2025-11-19 Nr. AB-19985-3-62-3-02264-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-329-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02264-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 30.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės LTU Sustainable apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai) 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės LTU Sustainable skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė LTU Sustainable (toliau – ir UAB LTU Sustainable, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 6B-14-3348 „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją išduoti pareiškėjui Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos formos patvirtinimą (sutikimą), kuriuo patvirtinama, kad planuojamų objektų – iki 150 MW galios saulės ir iki 80 MW vėjo elektrinių – įrengimas ar statyba žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), yra galimi.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra atsinaujinančios energetikos projektus plėtojanti bendrovė, priklausanti Danijos kapitalo įmonių grupei European Energy, kuri vysto vėjo elektrinių parko, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo projektą. Pareiškėjas 2023 m. birželio 30 d. pateikė Administracijai prašymą, kuriuo buvo prašoma išduoti patvirtinimą, kad pareiškėjo planuojamų įrengti atsinaujinančių išteklių energetikos objektų – iki 150 MW galios saulės ir iki 80 MW vėjo elektrinių – įrengimas ar statyba Žemės sklypuose yra galimi (toliau – ir Prašymas). Administracija ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui prašytą patvirtinimą, be kita ko, klaidingai įvardindama projekto teritoriją. Atsakovo Sprendime buvo nurodyta, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas) su jame integruotu Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintu Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje specialiuoju planu (toliau – ir Specialusis planas), pagal kurį pareiškėjo nurodytuose Žemės sklypuose nėra numatyta projektuoti ir pastatyti iki 150 MW bendros galios saulės šviesos elektrines ir iki 80 MW bendros galios vėjo jėgaines. Pareiškėjo vertinimu, toks Administracijos atsisakymas tenkinti Prašymą neturi teisinio pagrindo ir pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus lūkesčius įgyvendinti plėtojamą atsinaujinančių energetikos išteklių projektą.

3. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime nurodytu argumentu, kad atsinaujinančių energetikos išteklių objektų statyba Jonavos rajone yra galima tik tam skirtose Jonavos rajono vietose, numatytose Jonavos rajono teritorijų planavimo dokumentuose (Bendrajame ir Specialiajame planuose), į kurias nepatenka pareiškėjo nurodyti Žemės sklypai. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. birželio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) 20 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1246, kuris įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d., ir kuriuo buvo išdėstyta nauja Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies redakcija, numatanti, kad 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (toliau – ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, AIEĮ) numatytus atvejus. AIEĮ 49 straipsnis reglamentuoja atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimus. AIEĮ 49 straipsnio 5–6 dalyse įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentavo, kad tiek urbanizuotose / urbanizuojamose teritorijose, tiek neurbanizuotose / neurbanizuojamose teritorijose numatytų saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių buvimo / statybos neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.

4. Pareiškėjo teigimu, teisės aktuose nėra nustatyta, kad jei savivaldybės ar rajono teritorijų planavimo dokumentuose jau yra numatytos konkrečios atsinaujinančių energetikos išteklių objektų statybos vietos, tai kitose vietose jų statyba nebegalima. Įstatymų leidėjas nesieja galimumo statyti atsinaujinančių išteklių energetikos objektus su aplinkybe – ar jie patenka, ar nepatenka į konkrečias savivaldybės / rajono teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais numatytas atsinaujinančių energetikos išteklių plėtojimo vietoves. Pasak pareiškėjo, tai reiškia, kad numatytų saulės šviesos ir vėjo elektrinių statyba galima ir tose teritorijose, kurios nepatenka į savivaldybių ar rajonų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas atsinaujinančių išteklių energetikos teritorijas, t. y. šių energetikos objektų statybos galimumas / negalimumas įstatymo leidėjo nėra siejamas su reikalavimu saulės šviesos ir vėjo elektrinių statybą numatyti teritorijų planavimo dokumentuose ir statyti tik tam tikrose konkrečiose vietose, skirtose atsinaujinančių išteklių energetikos objektu statybai. Priešingas aiškinimas reikštų, kad atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba yra galima išskirtinai tik tose konkrečiose vietose, kurios numatytos teritorijų planavimo dokumentuose (šiuo atveju – patvirtintuose iki nurodytų AIEĮ ir TPĮ nuostatų pakeitimo), o tokio reikalavimo nei AIEĮ, nei TPĮ, ar kiti įstatymai nenumato. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovo atsisakymas išduoti jam (pareiškėjui) prašomą patvirtinimą tuo pagrindu, kad Jonavos rajono savivaldybės teritorijos Bendrajame plane nėra numatyta galimybė pareiškėjo nurodytuose Žemės sklypuose statyti / įrengti atsinaujinančių išteklių energetikos objektus, yra prieštaraujantis teisės normoms, konkrečiai AIEĮ 49 straipsnio 5–6 dalims, numatančioms, kad tokių objektų statyba teritorijų planavimo dokumentuose neprivalo būti numatyta.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo atsisakymas išduoti patvirtinimą nepagrįstai grindžiamas AIEĮ 49 straipsnio 3 dalies išimtimi, kuri yra skirta užtikrinti, jog atsinaujinančių išteklių energetikos objektai nebūtų statomi ten, kur jų statyba pažeistų teisės aktų reikalavimus, ir kuri, pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju netaikoma, nes planuojamų saulės šviesos ir vėjo jėgainių statyba nepatenka į teritorijas, kuriose pagal teisės aktų reikalavimus būtų draudžiama (negalima) energetikos objektų statyba. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog saulės šviesos ir vėjo energijos elektrinių statybos teritorijos yra numatytos savivaldybės ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nurodytose konkrečiose teritorijose, skirtose atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybai, negali būti teisiniu pagrindu neleisti tokių objektų statybos kitose savivaldybės / rajono teritorijose. Pagal AIEĮ, atsinaujinančių energetikos išteklių objektų statyba yra siejama ne su objektų numatymu / nenumatymu teritorijų planavimo dokumentuose, o su tuo, ar tokių objektų statyba ir jų eksploatacija yra galimi kaip neprieštaraujantys įstatymų numatytiems imperatyvams.

6. Pareiškėjo teigimu, atsakovo veiksmai ir skundžiamo Sprendimo motyvai yra teisiškai nepagristi ir prieštaraujantys reglamentavimui. Pareiškėjo planuojamų statyti saulės šviesos ir vėjo jėgainių statyba Žemės sklypuose neprieštarauja ir nepažeidžia jokių saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimų dėl atitinkamų objektų projektavimo / statybos ir / ar eksploatavimo, kadangi vienas su kitu besiribojantys Žemės sklypai yra neurbanizuotoje teritorijoje, nepatenka į pramonės, verslo, gamybos teritorijas ar draudžiamas zonas. Atsakovo atsisakymas išduoti patvirtinimą nepagrįstai užkerta kelią pareiškėjui toliau tęsti ir vystyti vėjo elektrinių parko Žemės sklypuose įrengimo projektą ir tokiu būdu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti lūkesčiai. Jokios institucijos nenustatė, kad pareiškėjo planuojamos saulės šviesos ir vėjo jėgainės prieštarautų įstatymams ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktams dėl poveikio nacionaliniam saugumui, priešingai, institucijos įvertino galimą planuojamų statyti saulės šviesos ir vėjo elektrinių poveikį ir nenustatė, kad Žemės sklypuose iš esmės nėra galima planuojamų statyti elektrinių statyba, t. y. nenustatė, kad tokia statyba pažeistų atsinaujinančių energetikos išteklių objektų įrengimo ar eksploatavimo įstatymų reikalavimus.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojo AIEĮ pakeitimas, numatantis neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, statyti saulės šviesos energijos elektrines, vėjo elektrines, 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines arba biodujų gamybos įrenginius bei hibridines elektrines, taip pat šių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose (AIEĮ 49 str. 3 ir 5 d.); urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba negalima) saulės šviesos energijos elektrinės statomos pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, šių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose (AIEĮ 49 str. 6 d.). Atsakovas teigė, kad TPĮ 20 straipsnio 4 dalies pakeitimai, įsigalioję 2022 m. liepos 8 d., numatė išimtis, susijusias su minėtais AIEĮ pakeitimais, t. y. atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus AIEĮ numatytus atvejus.

9. Atsakovas nurodė, kad pagal reglamentavimą atsakovui įstatymo pagrindu yra suteikta kompetencija planuoti teritorijas savo veiklos ribose ir įgyvendinti Bendrojo plano sprendinius. Atsakovas yra parengęs Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje specialųjį planą, kuris dar 2013 m. spalio 13 d. buvo patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-322. Specialusis planas buvo integruotas į Bendrąjį planą ir šiai dienai galioja kaip Bendrojo plano sudedamoji dalis. Atsinaujinančių energijos išteklių teritorijos, kuriose suplanuota saulės šviesos elektrinių ir vėjo jėgainių statyba iki 6 MW ir virš 6MW galingumo, yra aiškiai nurodytos ir reglamentuotos Bendrajame plane susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros brėžinyje bei aiškinamojoje dalyje.

10. Atsakovas teigė, kad Administracija, priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi Bendrojo plano keitimo sprendiniais, kuriais pareiškėjo pageidaujamų planuojamų objektų įrengimas ar statyba Žemės sklypuose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nėra galimi, nes tai prieštarautų patvirtinto ir galiojančio Bendrojo plano sprendiniams, neatitiktų minėtų teisės aktų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrojo plano sprendiniuose teritorijos dalyje, kurioje yra Žemės sklypai, nenumatyta plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias vėjo jėgaines ar saulės šviesos elektrines, pareiškėjui pagrįstai nebuvo duotas prašomas patvirtinimas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB LTU Sustainable skundą.

12. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas dar 2023 m. kovo 13 d. buvo pateikęs Administracijai prašymą, kuriuo prašė atsakovo išduoti patvirtinimą, jog planuojamų įrengti atsinaujinančių išteklių energetikos objektų – iki 150 MW galios saulės šviesos ir iki 80 MW vėjo elektrinių – įrengimas ar statyba yra galimi. Administracija 2023 m. kovo 14 d. raštu Nr. 6B-14-1164 „Dėl pateikto prašymo“ pateikė atsakymą, jog negali pateikti patvirtinimo, kad nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus Žemės sklypuose yra galimi, nes tai prieštarautų patvirtinto ir galiojančio Bendrojo plano sprendiniams, neatitiktų rašte minimų įstatymų ir teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Administraciją su Prašymu, kuriuo prašė patvirtinti, kad jo planuojamų objektų – iki 150 MW galios saulės ir iki 80 MW vėjo elektrinių – įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus Žemės sklypuose yra galimi. Administracija, išnagrinėjusi šį Prašymą, ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui prašomą patvirtinimą, Sprendimą motyvuodamas tuo, kad pagal Bendrąjį ir Specialiųjų planus pareiškėjo nurodytuose Žemės sklypuose nėra numatyta projektuoti ir pastatyti iki 150 MW bendros galios saulės elektrines ir iki 80 MW bendros galios vėjo jėgaines. Atsakovas vėliau pripažino, kad Sprendime klaidingai nurodė projekto teritoriją.

13. Teismas, vertindamas atsakovo Sprendime nurodytų argumentų pagrįstumą, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo (toliau – ir Elektros energijos įstatymo, EEĮ) 22 straipsnio 9 dalies 13 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies 24 punkto, 69 straipsnio 2 ir 5 dalių, Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies, 2 straipsnio 1, 15, 16, 27, 28 dalių, 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 20 straipsnio 4 dalies, AIEĮ 49 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalių nuostatas, įvertinęs Proveržio paketo – įstatymų (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 41, 31, 39, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1002 2, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 ir 203 straipsniais įstatymo, Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 201,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV1001 5, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 3 straipsnio, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Aiškinamasis raštas) pakeitimų paketo paskirtį, nurodė, kad jeigu savivaldybės ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių objektų plėtros klausimai nespręsti ir teritorijos šių objektų plėtrai nenagrinėtos (nevertintos) iki 2022 m. liepos 8 d. (Proveržio paketu numatyti teisinio reguliavimo pokyčiai, susiję su atsinaujinančių išteklių energetikos projektų vystymu, įsigaliojo nuo 2022 m. liepos 8 d.), tokiu atveju nuo 2022 m. liepos 8 d. atsinaujinančių išteklių objektų statybą nėra privaloma numatyti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose pagal AEĮ 49 straipsnio 3 ir 5 dalis.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertinami konkretūs teritorijų planavimo dokumento sprendiniai (Bendrojo plano sprendiniai) konkretaus objekto teritorijoje (Žemės sklypuose). Pagal Bendrojo plano sprendinius, žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Žemės ūkio teritorijų zoną, o žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Miškų ir miškingų teritorijų zoną, t. y. šie Žemės sklypai yra neurbanizuotoje teritorijoje. Teismas nurodė, kad Specialiuoju planu nustatytos pagrindinės AEI panaudojimo kryptys, analizuojamos pagal specialiojo plano planavimo tikslus, sudaro – elektros energijos gamybą, šilumos energijos gamybą, biokuro gamybą, biodegalų gamybą, biodujų gamybą. Šis Specialusis planas yra integruotas į Jonavos rajono teritorijos Bendrojo plano sprendinius, integruojami tekstiniai sprendiniai žymimi „mėlyna spalva“. Atsinaujinančių energijos išteklių teritorijos, kuriose suplanuota saulės elektrinių ir vėjo jėgainių statyba iki 6 MW ir virš 6MW galingumo, aiškiai nurodytos ir sureglamentuotos Bendrajame plane susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros brėžinyje bei aiškinamojoje dalyje.

15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pageidaujamų planuojamų objektų įrengimas ar statyba Žemės sklypuose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nėra galimi, nes tai prieštarauja patvirtinto ir galiojančio Bendrojo plano sprendiniams, neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų. Bendrojo plano sprendiniuose (duomenys neskelbtini) teritorijos dalyje nenumatyta plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias vėjo jėgaines ar saulės šviesos elektrines. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas Bendrasis planas, yra priimtas Jonavos rajono savivaldybės tarybos kompetencijos ribose, yra galiojantis, todėl Bendrojo plano sprendiniai privalo būti įgyvendinami (Vietos savivaldos įstatymo 69 str. 5 d.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kad teismas vertino, kad pareiškėjo argumentas, jog šiuo metu galiojantys Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia atlikti pareiškėjo pageidaujamą planavimą, yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad atsakovo atsisakymas išduoti EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 13 punkte numatytą savivaldybės administracijos patvirtinimą nepagrįstai užkerta kelią pareiškėjui toliau tęsti ir vystyti saulės šviesos ir vėjo elektrinių parko Žemės sklypuose įrengimo projektą, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius, pažymėjo, kad AEI pakeitimu ir papildymu siektas tikslas įgyvendinti sklandžią ir greitą žaliosios energetikos plėtrą, mažinti biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės šviesos ir vėjo elektrinėms, sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, skatinti energetinių bendrijų kūrimąsi bei atliepti gyventojų poreikius, negali būti suvokiamas kaip išskirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus viešuosius interesus, inter alia (be kita ko) vartotojų teisių apsaugą ir jų lūkesčius, socialinio teisingumo imperatyvą, darnią visuomenės ir verslo plėtrą. Priešingai, AEI pakeitimas turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Dėl to ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se (savaime) yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pavyzdžiui, finansinių) padarinių. Kita vertus, tokie pakeitimai negali būti neadekvatūs siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principą. Teismas akcentavo, kad teismai nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 3 str. 2 d.). Dėl nurodytų motyvų teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su politinių ar ekonominių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir valstybės siekių, priimant AEI pakeitimą.

17. Teismas sprendė, kad Administracija, priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi Bendrojo plano sprendiniais ir reglamentais, kuriais yra ribojamas pareiškėjo prašomos ūkinė veiklos vykdymas, nes tai prieštarautų patvirtinto ir galiojančio Bendrojo plano sprendiniams ir neatitiktų teisės aktų nuostatų.

III. 18. Pareiškėjas UAB LTU Sustainable apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo skirti byloje teisminę mediaciją ir perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu šalių pasirinktam mediatoriui.

19. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas (TPĮ 20 str. 4., AIEĮ 49 str. 3 d., 5 d., 6 d.), pažeidė įstatymo viršenybės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo principus, neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų, neatsižvelgė į galiojančio teisinio reguliavimo tikslus ir iš esmės priėmė ydingą, neigiamą įtaką viešajam interesui bei teisingam ir pagrįstam atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybos teisės normų taikymui turintį sprendimą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba galima tik tose vietovėse, kurios nurodytos savivaldybės ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtose konkrečiose teritorijose, skirtose atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių objektų statybai. Tokia teismo išvada prieštarauja AIEĮ 49 straipsnio 5–6 dalims, pagal kurias atsinaujinančių išteklių energetikos objektų apskritai neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.

21. Pareiškėjas pažymi, kad įstatymų leidėjas galiojančiose AIEĮ 49 straipsnio 5–6 dalyse aiškiai ir nedviprasmiškai įstatyminiu lygmeniu reglamentavo, jog tiek urbanizuotose / urbanizuojamose teritorijose, tiek neurbanizuotose / neurbanizuojamose teritorijose saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių statybos neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Tai yra specialiosios teisės normos – lex specialis derogat legi generali – ir jos neprieštarauja TPĮ, nes TPĮ 20 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai numatyta išimtis, kad atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus AIEĮ numatytus atvejus. Tokius išimtinius atvejus būtent ir numato AIEĮ 49 straipsnio 5–6 dalys.

22. Pareiškėjo teigimu, nuo 2022 m. liepos 8 d. įsigalioję TPĮ ir AIEĮ pakeitimai, panaikinę iki tol galiojusį reikalavimą saulės šviesos ir vėjo jėgainių statybą numatyti teritorijų planavimo dokumentuose ir tiesiogiai įtvirtinę taisyklę, kad šių atsinaujinančių išteklių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose, patenka į vadinamąjį Proveržio paketą – 2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priimtą TPĮ, AIEĮ, EEĮ ir kitų įstatymų pakeitimų paketą, įsigaliojusį 2022 m. liepos 8 d., kuriuo siekiama įgyvendinti sklandesnę ir greitesnę žaliosios energetikos plėtrą, mažinti biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, siekiant paskatinti atsinaujinančių energetikos išteklių objektų plėtrą Lietuvos teritorijoje. Pasak pareiškėjo, esant nurodytam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą ir iš esmės neteisingai taikė (pažeidė) AIEĮ 49 straipsnio 5–6 dalių ir TPĮ 20 straipsnio 4 dalies normas, nes nusprendė (pritarė atsakovo motyvams), kad pareiškėjo planuojamų saulės ir vėjo elektrinių statyba Žemės sklypuose negalima dėl to, kad šių objektų statyba nenumatyta Bendrajame ir Specialiajame planuose, nors reikalavimas numatyti šių objektų statybą teritorijų planavimo dokumentuose nuo 2022 m. liepos 8 d. apskritai nebegalioja.

23. Pareiškėjas pažymi, kad teismas savo išvadas grindė aplinkybe, jog Bendrasis planas ir Specialusis planas yra galiojantys, todėl formaliai konstatavo, jog jie privalomi juos patvirtinusiems subjektams, žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Visgi, rajono (savivaldybės) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai negali prieštarauti įstatymams, todėl nuo 2022 m. liepos 8 d. Proveržio paketu įsigaliojus TPĮ, AIEĮ ir kitų įstatymų pakeitimams, liberalizavusiems reikalavimus atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybai, šie įstatymų pakeitimai yra privalomi savivaldybių administracijoms, kurios privalo jais vadovautis ir į juos atsižvelgti, įgyvendindamos teritorijų planavimą ir nekurdamos įstatymams prieštaraujančių perteklinių ribojimų.

24. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nepagrįstai plečiamai aiškino AIEĮ 49 straipsnio 3 dalies, 5–6 dalių nuostatas, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, draudžiama plečiamai aiškinti viešosios teisės normas, todėl tokiu būdu teismas nepagrįstai sukūrė perteklinius ir teisės normų nenumatytus ribojimus dėl galimumo statyti atsinaujinančių išteklių energetikos objektus tik tose teritorijose, kurios konkrečiai numatytos teritorijų planavimo dokumentuose, ir kuriose iki 2022 m. liepos 8 d. nebuvo vertinta / nagrinėta atsinaujinančių išteklių objektų plėtra.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime neįvertino reikšmingų aplinkybių, svarbių teisingai išnagrinėti bylos faktines aplinkybes, ir byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Žemės sklypai, kuriuose pareiškėjas planuoja statyti saulės ir vėjo jėgaines, nepatenka į teritorijas (vietoves), kuriose teisės aktais būtų draudžiama (ribojama) atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba. Nei atsakovas, nei teismas nepagrindė nei vieno teisės aktuose numatyto draudimo, kuris ribotų ir / ar draustų Žemės sklypuose atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybą (teismas nemotyvavo ir nenurodė teisės normų, pagal kurias nebūtų galima atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba miškingoje ar žemės ūkio teritorijoje). Pareiškėjo vertinimu, jo planuojamų statyti saulės šviesos ir vėjo jėgainių statyba Žemės sklypuose neprieštarauja ir nepažeidžia jokių saugomų teritorijų apsaugos, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ), TPĮ, Lietuvos kariuomenės 2016 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-217 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbiai, žemėlapio patvirtinimo“ reikalavimų ar kitų teisės aktų dėl atitinkamų objektų projektavimo / statybos ir / ar eksploatavimo.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis savo teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimą siejo ne su lūkesčiu, jog įstatymų leidėjas nepriims jo vykdomai ūkinei veiklai neigiamų padarinių galinčių turėti teisės aktų, o su pagrįstu ir teisėtu lūkesčiu, kad po Proveržio paketo įsigaliojimo institucijos netaikys perteklinių, įstatymams prieštaraujančių reikalavimų, stabdančių pareiškėjo projekto įgyvendinimą, ir pareiškėjas galės įgyvendinti galiojančiais įstatymais suteikiamas teises dėl atsinaujinančių energetikos išteklių objektų plėtojimo. Atsakovas skundžiamu Sprendimu nepagrįstai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius, įgyvendinant plėtojamą projektą. Atsakovas yra vienintelė institucija, nepritarianti projekto įgyvendinamumui. Žemės sklypai pareiškėjo nuosavybėn buvo įgyti (2023 m. vasario 6 d.) ir pareiškėjas saulės šviesos bei vėjo jėgainių vystymo projekto įgyvendinimo veiksmus / procedūras pradėjo įgyvendinti po Proveržio paketo įsigaliojimo (2022 m. liepos 8 d.), t. y. po to, kai įsigaliojo AIEĮ, TPĮ ir kitų Proveržio paketo įstatymų pakeitimai, kuriais, siekiant paskatinti atsinaujinančios energetikos plėtotę Lietuvoje, atsisakyta perteklinio įstatyminio reikalavimo numatyti teritorijų planavimo dokumentuose saulės šviesos ir vėjo jėgainių statybą, AIEĮ 49 straipsnio 5–6 dalyse aiškiai nustatant, kad AIEĮ 49 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose numatytų elektrinių statyba neprivalo būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose.

27. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas nesutinka, kad byloje būtų skirta teisminė mediacija ir ginčas būtų perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu.

29. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tik savivaldybės ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nurodytose konkrečiose teritorijose, skirtose atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybai, yra galima šių objektų statyba. Tuo atveju, jeigu savivaldybės ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose atsinaujinančių išteklių objektų plėtros klausimai nespręsti ir teritorijos šių objektų plėtrai nenagrinėtos (nevertintos), tik tada atsinaujinančių išteklių objektų statybos neprivaloma numatyti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose pagal AEĮ 49 straipsnio 3 ir 5 dalis.

30. Atsakovo teigimu, pareiškėjo planuojamų objektų įrengimas ar statyba Žemės sklypuose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nėra galimi, nes tai prieštarautų patvirtinto ir galiojančio Bendrojo plano sprendiniams. Kadangi Bendrojo plano sprendiniuose Žemės sklypų teritorijoje nenumatyta plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias vėjo jėgaines ar saulės elektrines, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, jog nagrinėjamoje byloje nei atsakovas, nei teismas nepagrindė nei vieno teisės aktų numatyto draudimo, kuris ribotų ir / ar draustų Žemės sklypuose atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybą.

31. Atsakovas pažymi, kad Bendrasis planas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nustatytas teisinis reguliavimas jam nedraudžia atlikti pageidaujamą planavimą. Bendrojo plano sprendiniuose aiškiai išdėstyti reglamentai, kurie riboja vykdyti pareiškėjo prašomą ūkinę veiklą.

32. Atsakovo teigimu, jis, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pagrįstai vadovavosi Bendrojo plano sprendiniais, kuriuose nenumatyta plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias vėjo jėgaines ar saulės elektrines pareiškėjui priklausančiuose Žemės sklypuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Administracijos 2023 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 6B-14-3348 „Dėl pateikto prašymo“ teisėtumo ir reikalavimo įpareigojimo atsakovą išduoti pareiškėjui patvirtinimą (sutikimą), kuriuo būtų patvirtinta, kad planuojamų objektų – iki 150 MW galios saulės ir iki 80 MW vėjo elektrinių – įrengimas ar statyba pareiškėjui priklausančiuose Žemės sklypuose yra galimi, pagrįstumo.

34. Pareiškėjas 2023 m. birželio 30 d. pateikė Administracijai prašymą, kuriuo buvo prašoma išduoti patvirtinimą, kad pareiškėjo planuojamų įrengti atsinaujinančių išteklių energetikos objektų – iki 150 MW galios saulės ir iki 80 MW vėjo elektrinių – įrengimas ar statyba Žemės sklypuose yra galimi.

35. Administracija ginčijamu 2023 m. liepos 17 d. Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui prašytą patvirtinimą. Sprendime nurodyta, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą su jame integruotu Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintu Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje specialiuoju planu, pagal kurį pareiškėjo nurodytuose Žemės sklypuose nėra numatyta projektuoti ir pastatyti iki 150 MW bendros galios saulės šviesos elektrines ir iki 80 MW bendros galios vėjo jėgaines.

36. Pareiškėjo vertinimu, toks Administracijos atsisakymas tenkinti Prašymą neturi teisinio pagrindo ir pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus lūkesčius įgyvendinti plėtojamą atsinaujinančių energetikos išteklių projektą.

37. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, sutikdamas su atsakovo pozicija, kad Bendrojo plano sprendiniuose teritorijos dalyje, kurioje yra Žemės sklypai, nenumatyta plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias vėjo jėgaines ar saulės šviesos elektrines, todėl pareiškėjo ketinama vykdyti ūkinė veikla prieštarautų patvirtinto ir galiojančio Bendrojo plano sprendiniams ir neatitiktų teisės aktų nuostatų.

38. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba yra galima tik tose vietovėse, kurios nurodytos savivaldybės ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtose konkrečiose teritorijose, skirtose atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių objektų statybai, prieštarauja nuo 2022 m. liepos 8 d. galiojančio AIEĮ 49 straipsnio 5–6 dalims, pagal kurias atsinaujinančių išteklių energetikos objektų apskritai neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.

V. 39. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XVI-1246 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus.

40. Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje (2022 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIV-1700 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad tinklų operatorius privalo per 25 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 8 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą, išskyrus atvejį, kai prašymas pasirašyti ketinimų protokolą pateikiamas siekiant dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 221 straipsnyje nurodytame konkurse, ir šio įstatymo 732 straipsnyje nurodytą atvejį. Kai šio įstatymo 732 straipsnyje nustatytu atveju turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ketinimų protokolo pasirašymo terminas pratęsiamas tiek, kiek buvo vykdomos patikros procedūros. Ketinimų protokole, išskyrus ketinimų protokolą, kurį pasirašo gamintojai, siekiantys dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytuose konkursuose, privalo būti nurodyta: <...> 13) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos plėtoti elektrinės įrengimas ar statyba yra galimi. Savivaldybės administracija patvirtinimą gamintojui ir tinklų operatoriui privalo pateikti per 10 darbo dienų nuo gamintojo prašymo gavimo dienos. Jeigu per 10 darbo dienų savivaldybės administracija nepateikia patvirtinimo ar argumentuoto prieštaravimo, laikoma, kad planuojamos plėtoti elektrinės įrengimas ar statyba yra galimi.

41. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio (2022 m. birželio 23 įstatymo Nr. XIV-1169 straipsnio redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti: 1) saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose; 2) vėjo elektrines (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis); 3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose; 4) hibridines elektrines – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose.

42. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytose teritorijose šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.

43. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba negalima) saulės šviesos energijos elektrinės statomos pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, šių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.

VI. 44. Naujas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio reguliavimas buvo įtvirtintas 2022 m. birželio 23 d. priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymą Nr. XIV-1169.

45. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio (2022 m. birželio 23 įstatymo Nr. XIV-1169 straipsnio redakcija) 3 dalis (nustatanti, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti šiame straipsnyje nustatytus atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginius), 5 dalis (nustatanti, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytose teritorijose šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose) ir 6 dalis (nustatanti, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba negalima) saulės šviesos energijos elektrinės statomos pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, šių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose) turėtų būti aiškinamos, kaip nereikalaujančios šiose normose nustatytais atvejais, kad šiame straipsnyje nustatytų atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių statyba būtų numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Šiose normose minima nuostata (teritorijos, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima) negali būti aiškinama taip, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus šiame straipsnyje nustatytų atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių statyba nėra numatyta. Ši nuostata turėtų būti suprantama taip, kad statyba yra negalima tais atvejais, kai konkrečioje teritorijoje galioja draudimai, ribojimai nustatyti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose, įstatymuose, saugomų teritorijų nuostatuose.

46. Atsakovo pozicija, kad tik savivaldybės ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nurodytose konkrečiose teritorijose, skirtose atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statybai, yra galima šių objektų statyba, šiuo atveju nesuderinama su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio (2022 m. birželio 23 įstatymo Nr. XIV-1169 straipsnio redakcija) 3, 5 ir 6 dalimis ir minėtu jų aiškinimu.

47. Atsakovo pozicija, kad tik tuo atveju, jeigu savivaldybės ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose atsinaujinančių išteklių objektų plėtros klausimai nespręsti ir teritorijos šių objektų plėtrai nenagrinėtos (nevertintos), tik tada atsinaujinančių išteklių objektų statybos neprivaloma numatyti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose pagal AEĮ 49 straipsnio 3 ir 5 dalis, yra nepagrįsta. Atsakovo priimtas Sprendimas buvo grindžiamas 2013 m. spalio 31 d. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje specialiuoju planu (inkorporuotu į Bendrąjį planą), kuris buvo priimtas beveik prieš dešimt metų iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio minėtojo naujo reguliavimo, susijusio su būtinumu atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių statybą numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Neneigiant fakto dėl teritorijų planavimo dokumentų neterminuoto galiojimo, juos taikant konkrečiu atveju negalima neatsižvelgti į pasikeitusį reglamentavimą, tiesiogiai susijusį su konkrečiais teritorijų planavimo klausimais.

48. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3, 5 ir 6 dalis, o vertindamas galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Atsakovo tvirtinimas, kad Bendrojo plano sprendiniuose nenumatyta plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias vėjo jėgaines ir saulės elektrines, yra nesuderinamas su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3, 5 ir 6 dalimis. Taip pat atsakovo teiginys, kad visa gretima teritorija Bendrajame plane yra priskirta žemės ūkio teritorijų zonai, o vienas iš nagrinėjamų Žemės sklypų patenka į miškų ir miškingų teritorijų zoną, nėra pagrįstas konkrečiais argumentais dėl statybos negalimumo remiantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais.

49. Atsakovui neteisingai aiškinant ir taikant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3, 5 ir 6 dalis bei priėmus Sprendimą, klausimo nagrinėjimas negali būti pripažintas tinkamu, todėl pareiškėjo Prašymas turi būti iš naujo išnagrinėtas viešojo administravimo institucijoje. Atsakovui neišnagrinėjus tinkamai klausimo dėl administracinio sprendimo priėmimo, teisme negali būti konstatuota, kad dėl pareiškėjo turėtų būti priimtas palankus administracinis sprendimas, todėl atsakovo Sprendimas naikinamas, tačiau reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą išduoti pareiškėjui patvirtinimą (sutikimą) netenkinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytos teisės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

51. Pareiškėjas prašė skirti byloje teisminę mediaciją ir perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu šalių pasirinktam mediatoriui. Atsakovas nesutiko, kad byloje būtų skirta teisminė mediacija ir ginčas būtų perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu. Remiantis ABTĮ 791 straipsniu, ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu, kai yra gautas ginčo šalių sutikimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutiko ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, todėl nėra galimybės taikyti šios procesinės priemonės.

52. Priėmus pareiškėjui palankų teismo procesinį sprendimą, pareiškėjui priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis – 38 Eur (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės LTU Sustainable apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai) 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti rezoliucinę dalį taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės LTU Sustainable skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 6B-14-3348 „Dėl pateikto prašymo“ ir įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administraciją šį prašymą išnagrinėti iš naujo.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės LTU Sustainable naudai iš atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos 38 Eur (trisdešimt aštuoni eurai) dydžio žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius