Legislator Case Law & Legislation
bd461593-b4e8-48af-9fd0-d94c69b06b41 AI generated

bd461593-b4e8-48af-9fd0-d94c69b06b41 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number bd461593-b4e8-48af-9fd0-d94c69b06b41
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

bd461593-b4e8-48af-9fd0-d94c69b06b41 · Kauno apygardos administracinis teismas: Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

      Administracinė byla Nr. I-2456-422/2015 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00268-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 12 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Sabinai CiliÅ¡auskaitei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K. ,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. J. , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas T. J. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

4) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų 3 bÅ«rio 1 sekcijoje nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis sÄ lygomis, neužtikrinant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Tvirtino, kad jo gyvenamoji vieta buvo avarinės bÅ«klės, joje buvo Å¡alta, drėgna, nuo sienų ir lubų lašėjo vanduo, buvo apipelijusios sienos. Tokios kalinimo sÄ lygos sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , depresijÄ , pažeminimÄ ir sveikatos negalavimus (susirgo pleuritu), t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 7000 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 7-11) bei Alytaus pataisos namų atstovas teismo posėdžių metu nurodė, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. PaaiÅ¡kino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaičių, kuris neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose dėl nuolatinės jų rotacijos keičiasi, todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

Tam tikrais periodais 3 būrio 1 miegamajame buvo užimtos ne visos miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekdavo didesnis nei minimalus gyvenamasis plotas. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo miegamosiose patalpose (ne kameroje) ir dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje – lokalinio sektoriaus kieme, sportuoti įstaigos futbolo, krepšinio, tinklinio aikštynuose, sporto salėje, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, užsiimti kita leistina veikla.

Be to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Tai kompensavo santykinai maÅ¾Ä gyvenamųjų patalpų plotÄ . PaaiÅ¡kino, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras 2011 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte bei LR Seimo kontrolierius 2011m. rugsėjo 30 d. pažymoje Nr. 1/3D-2517 konstatuota, jog nustatytas didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius nevirÅ¡ytas, nustatyto dydžio gyvenamasis plotas užtikrintas, gyvenamųjų patalpų sÄ lygos geros.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, perkėlimo į kitas gyvenamÄ sias patalpas į Alytaus PN administracijÄ nesikreipė. Alytaus PN nežemino nuteistųjų (tarp jų ir pareiÅ¡kėjo) orumo, nesielgė su juo nežmoniÅ¡kai, t.y. jam nebuvo sudarytos iÅ¡skirtinės blogesnės nei kitiems nuteistiesiems bausmės atlikimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjo tvirtinimas, kad jo sveikata pablogėjo dėl kalinimo sÄ lygų Alytaus PN yra nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti patenkintas.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas, apie posėdį praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ dalies tenkinamas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. netinkamomis sÄ lygomis – laikant jį perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose ( esant didelei patalpų drėgmei, pelėsiui, netinkamai temperatÅ«rai).Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN 3 bÅ«rio 1 sekcijoje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl per mažo gyvenamojo ploto, higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų į Alytaus PN administracijÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Alytaus PN administracijos. Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, t.y. nuo 2011 m. balandžio 5 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. kovo 4 d. (b.l. 5). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog vertinamuoju laikotarpiu bÅ«damas Alytaus PN jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.

Be to, pareiÅ¡kėjas neprašė teismo atnaujinti senaties terminÄ , nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2012 m. kovo 3 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 4 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ . Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.

1. punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv.m.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2012 m. kovo 4 d. iki 2013 m. sausio 24 d., nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. gyveno Alytaus PN 3 bÅ«ryje (b.l. 13).Kadangi objektyvių duomenų apie Alytaus pataisos namuose konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė (iÅ¡skyrus duomenis apie nuteistųjų skaičių 3 bÅ«rio 1 miegamajame 2013 m. sausio 24 d. (b.l. 18,19), todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas (iÅ¡skyrus 2013 m. sausio 24 d.) skaičiuotinas 3 bÅ«rio 1 miegamojo gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ jame įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad Alytaus PN 3 bÅ«rio 1 miegamojo gyvenamasis plotas yra 52,57 kv.m., jame įrengta 20 miegamųjų vietų (b.l.8,133), todėl vienam asmeniui teko 2,6 kv.m. gyvenamojo ploto. 2013 m. sausio 24 d. ginčo miegamajame buvo užimta 17 lovų (b.l.18,19), todėl vienam asmeniui Å¡iÄ dienÄ teko 3,1 kv.m. gyvenamojo ploto.Akivaizdu, kad visu vertinamuoju laikotarpiu (iÅ¡skyrus 2013 m. sausio 24 d.) pareiÅ¡kėjui teko mažesnis (0,5 kv.m.) nei teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui nurodytais laikotarpiais atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad 3 bÅ«rio 1 miegamajame buvo Å¡alta, drėgna, nuo sienų ir lubų bėgo vanduo, ant sienų buvo pelėsis, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra konstatavęs, kad Å¡io pobÅ«džio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principÄ , nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigÄ prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje Hacioglu prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03), todėl pareiÅ¡kėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje Nedayborshch prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ byloje Antipenkov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Pshenichnyy prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje Gridin prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 4171/04, 20 paragrafas).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013).

Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Ä® bylÄ pateiktame ginčui aktualiame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-339 (b.l. 134-136) nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 7 d. atlikus Alytaus PN visų lokalinių sektorių gyvenamųjų patalpų patikrinimÄ Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau iÅ¡ Å¡io patikrinimo akto turinio galima spręsti, jog minėtų patalpų patikrinimas atliktas tik vizualiai, neatliekant gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros, santykinės drėgmės fizikinių matavimų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡altų 3 bÅ«rio 1 miegamojo patalpų bei drėgmės lieka nepaneigti.

Teismo nuomone, pelėsis patalpoje yra matomas ir gali bÅ«ti nustatomas be jokių specialių matavimų, todėl, minėtame patikrinimo akte nesant konstatuoto Higienos normos HN 56 punkte reglamentuoto pažeidimo, tikėti pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe dėl pelėsio ant gyvenamųjų patalpų lubų ir sienų nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Higienos normos HN 76:2010 56 punktas įpareigoja ir pačius nuteistuosius rÅ«pintis patalpų Å¡vara. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis turėjo sveikatos sutrikimų (susirgo pleuritu).

Iš pareiškėjo asmens sveikatos byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu yra kreipęsis į medikus dėl galvos, dantų skausmų, sinusito, peršalimo, gerklės skausmo, slogos, pakilusio rūgštingumo, buvo hospitalizuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl skausmo po kairiu šonkauliu ir pan. (b.l.52, 89-98, 123). Tačiau tie patys bylos duomenys patvirtina, kad su analogiškais nusiskundimais (sloga, gerklės skausmas, peršalimas) pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus kreipėsi ir anksčiau – iki jį patalpinant į Alytaus pataisos namus (b.l. 52, 69-72,78,80,81), 2009 metais jam diagnozuotas ūmus respiratorinis susirgimas (b.l.

54) bei vėliau - jį perkėlus į kitas gyvenamÄ sias patalpas (12 bÅ«rį), kurių neatitiktis higienos reikalavimams neginčijama (b.l.99-109), todėl, teismo vertinimu, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog kvėpavimo takų susirgimais (tame tarpe ir pleuritu) pareiÅ¡kėjas susirgo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jam gyvenant Alytaus PN 3 bÅ«rio 1 miegamajame. Be to, teismo nuomone, tokio pobÅ«džio ligomis, kuriomis vertinamuoju laikotarpiu sirgo pareiÅ¡kėjas, serga ir laisvėje esantys asmenys, todėl priežastinio ryÅ¡io tarp netinkamų kalinimo sÄ lygų ir pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimų nenustatyta. 2015-03-19 Alytaus pataisos namų gydytojo iÅ¡raÅ¡as Nr. 50/40 iÅ¡ pareiÅ¡kėjo medicininės kortelės ( b.l.

20) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas 2011m. Alytaus PN metu buvo gydytas 13 dienų dėl miego sutrikimų, emocinės įtampos, tačiau, taikant ieÅ¡kinio senatį dėl minėto laikotarpio, Å¡ie duomenys nevertinami kaip ginčui reikÅ¡mingi. Duomenų apie tai, kad dėl minėto pobÅ«džio sveikatos sutrikimų jis bÅ«tų kreipęsis ( ar gydomas) ginčo laikotarpiu, byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog bausmę atliko nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis sÄ lygomis.EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Nors pareiÅ¡kėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ (apie 12 mėn.), gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (0,50 kv.m.), tačiau Å¡is pažeidimas nebuvo pastovus, nes vertinamuoju laikotarpiu jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b.l. 13).

Be to, nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nurodytÄ kalinimo laikÄ gyveno bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritorijÄ , taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti bibliotekÄ , koplytėlę, užsiimti kita leistina veikla. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2005 m. gruodžio 30 d. Alytaus PN direktorius įsakymu Nr. 1-356 (pakeistas 2013 m. spalio 17 d.

įsakymu Nr. 1-339) buvo patvirtinta nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kurioje pareiÅ¡kėja turėjo galimybę dalyvauti (b.l. 27-29,31). Ä®vertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė dalyvauti užimtumo programoje, užsiimti sportine, kÅ«rybine ar pan. veikla galėjo kompensuoti jam tekusį gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ .

Akivaizdu, kad tik nuo pareiÅ¡kėjo valios priklausė jo buvimo gyvenamosiose patalpose trukmė. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos, taip pat, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, perkėlimo į kitas gyvenamÄ sias patalpas pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Alytaus PN administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos bÅ«klė jam bÅ«nant Alytaus PN vertinamuoju laikotarpiu bÅ«tų ženkliai pablogėjusi.Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, netinkamos temperatÅ«ros ir patalpų drėgmės), laikotarpiais nuo 2012 m. kovo 4 d. iki 2013 m. sausio 24 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

T. J. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).Ä®vertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo vertinamuoju laikotarpiu patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.). Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminu pateikė praÅ¡ymÄ Â priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas – 8,30 Eur transporto iÅ¡laidų, susijusių su atsakovo atstovo atvykimu į teismo posėdį (b.l. 47,48, 125). Byloje esantys duomenys (b.l. 126-127) patvirtina, kad Alytaus pataisos namai dėl atsakovo atstovo vykimo į 2015 m. birželio 20 d. teismo posėdį patyrė 8,30 Eur transporto iÅ¡laidų.

ABTÄ® 44 str. numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tame tarpe ir patirtų transporto iÅ¡laidų atlyginimÄ Â (ABTÄ® 45 str. 1 d., 2 d. ). Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies, todėl proporcingai atmestų pareiÅ¡kėjo reikalavimų daliai, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo T. J. Alytaus pataisos namams priteistinas 4,15 Eur iÅ¡laidų atlyginimas (ABTÄ® 44-45 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 44 ir 45 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo T. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas laikotarpiais nuo 2012 m. kovo 4 d. iki 2013 m. sausio 24 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d. buvo pažeista. PareiÅ¡kėjo T. J. reikalavimÄ dėl 7000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo T. J. Alytaus pataisos namams 4,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                 Janina Vitunskienė