A-520-2367-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedĮsakymą pagrindžianti Išvada parengta remiantis duomenimis, gautais tarnybinio patikrinimo, atlikto pažeidžiant procedūrines taisykles, metu. Pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą jam buvo įteiktas 2011 m. liepos 22 d., jame buvo nurodyta, kad paaiškinimą reikėtų pateikti iki 2011 m. liepos 7 d. Teigia, jog negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės teikti paaiškinimus tiek dėl įvykio, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, aplinkybių, tiek ir dėl procedūrinių pažeidimų, kuriems esant iš vidaus tarnybos buvo atleistas ne asmeniškai prašant, o kitu pagrindu. Mano, jog pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad laiko tarpas nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2011 m. liepos 29 d. buvo pakankamas pateikti paaiškinimą, yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas negalėjo žinoti, kiek truks tarnybinis patikrinimas, kada bus patvirtinta Išvada. Mano, jog tokiu būdu buvo visiškai nesilaikoma Tvarkos 16.1 punkto. Teigia, jog teismo pripažinti atsakovo atstovo teiginiai, kad pareiškėjas vengė priimti pranešimą ir kad tai patvirtina policijos pareigūnų R. I. ir D. Ž. tarnybiniai pranešimai, yra pramanyti ir turėtų būti vertinami kaip jo teisinės gynybos apsunkinimas. Mano, kad buvo nesilaikyta Tvarkos 17 punkto nuostatų.
Legislator headnote
AI generatedA-520-2367-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) viršininko 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 50-TE-390 „Dėl komisaro inspektoriaus A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas).
Full text
Administracinė byla Nr. A520–2367/2012
Proceso Nr. 3-65-3-00168-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) viršininko 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 50-TE-390 „Dėl komisaro inspektoriaus A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas).
Nurodė, jog Įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgus į 2011 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-179 (toliau – ir Išvada), jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą. A. K. paaiškino, kad jis iki atleidimo ėjo Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Nurodė, jog 2011 m. birželio 30 d. jis pateikė prašymą atleisti iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau atsakovas 2011 m. liepos 13 d. raštu Nr. 50-S-8200 „Dėl atsisakymo patenkinti Jūsų prašymą“ pranešė, kad šio prašymo netenkins, nes dėl jo veiklos pradėtas tarnybinis patikrinimas, gavus duomenų, kad jis savo veiksmais galimai pažemino pareigūno vardą. Teigė, jog, kadangi Panevėžio apskrities VPK nepagrįstai delsė atleisti jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jis kreipėsi teismą. Pareiškėjas pažymėjo, kad atliekant dėl jo tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 35 punktas, numatantis, jog, gavus pareigūno prašymą atleisti jį iš tarnybos, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra turi būti nutraukta, jei jos negalima užbaigti per 14 dienų, o jo atveju tai nebuvo padaryta.
Atsakovas Panevėžio apskrities VPK atsiliepimu prašė skundą atmesti.
Nurodė, jog prieš pareiškėją buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 24 d. ne tarnybos metu neblaivus vairavo automobilį ir tokiu poelgiu galimai pažemino pareigūno vardą. Pažymėjo, jog A. K. šio įvykio aplinkybių neginčijo, tačiau siekė būti atleistas iš vidaus tarnybos savo paties prašymu, kurį atsakovui pateikė 2011 m. birželio 30 d. Pažymėjo, jog 2011 m. liepos 13 d. raštu Nr. 50-S-8200 pranešė, kad prašymo tenkinti negali, kadangi savo veiksmais, padarytais anksčiau nei buvo pateiktas prašymas, vairuodamas automobilį neblaivus, pareiškėjas galimai pažemino pareigūno vardą ir dėl šio įvykio atliekamas tarnybinis patikrinimas. Teigė, jog vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A575-1474/2008), kurioje konstatuota, kad LVAT, aiškindamas Statuto 53 straipsnį, yra suformavęs praktiką, pagal kurią atsakovas turi teisę iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas dėl asmens veiksmų neatleisti šio asmens iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o atlikus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, jog pareiškėjas padarė tarnybinį ar drausmės pažeidimą, spręsti dėl jo patraukimo tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn (LVAT 2003 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1234/2003). Nurodė, jog tarnybinio patikrinimo medžiaga įrodyta, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tuo pažemino pareigūno vardą. Pažymėjo, jog Išvada dėl A. K. veiksmų patvirtinta 2011 m. liepos 29 d., o kadangi 2011 m. liepos 30-31 dienos buvo poilsio dienos, pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos 2011 m. rugpjūčio 1 d.
II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 50-TE-390 „Dėl komisaro inspektoriaus A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmetė kaip nepagrįstą.
Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas darė išvadą, kad A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą faktinį pagrindą sudarė tokie jo veiksmai – pareiškėjas 2011 m. birželio 24 d., apie 8 val. (ne tarnybos metu) vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,74 promilių girtumo laipsnis). Nustatė, jog A. K. nei administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, nei administracinės bylos teisminio nagrinėjimo metu šių aplinkybių neginčijo, tačiau Įsakymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtumą pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad Panevėžio apskrities VPK, pažeisdamas jo teises būti atleistam savo noru, nenutraukė tarnybinio patikrinimo procedūros, kaip tai numato Tvarkos 35 punktas, o atleido jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Pažymėjo, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Panevėžio apskrities VPK nutraukti dėl pareiškėjo pradėtą tarnybinį patikrinimą pagal Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. birželio 27 d. nurodymą bei atleisti jį iš tarnybos nuo 2011 m. liepos 15 d. paties prašymu pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Nustatė, jog pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo (dėl policijos pareigūno vardą žeminančios veikos)“ buvo parengtas 2011 m. liepos 1 d., jame nurodant, kad paaiškinimą dėl jo A. K. turi teisę pateikti iki 2011 m. liepos 7 d. Pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. vengė paimti pranešimą apie dėl jo pradėtą tarnybinį patikrinimą, o su 2011 m. liepos 1 d. pranešimu jis buvo supažindintas 2011 m. liepos 22 d., tačiau pranešimą įteikęs pareigūnas naujos datos, iki kurios pareiškėjas turi teisę pateikti savo paaiškinimą, šiame dokumente nenurodė. Pabrėžė, jog atsakovo atstovė nurodė, kad A. K. nebuvo uždrausta pateikti paaiškinimą, be to, nuo 2011 m. liepos 22 d. buvo pakankamai laiko jam pateikti. Teismas nustatė, kad pranešime suformuluoto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo esmę pareiškėjas suprato, o jo apsisprendimas nesinaudoti Tvarkos 16.1 punkto suteikta teise buvo sąlygotas subjektyvaus pobūdžio priežasčių, duomenų apie aplinkybes, objektyviai užkirtusias kelią pateikti paaiškinimą, pareiškėjas nepateikė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad laiko tarpas nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2011 m. liepos 29 d. buvo pakankamas, kad pareiškėjas, elgdamasis aktyviai ir siekdamas pasinaudoti Tvarkos 16.1 punkte numatyta teise, galėtų parengti paaiškinimą ir jį pateikti tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui arba, nespėjant to padaryti, kreiptis į tarnybinį patikrinimą atliekantį pareigūną ar atsakovą ir prašyti pratęsti terminą paaiškinimui pateikti. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad 2011 m. liepos 22 d. supažindinant A. K. su 2011 m. liepos 1 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodyta pateikti paaiškinimą iki liepos 7 d., t. y. pasibaigus pranešime nurodytam terminui, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūrinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teismas, remdamasis Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 12 straipsnio, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 14.1, 14.3 ir 15 punktų nuostatomis, bei įvertinęs A. K. veiksmų pobūdį ir atsižvelgęs į tai, kad jis buvo policijos pareigūnas, kuriam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos metu, konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai 2011 m. birželio 24 d. Panevėžio mieste, J. Biliūno gatvėje, apie 8 val. 00 min. neblaiviam vairavus transporto priemonę, akivaizdžiai žemina policijos įstaigos, kaip institucijos, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi transporto ir eismo saugumo teisinių santykių srityje, autoritetą; prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų. Darė išvadą, jog dėl šių priežasčių A. K. veiksmai buvo pagrįstai pripažinti kaip žeminantys pareigūno vardą.
Pabrėžė, jog pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, atleidimas iš vidaus tarnybos, kai yra nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyvi įstatymo numatyta teisinė pasekmė. Pažymėjo, jog, kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas šiai pasekmei taikyti negali turėti įtakos (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A4-189/2007, Nr. A2-523/2005).
Nurodė, jog Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardintiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Nustatė, jog pareigūno vardo pažeminimo faktas Panevėžio apskrities VPK viršininkui, turinčiam įgalinimus atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, paaiškėjo 2011 m. liepos 29 d., kai buvo parengta tarnybinio patikrinimo procedūrą užbaigianti Išvada, o kadangi 2011 m. liepos 30 d. ir 31 d. buvo ne darbo dienos, 2011 m. rugpjūčio 1 d. Įsakymas dėl A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos buvo priimtas nepažeidžiant įstatyme numatyto termino.
III. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 50-TE-390 „Dėl komisaro inspektoriaus A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:
1) Įsakymą pagrindžianti Išvada parengta remiantis duomenimis, gautais tarnybinio patikrinimo, atlikto pažeidžiant procedūrines taisykles, metu. Pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą jam buvo įteiktas 2011 m. liepos 22 d., jame buvo nurodyta, kad paaiškinimą reikėtų pateikti iki 2011 m. liepos 7 d. Teigia, jog negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės teikti paaiškinimus tiek dėl įvykio, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, aplinkybių, tiek ir dėl procedūrinių pažeidimų, kuriems esant iš vidaus tarnybos buvo atleistas ne asmeniškai prašant, o kitu pagrindu. Mano, jog pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad laiko tarpas nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2011 m. liepos 29 d. buvo pakankamas pateikti paaiškinimą, yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas negalėjo žinoti, kiek truks tarnybinis patikrinimas, kada bus patvirtinta Išvada. Mano, jog tokiu būdu buvo visiškai nesilaikoma Tvarkos 16.1 punkto. Teigia, jog teismo pripažinti atsakovo atstovo teiginiai, kad pareiškėjas vengė priimti pranešimą ir kad tai patvirtina policijos pareigūnų R. I. ir D. Ž. tarnybiniai pranešimai, yra pramanyti ir turėtų būti vertinami kaip jo teisinės gynybos apsunkinimas. Mano, kad buvo nesilaikyta Tvarkos 17 punkto nuostatų.
2) Esminis pažeidimas atliekant tarnybinį patikrinimą buvo atsakovo atsisakymas taikyti Tvarkos 35 punktą, kuris nurodo, kad „Atsiradus Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktuose numatytiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindams, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi būti nutraukiama, jeigu jos neįmanoma užbaigti per Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą“. Pareiškėjas teigia, jog iš tarnybos turėjo būti atleistas 2011 m. liepos 15 d. paties prašymu, nes tą dieną buvo suėjęs 14 dienų terminas nuo prašymo atleisti iš tarnybos savo noru pateikimo, o tarnybinis patikrinimas tą dieną dar buvo nebaigtas.
Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime išdėstyti iš esmės tokie patys argumentai, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodoma:
1) Apelianto teiginį, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, nepaprašius iš jo paaiškinimo ir nesuteikus jam teisės pateikti paaiškinimą, paneigia byloje esantys R. I., D. Ž. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad A. K. vengė paimti pranešimą apie dėl jo pradėtą tarnybinį patikrinimą ir 2011 m. liepos 22 d. jį paėmęs paaiškinimo taip ir neparašė, nors tarnybinis patikrinimas buvo baigtas tik 2011 m. liepos 29 d.
2) Kadangi dėl Tvarkos 35 punkto taikymo minėtoje byloje jau pasisakė ir LVAT 2012 m. vasario 2 d. nutartyje Nr. A662-344/2012, atmesdamas apelianto A. K. skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šis klausimas, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nebenagrinėtinas.
3) Apeliantas, būdamas policijos pareigūnas, padarė vieną iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį neblaivus, tokiu savo poelgiu jis pažemino pareigūno vardą, todėl Panevėžio apskrities VPK 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. 50-TE-390 „Dėl komisaro inspektoriaus A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a
IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 50-TE-390 „Dėl komisaro inspektoriaus A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal bylos duomenis 2011 m. birželio 24 d. pareiškėjas statutinis pareigūnas A. K. (Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis tyrėjas) ne tarnybos vairavo automobilį, būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas), todėl jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, o už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs teisės pažeidimą, nurodytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta 2 000 Lt administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir minėtą nutarimą paliko nepakeistą. 2011 m. birželio 27 d. atsakovas pradėjo tarnybinį patikrinimą, kuris buvo baigtas 2011 m. liepos 29 d. surašant Išvadą, kurioje nurodyta, kad A. K. savo veiksmais pažemino policijos įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetą bei pareigūno vardą, ir dėl to pasiūlyta atleisti jį iš vidaus tarnybos. Panevėžio apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 50-TE-390 nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai yra nustatyti Statuto 53 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra konstatavęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Todėl, taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 129/2004; 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008; kt.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo veiksmai – vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja ir laikytini pareigūno vardo pažeminimu. Tokie neteisėti pareigūno veiksmai daro įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2004 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje A7-247/2004; 2005 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-803/2005; 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1834/2008; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).
Pareiškėjas, teigdamas, kad Įsakymas yra neteisėtas, nurodo, jog Panevėžio apskrities VPK, pažeisdamas jo teises būti atleistam savo noru, nenutraukė tarnybinio patikrinimo procedūros, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 35 punktas, o atleido jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Dėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nei Įsakymas, nei pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad Įsakymas yra teisėtas, nepanaikintini, nes jau kitoje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, buvo išnagrinėtas šis klausimas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu tarp tų pačių šalių, yra nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK, turėdamas duomenų apie tai, jog A. K. yra padaręs šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, turėjo teisę netenkinti jo prašymo atleisti iš tarnybos paties prašymu ir užbaigti tarnybinį patikrinimą visoms įvykio aplinkybėms nustatyti ir įvertinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis).
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Panevėžio apskrities VPK nutraukti prieš pareiškėją pradėtą tarnybinį patikrinimą pagal Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. birželio 27 d. nurodymą bei atleisti jį iš tarnybos nuo 2011 m. liepos 15 d. paties prašymu pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas konstatavo, kad Panevėžio apskrities VPK, turėdamas duomenų apie tai, jog A. K. yra padaręs šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, turėjo teisę netenkinti jo prašymo atleisti iš tarnybos paties prašymu ir užbaigti tarnybinį patikrinimą visoms įvykio aplinkybėms nustatyti ir įvertinti, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padarytos veikos, žeminančios pareigūno vardą, todėl Tvarkos 35 punktas šiam atvejui netaikytinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą, nutartyje taip pat nurodė, kad Tvarkos 35 punktas šiam atvejui netaikytinas, nes Tvarkos 35 punktas numato, kad atsiradus Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktuose numatytiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindams, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra nutraukiama, jei jos neįmanoma užbaigti per Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme Įsakymą ginčija tuo pagrindu, kad buvo pažeista Tvarkoje numatyta procedūra, t. y. Tvarkos 7, 13, 16.1 punktai. Pareiškėjas nurodo, kad pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą jam buvo įteiktas 2011 m. liepos 22 d., jame nurodyta, kad paaiškinimą reikėtų pateikti iki 2011 m. liepos 7 d., jam nebuvo nustatyta kita data paaiškinimui pateikti ir jis negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės teikti paaiškinimus tiek dėl įvykio, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, aplinkybių, tiek dėl procedūrinių pažeidimų, kuriems esant, iš vidaus tarnybos buvo atleistas ne asmeniškai prašant, o kitu pagrindu.
Šie pareiškėjo argumentai nepripažintini pagrįstais, jų pagrindu nepanaikintinas Įsakymas bei pirmosios instancijos teismo sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2011 m. liepos 1 d. surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (dėl policijos pareigūno vardo žeminančios veikos), kuriame buvo nurodyta pareiškėjui pateikti paaiškinimą iki 2011 m. liepos 7 d. Atsakovas nagrinėjamoje byloje teikė įrodymus, kad pareiškėjui negalėjo laiku įteikti pranešimo (R. I. ir D. Ž. tarnybiniai pranešimai). Pareiškėjui pranešimas buvo įteiktas 2011 m. liepos 22 d. Tai, kad pareiškėjui nebuvo nustatytas kitas terminas paaiškinimui pateikti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui buvo užkirstas kelias pateikti paaiškinimą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas teikė paaiškinimą, tačiau šis apaiškinimas nebuvo priimtas ir įvertintas. Iš pridėtos administracinės bylos Nr. I-242-552/2011 medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 19 surašė skundą dėl atsisakymo atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, kartu su skundu pateikė atsakovo 2011 m. liepos 1 d. pranešimo kopiją, kurioje aiškiai yra nurodyta, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas ir kad tarnybinį patikrinimą atlieka padalinys, kurio vadovas D. Ž.. Be to, 2010 m. liepos 13 d. rašte Nr. 50-S-8200 „Dėl atsisakymo patenkinti Jūsų prašymą“ atsakovas informavo pareiškėją, kad netenkins pareiškėjo prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjo prašymu, nes pareiškėjo veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas. Taigi pareiškėjui buvo žinoma apie atliekamą patikrinimą dar iki to, kai jam oficialiai buvo įteiktas 2011 m. liepos 1 d. pranešimas, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo galimybę atsakovui pateikti savo paaiškinimą dėl 2011 m. birželio 24 d. įvykio.
Vertinant pareiškėjo argumentus dėl procedūros pažeidimo, būtina pažymėti, kad pareiškėjo nurodomos Taisyklių nuostatos nėra tos nuostatos, kurias pažeidus, pareigūno atleidimas iš tarnybos imperatyviai privalo būti pripažintas neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio mėn. 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438 - 624/2008; kt.), pagrįstai nurodė, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pažeidžiant įstatymų imperatyvias nuostatas, kad dėl to, jog pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos be jo pateikto paaiškinimo, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas Įsakymas.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81, 86 straipsniai). Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis Dalia Višinskienė