamų valstybės institucijos ne valstybine kalba, vertimą. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. vasario 6 d. paršymu jis siekė gauti iš atsakovo atsakymą, kodėl 2014 metais nebuvo taikyta atitinkama procedūra nagrinėjant jo prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-146/275/2014.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad negalėjo kreiptis į kasacinį teismą dėl atsakovo kaltės, kadangi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 nepagrįstai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą byloje, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013 jo ieškinys buvo atmestas ir iš jo priteista atsakovui sumokėti 2 000 Lt teismo išlaidų, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir atsakovui iš jo papildomai priteista sumokėti 1 000 Lt teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Taip pat dėl atsakovo kaltės Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002/609/2015 nepagrįstai priteisė sumokėti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai 2 755,50 Lt (798,05 Eur) sumą. Pareiškėjas nurodė, kad, neturėdamas teisinės pagalbos, pralaimėjo ir bylą, kurioje Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1403-459/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3616-642/2017, kuriuo jo ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą ir priteisė sumokėti 71 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo kaltės nuo 2014 metų buvo priverstas bylinėtis administracinėje byloje su atsakovu ir dalyvavo daugiau kaip 10 procesų, patyrė didelių išlaidų.

5. Pareiškėjas teigė, kad patyrė nuolatinį stresą ir moralines traumas dėl to, jog teko eikvoti asmeninį laiką, materialinius išteklius ir dėti moralines pastangas bylinėjimuisi teismuose su atsakovu. Paaiškino, kad dokumentų vertimus į lietuvių kalbą užsakydavo pas vertėją, neturintį verslo liudijimo šiai veiklai vykdyti, todėl jis neturėjo galimybės išduoti kasos dokumento.

6. Atsakovas Tarnybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. vasario 5 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjo laisvos formos prašymas. Tarnybos Klaipėdos skyrius Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlikti tarnautojų veiksmų patikrinimą, nurodydamas, kad tam nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą priimtas pagal pareiškėjo pateiktą 2014 m. birželio 14 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Su minėtu sprendimu suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas sutiko ir suteikta teisine pagalba naudojosi.

8. Tarnybos Klaipėdos skyrius pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-1002-609/2015 tenkino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisė prašomas išlaidas, kartu įvertindamas ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1119-14 pagrįstumą. Paaiškino, kad advokatas L. Z. nėra atsakovo darbuotojas, jis antrinę teisinę pagalbą teikia pagal su atsakovu sudarytą nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Advokatas nenagrinėja asmenų pateiktų prašymų suteikti teisinę pagalbą ir nepriima sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl jo veiksmai niekaip negali būti siejami su Tarnyba, kaip valstybės institucija.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos tam, kad jo skundas galėtų būti patenkintas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas pirmiausia pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas, t. y. šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

12. Teismas nustatė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr.(1.31)-TPA-1119-14 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr.(1.31)-TPD-80-14 nutrauktas 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu NR. (1.31)-TPA-1119-14 suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas bei pareiškėjas įpareigotas sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 priteisė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-80-14 apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas (798,05 Eur). Minėtame teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendime inter alia (lot. be kita ko) įvertintas atsakovo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1119-14 suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagrįstumas.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė atlikti tyrimą dėl atsakovo tarnautojų veiksmų, 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)TPA-1119-14 skiriant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kurios pareiškėjas neturėjo teisės gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (toliau – ir Įstatymas), ir priimti sprendimą dėl administracinių procedūrų pažeidimų. Tarnybos Klaipėdos skyrius Raštu pareiškėjui nurodė, kad neturi teisinio pagrindo pradėti pareiškėjo prašomą tarnybinį patikrinimą.

14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. pareiškėjas šio sprendimo neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 nenustatė minėto sprendimo neteisėtumo pagrindų. Nenustatyti ir jokie kiti atsakovo neteisėti veiksmai.

15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jo turtinė padėtis, nepaaiškino ir negrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodomą sumą. Vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jam teko dalyvauti daugiau kaip 10 teisminių procesų, versti procesinius dokumentus, siųsti juos paštu ir pan., neįrodžius, kad tokių veiksmų būtinumą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, ir nepateikus jokių įrodymų, teisinio pagrindo atlyginti su tuo susijusias pareiškėjo išlaidas nėra.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nekonkretizavo veiksmų, kuriuos jis laiko neteisėtais ir kurie jam sukėlė nurodomą žalą. Pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad jis buvo pažemintas dėl atsakovo veiksmų, pareiškėjui neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo fakto, t. y. nesant visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Todėl teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti jam turtinę ir neturtinę žalą.

III. 17. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

18. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas bei priėmė tendencingą ir formalų sprendimą, nepagrįstai pateisinantį atsakovo veiksmus. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo įvertinti jo ginčijamo Rašto teisėtumą. Pareiškėjas teigia, kad dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų jo atžvilgiu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 ir 29 straipsniai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 ir 14 straipsniai.

19. Atsakovas Tarnybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus. Tarnybos Klaipėdos skyriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

22. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala (t. y. turtinė žala) yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

23. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

24. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

25. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nebekartoja (žr. nutarties 14–16 punktus). Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad dėl atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų pareiškėjo atžvilgiu būtų pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 ir 29 straipsniai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 ir 14 straipsniai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo fakto, t. y. nesant visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Todėl teismas skužiamu sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo jam atlyginti turtinę ir neturtinę žalą vadovaujantais minėtomis Civilinio kodekso nuostatomis (6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1 dalimi).

27. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs teismas bylą išnagrinėjo ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

28. Dėl pareiškėjo argumento, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti įvertintas ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 12 d. rašto Nr. (2.3)NO-2-1196) teisėtumas ir pagrįstumas, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 konstatavo, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, kadangi Raštas yra informacinio pobūdžio ir jokių pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui įtakos neturi, dėl to negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nevertino Tarnybos Klaipėdos skyriaus Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėtyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuri keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė