2022-06-09 Nr. CB-4751-2-36-3-00403-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2857

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00403-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 23 d. pateiktu ieškovės T. B. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. ir I. B. dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo; tretieji asmenys A. B., individuali įmonė „V. T. įmonė“, D. B., S. J. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovės nuomone, šioje byloje teisingumas vykdytas formaliai, nes teismai turėjo pakankamų duomenų, patvirtinančių administracinių aktų neteisėtumą, tačiau jų nepanaikino (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.532 straipsnis). Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos dėl prejudicinių faktų. Teismų išvada, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti administracinių aktų dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30, 47 straipsnių ir kitų teisės aktų nuostatoms. Be to, tokia teismų išvada padaryta nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teisė naudotis žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat ją nuomoti ar įgyti nuosavybėn teisės aktuose nustatyta tvarka yra iš įstatymo kylanti ir įstatymo ginama teisė. Teismai netinkamai taikė normas, reglamentuojančias procesinį terminą ginčyti administracinį aktą (CK 1.131 straipsnis, CPK 78 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30, 33 straipsniai) ir kt.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 428 (keturis šimtus dvidešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gegužės 23 d. terminale „Perlas Finance“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas