2021-03-10 Nr. AB-5025-3-62-3-00325-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-586-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00325-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 69-93 (toliau – ir Nutarimą) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2S-431 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Pravieniškių PN-AK Nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo buvo paskirta jam nuobauda perkelti iš lengvosios grupės į paprastąją už tai, kad nuteistasis naudojo fizinį ir psichinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kalėjimų departamentas Sprendimą pripažino teisėtu. Visgi pareiškėjui skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į nuteistojo paaiškinimą, kad jis jokio pažeidimo nepadarė ir įvykio metu net nebuvo incidento vietoje. Nesant objektyvių duomenų, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, nuobauda negalėjo būti paskirta, todėl Pravieniškių PN-AK Nutarimas ir Kalėjimo departamento Sprendimas yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini.

1.2. Nors Nutarime nurodyta, kad nuteistasis nubaustas už tai, kad naudojo fizinį ir psichinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, tačiau nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kaip tai buvo padaryta, t. y. kada, kur ir kokiu būdu pareiškėjas naudojo fizinį ir psichinį smurtą ir kokių asmenų atžvilgiu. Nutarime nurodytą pažeidimą, kaip ir bet kurį teisės pažeidimą, galima konstatuoti tik esant teisės pažeidimo sudėčiai, kurią sudaro teisės pažeidimo subjektas, objektas, subjektyvioji ir objektyvioji pusės. Tačiau šie teisės pažeidimo sudėties elementai skiriant nuobaudą net nebuvo analizuoti, apsiribojant tik nuoroda, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo elgesio. Tačiau ir minėtame ikiteisminiame tyrime jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų naudojęs fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, nėra, o kai kurių nuteistųjų nurodytas aplinkybes, kad penki nuteistieji tarp jų ir pareiškėjas, neva išreiškė grasinimus jų atžvilgiu, nepatvirtina kiti šiame tyrime surinkti duomenys. Atsižvelgiant į tai, Nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo yra neteisėtas, nes nėra nustatytas nei vienas teisės pažeidimo požymis, kuris būtinas teisinei atsakomybei kilti. Drausmės komisija net nenurodė, kokiais įrodymais remiasi pripažindama pareiškėją kaltu dėl pažeidimo padarymo, apsiribojant tik nurodymu į Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiaga Nr. M-0-06-00670-18) (toliau – ir Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), kuriame nėra atliktas įrodymų vertinimas ir nėra nustatyti pažeidimo sudėties požymiai. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti tik prieštaringi liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Jokie motyvai, kad pareiškėjas padarė drausminį teisės pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nėra nurodyti. Be to, BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, taigi šiuo atveju net nesiaiškinta, kas konkrečiai padarė minėtą pažeidimą, tik formaliai nurodyta neva pažeidimą padarė penki nuteistieji, tarp kurių ir pareiškėjas, tačiau neaišku, kokius veiksmus atliko pareiškėjas. Šiuo atveju pritaikyta ne asmeninė, o kolektyvinė atsakomybė, kuri teisinėje valstybėje negalima, taip pažeidžiant BVK 143 straipsnio 3 dalį.

1.3. Ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant BVK 143 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Be to, Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą dėl Nutarimo išnagrinėjo ne per 20 dienų, kaip to reikalauja BVK 183 straipsnio 1 dalies nuostatos, o beveik per 2 mėnesius, t. y. per trigubai ilgesnį laiką.

2. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodė, kad buvo gautas nuteistojo P. P. 2018 m. spalio 15 d. pareiškimas Nr. 72 (5)-854, kuriame buvo nurodoma, kad: „Šių metų spalio 14 d. žaidžiau futbolą, pasibaigus futbolui sulaukiau grasinimų faktiškai susidoroti su manimi, jeigu dar kada nors eisiu žaisti futbolo nuo šių asmenų: m. A. (D.), R. K., D. Š. bei E. S., N. B. Prašau imtis veiksmų, nes gresia gyvybei pavojus. Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą.“ Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtos tirti nuteistojo pareiškime nurodytos minėtos aplinkybės. Tyrimo metu nustatyta, kad tokias pat aplinkybes, kaip ir nuteistasis P. P., nurodė ir kiti nuteistieji. Buvo apklausti visi pareiškime paminėti asmenys, kurie neigė savo kaltę. Jie teigė esą niekam negrasino, su niekuo nekalbėjo. Ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį nebuvo pradėtas, kadangi nenustatyta, jog grasinimai iš tiesų gali būti įvykdyti. Nuspręsta minėtų nuteistųjų elgesį svarstyti Drausmės komisijos posėdžio metu. Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus Drausmės komisija 2018 m. lapkričio 6 d. teikė Pravieniškių PN-AK direktoriui teikimą Nr. 63-3604 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriame buvo nurodytos visos aplinkybės bei pagrindas, dėl kurio yra siūloma direktoriui pareiškėjui skirti nuobaudą – perkelti iš lengvosios grupės į paprastąją. Pravieniškių PN-AK direktorius Nutarimu, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskyrė pareiškėjui nuobaudą – perkelti iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Atsakovas veikė teisėtai ir nepažeisdamas galiojančių teisės aktų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą.

5. Teismas pabrėžė, kad nors Nutarime dėl nuteistojo nubaudimo nurodyta, jog nuteistasis nubaustas už tai, kad naudojo fizinį ir psichinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, tačiau Nutarime, kuriame formuluojamas kaltinimas pareiškėjui, nėra nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. nenurodyta nei pažeidimo padarymo vieta, nei data (surašant nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo turėtų būti nurodytas pažeidimo padarymo laikas, o ne pažeidimo nustatymo laikas), nei konkretus pažeidimo padarymo laikas, taip pat nenurodyta, kokiu būdu pareiškėjas naudojo fizinį ir psichinį smurtą bei kokių asmenų atžvilgiu. Skiriant nuobaudą net nebuvo analizuoti teisės pažeidimo sudėties elementai (teisės pažeidimo subjektas, objektas, subjektyvioji ir objektyvioji pusės), apsiribojant tik nuoroda, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo elgesio. Todėl teismas konstatavo, kad Nutarime nenurodyti visi režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, sudarantys konkrečią teisės pažeidimo sudėtį.

6. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 6 d. pasiaiškinime nurodė, jog nuteistojo pareiškime nurodytą įvykio dieną tarp jo ir kitų nuteistųjų jokio konflikto nebuvo, jis jokiems nuteistiesiems negrasino ir su niekuo nekonfliktavo. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra išdėstyti net pareiškėjo parodymai, jame tik nurodyta, kad, liudytojais apklausus nuteistuosius R. K., N. B., pastarieji savo liudytojų apklausos protokoluose nurodė tokias pačias aplinkybes. Atliekant tyrimą net nesiaiškinta, kas konkrečiai padarė minėtą pažeidimą, tik formaliai nurodyta neva pažeidimą padarė penki nuteistieji, tarp kurių ir pareiškėjas, tačiau nenurodyta, kokius veiksmus atliko pareiškėjas.

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d. (toliau – ir Taisyklės) 38 priede numatyta nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo forma šią formą pildančiam pareigūnui negali būti kliūtis joje tinkamai suformuluoti konkretų kaltinimą. Be to, nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo formoje pažymėta, kad užpildant šios formos dalį, kurioje apibūdinamas padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas, nurodomas pažeidimo padarymo laikas, vieta, aplinkybės, pobūdis. Nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nėra nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, nenurodytos aplinkybės, neišdėstytas aiškus kaltinimas dėl režimo pažeidimo, apsiribota tik tuo, kad buvo gautas tarnybinis pranešimas, jog 2018 m. spalio 26 d. buvo priimtas Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl, teismo nuomone, Nutarime nesuformuluotas konkretus kaltinimas pareiškėjui.

8. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Nutarimas priimtas pažeidžiant BVK 143 straipsnio 1 dalį bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tai sudaro pagrindą Nutarimą ir Sprendimą vertinti kaip nepagrįstus ir juos panaikinti.

III. 9. Atsakovas Pravieniškių PN-AK padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Byloje yra pakankamai įrodymų (faktinių aplinkybių), kurios yra užfiksuotos medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-0-06-00670-18. Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pats privalėjo šias aplinkybes išsamiai ištirti, t. y. apklausti liudytojus. Teismas neturi įgaliojimų vertinti baudžiamojo proceso tvarka priimtų sprendimų ir juos paneigti, todėl teismo argumentai, jog nebuvo analizuoti Nutarime dėl nuobaudos skyrimo teisės pažeidimo sudėties elementai, turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.

9.2. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame visapusiškai ištirtos visos faktinės aplinkybės ir atliktas jų teisinis vertinimas bei nustatytas BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimas, patikrintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-o skyriaus prokurorės J. Č. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad net nebuvo analizuoti teisės pažeidimo sudėties elementai, yra nepagrįsti.

9.3. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-0-06-00670-18 atskleista pažeidimo esmė, jeigu jame ir nenurodytos nereikšmingos aplinkybės, tai nėra pakankamas argumentas paneigti padarytą pažeidimą. Pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už neteisėtą elgesį, t. y. nuteistasis naudojo fizinį ir psichinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, todėl panaikinti Nutarimą ir Sprendimą nėra pagrindo.

10. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

10.1. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad skiriant nuobaudą net nebuvo analizuoti teisės pažeidimo sudėties elementai (teisės pažeidimo subjektas, objektas, subjektyvioji ir objektyvioji pusės), apsiribojant tik nuoroda, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo elgesio, todėl pagrįstai konstatavo, kad Nutarime nėra nurodyti visi režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, sudarantys konkrečią teisės pažeidimo sudėtį.

10.2. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindas skirti nuobaudą. Be to minėtu nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikaltimo sudėties, todėl asmenį norint patraukti pagal kitą atsakomybės rūšį turi būti nustatyta kito teisės pažeidimo ar nusižengimo sudėtis, o, ne kaip teigia apeliantas, pakanka Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šiuo atveju pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti. Nutarime dėl nuteistojo nubaudimo nėra nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, nenurodytos aplinkybės, neišdėstytas aiškus kaltinimas dėl režimo pažeidimo, apsiribota tik tuo, kad buvo gautas tarnybinis pranešimas, jog 2018 m. spalio 26 d. buvo priimtas Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Nutarime nesuformuluotas konkretus kaltinimas pareiškėjui.

10.3. Atsakovo argumentas, kad Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo patikrintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės, nieko bendra su vėliau nuteistajam paskirta nuobauda neturi, nes prokurorė vertino atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, o ne nuobaudos pareiškėjui skyrimą. Be to, Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra tik siūlymas pareiškėjo elgesį svartyti Drausmės komisijos posėdžio metu, o ne, kaip teigia apeliantas, nustatytas BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusižengimas. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą negali būti išspręstas kito teisės pažeidimo ar nusižengimo klausimas.

10.4. Atsakovo argumentas, kad Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atskleista pažeidimo esmė, yra nepagrįstas, nes jame nėra išdėstyti net pareiškėjo parodymai, jame tik nurodyta, kad, liudytojais apklausus nuteistuosius R. K., N. B., pastarieji savo liudytojų apklausos protokoluose nurodė tokias pačias aplinkybes. Atliekant tyrimą net nesiaiškinta, kas konkrečiai padarė pažeidimą, tik formaliai nurodyta neva pažeidimą padarė penki nuteistieji, tarp kurių ir pareiškėjas, tačiau nenurodyta, kokius veiksmus atliko pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Nutarimas, priimtas pažeidžiant BVK 143 straipsnio 1 dalį bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

10.5. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus, o atsakovo argumentai yra nepagrįsti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė prašymą prisidėti prie atsakovo Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir juos palaiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK Nutarimo, kurio pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę, – ir Kalėjimo departamento Sprendimo, kuriuo Nutarimas pripažintas pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamas Nutarimas priimtas pažeidžiant BVK 143 straipsnio 1 dalį bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Nutarimą ir Sprendimą vertino kaip nepagrįstus ir, tenkindamas pareiškėjo skundą, juos panaikino.

15. Atsakovas Pravieniškių PN-AK, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo nustatytas tinkamai.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.

17. Vertinant pateiktą apeliacinį skundą, pirmiausia pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y., kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Toks reikalavimas iš esmės įtvirtintas BVK 143 straipsnyje, kuris nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui (BVK 143 str. 3 d.). BVK 142 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.) numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013).

18. Nuobaudos asmenims, kurių laisvė apribota, skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu (BVK 143 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo. Taigi nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1675/2013).

19. Nutarimams, kuriais skiriamos įstatyme nustatytos nuobaudos, be kita ko, taikomos VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1483/2013).

20. Vertinat ginčijamą Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus Drausme komisijos Teikimą, kuris laikytinas sudėtine Nutarimo dalimi, aptartais aspektais (žr. šios nutarties 17–19 p.), pripažintina, kad nors Nutarime dėl nuteistojo nubaudimo nurodyta, jog nuteistasis nubaustas už tai, kad naudojo fizinį ir psichinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu ir taip pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau tiek Nutarime, tiek Teikime, kuriuose suformuluotas kaltinimas pareiškėjui, nėra aptarti įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti pareiškėjo padaryto nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Nors minėtame Teikime pareiškėjo padarytas pažeidimas grindžiamas Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau, įvertinus minėto nutarimo turinį, konstatuotina, kad šis aktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas padarė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimą, kadangi šiame nutarime taip pat nenustatyti šio pažeidimo sudėties elementai, o tik aptarti surinkti prieštaringi duomenys (nutarime nurodyti dalies nuteistųjų, apklaustų liudytojais, parodymai apie tai, kad, be kita ko, pareiškėjas jiems grasino susidorojimu, kurių nepatvirtino kiti surinkti duomenys (pvz., Pravieniškių PN-AK pareigūnų pateikti duomenys), kurie dėl to savaime, be detalesnio jų vertinimo ir pareiškėjo padaryto pažeidimo pagrindimo, negali patvirtinti, kad pareiškėjas padarė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčijamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, nes neatitinka nei minėtų BVK nuostatų, nei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nesant pagrindo pripažinti Nutarimą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tokiu pripažinti ir Kalėjimų departamento Sprendimą, kuriuo Nutarimas, kaip pripažintas teisėtu, nebuvo panaikintas.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. teismas pagrįstai pripažino Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą neteisėtais ir nepagrįstais. Tokios išvados nepaneigia, be kita ko, atsižvelgus ir į šioje nutartyje išdėstytus motyvus (žr. šios nutarties 17–20 p.), atsakovo apeliacinio skundo argumentai.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė