bd44a92f-e91f-469e-a440-cc23c9be3b55 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-2100-658/2012                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-14-297/2012                                                                                          Teismo procesinio sprendimo kategorija: 34.4.1, 34.4.7.1 (S)   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 11 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Evaldo Burzdiko, Nerijaus Meilučio (kolegijos pranešėjas) ir ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2A-2100-658/2012 pagal apeliantų (ieÅ¡kovų): B. J., I. J. M. ir V. A. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-297/2012 pagal ieÅ¡kovų: B. J., I. J. M., M. L., V. A., D. P. ir M. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui – A. S., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų – Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarui - J.

P., Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarei – R. G. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu bei termino palikimui priimti pratęsimo, n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė              Ginčas kyla aiÅ¡kinant materialinę teisės normÄ , numatančiÄ galimybę kitam asmeniui pasiraÅ¡yti testamente.IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 15-20) prašė pripažinti palikėjos J. S. 2010-09-28 testamentÄ , patvirtintÄ Lazdijų rajono 2-ajame notarų biure, negaliojančiu, o ieÅ¡kovams B. J., I. J. M., M. L., D. P., M. B. pratęsti terminÄ palikėjos J. S. palikimui priimti.IeÅ¡kovai nurodė, kad yra palikėjos - J. S. įpėdiniai pagal įstatymÄ (CK 5.5 str., 5.11 str.), todėl po jos mirties kreipėsi į Druskininkų savivaldybės 1-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo.

Notaras J. P. ieÅ¡kovus informavo, kad 2010-09-28 Lazdijų rajono 2-ame notarų biure buvo patvirtintas J. S. testamentas, kuriuo palikėja visÄ turtÄ paliko vienam iÅ¡ savo vaikų - atsakovui A. S.. IeÅ¡kovų įsitikinimu, sudarytame testamente neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji J. S. valia, jis neatitikantis teisingumo ir protingumo principų, kadangi visÄ savo turtÄ palikėja paliko vienam atsakovui, o ne visiems savo vaikams ir anÅ«kams, kurie jÄ prižiÅ«rėjo ir nuolatos rÅ«pinosi; ieÅ¡kovų santykiai su J. S. buvo labai draugiÅ¡ki ir geri, palikėja teigusi, kad po jos mirties visi vaikai turi draugiÅ¡kai pasidalinti turtÄ .

Atsakovo santykiai su palikėja buvo konfliktiÅ¡ki, jis jos nelankė ir nesirÅ«pino; palikėjai mirus, neprisidėjo prie jos laidotuvių organizavimo. IeÅ¡kovų nuomone, atsakovas neteisėtu bÅ«du paveikė palikėjos valiÄ , kad Å¡i sudarytų testamentÄ jo naudai; tvirtino, kad atsakovas A. S. yra Å«maus bÅ«do, piktnaudžiauja alkoholiu, pas motinÄ , kuri gyveno viena, nuvykdavo neblaivus, pastaroji jo bijodavo, apie tai J. S. yra sakiusi ieÅ¡kovams, todėl ieÅ¡kovai įsitikinę, kad atsakovas realiai grasindamas galėjo paveikti J.

S. ir Å¡i, jo bijodama, pakluso, sutiko nuvykti pas notarÄ sudaryti testamento, bet kadangi testamento turinys neatitiko jos tikrosios valios, kad turtÄ paveldėtų visi įpėdiniai lygiomis dalimis, pati tokio testamento nepasirašė, o tai padarė kitas asmuo - E. R., dalyvaujant dviems liudytojams - L. Å . ir A. B.. Testatorė buvusi raÅ¡tinga, neturėjusi tokių sveikatos problemų, dėl kurių nebÅ«tų sugebėjusi pati pasiraÅ¡yti testamento, todėl, ieÅ¡kovų įsitikinimu, esÄ akivaizdu, jog testamento nepasirašė ne dėl ligos, o dėl to, kad testamentas neatitiko jos tikrosios valios.Visi ieÅ¡kovai, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ - V.

A., prašė pratęsti terminÄ J. S. palikimui priimti, nes šį terminÄ jie praleido dėl svarbių priežasčių, o bÅ«tent - neturėdami teisinio iÅ¡silavinimo, dalis jų bÅ«dami pensijinio amžiaus, turėdami sveikatos problemų, nežinojo, kad pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo reikia paraÅ¡yti per tris mėnesius, to jiems neiÅ¡aiÅ¡kino ir notaras; Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras J. P. juos užtikrino, kad nėra bÅ«tinumo visiems ieÅ¡kovams raÅ¡yti pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo, nes tokias pačias teisines pasekmes sukels ir kažkurio vieno iÅ¡ įpėdinių pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo, todėl ieÅ¡kovų susitarimu pareiÅ¡kimÄ notarui parašė tik ieÅ¡kovas V.

A..Atsakovas A. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog jokių grasinimų ir prievartos palikėjos atžvilgiu nenaudojęs, ji pati prašė nuvežti pas notarÄ baigti sutvarkyti palikimo po sutuoktinio J. S. mirties dokumentus į notarų biurÄ , kuriame buvo užvesta paveldėjimo byla. Notarės palikėja taip pat papraÅ¡iusi suraÅ¡yti testamentÄ sÅ«naus, t. y., atsakovo naudai. Sudarant testamentÄ , jį reikėjo ne tik pasiraÅ¡yti, bet ir įskaitomai paraÅ¡yti testatoriaus vardÄ ir pavardę. Nors palikėja bandė tai padaryti, bet ji blogai matė, drebėjo rankos, todėl negalėjo savarankiÅ¡kai aiÅ¡kiai paraÅ¡yti savo vardÄ ir pavardę, o notarė pasiÅ«lė kviesti liudytojus.

Atsakovas kartu su testatore nuėjo į tame pačiame pastate esančiÄ vaistinę, kurioje dirbusių nepažįstamų moterų testatorė papraÅ¡iusi pasiraÅ¡yti už jÄ testamente, o Å¡ios sutiko. Atsakovas nurodė, kad tvirtinant testamentÄ , jis nebuvo notarės kabinete, todėl negalėjo įtakoti testatorės valios; nuo testamento sudarymo iki testatorės mirties praėjo keturi mėnesiai, todėl per tÄ laikÄ ji bÅ«tų galėjusi pasiskųsti ieÅ¡kovams apie grasinimus ar prievartÄ , pakeisti ar panaikinti testamentÄ , bet to nepadarė.

Atsakovas nesutiko ir su ieÅ¡kovų reikalavimu pratęsti terminÄ J. S. palikimui priimti, nes įstatymų nežinojimas, neturėjimas teisinio iÅ¡silavinimo, kai kurių ieÅ¡kovų pensijinis amžius, sveikatos problemos nelaikytinos svarbiomis, o trijų mėnesių terminas esÄ s pakankamas paduoti pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų - Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad į notarų kontorÄ palikėja kreipėsi ketindama užbaigti tvarkyti žemės dokumentus paveldėjimo byloje po jos sutuoktinio mirties, o taip pat pareiÅ¡kė norÄ sudaryti testamentÄ .

Bendraujant su testatore nekilo abejonių dėl jos veiksnumo, testatorė orientavosi aplinkoje, suprato savo veiksmų esmę, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ visÄ turtÄ testamentu palikti sÅ«nui, t. y., atsakovui A. S.. Notarei nekilo kokių nors įtarimų, kad atsakovas neleistinai įtakotų J. S. apsisprendimÄ dėl testamento turinio; tuo metu, kai buvo tvirtinamas testamentas, atsakovo notarės kabinete nebuvo. Atliekant notarinius veiksmus, susijusius su paveldėjimo bylos atnaujinimu, J. S. teko pasiraÅ¡inėti notarinių veiksmų registro knygoje, taip pat praÅ¡yme dėl paveldėjimo bylos atnaujinimo, kur reikėjo ne tik pasiraÅ¡yti, bet ir paraÅ¡yti vardÄ bei pavardę, ir buvo akivaizdu, kad J.

S. negali aiÅ¡kiai ir įskaitomai paraÅ¡yti savo vardÄ ir pavardę, nes jos rankos drebėjo, ji sunkiai iÅ¡laikė raÅ¡ymo priemonę, blogai matė. Notarė R. G., įvertinusi, kad testamentas sudaromas dviem egzemplioriais, ir norėdama apsidrausti, kad vėliau nekiltų abejonės dėl testatorės paraÅ¡o tikrumo, pasiÅ«lė J. S. surasti kitÄ asmenį, kuris už jÄ pasiraÅ¡ytų testamentÄ , ir du liudytojus, kurių akivaizdoje tai bÅ«tų daroma. Tada J. S. nuėjo ir pakvietė Å¡alia notarų biuro esančios vaistinės darbuotojas.

Parengus ir testatorės bei liudytojų akivaizdoje perskaičius testamentÄ , testatorė žodžiu patvirtino, kad jis atitinka jos valiÄ , tada E. R. liudytojų akivaizdoje pasirašė testamentÄ už J. S..

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2012-06-01 sprendimu ieÅ¡kovų reikalavimus dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir testamento pripažinimo negaliojančiu atsisakė patenkinti.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagrindo pratęsti terminÄ palikimui priimti nesama, kadangi nustatyta, jog 2011-03-16, t. y. nesuėjus trijų mėnesiui terminui po palikimo atsiradimo, ieÅ¡kovai kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinoję, kad priimti palikimÄ paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarų biurui gali ir vienas iÅ¡ įpėdinių, ieÅ¡kovai susitarė, kad V.

A. priims palikimÄ visų įpėdinių vardu. IeÅ¡kovas V. A. 2011-04-19, t.y. nepraleidęs CK 5.50 str. įtvirtinto trijų mėnesių termino, kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Druskininkų savivaldybės 1-Ä jį notarų biurÄ dėl J. S. palikimo priėmimo pagal įstatymÄ (t. 1, b. l. 68), todėl teismas laikė, jog nebuvo jokių individualių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių likę ieÅ¡kovai nebÅ«tų galėję atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimÄ .

IeÅ¡kovų reikalavimus pripažinti negaliojančiu 2010-09-28 notaro patvirtintÄ J. S. testamentÄ tuo pagrindu, kad testamente neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės valia, testamentas neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, nes testamento nepasirašė pati testatorė, kuri galėjo pasiraÅ¡yti testamente (CK 5.15 str. 1 d. ir 1.80 str. pagrindais), taip pat CK 5.6 str. 1 d. 3 p., 1.91 str. 1 d. numatytu pagrindu, t. y., atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteisėtu bÅ«du įtakojęs testatorės valiÄ , prievartos, realaus grasinimo, spaudimo bÅ«du nuvežęs testatorę pas notarÄ , teismas atmetė.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1. 91 str. 1 d., 5.6 str. str. 1 d. 3 p. pagrindu, teismas nurodė, jog iš procesinio rungimosi principo kylanti ieškovų pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius teiginius dėl atsakovo testatorės atžvilgiu naudotų grasinimų ir prievartos. Šiuos teiginius ieškovai iš esmės įrodinėjo savo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais laidojimo išlaidas, todėl teismas laikė, jog leistinų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovai nepateikė.

Faktai, kad bÅ«tent atsakovas nuvežė palikėjÄ Ä¯ Lazdijų rajono 2-Ä jį notarų biurÄ , nereiÅ¡kia, kad atsakovas tokiu bÅ«du neleistinai įtakojo jos valiÄ ; atsakovas paaiÅ¡kino, kad nuvežti pas notarÄ prašė pati testatorė ir, kad į Lazdijų rajono 2-Ä jį notarų biurÄ važiavo todėl, kad Å¡iame biure buvo užvesta paveldėjimo byla po palikėjos sutuoktinio mirties. Atsakovo paaiÅ¡kinimus patvirtina trečiojo asmens – notarės R. G. paaiÅ¡kinimai, jog betarpiÅ¡kai bendraujant su testatore, nepaisant jos amžiaus, testatorė visiÅ¡kai suprato atliekamų notarinių veiksmų reikÅ¡mę, nebuvo pagrindo abejoti jos sveika nuovoka, notarei nekilę įtarimų, kad atsakovas įtakojo testatorės valiÄ skirti jį vieninteliu turto pavelėtoju testamente, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai - praÅ¡ymas atnaujinti paveldėjimo bylÄ po J.

S. mirties, notarės patvirtinti J. S. mirties liudijimo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ nuoraÅ¡ai, padaryti įraÅ¡ai notarinių veiksmų registro knygoje. Dėl reikalavimo pripažinti testamentÄ negaliojančiu CK 1.80 str., 1.81 str., 5.15 str. 1 d. pagrindu teismas pažymėjo, kad iÅ¡ notarinių veiksmų registracijos knygos iÅ¡raÅ¡o, praÅ¡ymo atnaujinti paveldėjimo bylÄ matyti, kad Å¡iuose dokumentuose palikėja pasirašė pati, bet raÅ¡ysena neiÅ¡lavinta, padrika, raidės netolygiai iÅ¡sidėstę vertikalėje, paraÅ¡uose įskaitomi tik inicialai, o vardas ir pavardė paraÅ¡yti nepilnai, neaiÅ¡kiai ir neįskaitomai; liudytojos E. R., L.

Å ., A. B. parodė, kad pati J. S. prašė jų pabÅ«ti liudytojomis, tvirtinant testamentÄ , ir už jÄ pasiraÅ¡yti, nurodydama priežastį, kad nematanti, jai drebanti ranka, sudarant testamentÄ , dalyvavo tik jos, notarė bei palikėja, kuri sakė norinti palikti turtÄ sÅ«nui, notarė garsiai perskaitė testamento tekstÄ , o testatorė patvirtino, kad sutinka su testamento turiniu, po ko E. R., liudytojų L. Å . ir A. B. akivaizdoje, pasirašė testamentÄ už J. S.. Liudytojos V. G. parodymus, jog palikėja pati pasiraÅ¡ydavo gaudama pensijÄ bei raÅ¡ytinius įrodymus - mokėjimo kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad nors juose pasiraÅ¡iusi pati palikėja, pasiraÅ¡yta nevienodai, ne visuose paraÅ¡uose įskaitomos net ir pirmosios vardo ir pavardės raidės, taigi, paraÅ¡ai nepakankamai informatyvÅ«s, ir nei viename kvite palikėja nėra pilnai paraÅ¡iusi savo vardÄ ir pavardę, teismas laikė nepakankamais spręsti apie testatorės gebėjimÄ savarankiÅ¡kai įskaitomai paraÅ¡yti vardÄ ir pavardę.

Motyvuodamas tuo, kad testamentas esantis vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo palikėjas turi teisę paskirstyti turtÄ Ä¯pėdiniams savo nuožiÅ«ra, teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad testamentas neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, nes bÅ«dama gyva palikėja visÄ laikÄ tvirtino jos valiÄ esant palikti turtÄ visiems įpėdiniams lygiomis dalimis, o ne vienam atsakovui. Net ir esant pradinei valiai tokiai, palikėja turėjo teisę jÄ keisti; nuo testamento sudarymo iki testatorės mirties praėjo keturi mėnesiai, todėl jeigu testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia nebÅ«tų atitikusi tikrosios testatorės valios, ji turėjusi visas galimybes praneÅ¡ti apie tai ieÅ¡kovams, keisti ar naikinti testamentÄ , tačiau to nepadarė.

Remdamasis paminėtais motyvais, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog sudarant ginčijamÄ testamentÄ , imperatyviosios LR CK 5.29 str. normos nebuvo pažeistos, testatorė jį sudarė savo valia, suprato testamento reikÅ¡mę ir turinį, kuris atitiko tikrÄ jÄ testatorės valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, todėl nesama pagrindo pripažinti testamentÄ prieÅ¡taraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), neatitinkančiu teisingumo ir protingumo principų ir naikinti jį tiek CK 1. 91 str. 1 d., 5.6 str. str. 1 d. 3 p., tiek CK 1.80 str., 1.81 str., 5.15 str. 1 d. pagrindu.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliantų (ieÅ¡kovų) apeliacinį skundÄ argumentai 3.1. Apeliantų (ieÅ¡kovų) – B. J., I. J. M. bei V. A. apeliacinio skundo argumentai              Apeliantai (ieÅ¡kovai) – B. J., I. J. M. bei V. A. su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių inidividualių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovai nebÅ«tų galėję laiku priimti palikimo, o nurodomos priežastys nelaikytinos svarbiomis. IeÅ¡kovai nurodo, kad kreipųsis į notarÄ J. P. ir paaÅ¡kinus, kad ketina testamentÄ ginčyti teismine tvarka, notaras iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog visiems ieÅ¡kovams nėra tikslo ir bÅ«tinybės raÅ¡yti pareiÅ¡kimus dėl palikimo priėmimo, nes pakanka, kad tokį pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡ytų vienas iÅ¡ įpėdinių ir tai sukels teisines pasekmes visiems įpėdiniams.

Paklausius notaro, pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pateikė tik apeliantas (ieÅ¡kovas) – V. A.. Tuo tarpu kreipimÄ sis į notarų biurÄ patvirtina, kad visi ieÅ¡kovai turėjo neabejotinÄ valiÄ priimti palikimÄ , buvo pasirengę tai padaryti, o terminÄ palikimui priimti praleido dėl to, kad buvo notaro, kuriuo pasitikėjo kaip kvalifikuotu Å¡ios srities profesionalu, suklaidinti. Patys iÅ¡samiai žinoti palikimo priėmimo tvarkos ypatumų ieÅ¡kovai negalėję, nes dalis jų esantys pensijinio amžiaus, dalis turi tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nei vienas nėra profesionalus teisininkas.

Be to, sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , teismas privalėjęs atsižvelgti į tai, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai, ieÅ¡kovai buvo pakankamai atidÅ«s ir sÄ Å¾iningi, laiku kreipėsi į notarų biurÄ .

2. Spręsdamas klausimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-20 nutarties c. b. Nr. 3K-3-814/2002). Be to, apeliantai esantys įsitikinę, kad testamento testatorė pati nepasirašė ne dėl ligos ir negalėjimo tai pačiai padaryti, bet dėl to, kad Å¡is juridinis veiksmas neatitiko tikrosios valios. Byloje esantys įrodymai (vaizdo juostos medžiaga), patvirtina testatorę norėjus turtÄ testamentu palikti visiems vaikams.

3. Teismo iÅ¡vada, kad testatorės paraÅ¡ai yra nepakankamai informatyvÅ«s, nes pasiraÅ¡oma nevienodai, yra nepagrįsta, nes tÄ pačiÄ dienÄ notarų biure testatorė pasirašė praÅ¡ymÄ atnaujinti paveldėjimo bylÄ , taip pat pasirašė notarinių veiksmų registro knygoje ir tai neginčijamai įrodo faktÄ , jog testatorė galėjo pati pasiraÅ¡yti testamentÄ ir tai buvo žinoma taip pat ir notarei. Tuo tarpu iÅ¡ notarės parodymų spręstina, kad vienus dokumentus notarų biure palikėja galėjusi pasiraÅ¡yti pati, o sudarant testamentÄ to padaryti nesugebėjusi.

Å ios aplinkybės patvirtinančios, kad nebuvus absoliutaus testatorės negalėjimo pasiraÅ¡yti, negalėjo bÅ«ti taikoma LR CK 5.29 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimas esantis pakankamas pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu kaip neatspindintį tikrosios testatoriaus valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys c. b. 3K-3-814/2002, Nr. 3K-3-389/2002). 3.2 Pagal pavedimÄ veikiančios atsakovo - A. S. procesinės atstovės – advokatės V.

T. atsiliepimo į apeliantų (ieÅ¡kovų) apeliacinį skundÄ argumentai              Pavedimo pagrindu veikianti atsakovo procesinė atstovė pateiktame atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Priežastys, kurias ieÅ¡kovai nurodė nulėmus termino palikimui priimti praleidimÄ , o bÅ«tent – kai kurių iÅ¡ ieÅ¡kovų pensijinis amžius, sveikatos problemos bei nežinojimas, nėra svarbios.

CK 5.50 str. nustatytas terminas palikimui priimti yra pakankamas laikas, per kurį bÅ«tų galima kreiptis su pareiÅ¡kimu į palikimo atsiradimo vietos notarÄ ;2. Apeliantai tvirtina, kad sudarant testamentÄ , buvo pažeista jo tvirtinimo tvarka, o tai kelia abejonių dėl testatorės valios, tačiau Å¡iuos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Tuo tarpu teismas iÅ¡ įrašų, padarytų medicininiuose dokumentuose, nustatė, jog testatorė turėjo regos sutrikimų, lankėsi pas gydytojÄ -okulistÄ , kuris rekomendavo operacinį kataraktos gydymÄ , neturėjo pagrindo abejoti trečiojo asmens – notarės paaiÅ¡kinimais, kad bendraujant su testatore jai nekilę jokių abejonių dėl pastatorios veiksnumo ar įtarimų dėl atsakovo įtakos testatorei jį paskiriant vieninteliu turto paveldėtoju, kad atliekant kitus notarinius veiksmus, buvo pastebėta, jog testatorei yra sunku pasiraÅ¡yti ir todėl pasiÅ«lyta, kad testamentÄ liudytojų akivaizdoje pasiraÅ¡ytų kitas asmuo.

Atsakovo atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tvirtinant testamentÄ nebuvo pažeistos imperatyvios LR CK 5.29 str. normos, testamentÄ testatorė sudarė laisva valia, suprato jo reikÅ¡mę ir turinį, testamente aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia atitiko tikrÄ jÄ testatorės valiÄ , todėl nesama jokio pagrindo pripažinti testamentÄ negaliojančiu. 3.3. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų – notaro J.

P. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Trečiasis asmuo – Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras J. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog apeliantams (ieÅ¡kovams) notarų biure jis paaiÅ¡kinęs, jog kiekvienas iÅ¡ pretendentų, primdamas palikimÄ , privalės sumokėti notarui apytiksliai apie 70 litų, todėl pasakęs, kad vienas iÅ¡ jų, laiku priėmęs palikimÄ , vėliau turės teisę į įpėdinių ratÄ priimti ir kitus pretendentus (LR CK 5.57 str. 1d.), todėl manytina, jog apeliantai (ieÅ¡kovai) rinkosi pastarÄ jį variantÄ , o dabar nesÄ Å¾iningai naudojasi tuo kaip apeliacijos pagrindu.

Tačiau svarbiausia byloje esÄ tai, kad teismas nepripažino testamento negaliojančiu. Trečiasis asmuo nurodo, kad savo praktikoje panaÅ¡iais atvejais, kai testatoriui pačiam yra sunku pasiraÅ¡yti, jis testamento netvirtinantis. 3.4. Trečiojo asmens – Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės – R. G. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Trečiasis asmuo – notarė R. G. atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, nurodo, kad skundas esantis nepagrįstas, jame iÅ¡dėstyti teiginiai – neteisingi, neįrodyti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visetÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Kitas asmuo testatoriaus pavedimu negali nei sudaryti, nei pakeisti ar panaikinti testamento, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visais atvejais testatorius pats savo ranka privalo pasiraÅ¡yti testamentÄ ;

2. Su testatore notarė bendravusi apie 40 minučių, jokių abejonių dėl jos veiksnumo ar kitų asmenų jos valiai daromos įtakos notarei nekilo. Jeigu iki atvykstant į notarų biurÄ ir bÅ«ta kokio nors įprastinio suinteresuotų asmenų įkalbinėjimo ar praÅ¡ymų sudaryti jiems palankų testamentÄ , tai nelaikoma prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Pokalbio metu notarė kelis kartus perklaususi testatorę, iÅ¡siaiÅ¡kino jos valios turinį, įsitikino, kad testatorė savo veiksmų reikÅ¡mę supranta ir remdamasi tuo parengė testamento projektÄ .

Notarė atkreipianti dėmesį į tai, kad savo apsisprendimÄ testatorė grindusi tuo, kad “visa žemė ir trobesiai nebÅ«tų iÅ¡draskyti ir liktų vienose rankose”. Jeigu testatorės valia bÅ«tų skyrusis nuo testamento turinio, iki savo mirties ji turėjusi pakankamai laiko pas bet kurį notarÄ jį panaikinti arba pakeisti, tačiau to nepadarė;3. Testamento turinį nustato testatorius, o notaras yra atsakingas už testamento formÄ . Kadangi tuo metu notarų biure testatorė turėjo pasiraÅ¡yti ir kitus (ne notarinius) dokumentus, notarė pastebėjusi, kad tai padaryti testatorei esÄ sunku, nei viename dokumente ji pilnai neužraÅ¡iusi savo vardo ir pavardės, todėl siekiant iÅ¡vengti ateityje galimų interpretacijų dėl testamente esančio paraÅ¡o autentiÅ¡kumo, notarė pasiÅ«liusi susirasti liudytojus, kuriuos pakvietusi pati testatorė;4.

CK komentaras ir teismų praktika atskleidžianti, kas laikytina liga, dėl kurios testatorius pats negali pasiraÅ¡yti testamento. Kadangi testatorė buvo visiÅ¡kai veiksni, tačiau dėl blogo regėjimo ir drebančių rankų, negebėjimo nulaikyti rankose raÅ¡ymo priemonę negalėjo įskaitomai ir informatyviai pasiraÅ¡yti nurodydama savo vardÄ ir pavardę, notarė testamente pagrįstai nurodžiusi, jog pati testatorė negalinti pasiraÅ¡yti testamento dėl ligos ir dėl Å¡ios priežasties už jÄ pasiraÅ¡antis kitas asmuo.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinės instancijos teismo kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliantų (ieÅ¡kovų) – B. J., I. J. M. ir V. A. apeliacinį skundÄ , laiko jį esant nepagrįstÄ ir netenkintinÄ , todėl atmeta, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ .             4.1. Dėl reikalavimo pripažinti testamentÄ negaliojančiu kaip sandorį, sudarytÄ grasinimo įtakoje              Apeliantai (ieÅ¡kovai) prašė pirmosios instancijos teismÄ pripažinti testamentÄ negaliojančiu kaip sandorį, sudarytÄ grasinimo, psichinės prievartos įtakoje, t. y., remiantis LR CK CK 1. 91 str. 1 d., 5.6 str. str. 1 d. 3 p., ir savo reikalavimÄ grindė tuo, jog atsakovo ir palikėjos santykiai buvę įtempti, atsakovas, kuris piktnaudžiaujantis alkoholiu, dažnai motinÄ aplankydavo bÅ«damas neblaivus, pastaroji jo bijojusi; be to, teigė, kad atsakovas prievarta nuvežęs motinÄ pas notarÄ ir vertęs sudaryti testamentÄ jo vieno naudai.

IÅ¡ rungimosi principo, kuriuo yra pagrįsta civilinė teisena, kyla įrodinėjimo naÅ¡tos arba pareigos (onus probandi) paskirstymo ginčo Å¡alims taisyklė, nurodanti, jog kiekviena iÅ¡ ginčo Å¡alių privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo procesinių reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu. Apeliantai (ieÅ¡kovai) savo reikalavimÄ pripažinti testamentÄ negaliojančiu, kaip sudarytÄ grasinimo įtakoje, iÅ¡ esmės grindė tuo, kad bÅ«dama gyva palikėja yra minėjusi apie savo ketinimÄ turtÄ mirties atveju paskirstyti visiems vaikams ir vaikaičiams, todėl testamentas, sudarytas vieno atsakovo naudai, ir jame iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta valia jokiu bÅ«du nesutampanti su vidine testatorės valia.

Be to nurodė, jog testamentiniu įpėdiniu paskirtas atsakovas neprisidėjo prie palikėjos laidotuvių iÅ¡laidų padengimo. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai ir raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys laidotuvių iÅ¡laidų padengimÄ , neįrodo teiginio, jog testmamentÄ testatorė sudarė atsakovo naudotų grasinimų įtakoje ir jis prieÅ¡taraujantis tikrajai jos valiai. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, jog ankstesni testatorės vieÅ¡ai pareikÅ¡ti ketinimai testamentu paskirstyti turtÄ visiems vaikams (vaikaičiams) negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis, jog vieno testamentinio įpėdinio (atsakovo) paskyrimas viso turto paveldėtoju ginčijamame testamente prieÅ¡tarauja tikrajai (vidinei) testatorės valiai.

Dar romėnų privatinė teisės suformulavo principÄ , jog palikėjo valia galėjo kisti (bÅ«ti keičiama) iki pat paskutinio jo gyvenimo momento. Tai atsispindi tiek įstatyme (CK 5.35 str.), tiek teisminėje praktikoje, ir reiÅ¡kia, jog testatoriaus valia testamento sudarymo ir įpėdinių parinkimo atžvilgiu yra absoliuti. Vadinasi, tai, jog anksčiau palikėja buvo pareiÅ¡kusi apie kitokį turto paskirstymo testamente jos mirties atveju bÅ«dÄ , nereiÅ¡kia, kad Å¡ie jos ketinimai (valia) negalėjo pasikeisti ir ji negalėjo susiformuoti valios (ketinimo) visÄ turtÄ palikti vienam atsakovui.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime bei atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakytu argumentu, jog nuo ginčijamo testamento sudarymo iki testatorės mirties praėjo pakankamai laiko, per kurį testatorė, jeigu bÅ«tų turėjusi tokių ketinimų, bÅ«tų galėjusi savo valiÄ keisti, naikinti arba keisti sudarytÄ testamentÄ , tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Atkreiptinas dėmesys ir į trečiojo asmens – notarės R. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytÄ argumentÄ , o bÅ«tent tai, kad sudarydama ginčo testamentÄ , savo valiÄ vieninteliu įpėdiniu paskirti atsakovÄ , palikėja (testatorė) notarei pagrindė ir motyvavo nurodydama, jog jos siekis esantis užtikrinti tai, kad Å«kis (žemė ir pastatai) po jos mirties iÅ¡liktų vieningas turtinis kompleksas, t. y., vieno asmens rankose ir nebÅ«tų padalintas tarp kelių bendraįpėdinių.             Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovų teiginiai dėl grasinimų, psichinės prievartos, kuriÄ atsakovas, jų nuomone, vartojo palikėjos (testatorės) atžvilgiu, yra nepagrįsti leistinais įrodymais.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, palikėjos apsilankymas Lazdijų rajono 2-ajame notarų biure buvo nulemtas siekio iÅ¡spręsti keletÄ klausimų, t. y., atnaujinti paveldėjimo po sutuoktinio mirties bylÄ ir tokiu bÅ«du sutvarkyti žemės paveldėjimo klausimus, patvirtinti kai kurių dokumentų nuoraÅ¡us, o taip pat ir sudaryti testamentÄ . Aplinkybė, kad paveldėjimo po palikėjos sutuoktinio mirties byla buvo užvesta bÅ«tent Lazdijų rajono 2-ajame notarų biure, paneigia ir iÅ¡sklaido visas apeliantų (ieÅ¡kovų) reikÅ¡tas abejones, kodėl testamentas buvo sudarytas ir palikėja vyko ne į Druskininkų savivaldybės, o į Lazdijų rajono notarų biurÄ .

Tai prieÅ¡ingai reiÅ¡kia, kad pastarajame notarų biure palikėja turėjo ir kitų tvarkytinų teisinių (notarinių) reikalų ir liudija jos iniciatyvÄ vykti į biurÄ , o ne kokius nors prievartinius atsakovo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino ir aplinkybės, jog sudarant testamentÄ , atsakovo patalpoje, kur testamentas buvo pasiraÅ¡ytas, nebuvo, reikÅ¡mę. Tai reiÅ¡kia, jog jokių tiesiogiai reiÅ¡kiamų grasinimų (gÄ sdinimo) testamento sudarymo metu atsakovas vartoti negalėjo.

Teisingai yra tvirtinama ir trečiojo asmens – notarės R. G. atsiliepime į skundÄ , jog jeigu prieÅ¡ atvykstant pas notarÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens (atsakovo) pusės ir buvo kažkokie įprastiniai įkalbinėjimai, pasiÅ«lymas palikti turtÄ jo naudai, palikėjai buvo iÅ¡dėstyti kokie nors motyvai, kodėl taip pasielgti bÅ«tų tikslingiau ir racionaliau, tai negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip grasinimas ar psichinė prievarta (CK 5.18 str. 1 d.). Pažymėtina, kad grasinimu, kurio įtakoje sudarytas sandoris gali bÅ«ti nuginčijamas, laikytinas grasinimas, pasižymintis tokiomis charakteristikomis.

Tai turi bÅ«ti žadėjimas padaryti ženklios žalos asmens gyvybei, sveikatai, reputacijai, artimųjų gyvybei, sveikatai, sugadinti ar sunaikinti turtÄ ir pan. Grasinimas visais atvejais privalo bÅ«ti neteisėtas. Galiausiai, asmuo, kuriam grasinama, pagal faktinę padėtį privalo suvokti, jog grasintojas turi realias galimybes nedelsdamas arba artimiausiu metu tokį grasinimÄ Ä¯gyvendinti, todėl galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad bet kuris žmogus tokio grasinimo bÅ«tų pabÅ«gęs. Tik tokio pobÅ«džio grasinimas nulemia tai, jog veikdamas laisva valia, sandorį sudarantis asmuo niekada nebÅ«tų vieÅ¡ai iÅ¡reiÅ¡kęs to, kÄ iÅ¡reiÅ¡kė, tačiau galimos grėsmės verčiamas tai padarė.

Tokių faktinių aplinkybių buvimo Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai neįrodė. 4.2. Dėl reikalavimo pripažinti testamentÄ negaliojančiu CK 1.80 str., 1.81 str., 5.15 str. 1 d. pagrindais              Apeliaciniame skunde apeliantai (ieÅ¡kovai) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jų reikalavimÄ pripažinti testamentÄ negaliojančiu kaip sandorį, kuris sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, prieÅ¡taraujantį vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei bei LR CK 5.15 str. 1 d. pagrindu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos jurisdikcinės praktikos (konkrečiai nuo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų 2002-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-814/2002).

Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas 1964 m. redakcijos LR CK 583 str. nuostatas ir jų taikymo tvarkÄ , pažymėjo, jog 1964 m. redakcijos LR CK 583 straipsnio lingvistinė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis nustatė dvi sÄ lygas, kurioms esant už testatorių testamentÄ gali pasiraÅ¡yti kitas asmuo. Pirma, testatorius dėl fizinių trÅ«kumų, ligos ar kitokių priežasčių pats negali pasiraÅ¡yti testamento. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kodekso sisteminis aiÅ¡kinimas – CK 45 straipsnis įtvirtino bendrÄ normÄ , reikalaujančiÄ , jog raÅ¡ytine forma sudaromus sandorius privalo pasiraÅ¡yti juos sudarÄ asmenys.

Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir svarbÄ , negalėjimas asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡yti testamento turi bÅ«ti absoliutus, t.y. testatorius objektyviai negali pats pasiraÅ¡yti dėl analizuojamoje teisės normoje nurodytų priežasčių. Tokia iÅ¡vada darytina taip pat atsižvelgiant ir į teismų praktikos bei teisės doktrinos nuostatÄ , jog testatoriaus paraÅ¡as yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentÄ daro negaliojančiu (Gaivenis V., Valiulis A. Turto paveldėjimas.

– Vilnius: Justitia, 1998. p. 36). Antra, už testatorių kitas asmuo gali pasiraÅ¡yti testamentÄ tik testatoriui praÅ¡ant, o ne pasiÅ«lius notarui, kadangi kito asmens pasiraÅ¡ymas testamente notaro iniciatyva atimtų iÅ¡ testatoriaus galimybę pasiraÅ¡yti savo testamentÄ . Taigi, apeliantai tvirtina, jog sudarant ginčijamÄ testamentÄ aukščiau nurodytų bÅ«tinųjų sÄ lygų, kurioms esant testamentÄ už testatorių gali pasiraÅ¡yti kitas asmuo, nebuvo, todėl Å¡ie testamento sudarymo tvarkos pažeidimai lemiantys testamento negaliojimÄ .Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra formuojama pozicija, jog vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė, taip pat gali turėti reikÅ¡mės ir valios įforminimo trÅ«kumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-04-03 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-405/2000, 2010-11-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-443/2010). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad tai, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trÅ«kumai yra pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį.

Galutines iÅ¡vadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiÅ¡kai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-539/2011).Testamentas, kuris yra tvirtinamas valstybės įgalioto pareigÅ«no (notaro ar kitų CK 5.28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų), yra vadinamas oficialiuoju. Jis turi bÅ«ti sudaromas dviem egzemplioriais, nurodant jo sudarymo vietÄ ir laikÄ ; suraÅ¡ytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojui; testamentÄ pasiraÅ¡o pats testatorius, jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir testatoriui paliekamas vienas testamento egzempliorius (CK 5.28 straipsnio 1, 3 dalys).

Galima situacija, kai testatorius dėl ligos, neraÅ¡tingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasiraÅ¡yti testamento. Tokiu atveju įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasiraÅ¡yti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kadangi toks testamento pasiraÅ¡ymas yra iÅ¡imtinis, tai jis turi bÅ«ti atliekamas, laikantis nustatytų sÄ lygų:

1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo;

2) kitas asmuo turi bÅ«ti veiksnus ir neturi bÅ«ti įpėdiniu pagal testamentÄ ;

3) testamentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡omas notaro (kito pareigÅ«no pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasiraÅ¡o testamentÄ );

4) testamente turi bÅ«ti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasiraÅ¡yti.Å ios bylos kontekste, apeliacinės instancijos teismo nuomone, svarbu nustatyti ne tik tai, ar buvo iÅ¡laikyti CK 5.29 str. numatyti formalieji reikalavimai, bet ir ar testatorės valia buvo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta, suprasta ir įforminta. Kadangi testatoriaus paraÅ¡as yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentÄ daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi bÅ«ti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasiraÅ¡yti testamento, nustatymui.

Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikÅ¡mę, negalėjimas asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡yti testamento turi bÅ«ti absoliutus, t. y. turi bÅ«ti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasiraÅ¡yti dėl CK 5.29 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Kolegijos nuomone, Å¡is klausimas, t. y., ar testatorės J. S. negalėjimas pasiraÅ¡yti testamento, buvo absoliutus, yra esminis ir Å¡ioje civilinėje byloje. Apeliantai tvirtina, jog negalėjimo pačiai pasiraÅ¡yti testamentÄ absoliutumo nebuvimÄ Å¡iuo atveju lemia tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ , lankydamasi notarų biure, testatorė pasirašė notarinių veiksmų atlikimo knygoje, todėl nenuosekli esanti trečiojo asmens – notarės R.

G. pozicija, jog kai kuriuos dokumentus notarė pasiraÅ¡yti galėjusi, o testamento – ne. BÅ«tent tai, apeliantų nuomone, ir Å¡alina negalėjimo pasiraÅ¡yti testamentÄ dėl ligos absoliutumÄ . Apeliacinės instancijos teismo kolegija su Å¡ia pozicija nesutinka. Kaip minėta, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra nustatyta, jog tai, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trÅ«kumai yra pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį.

Galutines iÅ¡vadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiÅ¡kai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes. Vadinasi, iÅ¡ minėtos kasacinio teismo formuojamos praktikos spręstina, jog svarbiausiuoju elementu, kuris privalo egzistuoti sudarant sandorį, tame skaičiuje ir testamentÄ , laikytinas vieÅ¡ai iÅ¡reikÅ¡tos valios turinys, kuris privalo atitikti vidinę sandorį sudarančio asmens (testatoriaus) valiÄ ;

Å¡iam elementui, o ne formos reikalavimų laikymuisi yra teikiamas prioritetas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog testamento sudarymo dienÄ atvykusi į notarų biurÄ , testatorė ten pasirašė praÅ¡ymÄ dėl paveldėjimo po jos sutuoktinio mirties bylos atnaujinimo, taip pat pasirašė notarinių veiksmų registro knygoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu padaryta iÅ¡vada, jog testatorės paraÅ¡ai neinformatyvÅ«s, nevienodi, nei vienoje vietoje testatorė pilnai neparašė savo vardo ir pavardės. Tuo tarpu oficialusis, notarine tvarka pasiraÅ¡omas testamentas privalo bÅ«ti pasiraÅ¡omas nurodant vardÄ , pavardę, tvirtinamas testatoriaus paraÅ¡u.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog notarės padaryta iÅ¡vada, jog tokiu bÅ«du pasiraÅ¡ytas testamentas gali sukelti abejonių dėl dokumento autentiÅ¡kumo, buvo pagrįsta. Teismas, spręsdamas apie testatorės negalėjimo pasiraÅ¡yti testamente absoliutumÄ , privalo įvertinti ir ligos (neįgalumo), Å¡alinančio testatoriaus gebėjimÄ pačiam tinkamai pasiraÅ¡yti testamentÄ , pobÅ«dį. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, testatorei buvo konstatuoti regėjimo sutrikimai, iÅ¡ trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų matyti, jog jai nevalingai drebėjo rankos, buvo sunku nulaikyti rankose raÅ¡ymo priemonę.

Teismų praktikoje yra reiÅ¡kiama nuostata, kad, pavyzdžiui, testatoriaus aklumas savaime nereiÅ¡kia absoliutaus negalėjimo pasiraÅ¡yti testamente, kadangi toks asmuo gali pasiraÅ¡yti jam nurodomoje vietoje. Tuo tarpu Å¡iuo atveju nevalingas rankų drebėjimas nulemia, kad aiÅ¡kiai ir suprantamai asmuo negali pasiraÅ¡yti nei viena ranka ir toks negalėjimas vertintinas kaip absoliutus. Apeliantų argumentai, kad notarės pozicija esanti nenuosekli, nes tÄ pačiÄ dienÄ ji priėmusi testatorės pasiraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ dėl paveldėjimo bylos atnaujinimo, leido pasiraÅ¡yti notarinių veiksmų registro knygoje, tačiau konstatavo, kad testamento pati testatorė pasiraÅ¡yti negalinti.

Kolegijos nuomone, notarė tinkamai įvertino tai, kad praÅ¡ymas, paraÅ¡ai notarinių veiksmų registro knygoje, kurioje J. S. pasirašė patvirtindama, kad jai praÅ¡ant buvo patvirtinti dokumentų nuoraÅ¡ai, testamentas ir kt., nėra sandoriai, sukeliantys reikÅ¡mingas teisines pasekmes privatinių teisinių santykių srityje, kokias sukelia testamentas. Todėl pastaruoju atveju yra itin aktualu užtikrinti, kad sandorį (testamentÄ ) sudarančio asmens paraÅ¡as testamente bÅ«tų aiÅ¡kus, suprantamas, identiÅ¡kas abiejuose testamento egzemplioriuose. Be to, Å¡iuo atveju konstatuotina esant įvykdytÄ ir kitÄ sÄ lygÄ , kuri keliama tiems atvejams, kai testamentÄ už testatorių pasiraÅ¡o kitas asmuo, o bÅ«tent tai, kad pats testatorius privalo praÅ¡yti kitÄ asmenį pasiraÅ¡yti už jį testamentÄ .

Byloje atsakovo paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais įrodyta, kad pati testatorė nuėjo į tame pačiame pastate, kuriame įsikÅ«ręs notarų biuras, esančiÄ vaistinę ir jos darbuotojų paprašė pasiraÅ¡yti už jÄ testamentÄ bei bÅ«ti testamento pasiraÅ¡ymo liudytojais. Kolegijos nuomone, situacijos teisinio vertinimo pastaruoju atveju niekaip neįtakoja tai, jog apie įstatyme nustatytÄ galimybę, jog testamentÄ už testatorių gali pasiraÅ¡yti kitas asmuo, testatorę informavo ir ja pasinaudoti pasiÅ«lė notarė.

Nesutikdama su tuo, kad testamentÄ už jÄ pasiraÅ¡ytų kitas asmuo, testatorė galėjo jai duotÄ pasiÅ«lymÄ ignoruoti, kreiptis į kitÄ , pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybės notarų biurÄ , testamento sudarymo klausimu, tačiau pačios testatorės aktyvÅ«s veiksmai, jos iniciatyva – ėjimas į vaistinę, darbuotojoms pareikÅ¡tas praÅ¡ymas liudija testatorės valiÄ buvus kryptingai orientuotÄ Ä¯ minėto juridinio veiksmo atlikimÄ , t. y., testamento atsakovo naudai sudarymÄ ir Å¡io veiksmo atlikimÄ nedelsiant.

Kitos sÄ lygos, kurios keliamos atvejams, kai testamentÄ pasiraÅ¡o ne pats testatorius, taip pat yra įvykdytos, o bÅ«tent testamentÄ pasiraÅ¡iusioji – E. R. yra veiksni ir nėra paskirta testamentine J. S. įpėdine, iÅ¡ trečiojo asmens ir liudytojų parodymų nustatyta, kad testamentas pasiraÅ¡ytas notaro ir dviejų liudytojų, kurios testamente taip pat yra pasiraÅ¡iusios, akivaizdoje; be to testamente nurodyta, kad priežastis, dėl kurios pati testatorė negali pasiraÅ¡yti testamento, yra liga.

Taigi, įvertinus Å¡ias testamento pasiraÅ¡ymo aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , apeliacinės instancijos teismo kolegija daro iÅ¡vadÄ nesant pagrindo pripažinti, jog tai, kad ginčijamas testamentas buvo pasiraÅ¡ytas kito asmens, iÅ¡kreipė tikrÄ jÄ testatorės valiÄ ir tikrieji testatorės ketinimai dėl jos turto paskirstymo mirties atveju jame nebuvo iÅ¡reikÅ¡ti.Apeliantai (ieÅ¡kovai) tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė jų reikalavimÄ pripažinti testamentÄ negaliojančiu kaip sudarytÄ pažeidus LR CK 5.15 str., tačiau byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti testatorę neturėjus aktyviojo testamentinio veiksnumo, t. y., teisės palikti turtÄ testamentu, kurios neturi neveiksnus asmuo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad testatorės civilinis veiksnumas niekuomet nebuvo apribotas, testamentÄ tvirtinęs notaras Å¡ia aplinkybe įsitikino prieÅ¡ patvirtindamas testamentÄ , iÅ¡ trečiojo asmens – notarės R. G. parodymų matyti, kad testatorė suvokė savo atliekamų juridinių veiksmų reikÅ¡mę, jų sukeliamas teisines pasekmes, orientavosi aplinkoje. Kolegijos nuomone, tai inter alia patvirtina ir ta aplinkybė, kad testatorė visiÅ¡kai suprato tvarkÄ , kokia testamentÄ už testatorių gali pasiraÅ¡yti kitas asmuo, ėmėsi iniciatyvos surasti tokį asmenį bei liudytojus.

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog pagrindų naikinti testamentÄ , kaip neatitinkantį LR CK 5.15 str. reikalavimų, apeliantai (ieÅ¡kovai) nenurodė.Apskritai, spręsdama testamento galiojimo klausimÄ , kolegija pažymi, jog dėmesį bÅ«tina atkreipti į tai, jog galiojantys civiliniai įstatymai, reglamentuodami paveldėjimo pagrindus, įtvirtina testamentinio paveldėjimo pirmumo prieÅ¡ įstatyminį principÄ . LR CK 5.2 str. 2 d. nustatyta, jog pagal įstatymÄ paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Å is testamentinio paveldėjimo prioritetas nuosekliai atsispindi ir kitose LR CK Penktosios knygos normose. Antai, LR CK 5.18 str., reglamentuojančio testamento sudarymo sÄ lygas, 2 d. nurodoma, jog jeigu iÅ¡ testamento turinio testatoriaus valia aiÅ¡ki, tai neturi reikÅ¡mės testamento teksto klaidos ir t. t. IÅ¡ esmės tai yra ne kas kita kaip dar romėnų teisės suformuluotas paveldėjimo teisės principas, įvardinamas kaip favor testamenti, kuris reiÅ¡kia, jog kylant abejonių dėl testamento galiojimo, visi abejotini klausimai privalo bÅ«ti aiÅ¡kinami testamento galiojimo naudai, kitaip tariant – maksimaliai siekiant iÅ¡saugoti testatoriaus vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tos valios dėl jo turto likimo galiojimÄ .

Kaip minėta, kolegija laikosi nuomonės, jog Å¡ioje byloje konkrečios testamento sudarymo aplinkybės negali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių testamento sudarymo tvarkÄ , pažeidimas ir neturi įtakos testamente įformintai pačios testatorės autentiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tai paskutinei valiai.4.3. Dėl termino palikimui priimti pratęsimo             Apeliantai (ieÅ¡kovai) tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pratęsti jiems terminÄ palikimui priimti, neteisingai sprendė, jog nebuvo jokių individualių aplinkybių ir svarbių priežasčių, dėl kurių apeliantai (ieÅ¡kovai) nebÅ«tų galėję priimti palikimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Å iuos savo teiginius apeliantai, visų pirma, grindė tuo, kad nepraleisdami termino palikimui priimti kreipėsi į Druskininkų savivaldybės notarų biurÄ , kurio notarui – J. P. nurodė ketinantys ginčyti testamentÄ , sudarytÄ atsakovo naudai, o notaras juos netinkamai informavo, kad pakanka vienam iÅ¡ įstatyminių J. S. įpėdinių priimti palikimÄ , o tai padaręs per įstatymo nustatytÄ terminÄ , jis galėsiantis likusius įpėdinius priimti į palikimÄ priėmusių įpėdinių ratÄ .

Vadinasi, apeliantai (ieÅ¡kovai) buvę notaro, kuriuo pagrįstai pasitikėję kaip kvalifikuotu atitinkamos srities profesionalu, suklaidinti. Be to, teismas nepagrįstai svarbiomis nelaikė tokių priežasčių kaip senyvas, t. y. pensijinis dalies iÅ¡ ieÅ¡kovų amžius, sveikatos problemos bei teisinio iÅ¡silavinimo bei juridinės srities žinių, kurių neturėdami apeliantai negalėjo žinoti ir suvokti visų palikimo priėmimo ypatumų, neturėjimas. Å iuos apeliantų argumentus kolegija atmeta Å¡tai dėl kokių priežasčių.Kolegija nesutinka su apeliantų (ieÅ¡kovų) argumentų, kad jiems per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti kreipusis į Druskininkų savivaldybės notarų biuro notarÄ - J.

P., notaras jiems netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino palikimo priėmimo tvarkÄ , tai reglamentuojančias civilinio įstatymo normas ir tokiu bÅ«du juos suklaidino, dėl ko ir buvo praleistas terminas palikimui priimti. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog apeliantams ir kitiems ieÅ¡kovams, kurie yra palikėjos J. S. įpėdiniai pagal įstatymÄ , palikimo atsiradimo faktas ir laikas buvo žinomas. Be to jiems pasikreipus į Druskininkų savivaldybės notarų biurÄ palikimo priėmimo klausimu, jiems tapo žinomas ir faktas, kad palikėja savo paskutiniÄ jÄ valiÄ yra iÅ¡reiÅ¡kusi testamente, kuris sudarytas atsakovo naudai; o ieÅ¡kovai nurodė, jog tokį testamentÄ jie ginčys.

Kaip matyti, notaras į jį pasikreipusiems asmenims iÅ¡aiÅ¡kino LR CK 5.57 str. 1 d. nuostatÄ , jog palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimÄ priėmę įpėdiniai. Kaip matyti, notaras atitinkamai ir nurodė, jog įpėdinis, kuris per įstatymo nustatytÄ terminÄ priėmė palikimÄ , gali į įpėdinių ratÄ priimti ir kitus. Vadinasi, notaro pateikta informacija negali bÅ«ti vertinama kaip klaidinga, neatitinkanti įstatymo nustatyto reikalavimo.

Tuo tarpu, įstatyminiai įpėdiniai privalėjo patys įvertinti susidariusiÄ situacijÄ , ir kaip suprantama įvertino. Kaip matyti, pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ padavė tik apeliantas (ieÅ¡kovas) - V. A., tačiau kiti apeliantai (ieÅ¡kovai), ketindami ginčyti atsakovo naudai sudarytÄ testamentÄ , privalėjo įvertinti tÄ aplinkybę, jog net ir tuo atveju, jei testamentas ginčo tvarka bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, tai neeliminuotų atsakovo iÅ¡ įstatyminių įpėdinių rato, nes jis yra pirmosios eilės įpėdinis.

Vadinasi, tokiu atveju, jei testamentas netektų galios, o palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ bÅ«tų priėmę ieÅ¡kovas - V. A. ir atsakovas, likusiems įpėdiniams, kurie palikimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepriėmė, norint jį priimti be kreipimosi į teismÄ , reikėtų gauti abiejų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimÄ . Taigi manytina, jog nuspręsdami, kad pareiÅ¡kimÄ notarui per įstatymo nustatytÄ terminÄ paduos vien tik apeliantas (ieÅ¡kovas) – V. A., ieÅ¡kovai priėjo iÅ¡vados, kad vėliau nekils sunkumų gaunant palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimÄ dėl palikimo priėmimo pasibaigus terminui.

Kaip matyti iÅ¡ notaro – J. P. atsiliepimo tokį apeliantų (ieÅ¡kovų) apsisprendimÄ be kita ko galėjo nulemti ir finansiniai sumetimai. Atsižvelgiant į tai, argumentas dėl termino praleidimo notaro suklaidinimo įtakoje atmestinas. Kitų nurodytų termino palikimui priimti praleidimo priežasčių teismas pagrįstai nelaikė svarbiomis, o aplinkybių – individualiomis. Teisinio iÅ¡silavinimo ar teisinių žinių neturėjimas, galiojančių teisės nuostatų neiÅ¡manymas negali bÅ«ti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi atsižvelgiant į bendrÄ jį teisės principÄ - teisės nežinojimas kenkia.

Å is principas tiesiogiai įtvirtintas ir LR CK 1.6 str., kuris nustato, jog įstatymo nežinojimas ar netinkamas jo nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis arba aplinkybėmis, kurios individualiai apeliantų atveju bÅ«tų nulėmusios subjektyvų negalėjimÄ priimti palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ , nelaikytina ir vyresnis amžius, kai kurios sveikatos problemos.

Ä®statymo suteikiamas trijų mėnesių terminas, per kurį palikimo priėmimo klausimu dera kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , laikytinas pakankamu laikotarpiu, per kurį bÅ«tų galima šį juridinį veiksmÄ (vienaÅ¡alį sandorį) atlikti. Juo labiau, kad byloje nustatyti faktai patvirtina, jog per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯pėdiniai buvo atvykę pas palikimo atsiradimo vietos notarÄ , tačiau įvertinę situacijÄ , nusprendė, kad palikimÄ priims tik apeliantas (ieÅ¡kovas) – V.

A.. Vadinasi, kokio nors subjektyvaus negalimumo priimti palikimÄ per įstatymo numatytÄ terminÄ byloje nenustatyta. Galiausiai, klausimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo sprendimas Å¡ioje situacijoje praranda reikÅ¡mę, kadangi apeliacinės instancijos teismas atsisako tenkinti reikalavimÄ dėl ginčijamo testamento pripažinimo negaliojančiu, o esant galiojančiam ir nepanaikintam testamentui, Å¡iuo atveju įstatyminiai įpėdiniai netenka galimybių pretenduoti į palikimÄ .Remdamasi tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi LR CPK 325 str. 1-3, 5 d., 326 str. 1 d. 1 p., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijan u t a r i a:             atsisakyti tenkinti apeliantų (ieÅ¡kovų):

B. J., I. J. M. ir V. A. apeliacinį skundÄ .Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Kolegijos teisėjai                                                                        Evaldas Burzdikas                                                                              Nerijus Meilutis                                                                              ArÅ«nas Rudzinskas