2017-08-23 Nr. AB-15544-3-62-3-00621-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-690-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00621-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB “Superomnia” atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB “Superomnia” skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo UAB “Superomnia” (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. kovo 15 d. raštu „Dėl prašymo” Nr. 70-2-965 priimtus administracinius sprendimus.

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. kovo 15 d. raštu „Dėl prašymo” Nr. 70-2-965 priimtų administracinių sprendimų galiojimą ir uždrausti atsakovui vykdyti ginčo Lauko kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), priverstinio nukėlimo procedūrą bei uždrausti atsakovui atlikti kitus veiksmus, taikant pareiškėjui neigiamo poveikio teisines priemones dėl (duomenys neskelbtini), esančios Lauko kavinės naudojimo termino tariamo pasibaigimo.

Pareiškėjas prašyme dėl tikėtino jo reikalavimų pagrįstumo nurodė, kad atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai yra akivaizdūs, o byloje sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar tokie pažeidimai yra esminiai. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, jog lauko kavinės nugriovimas priverstine tvarka gali sukelti tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba taptų labai sudėtingas – būtų sunaikintas pats statinys, dėl kurio naudojimo termino trukmės ir įpareigojimo nugriauti teisėtumo vyksta šis ginčas ir atitinkamai būtų padaryta neatitaisoma didelė žala. Todėl nagrinėjamoje byloje būtina laikinai sureguliuoti padėtį, tiesiogiai susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo UAB “Superomnia” prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti:

1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus;

2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;

3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas;

4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių jos taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Teismas kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nemotyvuotas, t. y. nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas galėtų nuspręsti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, nesant pakankamų argumentų, patvirtinančių tikėtiną pareikštų reikalavimų pagrįstumą, ir, nenustačius aplinkybių, patvirtinančių neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos grėsmę bei būtinumą laikinai sureguliuoti padėtį, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo atstovo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Teismas pastebėjo, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. kovo 15 raštu „Dėl prašymo” Nr. 70-2-965 priimtų administracinių sprendimų galiojimą ir uždrausti atsakovui vykdyti ginčo Lauko kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), priverstinio nukėlimo procedūrą bei uždrausti atsakovui atlikti kitus veiksmus, taikant pareiškėjui neigiamo poveikio teisines priemones dėl (duomenys neskelbtini), esančios Lauko kavinės naudojimo termino tariamo pasibaigimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje kilo ginčas dėl Lauko kavinės naudojimo termino trukmės ir atsisakymo jį pratęsti pagrįstumo. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnija pateikė 2017 m. birželio 15 d. įspėjimą, kuriuo pradėjo vykdyti laikino pastato nugriovimo procedūras ir įpareigojo nugriauti ginčo Lauko kavinę per vieną mėnesį.

2. Teismas nurodydamas, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra nemotyvuotas, nepasisakė, kodėl pareiškėjo nurodyti motyvai yra nepagrįsti ar atmestini. Tuo metu būtent išvada, kad, remiantis pateiktu įrodymu teismas negali nuspręsti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra vertinamoji, tačiau nagrinėjamu atveju tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Taip pat pareiškėjas savo prašymą grindė savarankišku pagrindu, kad būtina laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, tačiau teismas šio reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindo taikymo būtinybės netyrė.

3. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas tikėtinai pagrindžia reikalavimų pagrįstumą, kadangi atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai tiek nustatant tariamai trumpesnį Lauko kavinės naudojimo terminą (teisės aktai numato, kad sprendimas tokiais atvejais privalo būti motyvuotas, o nagrinėjamu atveju jokio motyvuoto sprendimo nėra), tiek atsisakant šį terminą pratęsti (sprendimas gali būti priimtas tik šį klausimą apsvarsčius Kauno savivaldybės tarybos kolegijoje, o šiuo atveju tokie veiksmai atlikti nebuvo) yra akivaizdūs, o byloje sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar tokie pažeidimai yra esminiai. Šiuo metu atsakovas pasinaudodamas savo administracinėmis galiomis siekia Lauko kavinės nugriovimo priverstine tvarka iki teismas suspės išnagrinėti bylą. Tuo metu pagal ginčo esmę dėl Lauko kavinės teisėtumo ir naudojimo termino trukmės bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą.

4. Pareiškėjas nurodė, jog Lauko kavinės nugriovimas priverstine tvarka gali sukelti tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų faktiškai neįmanomas arba taptų labai sudėtingas – būtų sunaikintas pats statinys, dėl kurio naudojimo termino trukmės ir įpareigojimo nugriauti teisėtumo vyksta šis ginčas. Būtent tai ir sąlygoja neatitaisomos didelė žalos padarymo galimybę. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad prašymas yra nemotyvuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo UAB “Superomnia” prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Tikrinamoje byloje pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. kovo 15 d. raštu „Dėl prašymo” Nr. 70-2-965 priimtų administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo UAB “Superomnia” skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. kovo 15 d. raštas Nr. 70-2-965 adresuotas kitam juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „Pėvėzė“.

Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. kovo 15 d. raštu „Dėl prašymo” Nr. 70-2-965 priimtų administracinių sprendimų galiojimą ir uždrausti atsakovui vykdyti ginčo Lauko kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), priverstinio nukėlimo procedūrą bei uždrausti atsakovui atlikti kitus veiksmus, taikant pareiškėjui neigiamo poveikio teisines priemones dėl (duomenys neskelbtini), esančios Lauko kavinės naudojimo termino tariamo pasibaigimo.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016) (LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB “Superomnia” atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė