bd46f042-3ffd-4de2-9ac8-bc753775f6c6 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-30-493/2014.Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06900-2013-3;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs J. V. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013-11-18 nutarimu J. V. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir nubausta subendrinta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.J. V. nubausta už tai, kad (duomenys neskelbtini) , vairuodama automobilį Chrysler PT Cruiser, v/n (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį BMW 530D, v/n (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai.

Eismo įvykio metu padarius turtinę žalÄ , nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių (toliau–KET) nustatyta tvarka, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo, tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus.J. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013-11-18 nutarimÄ pakeisti iÅ¡ dalies, panaikinti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtÄ administracinę nuobaudÄ â€“teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .Skunde nurodoma, kad teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė įvykio aplinkybes, tačiau nei policijos pareigÅ«nai, nei teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos tikslo ir motyvų, apsiribojo formaliu konstatavimu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Apeliantė pažymi, kad visÄ laikÄ nuosekliai tvirtino, jog kontaktas tarp automobilių buvo labai silpnas, iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio jokių akivaizdžių apgadinimų, kurių pagrindu bÅ«tų galėjusi manyti, kad jie atsirado dėl automobilių kontakto, nepastebėjo. Skundo autorė sutinka, kad ant automobilio BMW rado savo automobilio dažus, tačiau juos nuvalius jokių apgadinimų nesimatė. Tai patvirtino ir nukentėjusysis E. K., kuris raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad automobiliui padaryta žala yra minimali, kurios buvo galima ir nepastebėti.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad automobilis yra apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad iÅ¡ įvykio vietos galėjo pasiÅ¡alinti vengdama atlyginti žalÄ . Teismas be pagrindo nevertino aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, t. y. neatsižvelgė į įstatymo nurodytas lengvinančias aplinkybes bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas taip pat neįvertino padaryto pažeidimo pobÅ«džio, kitų aplinkybių (pažeidimas nėra pavojingas, nesukėlė sunkių padarinių, žala nežymi) bei to, kad pats nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi.

Apeliantės manymu ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju yra per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, neatitinka padarytų pažeidimų pobūdžio, pavojingumo laipsnio, asmenybės. J. V. pažymi, kad yra universiteto docentė, kaip lektorė turi auditorinius užsiėmimus įvairiuose Lietuvos miestuose, paskaitų grafikas yra intensyvus, todėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra būtinybė. Neturint teisės vairuoti transporto priemones atsiras sunkumų atlikti savo tiesiogines pareigas.

Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantė prižiÅ«ri savo 70 m tėtį, kuriam po insulto reikalingos reabilitacijos procedÅ«ros, dėl ligos jis pats transporto priemonės nevairuoja, o apeliantė yra vienintelė jo dukra, tėtis gyvena vienas. Å ios aplinkybės, skundo autorės manymu, sudaro pagrindÄ neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013-11-18 nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o J.

V. apeliacinio skundo netenkinti.J. V. apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2013-11-18 nutarimas keičiamas.Apeliaciniame skunde administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimo, kaltės klausimas nėra ginčijamas, todėl aukÅ¡tesnysis teismas priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina toje dalyje, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas. J. V. iÅ¡ esmės su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu sutinka, tačiau mano, kad teismas nepakankamai įvertino nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , jÄ nubaudė per griežtai, todėl praÅ¡o taikyto ATPK 301 straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 302 straipsnyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad J. V. nubausta už tai, kad eismo įvykio metu kliudė kitÄ automobilį, jį apgadino, įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo asmens policijai nepranešė ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tokie J. V. veiksmai tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek apylinkės teismo nutarime teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

J. V. už minėto pažeidimo padarymÄ pirmos instancijos teismas skyrė minimalaus dydžio 100 Lt baudÄ , kurios dydžio apeliantė neginčija. Apeliantė taip pat neginčija piniginės baudos, paskirtos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , dydžio, tačiau nesutinka su papildomos nuobaudos–teisės vairuoti transporto priemones atėmimu skyrimu.Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Å io straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip privaloma skirti nuobauda, kuri bylÄ nagrinėjančio teismo skiriama kartu su pinigine bauda. Nors J. V. už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos pirmos instancijos teismas teisę vairuoti transporto priemones atėmė minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į visų nuobaudos individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatitinkanti teisingumo, protingumo kriterijų ir neproporcinga padarytam pažeidimui.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. BylÄ nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiÅ¡kiai per griežta, yra suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 301 straipsnis).

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokiÄ valstybės prievartÄ , bÅ«tina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje.

Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su LR ATPK 301 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos skyrimo arba nuobaudos neskyrimo negalima neatsižvelgti ir į naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kurioje pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams už tokių pačių pažeidimų padarymÄ turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos (pvz:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-3-2011). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, neatsižvelgė į J. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, dėl to netinkamai individualizavo administracinę nuobaudÄ ir J. V. nubaudė per griežtai. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ATPK 301 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013, kurio suformuota aktualia praktika vadovaujasi ir administracinių teisės pažeidimų bylas pirma ir apeliacine instancija nagrinėjantys teismai.Šios bylos kontekste pažymėtina, kad J. V. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu nukentėjusiojo E. K. automobilis apgadintas nežymiai, žala mažareikšmė, tai patvirtino ir pats nukentėjusysis (b. l. 18, 33).

Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta viena J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje duomenų apie tai, kad J. V. anksčiau būtų bausta administracine tvarka už KET pažeidimus nėra, padarytas pažeidimas atsitiktinis. Be to, J. V. darbovietės charakterizuojama itin teigiamai kaip atsakinga, nuoširdi, aktyviai moksliniuose projektuose ir konferencijose Lietuvoje bei užsienyje dalyvaujanti darbuotoja. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį J.

V. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡ios nuobaudos jai neskirti. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai Å¡iuo konkrečiu atveju gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu,n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimÄ pakeisti.Pritaikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalį ir panaikinti J.

V. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtÄ administracinę nuobaudÄ â€“teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trejiems metams.Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. V. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 3000 (trijų tÅ«kstančių) Lt baudÄ ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtÄ 100 (vieno Å¡imto) Lt baudÄ subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“3000 (trijų tÅ«kstančių) Lt baudÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                                                                                             Arūnas Paštuolis