2023-08-29 Nr. CB-6932-2-50-3-00231-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3947

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00231-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. rugpjūčio 23 d. paduotu ieškovės L. I. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodė šiuos argumentus: 1) teismai skirtingai ir netinkamai aiškino teisės akte pateiktą sąvoką „konstrukciškai su krantu sujungtas“, nurodytą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1. punkte įtvirtintoje elingo sąvokoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pateikęs išaiškinimo, ką konkrečiai reiškia sąvoka „konstrukciškai sujungtas su krantu“ vertinant, ar statinys yra elingas. Teismų praktikoje nėra vieningo elingo sąvokos išaiškinimo; 2) apeliacinės instancijos teismas krantu laiko vietą, kur vanduo susijungia su sausuma, o tai yra kranto linija. Tokiu būdu teismas pateikia ydingą aiškinimą, jog elingas turi būti konstrukciškai susijęs su kranto linija, t. y. siaura linija tarp vandens ir sausumos; 3) apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ir nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės akte padarytomis išvadomis – jog statinys yra konstrukciškai sujungtas su krantu ir yra vieno aukšto, t. y. be mansardos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Teismas rėmėsi savo hipotetiniais samprotavimais, kad tikėtina, jog egzistuotų galimybė ateityje įrengti palėpės patalpas, ir todėl labiau tikėtina, kad statomas būtent pastatas su mansarda. Toks teismo hipotetinis vertinimas neteisėtas ir nepagrįstas įrodymais. Eksperto išvadoje konstatuota, jog statinys yra vieno aukšto. Ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, išvados padarytos atlikus tyrimą bei statinį apžiūrėjus vietoje, išvados neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl nėra pagrindo jomis nesivadovauti. Teismas nenurodė nesutikimo su eksperto išvada pagrindų, kuriems esant būtų galima nesivadovauti ekspertizės akte padarytomis išvadomis; 4) teismai padarė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Teismai, vertindami sąvokos „konstrukciškai su krantu sujungtas“ išpildymą, tinkamai nevertino tos aplinkybės, jog prie statinio yra ketinama statyti lieptą, kuris būtų pačioje Šventosios upėje. Teismai nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo ir įrodymų viseto.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžia nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimo.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugpjūčio 21 d. akcinės bendrovės SEB bankas, mokėjimo nurodymu Nr. 5.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Jūratė Varanauskaitė